João 7
Cohamacʉ Yare Yahari Tjuel (GVC) vs AAI
1 Baharo Jesu Galilea yahpai tinino wahare. Judea yahpai judio masa tirore wajã duare. Ti ã wajã duachʉ masino tiro tí yahpapʉ wahaerare.
1 Nati ufunamaim Jesu Galilee wanawanan run titit remor in, men kok au Judea tan anayabin Jew hai ukwarih hima hikakaif hitarab tamorob isan.
2 Judio masa daa wʉhʉsecã sã yoahti nʉmʉri bose nʉmʉri mahanocã dʉhsatjiãhre.
2 Baise Jew sabuw Yagama Sis ana hiyuw aa ana veya i nabiyubin,
3 Ã jia Jesu bahana tirore õ sehe ni yahure:
3 Imih Jesu taitin hi’o, “O boro efan iti inihamiy naatu inan Judea inatit, saise a bai’ufununayah bowabow gewasih abistan kusisinaf hina’itin.
4 Masare yoa ño duacʉ yaeraro cahmana mʉhʉre. Yoa ñono cahmana. Potocãta Cohamacʉ tuaa mehne yoariro jicʉ tíre masare ñoga —nimare tina.
4 Anayabin orot yait sabuw etei su’ubin isan boro men wa’iwa’iramaim nabowamih. Baise bebeyanamaim nabow hina’itin. Imih a bowabow bebeyanamaim inabow tafaram tutufin etei ini’obaiyih hina’itin.”
5 To bahana jipahta Jesure “Cohamacʉ macʉno jira”, nierare. Ã jia, ã nire tina tirore.
5 I taiyuwin taitin men hitumitum, imih iti tur hi’o.
6 Ti ã niri baharo Jesu õ sehe ni yahure tinare:
6 Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu au veya i men na tit, baise kwa a veya i mar etei bobotawiyen inu’in.
7 Ahri yahpa macaina mʉsare ñʉ tuhtierara. Yʉhʉ ti ñaa buhirire yʉ yahuchʉ tina yʉhʉ sehere ñʉ tuhtira.
7 Sabuw kwa boro men hinifutuwi, baise ayu boro hinifutuwu, anayabin ayu mar etei sabuw hai kakafih ao’orerereb.
8 Bose nʉmʉ jichʉ wahaga mʉsa sahsero. Yʉhʉre yʉ wahahto dʉhsasinina mini. Ã jicʉ yʉhʉ sehe bose nʉmʉrine ñʉi wahaerasinija —nire Jesu tinare.
8 Hiyuw isan kwa akis kwanan ayu men bairit tanan, anayabin ayu au veya anababatun i men na tit.”
9 Ã nino tiro Galileai tjuare.
9 Iti na’atube eo, i Galilee wanawananamaim ma.
10 Bose nʉmʉripʉ Jesu bahana ti ñʉa wahari baharo Jesu cʉ̃hʉ ti baharo wahare. Ã waharo masa ti ñʉeraro watoi wahare.
10 Taitin hiyuw isan hiyen hinan, i auman ufuh yen in, men bebeyanamaim in baise i wa’iwa’iramaim in.
11 Bose nʉmʉrihi jiina judio masa sã pʉhtoa tirore macare:
11 Nati hiyuw wanawanan Jew hai ukwarih Jesu isan hinuwet sabuw hibabatiyih, “Iti orot menamaim ema’am?”
12 Ã jia masa cʉ̃hʉ Jesure payʉ yahuwajaha. Paina “Tiro noariro jira”, niha. Paina sehe “Tiro ñariro jira. Masare mahñoriro jira”, ni yahuwajaha tina.
12 Sabuw wanawanahimaim baitarsibesib busuruf ra’at. Sabuw afa hi’o, “I orot gewasin,” afa hi’o, “Aiyabin i sabuw ebifufuwih?”
13 Ã nipahta judio masa sã pʉhtoare cuia, masa ti ñʉeraropʉ Jesure yahuwajaha.
13 Baise men yait ta boro fanan aumetawat isan hitao, anayabin Jew ukwarih isah hibir.
14 Bose nʉmʉri dacho macai Cohamacʉ wʉhʉpʉ Jesu sãa sʉro, buhere.
14 Hiyuw hi’aa na biyanfoun, Jesu na Tafaror Bar run naatu bai’obaiyen busuruf.
15 To ã buhechʉ sã coyea judio masa tʉho cʉaa waha, õ sehe nire:
15 Jew hai ukwarih hifofofor men kafai ta naatu hi’o, “Iti orot menamaim kirum iti so’ob bai?”
16 Ti ã nichʉ Jesu õ sehe ni yahure tinare:
16 Imaibo Jesu iyafutih eo, “Bai’obaiyen ayu abi’obaiyi i men ayu nowau, baise God ayu biyafaru i nowan.
17 Cohamacʉ cahmaare yoa duaina yʉ buhea sehere Cohamacʉ ya durucua ti jichʉ masiahca. Yʉ mʉ sʉro yʉ buherachʉ cʉ̃hʉre masiahca tina.
17 O Yait ta God anakok kusisinaf boro inaso’ob ayu au bai’obaiyen i Godane enan, ai ayu taiyuwu au fairamaim ao’o.
18 Cʉ̃iro to mʉ sʉro to masia mehne buheriro jiro “Yʉhʉ dihtare ño payoga”, niriro jira tiro. Wiho mejeta yʉhʉre warocariro sehere mʉsa ño payochʉ cahmaja yʉhʉ sehe. Yʉ ã nichʉ tʉhona “Potocã durucuriro jira tiro. Ne mahñoerara”, ni masinahca mʉsa.
18 Yait taiyuwin ana fairamaim eo’o, i taiyuwin ana gewasin bain isan enunuwih, baise orot yait God ayu iyafaru anan ana gewasin enunuwih nati orot i turobe, i wanawananamaim men baifuwen ema’am.
19 ’Cohamacʉ dutiare Moise cjiro sehe cũa tiha mʉsare. To ã cũpachʉta mʉsa jipihtina tí dutia sehere ne yʉhtierare. ¿Dohseana yʉhʉre wajã duajari mʉsa? —nire Jesu sã coyea judio masare.
19 Moses ofafar kwa it ai en? Aisim ofafafar men kwabi’ufunun naatu ayu rabu morobomih kwabiwa’an?”
20 —Mʉhʉ tʉho masierariro, watĩno to cohtotariro jira. Mʉhʉre wajã duaina mariahna —ni yʉhtire tina Jesure.
20 Sabuw hiya’afut hi’o, “O wanawan i demon tema’am. Yait o asabunimih ebiwa’an?”
21 —Sori nʉmʉ Sabado jichʉ cʉ̃ tahata Cohamacʉ tuaa mehne dohatiriro to dohatiare yʉ cohãchʉ mʉsa ñʉ cʉaa wahare.
21 Jesu iya’afutih eo, “Ayu ina’inan ta’imon asinaf kwa’itin naatu kwaifofor men kafaita.
22 Mari ñʉchʉsʉma cjiri panopʉ macaina sehe ti pjacʉre mahanocã cahsarocãre yihsoina ti yoariro seheta Moise cjiro yihso dutiha. To ã dutichʉ Sabado mari sori nʉmʉ jipachʉta masʉnore to pjacʉre mahanocã cahsarocãre yihsora mʉsa.
22 Moses uwi natunat oro’orot Baiyariri hai veya’amaim hai ar, mo’oh kwa’afuw, nati i men Mosesine na, nati i kwa a’agir wabih gagamihine na. Imih kwa kek oro’orot hai ar mo’oh kwa’a’afuw.
23 Sabado jichʉ masʉnore to pjacʉre mahanocã cahsarocãre yihsora mʉsa, Moise cjiro dutiri cjirire yoana tana. ¿Mʉsa cʉ̃hʉ Sabado dachoi tíre yoapanahta tí dachoi dohatirirore jipihtia to pjacʉre noariro yʉ yoachʉ ñʉna dohseana yʉhʉ mehne suari mʉsa?
23 Kwa Baiyarir ana veya’amaim kek orot ana ar mo’on kwana’a’afuw nati Moses ana ofafar i men kwa’a’astu’ub, aisimamih ayu Baiyarir Ana Veya orot biyan tutufin abiyawas isan kwa ya esoso’ar?
24 Yʉ yoarire mʉsa noano masierapanahta, yʉhʉre ñano tʉhotuena tjiga. Mʉsa noano masiri baharo yʉhʉre mʉsa tʉhotua potocã tjiahca —nire Jesu.
24 Men ufun ana’itininamaim sabuw kwanibabatiyih, baise a baibabatiyen i turobe’emaim kwanibatiyih.”
25 To ã ni yahuri baharo mahainacã Jerusalẽ macaina tirore õ sehe ni yahuwajare:
25 Nati isan Jerusalem sabuw afa hibusuruf hibatebat hi’o, “Orotoban iti i boun rabin morobomih ana ef tenunuwet?
26 Ã tirore ti wajã duapachʉta jipihtina panoi masare buhero nina tiro. Wiho mejeta tirore wajã duaina jipahta ã ñʉnocahna. “Tiro potocãta Cristo jira”, ¿ni tʉhotubocari pʉhtoa sehe?
26 Kwa’itin iban iti bebeyanamaim eo’o, naatu i men tur ta isan te’eo’omih. Kwa kwanotanot sabuw ukwarihiban hiso’ob gewas iti orot i turobe Rourubinen?
27 Wiho mejeta ahriro Jesu to tarirore sã masija. Cristo sehe masare yʉhdʉchʉ yoahtiro to tachʉ to tariro sehere masimahnoerara. Ã jiro masare yʉhdʉchʉ yoahtiro Cristo waro jierara Jesu —ni yahuwajare tina Jerusalẽ macaina.
27 Baise iti orot menane nan i aki aso’ob; Rourubinen nanan anamaramaim boro men yait ta naso’ob i menane na.”
28 Ti ã niare masino, Jesu õ sehe ni tuaro sañurucu buhere Cohamacʉ wʉhʉi:
28 Imaibo Jesu Tafaror bar wanawanan ma bi’obaibiyih fanan aumetawat na’in eo, “Turobe ayu kwa kwaso’ob, naatu menane anan kwa kwaso’ob? Ayu iti anan i men taiyuwu au kok ana, baise turobe ana God ayu iyunu ana. Nati orot kwa men kwaso’ob
29 Tirota yʉhʉre warocare. Ã jicʉ tiro cahapʉta tahi. Ã jicʉ yʉhʉ sehe tirore masija —nire Jesu judio masare.
29 ayu asu’ub, anayabin ayu ine ana naatu i iyunu ana.”
30 To ã nichʉ tʉhoa tirore ñaha duamare. Ti ã ñaha duapachʉta Jesu to ñano yʉhdʉhti pja dʉhsasinire. Ã jia tina tirore ñaha masierare.
30 Nati’imaim sabuw bain fatuminamih hiwa’an, baise men yait ta biyan butubun, anayabin ana veya i men natit.
31 Paina masa sehe payʉ tirore wacũ tua, õ sehe nire:
31 Baise rou’ay gagamin wanawanan sabuw moumurin maiyow hitumitum naatu hi’o, “Rourubinen nanan ina’inan fairih moumurihika nasinaf iti orot boro nanatabir.”
32 Masa Jesure ti ã ni durucuchʉ tʉhoa sacerdotea pʉhtoa, fariseo curua macaina mehne Jesure ñaha dutia warocaha surarare.
32 Rou’ay wanawanan Jesu sawar sisinaf isan hibitarsibesib Pharisee hinowar. Basit firis gagagamih naatu Pharisee Tafaror Bar ma’utayah hiyafarih hin Jesu bain fatuminamih.
33 Ã jiro Jesu judio masare õ sehe nire:
33 Imih Jesu eo, “Ayu boro men manin bairit tanama, naatu anamatabir maiye anan yait iyunu anan biyan anatit.
34 Yʉ jihtopʉ mʉsa waha masierara. Ã jina yʉhʉre macapanahta ne bocasi mʉsa —nire Jesu judio masare.
34 Kwa boro ayu kwananuwuhu, baise boro men kwanatita’uru, naatu ayu menamaim anama’am, kwa boro men kwanan.”
35 To ã nichʉ tʉhoa tina ti basi õ sehe ni durucure:
35 Jew sabuw taiyuwih hima hi’o, “Iti orot boro menamaim nan nama naatu it men karam tanatita’ur? Ai i boro nan Greek wanawanah ata sabuw hitagey nanabin tema’am imaim nama ni’obaibiyih?
36 “Yʉ jihtopʉ mʉsa waha masierara. Ã jina mʉsa yʉhʉre macapanahta ne bocasi”, to nichʉ ¿dohse nino baro ahriro ã nijari? —ni durucure judio masa ti basi.
36 Kwa boro ayu isou kwananuwet baise boro men kwanatita’uru naatu ayu menamaim anama’am kwa boro men kwanan? Iti tur eo’o anayabin i abisa?”
37 Bose nʉmʉri pihtiri dacho tí dacho waro jiro nire. Tí dachoi Jesu tói ducuro, tuaro mehne sañurucu õ sehe ni yahure:
37 Hiyuw gagamin hi’aa sasawar ana yomanin, Jesu misir naatu fanan aumetawat na’in eo, “Yait ta sikan namamamah, kwanihamiy nan ayu biyau harew natom!
38 Yʉhʉre wacũ tuainare õ sehe ni joaa tiha Cohamacʉ yare ti joari tjui: “Mári pohtaripʉ catichʉ yoaa co to ã wijaarucuro seheta Cohamacʉ yaina mehne catichʉ yoariro ã jirucurohca”, ni joaa tiha Cohamacʉ yare ti joari tjui —ni yahure Jesu judio masare.
38 Yait ayu inabitutumu na’at kuna biyau harew kutom. Buk Atamaninamaim eo na’atube ‘Harew yawasin boro o wanawananamaim nanunuw.’”
39 Ã catichʉ yoarirore wama payo yahuro “Yʉhʉre wacũ tuainare Espíritu Santo sãarʉcʉ sʉ mʉa waharohca”, nino nire Jesu. Tiro mʉanopʉ to mʉjaerasinichʉ Espíritu Santo sehe wihierasiniha.
39 Iti tur i sabuw iyab Jesu hinibitumitum Anun Kakafiyin hinabaib i isah eo. Iti boun ana veya Anun Kakafiyin i men yait itin bai, anayabin Jesu i men Tamah ana aiwob itinimih.
40 Jesu to ã nichʉ tʉhoa, masa payʉ õ sehe ni durucure:
40 Rou’ay wanawanan hima tur hinonowar sabuw afa hi’o, “Anababatun iti orot i God ana dinab orot.”
41 Õ sehe nire paina sehe:
41 Afa hi’o, “Iti orot i Rourubinen.” Naatu sabuw afa ibanak hi’o, “Rourubinen ana orot i boro men Galilee’ine nan?
42 Cristo Davi cjiro panamino ji turiariro jirohca. Ã jiro Davi ya maca cjiroi Belẽi Cristo masa bajuarohca. Õ seheta ni yahura Cohamacʉ yare ti joari pũi. Ahriro Jesu sehe Belẽi masa bajueraha. Ã jiro tiro Cohamacʉ to warocariro Cristo waro jierara —nire tina.
42 Buk Atamaninamaim eo Rourubinen i boro aiwob orot David ana rara’ane naatu boro Bethlehem David ana bar meraramaim.”
43 Ã jia Jesure tʉhomarina cjiri tju ware ti basi pʉa curua.
43 Imih nati kou’ay wanawanan kouseb matar anayabin Jesu isan.
44 Mahainacã masa sehe Jesure ñaha duamare. Ã ñaha duapahta tirore ñahaerare.
44 Sabuw afa hikok hitab hitafatum, baise men yait ta biyan butubun.
45 Ã yoa surara sacerdotea pʉhtoa cahapʉ fariseo curua macaina cahapʉ tjuaa wahaha. Ti tju sʉchʉ ñʉa tina surarare sinituha:
45 Imaibo Tafaror bar ma’utenayah himatabir hin firis ukwarih naatu Pharisee biyah hitit naatu firis ukwarih himisir ma’utenayah hibatiyih, “Aisimamih men kwa bai kwana kwatit?”
46 —Tiro noaputiaro durucuriro jihre. Paina tiro yoaro sehe durucuina ne mariahna —ni yʉhtiha surara tinare.
46 Ma’utenayah hiya’afutih hi’o, “Iti orot tur eo’o, i men orot afa te’eo na’atube eomih!”
47 Ti ã nichʉ fariseo curua macaina sehe õ sehe ni yahuha:
47 Pharisee hibatiyih, “Kwa kwa’o anananiyan kwa auman ifuwi ebobonawiyi kakaf i?”
48 Mari pʉhtoa Jesure wacũ tuaeraina jia ne tirore cahmaerare. Sã cʉ̃hʉ ã jina tirore cahmaeraja.
48 “Kwata’itin ukwarih afa o Pharisee orot afa tur hinonowaraban Jesu hitumitum?
49 Ahrina masa sehe Cohamacʉ dutiare Moise cjirore to cũrire masierara. Ã masieraina jia Jesure wacũ tuaina jia tirore cahmana. Ti ã cahmari buhiri tinare Cohamacʉ buhiri dahrerohca —niha fariseo curua macaina.
49 Aiyabin! Iti rou’ay Moses ana ofafar i men ta hiso’ob, imih i God ana orarafen baban tema’am!”
50 Fariseo curua macariro Nicodemo Jesure sʉhʉduro sʉriro cjiro tói jiha tina mehne. Ti ã nichʉ tʉhoro õ sehe niha tiro cʉ̃hʉ tinare:
50 I taiyuwih hai orot ta wabin Nicodemus i wan in Jesu biyan tit,
51 —Jesu to ñano yoarire masieraja mari. Ã masierana tiro marine to yahuhto pano tirore buhiri dahre masieraja mari. Ã masierapanahta tirore buhiri dahrena, mari ya dutiare yʉhdʉrʉcana nija mari —niha Nicodemo tinare.
51 Imih i ana kou’ay ibatiyih, “It ata ofafar eo orot anasinaf kakaf i wan tananuwet imaibo tanab tanan ata ofafaramaim tanibabatiy.”
52 To ã nichʉ tʉhoa õ sehe ni yʉhtiha tina:
52 Hiya’afut hi’o, “Nicodemus o auman i Galilee orot? Baise Buk Atamaninamaim inanunuwet boro men inatita’ur, dinab orot i men Galilee’ine na.”
53 [Ti ã niri baharo ti ya wʉhʉsepʉ tjuaa wahaha.
53 (Naatu rou’ay hima’am hitarboubun himisir hai bar hai bar hin.)
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.