Atos 7

Cohamacʉ Yare Yahari Tjuel (GVC) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ã yoa sacerdotea bui pʉhtoro õ sehe ni sinitu ñʉha Estebãre:
1 Imaibo Firis Gagamin Stephen ibatiy, “Tur iti i anababatun o isa teo?”
2 To ã nichʉ tʉhoro, Estebã sehe tinare õ sehe ni yʉhtiha:
2 Stephen iya’afut eo, “Taitu tuwai’inah naatu tamai’inah anao kwananowar! Ata agir Abraham ufibo na Haram imaim ma, baise wan Mesopotamia ma’am ana veya’amaim Marakaw ana God isan irerereb eo. Stephen Ebibinan|alt="Stephen preaching" src="cn01914B.tif" size="col" loc="Act 7.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.2"
3 Ã bajuaro, Cohamacʉ õ sehe ni yahua tiha tirore: “Mʉ ya yahpare, ã jichʉ mʉ coyea poto cʉ̃hʉre duhunoca, wahaga. Pa yahpa, yʉ mʉhʉre ñohti yahpapʉre wahaga”, nia tiha Cohamacʉ Abrahãre.
3 ‘A tafaram naatu taituwa inihamiyih inan tafaram ayu ana bi’obaiyi imaim inama.’
4 To ã nichʉ tʉhoro Abrahã cʉ̃hʉ Caldea yahpai jiina wijaa, Harãpʉ sʉ, jisinia tiha. Abrahã pʉcʉro to yariari baharo, tiro cʉ̃hʉ tí macai wijaa, ahri yahpa, mipʉ mʉsa jiri yahpapʉ Cohamacʉ yoadohoro mehne taa tiha.
4 Imih Kaldia tafaram ihamiy naatu na Haram imaim ma. Tamah momorob ufunamaim God nawiy na me tafaram iti bitin boun kwa iti kwama’am.
5 Cohamacʉ Abrahãre õpʉ sʉho na taparota, tirore dói “Ahri yahpa pʉro jiga”, ni cũerasinia tiha. Ne mahanocã ahri yahpare, “Pʉ tiga mʉhʉ”, ni dutierasinia tiha tiro. Wiho mejeta Abrahã pohna marieriro to jipachʉta, Cohamacʉ sehe tirore õ sehe ni yahu mʉhtaa tiha. “Mʉhʉre ã jichʉ mʉ panamana, pa tjuru macainapʉ cʉ̃hʉre ahri yahpare waihtja”, nia tiha Cohamacʉ Abrahãre.
5 God men abisa ta Abraham nowanamih itin naatu men kafa’imo me kikimin eafuw nowanamih itin. Baise God eomatan tafaram tutufin etei boro nowanamih nab naatu wawawan uf hinatutufuw boro hinab. Nati ana veya’amaim Abraham i aurin kek en ma’am God eomatan.
6 Ã ninota õ sehe ni yahu namoa tiha Cohamacʉ. “Mʉ panamana pa tjuru macaina pa yahpapʉ waha, tópʉ paina cahapʉ jia, ti cahamaca jiahca tina. Tuhsʉ, cuatro cientos cʉhmari waro tó macaina ñano yoapeahca mʉ panamanare.
6 Naatu God iti na’atube eo, ‘O wawaw i boro nah toumanih hai tafaramamaim hinama, nati’imaim boro nah toumanih hai fair babanamaim hinama bowabow fokarin maiyow hinabow, hinarouw hini’a’afiyih kwamur etei 400 na’atube nasawar.’
7 Ã jicʉ tó macainare ti ã yoari buhiri buhiri dahreihtja yʉhʉ. Yʉ ã yoari baharo mʉ panamana ji turiaina ahri yahpapʉ wihi, yʉhʉre ño payohtina jiahca tina”, nia tiha Cohamacʉ Abrahãre.
7 Baise God iuwih eo, ‘Ayu nati tafaram hinabuwi babahimaim kwanama kwanabowabow boro baimakiy anitih. Nati ufunamaim boro tafaram kwanihamiy kwanatit efan iti’imaim ayu kwanakwafiru.
8 To ã ni yahu cũare ti noano wacũrucuhto sehe, õ sehe yoa turia wahcã dutiha tirore. Mʉno pjacʉre mahanocã cahsarocãre yihso na dutia tiha tirore. Ã jiro ocho dachori to macʉno Isaare to pohna tiri baharo, mahanocã cahsarocãre yihso naa tiha tiro Isaa pjacʉre. Baharo Isaa Jacobore pohna ti, to pjacʉ cʉ̃hʉre mahanocã cahsarocãre yihso naa tiha. Baharo Jacobo cʉ̃hʉ doce to pohnare ã dihta yoaa tiha ti pjacʉrire. Tina doce mʉa sehe tópe curuari, mari masa curuari dahpoto macaina cjihti jia tiha.
8 Imaibo God ar afu’afuw ana obaibasit Abraham itin ina’inanen na’atube kaif. Imih Abraham natun Isaac tufuw fur ta’imon sasawar ufunamaim ana ar kanabin e’afuw. Nati ufunamaim Isaac natun Jacob ana ar kanabin e’afuw naatu Jacob natunatun 12 it uwatanah wabih gagamin auman hai ar kanabih e’afuw.
9 ’Ã yoa baharo, tina Jacobo pohna, mari ñʉchʉsʉma cjiri, ti bahʉro Josére pahsu tia, paina ti cahamacʉno cjihtore duanocaa tiha Egiptopʉ wahainare. Ti ã yoapachʉta, Cohamacʉ Josére yoadohoa tiha.
9 Baise uwatanah wabih gagamin Joseph isan hibobowen akir wairafin na’atube hitih hitubun hibai hin Egypt imaim ma. Baise God i mar etei biyanamaim ma’am.
10 Jipihti tí to ñano yʉhdʉare Cohamacʉ tirore noano yʉhdʉchʉ yoaa tiha. Cohamacʉ tirore noano tʉho masichʉ yoaa tiha. Ã yoa faraõ Egipto macaina pʉhtoro sehere Josére ñʉ ji coachʉ yoaa tiha. Ã jiro faraõ sehe Josére pʉhto sõa tiha, tiro mehne masare dutihtiro cjihtore. Tirore faraõ ya wʉhʉ cʉ̃hʉre pʉhtoro cũa tiha.
10 Naatu ana yababan ta ta wanawanamaim bibais. Veya ta Joseph Egypt hai aiwob nanamaim titit ana veya aiwob orot Joseph i’itin yan bai naatu ana kakaf isan ma, anayabin God ukwar rerekab Joseph itin. Imih aiwob orot Joseph bai ana gawanamih yai, naatu aiwob ana bar gagamin wanawanan auman kaifin isan ana fair itin.” Joseph Egypt sabuw ebobonawiyih|alt="Joseph as ruler" src="cn01917b.tif" size="col" loc="Act 7.10" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.10"
11 ’Ã yoa tí pjapʉre Egiptopʉ, Canaapʉ cʉ̃hʉre paró ne coro taeraa, yahpa sehe wʉaa sãa wahaa tiha. To ã wʉa sãa wahachʉ, masa ti toamari cʉ̃hʉ ñai pihtia wahaa tiha. Ã jia mari ñʉchʉsʉma cjiri ñano yʉhdʉa, ti chʉboare ne bocaeraa tiha.
11 “Nati ana veya’amaim baimar kakafin na, Egypt naatu Canaan tafaram wanawanan yababan gagamin na’in matar, naatu it uwatanah bayumih hi’akir.
12 Wiho mejeta Egiptopʉ “Trigo jiyuhca”, ti nichʉ tʉhoro, Jacobo sehe to pohnare, mari ñʉchʉsʉma cjirire tópʉ coã warocaa tiha.
12 Egyptamaim bay ma’am ana tur Jacob nonowar ana veya uwatanah hai nanawan wantoro’ot imaim hin.
13 Baharo pari turi to warocarina cjiri Egiptopʉ ti sʉchʉ tjoa, José to wahmisʉmare “Mʉsa bahʉta jija yʉhʉ”, ni yahu, tinare masichʉ yoaa tiha. Tí pja pʉhtoro faraõ sehe José coyeare coã ñʉno nia tiha.
13 Hai nanawan bairou’abin ana veya Joseph taiyuwin botait irerereb tuwahinah hai tur eowen, naatu Pharaoh nati’imaim Joseph ana nibur isah so’ob.
14 Baharo José to wahmisʉmare, ti pʉcʉro Jacobore, ã jichʉ jipihtina ti coyea cʉ̃hʉre cahmarocaa tiha. To coyea setenta y cinco masa jia tiha.
14 Nati ufunamaim Joseph tamah Jacob isan, naatu tamah ana nibur isah tur iyafar, nah etei 75 na’atube.
15 To macʉno to pjirocachʉ tʉhoro Jacobo cjiro wahaa tiha Egiptopʉ to macʉno cahapʉ. To macʉno cahapʉ jiro, tiro yariaa wahaa tiha. Ã yoa to pohna, mari ñʉchʉsʉma cjiri cʉ̃hʉ tópʉ yaria pihtia wahaa tiha.
15 Imaibo Jacob rena Egypt tit, nati’imaim i natunatun bairi himorob, it uwatanah.
16 Tina ti yariari baharo, ti coyea ti pjacʉri cjirire Siquẽ wama tiropʉ naa tiha. Tópʉ na sʉ, tãa coparipʉ Abrahã Hamor pohnare niñeru mehne to nuchʉri yahpapʉ tina ti pjacʉri cjirire cũa tiha.
16 Naatu biyah i hibow himatabir maiye tafaram wabin Shekem rahamaim hiya, nati me i Abraham orot Hamor natunatun biyahine tubun.
17 ’Ã yoa Cohamacʉ Abrahãre “Canaa yahpare waihtja mʉhʉre”, to ni cũriro cjiro mʉ sʉro cahachʉ, Abrahã panamana, Israe masa, Egiptoi jisinia payʉ wahaa tiha.
17 “God ana omatanen Abraham eo’omatan na baiturobe isan ana veya na kabom, naatu ata sabuw Egypt hima’am busuruf ra’at tafaram awan karatan.
18 Ti ã payʉ wahari baharo, pairo faraõ, Egipto masa pʉhtoro José cjirore masierariro sãa tiha.
18 Imaibo aiwob orot ta Joseph men susu’ub i busuruf Egypt isan i’aiwob.
19 Tiro mari coyeare mahño, ñano yoa, ti pohnare mʉa pohnare wajã dua, cohãnoca dutia tiha tinacãre. Wahma bajuainacãre cohã dutia tiha “Tinacã yariajaro”, nino.
19 Ata a’agir ifufuwih, biyababan kakafin anababatun itih, eokikinih hai kek sosof hisrouwen hi’in himorob.
20 To ã yoaro watoi Moise cjihto sehe masa bajuaa tiha. Tirocã noariro, Cohamacʉ to noano ñʉ jicoariro jia tiha. Tia sʉ̃ waro to pʉcʉsʉma tirocãre noano ñʉ wihboa tiha.
20 “Nati ana veya’amaim Moses tufuw, kek ana itinin gewasin maiyow. Baremaim hinah tamah hibunwa’ir ma sumar etei tounu na’atube sawar.
21 Ã jiro Moisere nʉo namo masieraa, diapʉ tirocãre pʉhʉroi comape mehne ti bihari pʉhʉroi poho bʉroha. Ti ã yoachʉ faraõ macono tirocãre ñʉ boca, na maja, to macʉnore yoaro seheta cjʉaa tiha tirocãre.
21 Imaibo barene hibotait titit ana veya, Pharaoh natun babitai natunamih bai ituw ra’at yen orot matar.
22 Ã jia tina Egipto macaina, noano masiina ya jipihtiare Moisere buhe bʉcʉoa tiha. Baharo, ne cuiro marieno durucuriro, pʉhtoa jia tia cʉ̃hʉre mihni yʉhdʉrʉcʉ sʉriro wahaa tiha Moise.
22 Egypt ana ukwar rerekab etei Moses hi’obaiy so’ob, naatu ana tur ana sinafumaim eo sisinaf etei i fairih.
23 ’Ã yoa tiro cuarenta cʉhmari cjʉaro to coyea Israe masare ñʉ duaro ti cahapʉ ñʉno wahaa tiha.
23 “Moses ana kwamur etei 40 na’atube baib ana maramaim ana not bogaigiwas tit ana sabuw Israel inananawanih.
24 Tópʉ ñʉno sʉro, Egipto macariro cʉ̃iro Moise coyeirore to ñano yoachʉ ñʉa tiha. Tiro to ñano yoaborirore dʉcata duaro, Egipto macariro sehere wajã cohãnocaa tiha.
24 Tit inan Egypt orot ta Israel orot boborabirab itin, basit na ibais wasfafar naatu anasa bow Egypt orot rab morob.
25 Ã wajã cohãno, Moise õ sehe ni tʉhotua timaha. “Yʉ coyea ti coyeirore yʉ yoadohochʉ ñʉa ‘Cohamacʉ marine noano yʉhdʉchʉ yoa dutiro warocare ahrirore’, ni tʉhotuahca yʉ coyea”, ni tʉhotua timaha Moise. Wiho mejeta tina sehe ne ã ni tʉhotueraa tiha.
25 Moses not eo, ‘God ana baibais ayu wanawana’umaim esisinaf au sabuw boro hina’itin hinaso’ob, baise men hi’itinimih.’
26 Pa dachoi Moise to coyeare pʉaro ti basi cahmacheinare boca sʉa tiha. Ã boca sʉro, tinare yahu duaro tinare õ sehe ni yahua timaha: “¿Mʉsa basi jipanahta cahmachejari mʉsa?” ni yahua timaha Moise tinare.
26 Marto Israel orot rou’ab hairi hibiyow itih, basit na fafar naatu iuwih, ‘Kwa airi i ain uf, aisim taiyuw kwabiyow?’
27 To ã ni yahuchʉ tʉhoro, cʉ̃iro to coyeirore ñano yoariro sehe Moisere tjurocaa tiha. “Mʉhʉ sã pʉhtoro jierara. Sãre yahuboriro jierara mʉhʉ.
27 Baise orot ta biwa’an kakafene Moses rukouw eo, ‘O aki bainabatani naatu baibabatiyi isan yait rubini?’
28 ¿Canʉre Egipto macarirore mʉ wajãriro seheta yʉhʉ cʉ̃hʉre wajã duacʉ nijari mʉhʉ?” nia tiha tiro Moisere.
28 ‘O kukokok ayu ina’asbunu fai Egypt orot ia’asabun na’atube?’
29 To ã nichʉ Moise tʉho cʉaa waha, mʉrocaa duhti wahcã, Madiã yahpapʉ wahaa wahaa tiha. Tópʉre pa sehe macariro jiparota, numino boca, pʉaro pohna tia tiha.
29 Moses iti tur nonowar ana veya Egypt ihamiy bihir in tafaram wabin Midian imaim ma, nati’imaim touman orot na’atube ma’am natunatun orot rou’ab hitufuw.
30 ’Ã yoa Moise cuarenta cʉhmari waro tói to jiri baharo, Sinaí wama tidʉ tʉ̃cʉ cahai masa marienopʉ to jichʉ anjo tirore bajuaa tiha. Anjo sehe mahadʉcã jʉ̃ri picha pohnai bajuaa tiha.
30 Kwamur 40 sasawar ufunamaim oyaw Sinai sisibinamaim arar yan tounamatar Moses isan irerereb wairaf na’atube wa’ab wanawanan to’ab.
31 Tʉ yucʉcʉcãpʉ to jʉ̃rucuchʉ ñʉno, Moise ñʉ cʉaa wahaa tiha. Tí pichacare cahacã noano to ñʉ wahcãchʉ waroi Cohamacʉ to durucuchʉ tʉhoa tiha.
31 Moses iti wairaf to’ab i’itin ana veya ana kasiy ra’at, naatu itinbunai isan na biyubin auman Regah fanan nowar;
32 “Cohamacʉ jija yʉhʉ. Mʉ ñʉchʉsʉma cjiri, Abrahã cjiro, Isaa cjiro, Jacobo cjiro ti ño payoriro jija”, nia tiha Cohamacʉ Moisere. To ã nichʉ tʉhoro Moise sehe tetere, ne ñʉ wahcõeraa tiha.
32 ‘Ayu i o uwatanah hai God, Abraham ana God, Isaac, naatu Jacob.’ Moses yan wanawanan birubir fafar an uman hioror naatu men karam boro tanuw ta’itin.
33 Cohamacʉ õ sehe ni durucu namoa tiha tirore. “Yʉhʉ ñaa marieriro yʉ õi jiro wato, mʉ ducuri yahpa sehe wiho jiri yahpa jierara. Ã jicʉ mʉ dahpo suhtire tjuwe cũga.
33 Imaibo Regah eo, ‘A ana sumasum kubosair anayabin iti kamar i kakafiyin yan kubatabat.
34 Ã yoa yʉ yaina masa Egiptopʉ ti ñano yʉhdʉchʉ ñʉja. Ti tiichʉ tʉhoja. Ã jicʉ õpʉre wihija yʉhʉ, tinare yʉhdʉ witichʉ yoai tai. Ti ã wahachʉ, ñʉcʉ wahaga mʉhʉ cʉ̃hʉ. Egiptopʉ mʉhʉre warocaihtja. Tinare na wioi wahaga”, nia tiha Cohamacʉ Moisere.
34 Ayu au sabuw Egypt imaim bai’akir kakafin maiyow hibaib aitih, naatu hitef hirererey anowar, imih rufamih botaitih isan are ana. O kuna aiyafari kumatabir maiye au Egypt.’
35 ’Tó panopʉ tina sehe mari coyea, Israe masa Moisere cahmaeraa tiha. “Mʉhʉ sã pʉhtoro jierara. Mʉhʉ sãre yoadohoboriro jierara”, ni tuhtia tiha tina tirore. Wiho mejeta baharo, Cohamacʉ ti ã niriro cjirore Egiptopʉ warocaa tiha, mari coyea Israe masare yʉhdʉ witichʉ yoahtiro, ã jichʉ ti pʉhtoro jihtiro cjihtore. Ã yoa anjo, tirore jʉ̃dʉpʉ bajuariro sehe to ã yoahtire yahua tiha tirore.
35 “Moses i orot ta’imon Israel sabuw hikwahir hiu, ‘O yait rubini aki bainabatani naatu baibatiyi isan?’ Nati orot ta’imon sabuw bainabatanih naatu rufamih botaitih isan God taiyuwin ana tounamatar iyafar na wa’ab toto’abamaim irerereb Moses fair itin.
36 Moise jia tiha mari coyea, Israe masare Egiptopʉ jiinare na wioriro. Tinare na wioro, Egiptopʉ Cohamacʉ tuaa mehne tiro sehe yoa ño dʉcaa tiha tópʉ jiinare. Pjiri ma sohãri mapʉ ãta yoa ñoa tiha tjoa. Baharopʉ masa marienopʉ cʉ̃hʉre cuarenta cʉhmari waro Cohamacʉ tuaa mehne yoa ño mʉjaa tiha tiro to masare.
36 Sabuw nawiyih Egypt hihamiy hitit, naatu ina’inan men hi’i’itah efa’efanin Egyptamaim, Red Sea imaim, naatu kwamur 40 arar yanamaim iwa’an hi’itah.
37 Ã yoa Moise cjiro jia tiha mari coyea, Israe masare õ sehe ni yahuriro: “Cohamacʉ cʉ̃iro mʉsa coyeiro, to yare yahu mʉhtahtiro, yʉ yoaro sehe jirirore warocarohca mʉsare”, nia tiha Moise tinare.
37 “Iti orot Moses i boun Israel sabuw hai tur eowen, ‘God boro dinab orot kwa wanawananamaim a orot ta niyafar nan, ayu biyafaru na’atube.’
38 Moise masa marienopʉ mari coyea Israe masa mehne jia tiha. Tuhsʉ, Sinaí wama tidʉ tʉ̃cʉpʉ ti cahmachuchʉ tirore yahuriro anjo mehne jia tiha. Ã yoa mari ñʉchʉsʉma panopʉ macaina cjiri mehne jia tiha tiro. Cohamacʉ to dutiare cũriro jia tiha Moise.
38 Iti orot Moses Israel sabuw bairi kou’ay hibai arar yanamaim hibat naatu ata a’agir bairi Sinai oyawemaim tounamatar tur yawasin bai re itin naatu ya’abun it isat rena.
39 — ausente —
39 Baise it ata a’agir fanan men hibosiyasiyar, naatu fanan hikwahir hikokok i mi’itube hitamatabir maiye hitan Egypt hitatit.
40 — ausente —
40 Imih Aaron hiu, ‘Aki akokok god ta kusinaf au nai i’iyon ebonawiyi. Moses Egyptane nawiyi atitit men aso’ob abisa isan matar.’
41 Ã jia tí dachorire tina wachʉ masʉre uru mehne yoaa tiha. Ã yoa tuhsʉ, tina wahiquinare wajã, ti yoariro cjiro cahai na ta, ño payoa tiha tirore. Ã jia tina ti yoariro cjirore wachʉre ñʉ, wahche, bose nʉmʉ yoaa tiha.
41 Nati ana veya’amaim aibat ta cow natun ana yumatabe hibu’ur. Naatu sibor hibow hina sawar i umahimaim hisinaf mamatar ana sibor hiyai naatu ana hiyuw hibow hiyasisir.
42 Wachʉre ti ño payochʉ ñʉno, Cohamacʉ tinare cohã wahcãa wahaa timaha. “Yʉhʉre cohã, mʉanopʉ bajuaa, sʉ̃ dacho macariro, sʉ̃ ñami macariro, ã yoa ñahpichoha poca cʉ̃hʉre ño payowahnojaro”, nino cohã wahcãa wahaa timaha. Cohamacʉ yare yahu mʉhtaina cjiri ã ni joaa tiha:
42 Baise God mafutih, naatu mar ana sawar kwafirih isan ibasit. Dinab orot hai Bukamaim hikikirum na iturobe,
43 Ã jina mʉsa Molo wama tiri masʉre ño payoina jiina, tí masʉre ño payori wʉhʉre cjʉare mʉsa.
43 Kwa i god Moloch ana sis kwa’abar kwareremor,
44 ’Ã jia masa marienopʉ Cohamacʉ masa mehne to jiri wʉhʉre wahiquina cahsari mehne ti yoari wʉhʉre cjʉaa tiha mari ñʉchʉsʉma cjiri panopʉ macaina. Tí wʉhʉ Cohamacʉ masa mehne to durucuri wʉhʉ jia tiha. Tí wʉhʉpʉ Cohamacʉ dutia to joaa pjĩni tãa pjĩni jia tiha. Tí wʉhʉre Cohamacʉ Moisere to ñoriro seheta, “Õ sehe yoaga”, to ni yoa dutiriro seheta yoaa, tí wʉhʉre cjʉaa tiha tina.
44 “Ata a’agir God ana sis arar yanamaim hiyai hima’am i God ana itinin nati’imaim bairi hima’am. Nati sis i God mi’itube Moses iu bi’obaiy na’atube naatu God yayakitifuw na’atube hiwowab.
45 Ã yoa ti panamanapʉ cʉ̃hʉ cjʉa turia nʉnʉ tia tiha tí wʉhʉre, wahiquina cahsari mehne ti yoari wʉhʉre. Baharo mari ñʉchʉsʉma cjiri Josué mehne Cohamacʉ mari coyea Israe masare to cũhti yahpapʉre, ahri yahpapʉre pʉ tia taha. Ti pʉ tia tachʉ ahri yahpai ji mʉhtaina cjirire Cohamacʉ cohãnocaa tiha. Tí pjare Cohamacʉre ti ño payori wʉhʉre na taa, cjʉaa tiha tina ahri yahpapʉ, mipʉre mari jiri yahpapʉ. Pʉ Davi cjiro to jiri tjurupʉ cjʉa batoa tiha tí wʉhʉre.
45 Nati ufunamaim, ata a’agir sis tamahinah biyahine nan hibai hi’abar Joshua babanamaim bonawiyih bairi hirun sabuw afa hai tafaram God nunih hititit i hai tafaram hibai. Naatu nati sis i ma’am David ana veya’amaim tit.
46 Tiro Davi cjiro sehe Cohamacʉre wahchechʉ yoariro jia tiha. Cohamacʉ ya wʉhʉ cjihtore pa wʉhʉ tiro yoa duaro, sinia timaha Cohamacʉre.
46 David ana baibais gagamin na’in God biyanane bai, imih ifefeyan bar tawowab. Jacob ana God isan
47 To ã sinipachʉta Salomopʉ Cohamacʉ ya wʉhʉ sehere yoaa tiha.
47 baise iti bar i Solomon wowab.
48 To ã yoapachʉta Cohamacʉ Jipihtina Bui Jiriro sehe masa ti yoari wʉhʉpʉre jierara. Õ sehe nia tiha Cohamacʉ yare yahu mʉhtariro cjiro:
48 “Baise Auyomtoro’ot ana God i men orot bar tewowowabimaim ema’ama’amih, dinab orot eo kikirum na’atube.
49 “ ‘Mʉano yʉ dujiro jira.
49 ‘Mar i ayu au urama’ama,
50 Yʉ basi ahri yahpare jipihtiro yoahi yʉhʉ’, ni durucua tiha Cohamacʉ”,
50 Sawar iti kwanotanot men ayu asinaf himatar?’
51 ’Mʉsa Cohamacʉ yare tʉhopanahta, tirore yʉhti duaerara. Cohamacʉre masieraina yoaro sehe tʉhotuina baro jira mʉsa. Espíritu Santore yʉhdʉrʉca yʉhdʉara mʉsa. Mʉsa ñʉchʉsʉma cjiri ti yoariro cjiro seheta yoara mʉsa cʉ̃hʉ.
51 “Kwa i dogor fokarih naatu dogor wanawanan gugumin naatu tain gugurih God ana tur men kwanonowar! Kwa i a’a’agir ah kwabat, mar etei Anun Kakafiyin kwarurukouw!
52 Mʉsa ñʉchʉsʉma cjiri jipihtina Cohamacʉ yare yahu mʉhtaina cjirire ñano yoaa tiha. Tina Cohamacʉ yare yahu mʉhtaina cjiri “Baharo cʉ̃iro ñaa buhiri Marieriro tarohca”, ti ni yahu quihõ mʉhtachʉ tʉhoa, mʉsa ñʉchʉsʉma cjiri sehe tinare wajãa tiha. Ã yoa mipʉ cʉ̃hʉre tiro “Ñaa buhiri Marieriro”, tó panopʉ ti niyuriro sehe õpʉ to wihichʉ, “Mʉhʉ mehne macaina jija”, ni ji mahño, tirore wajãhre.
52 Kwa a’agir dinab orot marasika hima’am etei hirouw hi’a’akirih, nati dinab oro’orot i marasika iti orot gewasin nan isan hikurereb. Baise kwa uwatanah hirouw himorob, naatu boun kwa iti orot gewasin nan baban kwao kwarab morob.
53 Cohamacʉ dutiare anjoa sehe yahu turia timaha mʉsare. Ti ã yahu turiachʉ mʉsa tí dutiare cjʉamaha. Wiho mejeta tí dutiare yʉhdʉrʉcara mʉsa —niha Estebã.
53 Kwa i God ana ofafar tounamatar hiyafar re’er kwabai, baise men kwabobosiyasiyar!”
54 To ã nichʉ tʉhoa tina sehe tuaro suaha. Ã tuaro suaa, cuaina wahaha.
54 Kaniser hima Stephen eo hinonowar yah so’ar gagamat bufutih hikarmusiyan himisir
55 Ti ã suapachʉta Estebã sehe Espíritu Santo mehne wacũ tuariro to tuaa mehne mʉanopʉ ñʉroca mʉo, Cohamacʉ si siteare ñʉha. Ã yoaro Cohamacʉ poto bʉhʉsehei Jesu to ducuchʉ cʉ̃hʉre ñʉha tiro.
55 Baise Stephen God Anun Kakafiyin biyan etei karatan batabat au mar nuwra’at God ana marakaw itin naatu Jesu sisibin asukwafune batabat itin.
56 Ã ñʉroca mʉono, õ sehe niha:
56 Basit eo, “Kwanuw ra’at! Ayu mar ana etawan botawiy Orot Natun God ana asukwafune bat ai’itin!”
57 To ã nichʉ tʉhoata tina tuaro sañurucu, ti cahmo coparire bihanoca, cʉ̃no potori tiro cahapʉ mʉroca wahcã, tirore ñahaha.
57 Fanah aumetawat hiwow tainih higibud, imaibo etei au ta’imon hinunuw hibai
58 Ñaha tuhsʉ, tirore na wahcã, tí maca dʉhtʉ cahapʉ cohãha tirore. Ã jia tãa poca mehne doca wajãha tirore. Ti ã wajãhto pano tirore yahusãrina tirore tãa poca mehne docahtina ti bui sãa suhtire tjuwe na, wahmʉnore Saulo wama tirirore ti suhtire cjʉabasa dutiha.
58 hitain hitit bar merar gagamin ufunane hitaiy re kabayamaim hirab, orot iyab baifuwenamaim sif hirurubon, hai faifuw nati orot boubun wabin Saul anamaim hiya.
59 Estebãre ti tãa docaro watoi, sinino sehe õ sehe niha tiro:
59 Kabayamaim hibat hirabirab auman Stephen Regah isan ifefeyan eo “Regah Jesu ayubu kubai!”
60 Ni tuhsʉ, tiro na tuhcua caha sʉ, õ sehe ni tuaro sañurucuha:
60 Sun yowen fanan aumetawat erererey auman i wow eo, “Regah abisa ayu isou tisisinaf hai

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.