João 9

Cohamacʉ Yare Yahari Tjuel (GVC) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ã yoa Jesu sã to buheina mehne mahai wahana pairore capari ñʉerarirore boca sʉi. Tiro wahma masa bajuaropʉta capari ñʉerariro jia tiha.
1 Orot matan fim auman tufuw ma’am Jesu remor inan itin.
2 Sã cʉ̃hʉ tirore ñʉna, õ sehe ni sinitu ñʉhi Jesure:
2 Ana bai’ufununayah Jesu hibatiy, “Bai’obaiyenayan, yait ana kakafinamaim iwa’an iti orot matan fim auman tufuw? I taiyuwin ana kakafin o i hinah tamat hai kakafinamaim?”
3 Sã ã nichʉ tʉhoro õ sehe ni yʉhtire tiro:
3 Jesu eo, “Orot matan fim i men anabowabow kakafinamaim iwa’an matan ifimemih o i hinah tamah hai kakafinamaim, baise i ana fimemaim God ana fair iti orot biyanamaim nirerereb hina’itin.
4 Yʉhʉre warocariro to cũrire mipʉre yoaro cahmana yʉhʉre. Ñamipʉ mari dahra masieraro seheta baharopʉ yʉhʉre warocariro to cũrire yoa masieraja yʉhʉ.
4 Iti ana veya’amaim yait ayu iyunu anan i ana bowabow tanabow, gugumin i enan men karam yait ta nabow.
5 Ahri yahpapʉ buhriaro marine to ñʉ masichʉ yoariro seheta jiriro jicʉ ahri yahpa macainare Cohamacʉ yare masichʉ yoaja yʉhʉ —nire Jesu.
5 Ayu boun iti tafaramamaim ama’am, ayu i tafaram ana marakaw.”
6 Ã ni tuhsʉrota yahpapʉ chahcho puti cũre. To ã chahcho puti cũrire dahra more, capari ñʉerarirore to caparire wisõre.
6 Iti tur eo ufunamaim, Jesu kwei me yan re naatu iyuriyur bai bora’ah orot matan idadawir.
7 Ã wisõno õ sehe nire Jesu:
7 Naatu iu, “Kwen harew Siloam kukuf (nati wab anayabin iyafar) imaim kururub.” Imih orot in rurub naatu matan nuw sawar itah auman matabir au bar in.
8 To tju wihichʉ tiro cahai jiina tirore ñʉre. Tó pano niñeru siniriro cjiro to jichʉ ñʉrina tirore õ sehe nire ti basi:
8 Orot tain tuwan naatu sabuw afa marasika hi’i’itin ma fefefeyan, hibatiy, “Iti orot ta’imon mar etei ema efefefeyanaban i iti?”
9 —Tirota jira wiho —nire paina sehe.
9 Sabuw afa hi’o, “Orot i nati.” Afa hi’o, “En nati i ana yumatabe.”
10 To ã nichʉ masa tirore õ sehe ni siniture:
10 Sabuw hibatiy, “Mi’itube o mat igewasin kunuwanuw?”
11 —Jesu wama tiriro dihta sohãare dahra more, yʉ caparire wisõre. Yʉhʉre wisõ tuhsʉ “Siloé wama tiri copapʉ mʉ caparire cosai wahaga”, to nichʉ cosai sʉhi yʉhʉ. Yʉ ã cosari baharo yʉ capari noano bajure yʉhʉre —ni yahure tiro masare.
11 Orot iyafutih eo, “Orot wabin te’o Jesu i yur bai matou idadawir naatu na Siloam harew kukufamaim rurubamih iuwu. Imih ayu an arurub, naatu matou to iwa’an anuwanuw.”
12 —¿Mʉhʉre ã yoariro nohopʉ jicari tiro? —nire tina.
12 Sabuw hibatiy, “Bo iti orot i menamaim ema’am?”
13 Ã ni durucu tuhsʉ tina capari ñʉerariro cjirore fariseo curua macaina cahapʉ naahre.
13 Nati orot Jesu biyawas hibai hina Pharisee biyah hitit.
14 Tí dacho Jesu dihta sohãare dahra more capari ñʉerarirore noariro to yoari dacho Sabado dacho jire. Tí dacho sã sori nʉmʉ jire.
14 Baiyarir ana veya’amaim Jesu nati orot matan fim yuramaim idawir matan igewasin nuw.
15 Ã jia fariseo curua macaina sehe tirore õ sehe ni sinituha tjoa:
15 Isan imih Pharisee ibanak maiye orot hibatiy mi’itube matan igewasin. Orot hai tur eowen eo, “I yuramaim matou idadawir uwu harewamaim arurub naatu boun i anuwanuw.”
16 —Tiro Sabado dacho mari sori nʉmʉi mari dahra dutierari nʉmʉi dahrahre. Ã jiro tiro Cohamacʉ yairo jierara —niha paina fariseo curua macaina sehe.
16 Pharisee afa hi’o, “Iti orot i men Godane na, anayabin Baiyarir ana ofafar i men ekakaif.”
17 Ã jia pari turi tina capari ñʉerariro cjirore õ sehe ni sinituha tjoa:
17 Imih Pharisee hitatabir orot ibanak hibatiy maiye, “Iti orot o mata iwa’an bigewasin isan o boro mi’itube inao?”
18 Wahmanopʉre judio masa õ sehe ni tʉhotumaha: “Ahriro capari ñʉerariro cjiro jierara”, ni tʉhotumaha tina. Ã ni tʉhotua capari ñʉerariro cjiro pʉcʉsʉmare pjirocaha tina.
18 Jew hai ukwarih men kafa’imo hititumatum iti orot matan fim ma’am naatu bounabo matan nuw, naatu orot hinah tamah isah hi’af hina, imaibo hibatiyih.
19 Pjiroca tuhsʉ, to pʉcʉsʉmare õ sehe ni sinituha fariseo curua macaina pʉhtoa:
19 “Iti orot i kwa natu? Kwa kwa’o’o i matan fim auman tutufuw kekeban iti? Naatu boun i mi’itube enuwanuw?”
20 —Ahriro sã macʉta jira. Ã yoa dóihta capari ñʉerariro masa bajua tire tiro.
20 Hinah tamah hiyafutih hi’o, “Aki aso’ob iti kek i aki natu, naatu matan fim auman tufuw.
21 Tíre masipanahta to ñʉrire, tirore ñʉchʉ yoariro cʉ̃hʉre masieraja sã. Sã macʉre sinituga. Bʉcʉro jira tiro. Tiro to basi yahu masina —niha to pʉcʉsʉma.
21 Baise aki men aso’ob, boun i mi’itube enuwanuw, o yait matan iwa’an igewasin, kwaibatiy i sanaman, karam taiyuwin isan boro nao.”
22 Judio masa sã pʉhtoa wahmanopʉre õ sehe nia tiha:
22 Hinah tamah iti tur hi’o, i Jew sabuw isah hibir, anayabin iti tur i marasika Jew ukwa’ukwarih hi’o hibasit, yait Jesu isan naorereb Keriso nararauw boro kou’ay barene hinabotait ufun nama.
23 Ã cuia, “Bʉcʉro jira tiro. Tiroreta sinituga”, niha tina judio masa pʉhtoare.
23 Iti isan imih i hinah tamah hi’o, “Kwa taiyuw kwaibatiy kwa’itin, i sanaman.”
24 Baharo judio masa sã pʉhtoa pari turi capari ñʉerariro cjirore pjirocaha tjoa. Pjiroca tuhsʉ, õ sehe niha tirore:
24 Mar bairu’abin orot matan fim nuwanuw isan hi’af na, naatu hibatiy maiye, “Turobe God nanamaim ai tur ina’owen! Aki aso’ob orot yait o biyawasi i bowabow kakafin wairafin.”
25 Ti ã nichʉ tʉhoro õ sehe ni yʉhtiha tiro:
25 Orot iyafutih eo “Ayu men aso’ob i bowabow kakafin wairafin o en? Ayu sawar ta’imonamo asoso’ob i ayu matou fim ama’am naatu boun i anuw a’i’itah.”
26 —¿Dohse yoari mʉhʉre tiro? ¿Mʉ capari ñʉhto cjihtore dohse yoari tiro mʉhʉre? —ni sinituha tina tjoa.
26 Naatu orot hibatiy, “Abistanawat o isa sinaf? Mi’itube sinaf o mata botawiy?”
27 —Tíreta mʉsare yahu tuhsʉmahicʉ yʉhʉ. Yʉ ã ni yahupachʉta mʉsa ne tʉho duaerare yʉhʉre. ¿Dohse yoa duana pari turi yʉ yahuchʉ tʉho duajari mʉsa? ¿Mʉsa cʉ̃hʉ to buheina ji duajari? —niha tiro tinare.
27 Orot iyafutih eo, “Ayu marasika kwa isa aoka naatu kwa men kwanowar. Aisim kwakokok anao maiye kwananowar? Ta’itin kwa auman kwakokok i ana bai’ufununayah kwanamatar?”
28 To ã nichʉ tʉhoa tina tuhtiha tirore:
28 Hi’obaibiyab naatu hi’o, “O i nati orot ana bai’ufununayan, baise aki i Moses ana bai’ufununayah.
29 Potocãta Cohamacʉ Moise cjirore durucua tiha. Jesu to tarirore sã masieraja —niha tina capari ñʉerariro cjirore.
29 Aki aso’ob God mutufor Moses hairi hi’o, baise orot nati Jesu tibiwab, aki men kafa’imo aso’ob i menane na?”
30 Ti ã nichʉ õ sehe ni yʉhtiha tiro:
30 Orot matan fim bigewasin iyafutih eo, “Abifofofor men kafaita! I menane nan kwa men kwaso’ob, baise i ayu matu fim iwa’an anuwanuw.
31 Cohamacʉ ñaa yoainare ti siniare tʉhoerara. Tí pinihtare mari masija. Tinare tʉhoeraparota Cohamacʉre ño payorirore, to dutiare yoarirore to siniare tʉhora Cohamacʉ.
31 It Taso’ob bowabow kakafih wairafih God hai tur men enonowar. God ana sabuw i ana kok tesisinaf naatu isan tekakakaf i hai tur enonowar.
32 Wahmanopʉre ahri yahpa to ji dʉcachʉpʉre ne coã masa bajuaropʉ capari ñʉerarirore ne cʉ̃iro baro ñʉchʉ yoariro mariea tiha.
32 Men yait ta tafaram wanawanan orot matan fim auman tufuw ma’am matan botawiy nuwanuw ana tur nowaramih.
33 Ã jiro Jesu Cohamacʉ warocariro jieraro yʉhʉre ñʉchʉ yoaeraboa tiro —niha tiro tinare.
33 Iti orot men Godane tanan na’at, i boro men karam iti bowabow tasinaf.”
34 —Mʉhʉ dóihta ñariro jia tiha. ¿Ã jipacʉta sãre buhe duajari mʉhʉ? —niha judio masa sã pʉhtoa tirore.
34 Iti isan hi’o, “O bowabow kakafin wanawanan itufuw ira’at iyey, i boun aki ini’obaiyi!” Naatu kou’ay barene hibotait tit ufun ma.
35 Ã yoa capari ñʉerariro cjirore ti cohã wiorire Jesu tʉhore. Ã tʉhoro capari ñʉerariro cjirore boca sʉro, tirore õ sehe ni siniture:
35 Jesu orot hinun tit ufun ma’am ana tur nowar, naatu titita’ur anamaramaim ibatiy, “O Orot Natun kubitumitum?”
36 —¿Pʉhtoro, noa jijari tiro? Tirore masicʉ wacũ tuaihtja tirore —nire capari ñʉerariro cjiro Jesure.
36 Orot Jesu ibatiy, “Regah, iti orot i menatan ku’o anowar saise i anitumitum!”
37 —Tirore ñʉ tuhsʉre mʉhʉ. Mipʉre mʉhʉ mehne durucuriro tiro tjija yʉhʉ —nire Jesu capari ñʉerariro cjirore.
37 Jesu orot isan eo, “Orot i iti kwi’i’itin, boun iti airi kwa’o’o.”
38 —Pʉhtoro, mʉhʉre wacũ tuaja —nire capari ñʉerariro cjiro.
38 Naatu orot eo, “Regah, Ayu abitumatum.” Naatu Jesu nanamaim sun yowen kwafir.
39 To ã ño payochʉ ñʉno õ sehe nire Jesu:
39 Jesu eo, “Ayu ana iti tafaramaim atitit anayabin i sabuw ana kusibih, saise iyab mata fim boro hinanuw, naatu iyab tenuwanuw boro matah fimabe hinamatar.”
40 To ã nichʉ tʉhoa mahainacã fariseo curua macaina tirore õ sehe nire:
40 Pharisee afa nati’imaim bairi hima’am iti tur eo’o hinowar, naatu hibatiy, “Nati tur ku’o’o, aki auman matai fim?”
41 Ti ã nichʉ Jesu õ sehe nire:
41 Jesu iyafutih eo, “Kwa mata fim na’at, kwa boro men kakafimih. Baise boun kwa kwa’o’o aki matai anuwanuw, kwa a kakafih i tema’am.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.