Lucas 24
Cohamacʉ Yare Yahari Tjuel (GVC) vs AAI
1 Domingo jichʉ bohrearopʉ tí numia ti me sitia ti cahnoyumarire Jesu masa copapʉ na wahcãmaha.
1 Sunday maraumanika baibin raiy hibogaigiwas hi’inu’in hibow hin rah yan hitit.
2 Tí copapʉ sʉa, tí copare bihari tãca pjõo ti duhu cũri tãcare ñʉha.
2 Naatu hin rah yan hitit ana veya kabay gagamin Jesu ana hub awan hiya’afut inu’in hifururuw tit hub awan asir inu’in hi’itin.
3 Ã ñʉa tina tí copapʉ sãa wahaha. Jesu pjacʉre bocaeraha tina.
3 Basit wanawanan hirun hin, baise Regah Jesu biyan men hitita’urimih.
4 To pjacʉre bocaeraa, “¿Dohse wahapjʉ?” ni tʉhotuha tina. Ti ã ni tʉhotu durucu coãno watoi pʉaro mʉa si sitea suhti tiina tina cahai ducuha.
4 Nati’imaim hai kasiy ra’at hibat hibinubunibun naniyan meyemeye orot rou’ab hai bonamanamarin auman sisibihimaim himatar hibat.
5 Tói ti ducuchʉ ñʉ, numia cuia na tuhcua caha sʉha. Tuhsʉ, mʉa sehe tí numiare õ sehe ni yahuha:
5 Baibin hai bir ra’at nahimaim yumatah au babe me yan hire, baise orot rou’ab hi’uwih hio, “Kwa aisim orot yawasin isan sabuw murubin hai efanamaim kwanunuwih?
6 Tiro õre mariahna. Masa wijaa tuhsʉhre. ¿Sohõ jiri pjare Galileapʉ mʉsa mehne jiro mʉsare to niri cjirire wacũjari mʉsa?
6 Iti’imaim boro men kwana’itin, i morobone misir maiye! Galilee imaim bairi kwama’am ana veya tur abisa eo i kwanotanot.
7 “Yʉhʉre Cohamacʉ warocarirore pairo warohca ñainare. To ã wari baharo yʉhʉre crusapʉ cjã puha wajãahca tina. Ã jicʉ yʉ yariari baharo tia dacho wahaboroi masa wijaaihca yʉhʉ”, ¿mʉsare to nirire wacũjari mʉsa? —niha mʉa sehe.
7 ‘Orot Natun i boro hinab sabuw kakafih umahimaim hinayai, hina’onaf, naatu veya tounu ufunamaim morobone nayawas maiye.’”
8 Ti ã nichʉ tʉhoa, numia sehe Jesu to nirire wacũha.
8 Imaibo baibin ana tur eo nuhih taseb hinot.
9 Ti ã niri baharo tina tjuaa waha, once buheinare paina cʉ̃hʉre tíre yahu pahñoha.
9 Naatu rahane himatabir maiye hina bar hitit. Sawar abisa’awat hi’i’itah ana bai’ufununayah nah 11 naatu bai’ufununayah afa nati baremaim hima’am auman hai tur hi’owen.
10 Tí numia sehe María Magdalena, Juana, María Santiago pocoro jiha. Tí numia mehne paye numia cʉ̃hʉ jiha Jesu buheinare yahua numia.
10 Baibin iyabowat sawar hi’itah hina Jesu ana tur abarayah hai tur hio’owen wabih i Mary Magdalin, Joanna naatu Mary, James hinah naatu baibin afa auman.
11 Ti ã ni yahupachʉta Jesu buheina sehe “Potocã nia nieraca. Mahñopea nica ahri numia”, ni tʉhotumaha. Ã jia tí numiare tʉho duaeraha.
11 Baise Jesu ana tur abarayah baibin hio men hitumatum, anayabin hai tur hinonowar naniyan i tamim tao kwanekwan na’atube.
12 Ti ã nichʉ tʉhoro, Pedro sehe masa copapʉ mʉroca wahcã, ñʉno wahaha. Tí copapʉ sʉ, tiro muhri caha, ñʉroca sõha. Jesure ti wahmari suhtiro dihtare ñʉha. “¿Dohse wahari na?” ni tʉhotu, tiro wʉhʉpʉ tjuaa wahaha.
12 Baise Peter misir nunuw in rah yan tit, hub wanawanan kwaf nuwariy faifuwawat hi’inu’in itah, basit abisa mamatar isan erebainotanot auman matabir in.
13 Tí dachoihta pʉaro Jesu buheina mehne macaina Emau wama tiri macapʉ wahaa niha. Jerusalẽ once kilómetro yoaro jira Emaupʉ sʉhto.
13 Nati veya ta’imon Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab Jerusalemane hin bar merar ta wabin Emmaus imaim hitit. Jerusalem in Emmaus titit ana fofonin i 11 kilometres na’atube.
14 Emaupʉ wahaa, jipihtia Jerusalẽi tí pjare to ã waharire Jesure ti ñano yoarire durucu wahcãa niha.
14 Baise iti orot rou’ab efamaim sawar abisa’awat himamatar isah hairi hio hidudur hinan ana veya,
15 Ti ã ni durucuro watoi Jesu sehe ti cahapʉ sʉ, tina mehne wahaha.
15 Jesu ufuhine natit botanih bairi hita’imon hiremor hin.
16 Tirore ñʉpahta tina tirore “Jesu jira”, ni ñʉ masieraha.
16 Naatu bairi hinan i hi’itin baise men kafa’imo hi’inan.
17 —¿Dohse ni cahya durucu wahcãna nijari mʉsa? —ni sinituha Jesu.
17 Jesu ibatiyih, “Kwa abisa isan tura airi kwaidudur auman kwanan?” Naatu orot rou’ab hinutanub yah rererey yen hibat.
18 To ã nichʉ tʉhoa tina cahyaro mehne sʉrʉca, Cleofa wama tiriro sehe Jesure õ sehe ni yʉhtiha:
18 Orot ta wabin Cleopas ibatiy eo, “Jerusalem wanawanan o akisimo nanawan orot, imih sawar abisa fai fur wanawanan mamatar o men iso’obamih?”
19 —¿Dohse wahari Jerusalẽi? —niha Jesu.
19 Jesu ibatiyih, “Sawar abistan?”
20 Mari sacerdotea pʉhtoa, paina pʉhtoa mehne tirore wajã dutia, painare wahre. Ti ã wachʉ paina sehe tirore crusapʉ cjã puha wajãhre.
20 Baise aki ai firis ukwarih naatu bonawiyenayah orot ukwarih hibai Roman gawan hitin, morobomih eo ibasit naatu hibai hin hi’onaf morob.
21 “Roma macainare cohãhtiro Israe masa pʉhtoro cjihto jira”, ni tʉhotumahi sã tirore. Micha mehne tia dacho wahara tiro to yariari baharo.
21 Aki anotanot iti orot boro Israel sabuw baiyawasih arouw nuhifot ama’am, baise iti orot hirab momorob i veya boun tounu sawar.
22 — ausente —
22 Naatu baibin afa aki ai kou’ayomaim boun maraumanika hin rah yan hititit biyan hiboyouw
23 — ausente —
23 naatu himatabir hina hio, ‘Aki tounamatar ai’itih, naatu tounamatar ai tur hi’owen Jesu i morobone misir maiye.’ Iti na’at hio aki aoror sa’iri ai kasiy ra’at.
24 Ti ã nichʉ paina sã mehne macaina tí copapʉ sʉ, numia ti niriro seheta ñʉyuhti. Tina cʉ̃hʉ Jesure ñʉerayuhti —niha tina Jesure.
24 Basit ai kou’ayomaim sabuw afa hin rah yan hit abisa baibin hio hinowar na’atube hi’itah, baise Jesu men hi’itinimih.”
25 Ti ã niri baharo Jesu õ sehe ni yahuha tinare:
25 Imaibo Jesu iuwih eo, “Kwa i kwabikoko’aw, aisim dinab oro’orot abisa hio hikikirum men fudir rerekab kwabitumatumamih!
26 Cristore to pʉhtoro jihto pano mʉanopʉ to mʉjahto pano tirore ñano yʉhdʉro cahmare. ¿Tíre masierasinijari mʉsa? —niha Jesu tinare.
26 Keriso iti sawar etei isah ni’akir biyan nababan saise ana aiwob maramaim narun nabi’aiwob isan men kwaso’ob?”
27 Ã nino Cohamacʉ Cristore to ni yahu ti joari cjirire Jesu yahu pahñonocaha tinare. Moise cjiro to joari cjirire Jesu yahu dʉcaha. Tuhsʉ, jipihtina Cohamacʉ yare yahu mʉhtaina cjiri Cristore ti joari cʉ̃hʉre yahu pahñonocaha tiro.
27 Imaibo Jesu taiyuwin isan aneika Moses ana Buk kikirum imaim busuruf idudur rena God ana dinab oro’orot hai Buk hikikirum imaim tit.
28 Tina ti wahari macapʉ ti sʉa cahachʉ, Jesu sehe tinare yʉhdʉ wahcãno sehe yoaro nimaha.
28 Naatu bar merar hinuh hinanamaim hititit auman, Jesu bar merar ta namihibe iwa’an hi’itin.
29 To ã yoapachʉta tina tirore waha dutieraha:
29 Baise hi’otan hio, “Veya sawar naatu mar efof imih tarun bairit ta’in.” Iti na’at hio itin, basit bairi inumih hirun.
30 Wʉhʉpʉ sãa sʉ, tiro tina mehne ti chʉri mesapʉ nuju sʉ, pãore na, Cohamacʉre “Noana”, niha. Ã nino tí pãore nuha na, tinare waha.
30 Bay aa isan Jesu bairi himare, eof rafiy bai God ana merar yi sawar imasib itih.
31 To ã yoachʉ ñʉa tina Jesure ñʉ masiha. Ti ñʉ masi mʉari baharo tiro buti mʉa wahaha.
31 Imaibo hairi matah to iwa’an hi’inan, baise marta’imon na’am sa’iwa’an.
32 To ã buti mʉa wahachʉ ñʉa tina ti basi õ sehe ni durucuha:
32 Hairi himisir hio, “Efamaim tanan Buk Atamaninamaim bidudur dogorot ahayabe yiy naniyan itatam?”
33 Ã ni tuhsʉ tina dóicãta Jerusalẽpʉ majare tjuaa wahaha tjoa. Tópʉ sʉa, once buheinare paina mehne cahmachuinare bocaha.
33 Basit himisir himatabir maiye hin Jerusalem hitit, nati’imaim bai’ufununayah nah 11 naatu afa auman hiru’ay hima’am hi’itih,
34 Ã ti sʉchʉ, once buheina õ sehe niha:
34 hai tur hi’owen hio, “Tur anababatun Regah i morobone misir maiye Simon isan irerereb.
35 Ti ã nichʉ pʉaro Emau macaina mahai Jesure ti ñʉrire yahuha:
35 Orot rou’ab efamaim abisa mamatar naatu mi’itube rafiy imasib bitih ana veya’amaim matah to iwa’an hi’i’inan etei hidudur turahinah hinowar.
36 Ti ã ni yahuro watoi ti cahai ji tuhsʉha Jesu sehe.
36 Orot rou’ab iti na’atube hima hio hinonowar auman naniyan meyemeye Regah nah yan foun matar bat iuwih eo, “Tufuw isa nama.”
37 To ã nichʉ tʉhoa tina “Mari yariariro cjirore ñʉna nija”, ni tʉhotua, tuaro cuiha.
37 Etei hi’oror, hai bir ra’at, hinotanot i yoyom mowan itinin hirouw.
38 Ti ã cuichʉ ñʉno tiro tinare õ sehe ni yahuha:
38 Baise Jesu iuwih eo, “Aisim kwabirubir naatu aisim a not boro’ika tekakasiy?
39 Yʉ wamomacarine, yʉ dahpori cʉ̃hʉre ñʉga. Mʉsa yʉhʉre ñʉna, ñʉ masinahca. Yʉhʉre ñaha ñʉga. Ñaha ñʉna, masinahca mʉsa. Yariariro cjiropʉ pjacʉ mariahna. Yʉhʉ sehe pjacʉ tija —niha Jesu.
39 Au umau kwa’itah, naatu biyau kwabutubun finimu au rakit naniyan kwatatam, saise kwanaso’ob iti i anababatun ayu, anayabin yoyom i aurih finimih en.”
40 Ã nino to wamomacari cʉ̃hʉre, to dahpori cʉ̃hʉre ñoha tinare.
40 Iti ra’at eo sawar basit an uman i’obaiyih hi’itan.
41 To ã ñopachʉta tina tuaro wahche, cʉaa waha, “Ahri potocã jieraca”, ni tʉhotusinimaha. Ti ã tʉhotuchʉ masino Jesu tinare sinitu ñʉha:
41 Baise men kafa’imo hitumatumamih, hai kawasa ra’at hikasiy auman, basit Jesu ibatiyih, “Kwa bay urey ta kwayai inu’in?”
42 To ã nichʉ tʉhoa wahi doharirore mi cʉ̃hʉre waha tirore.
42 Siy baibitab finimin reban hibai hitin
43 Tíre na, ti ñʉrocaroi Jesu chʉha.
43 naatu nahimaim bat eaan hi’itin.
44 Chʉ tuhsʉ, Jesu yahuha tinare:
44 Imaibo hai tur eowen eo, “Ayu i sawar iti isah bairit tama’ama ana veya a tur aowen. Sawar abisa ayu isau mataramih Moses ana Bukamaim, dinab hai Bukamaim na’atube Psalms imaim hio hikikirum hina hiturobe.”
45 Ã ni tuhsʉ Cohamacʉ yare ti yahu joari cjirire to buheinare masichʉ yoaha Jesu:
45 Imaibo hai not botawiy Buk Atamaninamaim abisa isan hio hikikirum naniyan hibai.
46 —Cohamacʉ yare ti joari cjiri õ sehe niha: “Cristore ñano yʉhdʉro cahmana. Ã jiro tia dacho wahaboroi to yariari baharo tiro masa wijaarohca.
46 Naatu iuwih eo, “Abisa hio hikikirum anayabin i iti, Keriso i ni’akir biyan nababan namorob, naatu veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.
47 To masa wijaari baharo jipihtia yahparipʉ to yaina Cristo yare yahuahca. Masa ti ñaa yoarire ti cahyahti cjihtire, “Ñano yoaeraja” ni, ti tʉhotumarire ti cohtotahti cjihtire, Cohamacʉre ti cahmahti cjihtire, ti ñaa buhiri tiare to cohãhti cjihtire yahuahca to yaina. Ã yahua taa, Jerusalẽpʉ yahu dʉcaahca”, niha Cohamacʉ yare ti joari pũi —niha Jesu.
47 Saise i wabinamaim ya baikitabir naatu notawiyen ana tur Jerusalemamaim an hinayai hinabinan hinatit hinan tafaram tutufin etei hinanowar.
48 Ã ni tuhsʉ õ sehe ni yahu namoha:
48 Imih kwa abisa matamaim kwa’i’itin i kwanakubuna sabuw etei hai tur kwana’owen hinanowar.
49 Cohamacʉ “Tirore mʉsare warocaihtja”, to nirirore yʉhʉ sehe mʉsare warocaihtja. Ã jina Jerusalẽpʉ ahri mʉano macaa tuaa mʉsare to wihihtore cohtaga mʉsa —niha Jesu to buheinare.
49 Jerusalemamaim kwanama ayu Tamai abisa baitimih eo’omatani marane aniyafar nare a fair kwanab.”
50 Ã ni tuhsʉ Jesu tinare Jerusalẽi jiinare Betania cahapʉ naaha. Tópʉ sʉ, Jesu to wamomacari mehne ñui mʉo, “Noano jiga”, niha tinare.
50 Imaibo nawiyih bairi Jerusalem hihamiy hitit hin Bethany hitit, nati’imaim uman bora’ah isah yoyoban igegewasinih.
51 Ã ni tuhsʉ, tinare cũ, mʉanopʉ mʉjaa wahaha.
51 Bigegewasinih auman ihamiyih earura’ah yen in mar wanawanan run.
52 To mʉjari baharo tina tirore ño payo, Jerusalẽpʉ tuaro wahchea mehne tjuaa wahaha.
52 Hibora’ara’ah yasisir yah awan karatan auman himatabir maiye hin Jerusalem hitit.
53 Tói jia, dachoripe tina Cohamacʉ wʉhʉi Cohamacʉ mehne durucu, “Noana”, ni ño payoha tina tirore.
53 Nati’imaim mar etei hin Tafaror Baremaim God ana merar hiyiy naatu hibobora’ara’ah.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.