1 Coríntios 15
Cohamacʉ Yare Yahari Tjuel (GVC) vs AAI
1 Mipʉre yʉ coyea, noaa buheare mʉsare yʉ yahurire mʉsare wacũchʉ yoa duaja. Tí buheare noano cahmare mʉsa. Ã cahmana tí buheare ã yʉhtirucure mʉsa.
1 Taitu, boun i akokok tur gewasin abinan kwanowar, imaim yawas kwabai, naatu imaim kwabatabatkikin isan nuhi akukusib.
2 Mʉsa ã cahmachʉ tíre mʉsa ã yʉhtirucuchʉ Cristo mʉsare pichacapʉ wahaborinare yʉhdʉchʉ yoa tuhsʉre. Mʉsa ã tʉhori baharo Cristo yare mʉsa duhunocachʉ tí mʉsa tʉhori cjiri yaba cjihti jierara.
2 Iti tur gewasinamaim kwa iyawasi, imih tur abinan kwanonowar kwanabubukikin, baise men kwanabubukikin kwa a baitumatum boro nan yabin en namatar.
3 Õ sehe ni yahu mʉhtaihtja mʉsare. Ahri wiho waro jierara. Mʉsare buhecʉ yʉhʉre Cristo to yahuri cjirire mʉsare õ sehe ni yahui: Cohamacʉ yare ti joariro seheta mari ñaa buhirire Cristo yariari jire.
3 Ayu abisa abaib i kwa isa aya’abun, naatu nati tur ana’an gagamin i iti, Keriso it ata bowabow kakafin isan morob, Bukamaim eo na’atube.
4 Ã yoa Cohamacʉ yare ti joariro seheta Cristo to yariari baharo paina to pjacʉ cjirore copapʉre ti duhu payori baharo tia dacho jiboroi tiro masa wijaari jire.
4 Hibai hin hubemaim hiyai, veya tounu ufunamaim misir maiye, Bukamaim eo na’atube.
5 Tiro to ã masa wijaari baharo Pedrore bajuari jire. To ã bajuari baharo to buheinare bajuari jire tjoa.
5 Peter isan irerereb, imaibo tur abarayah nah 12 isah irerereb.
6 To ã bajuari baharo cʉ̃ tahata quiniento bui jiinare to yainare tiro bajuari jire tjoa. Cãina tirore ñʉrina cjiri mipʉre yariarina cjiri jira. Ti ã jipachʉta payʉ tina mehne macaina cjiri mipʉre jisinina.
6 Nati ufunamaim veya ta’imon wanawanan ana bai’ufununayah etei 500 tafanamaim auman isah irerereb, moumurih na’in i boun yawasih tema’am baise afa i himorob.
7 Baharo Cristo Santiagore bajuari jire tjoa. Ã to bajuari baharo jipihtina to buhe duti to cũrinare bajuari jire tjoa.
7 Nati ufunamaim James isan irerereb, imaibo ana tur abarayah etei isah irerereb.
8 Jipihtina painare to bajuari baharo yʉhʉ cʉ̃hʉre bajuare tjoa. Wihãrirocã to quihõri dachoi masa bajuerarirocã to masa bajua nʉnʉ tiriro seheta yʉhʉ cʉ̃hʉ Jesure wacũ tua nʉnʉ tiriro jija. Yʉ ã jiriro jichʉ ti baharopʉ bajuare Jesu yʉhʉ cʉ̃hʉre tjoa. Yʉhʉreta tiro bajua batoare jʉna.
8 Uftoro’ot ayu atufuw kokobeya na’atube ama’am isou irerereb.
9 Panopʉre Jesu yainare ñano yoamai. Ã yoariro cjiro jicʉ paina Jesu to cũrina jipihtina ti docapʉ waro jija yʉhʉ. Ã jicʉ mipʉ cʉ̃hʉre Jesu buhe duti to cũboriro jieramaja yʉhʉ, yʉ tʉhotuchʉ.
9 Ayu i tur abarayah etei babahimaim imih ayu i men boro tur abarayan hinarouw hinao, anayabin God ana ekaleisia ai nununih arouw ai’a’akirih.
10 Ã jipaihta Cohamacʉ yʉhʉre to cahĩchʉ mipʉre Jesu to cũriro jija yʉhʉ. Ã jicʉ tiro yʉhʉre to cahĩchʉ mipʉre to cahmaare yoa pahñoja. Ã jicʉ yʉhʉre to cahĩchʉ to yairo ã jinocai nieraja. Jipihtina paina to cũrina yʉhdoro yʉhʉ sehe tuaro buhei. Ã buhecʉ yʉ mʉ sʉro buherahi. Cohamacʉ yʉhʉre cahĩno yʉhʉre yoadohore.
10 Baise God ana manaw ana kabeberamaim ayu tur abarayan amatar, naatu manaw kabeber ayu bitu i men yabin en, baise bowabow gagamin na’in abow, tur abarayah etei ana tabirih, men ayu au fairamaim abowabowamih, baise God ana manaw ana kabeber ayu wanawana’umaim ma ebowabow.
11 Yʉhʉ sehe ahri buheare yʉ buhechʉ tʉhorina jiboca mʉsa. O paina sehere tʉhorina jiboca mʉsa. Ã jipachʉta yʉhʉ, yʉhʉ mehne macaina cʉ̃hʉ cʉ̃no potori ahri buheare buheja sã jipihtina Jesu to cũrina. Ã sã buhechʉ tʉhona mʉsa sehe ahri buheare noano tʉhore.
11 Isan imih i tibibinan naatu ayu abibinan ana itinin i men ta’amih, baise ana’an gagamin i abisa abibinan i kwa kwaitumatum.
12 Cristo to yariari baharo to masa mʉjarine sã buhepachʉta “Yariarina cjiri ne masa mʉjaerara”, nina mʉsa mehne macaina cãina. ¿Dohse jiro baro ã nijari tina tíre?
12 Boun aki abibinan ai tur i Keriso morobone mimisir isan ao’o, baise mi’itube’emih kwa afa kwao moroboyah boro men hinayawas maiye hinamisir?
13 Ã jiro yariarina cjiri ti masa mʉjaerachʉ Cristo cʉ̃hʉ ne masa mʉjaeraboa.
13 Morobone misir maiye men nama’am na’at, ana itinin Keriso morobone men misir maiye’emih.
14 Ã yoa Cristo to masa mʉjaerachʉ noaa buheare sã yahuri cjiri ne yaba cjihti jieraboa. To masa mʉjaerachʉ tirore mʉsa wacũ tuaa cʉ̃hʉ yaba cjihti jieraboa.
14 Naatu Keriso morobone men tamimisir maiye na’at, aki ai binan i yabin en, naatu kwa Keriso kwabitumitum auman i yabin en.
15 Masa mʉjano mariachʉ sã sehe Cohamacʉ yare mahñona niboa. Yariarina cjiri ti masa mʉjaerachʉ Cohamacʉ sehe Cristore masa mʉjachʉ yoaeraboa. To ã yoaerachʉ “Cohamacʉ Cristore masa mʉjachʉ yoari jire”, sã nina mahñoina jiboa sã.
15 Naatu murumurubih men hinamimisir maiye na’at, aki i God isan abifufuwen. Anayabin Keriso morobone God baiyawasin arouw ao, naatu moroboyah morobone men hinamimisir maiye na’at, nati ebiturobe, God Keriso morobone men iyawas maiye misirimih.
16 Yariarina cjirire Cohamacʉ masoeraro, Cristo cʉ̃hʉre tiro masoeraboa.
16 Morobone misir maiye men nama’am na’at, Keriso morobone men misir maiye.
17 Ã jiro Cristo to masa mʉjaerachʉ tirore mʉsa wacũ tuaa yaba cjihti jieraboa. Ã yoa mʉsa ñaa yoari buhiri buhiri tiina jisiniboa mʉsa.
17 Naatu Keriso morobone men tamimisir na’at, kwa a baitumatum i yabin en, naatu kwa i boro’ika bowabow kakafin tafatumi kwatama’ama.
18 Masa mʉjano mariachʉ Cristo yaina cjiri yaria mʉhtaina cjiri pichacapʉ waha tuhsʉboa.
18 Naatu iban maiye sabuw iyab Keriso wabinamaim himomorob ana itinin i hikasiy na’atube.
19 Cristore mari wacũ tuari baharo mari yariana masa mʉja masierana jipihtina paina masa yʉhdoro pjacʉoina jiboa mari sehe.
19 Keriso wanawananamaim yawas tabai nuhit fot tama’am. Baise ata yawas i iti tafaram akisin isan tanama tananotanot na’at. It i tafaram wananwanan ana gonenet sabuw tamatar.
20 Potocãta Cohamacʉ Cristore masa mʉjachʉ yoari jire. Cristo to masa mʉjari baharo mari cʉ̃hʉ yarianapʉ masa mʉjahtina tjija. Tiro ã masa mʉjano, marine sʉho masa mʉja mʉhtariro jira.
20 Baise turobe Keriso i anababatun morobone misir maiye, God ana sabuw iyab himomorob wanawanahimaim Keriso i wan morobone misir.
21 Õ seheta jira ahri: Adão mehne masa yaria dʉcaha. Tó sehe Jesu mehne yariarina cjiri masa mʉjaahca.
21 Anayabin orot ta’imon ana sinafumaim morob matar, imih orot ta’imon ana sinafumaim morobone misir maiye matar.
22 Adão yaina ji nʉnʉ tiinapʉ mari jipihtina yarianahca. Tó seheta Cristo yaina mari jichʉ mari yariari baharo marine masa mʉjachʉ yoarohca Cohamacʉ.
22 Sabuw etei tamomorob, anayabin Adam ana rara, naatu morobone boro tanamisir maiye anayabin Keriso yawasin ema’am.
23 Cãa curuari Cohamacʉ to quihõriro mʉ sʉchʉ masa mʉjaahca. Cristo marine sʉho ji mʉhtariro masa mʉja mʉhtari jire. Baharo tiro ahri yahpapʉ to tjua tachʉ mari to yaina cʉ̃hʉ masa mʉjanahca.
23 Baise morobone tanamimisir maiye, i boro koumutufuren inu’in na’atube hinabusuruf, wantoro’ot boro Keriso namisir, naatu nanan ana veya sabuw iyab Keriso nowan boro hinamisir.
24 Tí pjata pihtiri dacho jirohca. Ã jiro jipihtina ñaina pʉhtoare, dutiinare, tuainare cohãno Cristo yʉhdʉrʉcarohca. To ã yoari baharo jipihtina bui to pʉhtoro to jirire Cristo wiarohca Cohamacʉ to Pʉcʉrore.
24 Imaibo mar yomanin nan natit, tafaram hai bonawiyenenayah, hai aiwob, hai kaifenayah etei hai fair tutufin Keriso nagugurus ufunamaim, aiwob nab Tamah God nitin.
25 To wiahto pano to Pʉcʉro Cristore ñʉ tuhtiinare to yʉhdʉrʉca pahñohto pano Cristo pinihta jipihtina bui pʉhtoro jirohca. Ã jirirota jiro cahmare tirore.
25 Naatu Keriso i boro ni’aiwob nanan ana rakit sabuw etei nabow nan an babanamaim nawastanen.
26 Tirore ñʉ tuhtiinare to yʉhdʉrʉcari baharo, yariaro cʉ̃hʉre cohã batoarohca tiro. Yariaro pihtia waharohca. Pari turi yariasi masa.
26 Naatu uftoro’ot i sawar wabin Morob it ata rakit gagamin boro nagurus nitaiy nare.
27 Jipihtina bui dutihtiro cjihtore cũri jire Cohamacʉ Cristore. Jipihtia pʉro cʉ̃hʉre cũri jire tirore. Ãta nina Cohamacʉ yare ti joari pũi. Cohamacʉ sehe tirore cũriro jira. Ã jiro “Jipihtina bui dutihtiro cjihtore cũri jire tirore” nino, “Cohamacʉ bui dutiriro jira tiro”, nino nierari jire to yare ti joari pũi.
27 Anayabin Buk Atamaninamaim eo, “Sawar etei boro nabow an babanamaim naya.” Iti tur Sawar etei an babanamaim yara’iyen rouw eo, i rerereb yan, God men i auman bobar eomih, anayabin God sawar etei boro Keriso ana fair babanamaim naya.
28 Jipihtina bui dutiriro Cristo Cohamacʉ macʉno to jichʉ Cohamacʉ tirore cũriro sehe to macʉno bui dutiriro jirohca. Ã jiro Cohamacʉ sehe jipihtina bui pʉhtoro waro jira. Jipihtia pʉro cʉ̃hʉ jira.
28 Sawar hinabow hinan God Natun babanamaim hinaya’ay ufunamaim, Jesu boro Tamah God ana fair babanamaim namare, anayabin sawar etei God bow Natun babanamaim ya, naatu God boro sawar tutufin etei ni’ukwarin ana sabuw etei isah.
29 ¿Masa mʉjano mariapachʉta dohse yoa paina masa yariarina cjiri ya cjihtire ti bautisarina jijari? Yariarina cjiri masa mʉjaerachʉ ti ya cjihtire paina bautisarina ti jichʉ tí yaba cjihti jieraboa.
29 Naatu morobone misir maiye en na’at, sabuw iyab moroboyah efanih bapataito hibaib boro abistan hinasinaf? Naatu morobone misir maiye en na’at, aisim sabuw moroboyah efanih taih tuwah hina bapataito tebaib?
30 Sã sehere sã buheri buhiri dachoripe paina sãre ti ñano yoa duachʉ cua nina sã cʉ̃hʉre. Sãre ã cuapachʉta masa mʉjano to jichʉ masina ã buherucuja sã.
30 Naatu it auman aisim ata yawas takwahir tatit veya matan tayi tabowabow?
31 Yʉ coyea, mari pʉhtoro Jesucristo yaina mʉsa jichʉ tirore wacũ tua namoina mʉsa wahachʉ yʉhʉ sehe tuaro wahche tʉhotuja mʉsare. Tí potocãta jira. Ã yoa, “Dohse jiri nʉmʉi yʉhʉre yariahto cua nina”, yʉ nichʉ tí cʉ̃hʉ potocãta jira.
31 Taitu ayu i mar etei morob ana efanamaim ama’am. Anayabin sawar abisa Keriso kwa isa sisinaf imaim ayu kura’ara’ahu iti tur akukurerereb.
32 Efeso macaina suaina noaa buheare yʉ buheri buhiri yʉhʉre tuhti, cjãhre. Masa mʉjano mariachʉ Jesu yairo yʉ jierachʉ, yʉ ã ñano yʉhdʉri yaba cjihti jieraboa. Wiho waro ñano yʉhdʉi niboa yʉhʉ. Yariarina cjiri ti masa mʉjaerachʉ õ sehe niboa mari: “Baharo curero yarianahca. Dohse wahasi mari. Ã jina chʉ sihnijihna. Mari mʉ sʉro yoajihna”, niboa mari.
32 Morob ufunamaim yawas men tama’am, aisim ayu iti Ephesus hai sigarafor bairi atiyow? Abisa ana gewasin boro anab? Morobone misir maiye en na’at.
33 Mahñoare tʉhotuena tjiga mʉsa. “Ñainare piti tina, noaa mʉsa yoaa tiare duhunahca mʉsa”, nina masa. Tí potocãta jira.
33 Men sabuw hinifufuwi a not hinakwaris. “A ofonah kakafih boro ayawas gewasin hinagurus.”
34 Noaare tʉhotuina jiga mʉsa. Tuhsʉ, noaare yoaina jiga tjoa. Ã yoa ñaare yoa namoena tjiga tjoa. Cãina mʉsa mehne macaina sehe ne Cohamacʉre masierara. Mʉsa bʉo tihto sehe mʉsare ã nija.
34 Ukwar kwanabotawiy gewas, ef kakafih kwasisinaf kwanihamiyen, anayabin kwa afa God men kwaso’ob, iti ao, saise kwa biya hina’ohow.
35 Ã yoa mʉsa mehne macariro õ sehe ni sinituboca yʉhʉre: “¿Dohse yoa yariarina cjiri masa mʉjaahcari? ¿Dohse jia pjacʉri masa mʉjaahcari?” ni sinituboca.
35 Sabuw afa boro hinibatiy hinao, “Moroboyah boro mi’itube hinamisir maiye? Naatu hina mimisir biyah ana itinin boro mi’itube hinab?”
36 Ã sinituriro tʉho masierariro seheta bisiro coa tara. Toari yapare mari toari baharo tí yapa baro cahachʉ waro dura. Tó sehe wahaeraro ne dusi. Tíre masina mʉsa.
36 Taitu, kwabikoko’aw, ub me yanamaim kutatanum boro men saife nakuboun nayenamih, baise wantoro’ot i boro namorob nare, imaibo nakuboun nayen.
37 Bʉcʉ yucʉpʉre toaeraja mari. Pja yapari dihtare toaja mari. Tí yapari trigo yapari jia ji, o paye yapari baro jia jiboca.
37 Naatu sanabey ub o ub afa kutatanum i men biyan tutufin kwatatanumimih, baise ro’on, sanabey ro’on o ub ta ro’on.
38 Tí yaparire mari toari baharo Cohamacʉ to cahmariro seheta tí yaparire bʉcʉa mʉjachʉ yoara. Ã yoaro mostaza yaparire mostaza yucʉ wahachʉ yoara tiro. Trigo yaparire trigo yucʉ wahachʉ yoara. Ãta du dutira Cohamacʉ.
38 God ub ta’ita’imon biyah hai itinin ta ta i ana kokomaim ya, naatu ub ta’ita’imon biyah anababatun itih.
39 Jipihtina pjacʉri cʉ̃no potori bajuerara. Masa pjacʉri sehe cʉ̃no sehe jira. Wahiquina pjacʉri cʉ̃hʉ soro sehe bajura. Minichahca pjacʉri cʉ̃hʉ soro sehe bajura. Wahi cʉ̃hʉ soro sehe pjacʉri tira.
39 Naatu sawar tafaramamaim biyah finimih auman hai itinin i men ta’imon, biyah i ta ta, orot babin biyah ana itinin ta, haru for biyah ana itinin ta, mamu hai itinin i ta naatu siy i hai itinin ta.
40 Ã yoa mʉano macaa poca cʉ̃hʉ soro sehe bajura. Tuhsʉ, ahri yahpa macaina cʉ̃hʉ pjacʉ tira. Ã yoa mʉano macaina pjacʉri soro sehe bajura. Ã jia ahri yahpa macaa mʉano macaa yoaro sehe jierara.
40 Naatu mar ana biyan itinin ibo ta, na’atube tafaram biyan itinin ibo ta. Baise biyat no mar nowan ana bonamanamarin itinin ibo ta, naatu biyat tafaram nowan ana bonamanamarin ibo itinin ta.
41 Õ seheta jira. Sʉ̃ dacho macariro si sitera. Ã yoa ñami macariro cʉ̃hʉ soro jira. Potota buhriara. Tuhsʉ, ñahpichoha poca cʉ̃hʉ soro sehe bajua si sitea cjʉara. Ñahpichoha poca peri cʉ̃hʉre mari ñʉchʉ cãa poca pjiroca sia poca bajura. Ã yoa paye poca tuaro sia poca bajura.
41 Veya ibo ana bonamanamarin itinin ta, sumar ibo ana bonamanamarin itinin ta, naatu daman ibo hai bonamanamarin itinin ta, baise daman wanawanahimaim ta’ita’imoh ibo hai bonamanamarin ta ta.
42 Tó seheta jira yariarina cjiri ti masa mʉjachʉ. Masʉno to pjacʉre mari yari baharo to pjacʉ baa waharohca. Baharo pa pjacʉ soro jiri pjacʉ jipihtia dachoripe catihti pjacʉ masa mʉjanohca.
42 Baise Moroboyah hinamimisir maiye ana itinin i boro nati na’atube, biyat morob hubemaim tayayare ana veya biyat i emasamas, baise morobone namimisir ufunamaim boro nama wanatowan.
43 To pjacʉre mari yachʉ yariariro cjiro pjacʉo nina. Cohamacʉ tirore to masochʉ to pjacʉ noa yʉhdʉari pjacʉ jira. Tuhsʉ, to pjacʉ mari yari pjacʉ wiho jiri pjacʉ jira. Cohamacʉ tirore to masochʉ pinihtare to pjacʉ wiho jiri pjacʉ jieraro, tua yʉhdʉara.
43 Biyat hubemaim tayayare itinin i kakafin, naatu siba’u’un, baise emimisir ana veya itinin i gewasin naatu fairin.
44 Ahri yahpa macari pjacʉre mari yachʉ tiro yariariro cjiro to masa mʉjachʉ to pjacʉ mʉano macari pjacʉ jirohca. Ahri yahpa macari pjacʉre mari cjʉana, mʉano macari pjacʉ cʉ̃hʉre cjʉanahca, masa mʉjana.
44 Biyat tayayare i tafaram nowan, baise emimisir i mar biyan.
45 Õ sehe ni yahura Cohamacʉ yare ti joari pũi: “Ahri yahpai ji mʉhtariro Adão wama tiriro catiriro wahaa tiha”, ni joaa tiha. To ã jipachʉta Adão yoaro sehe jiriro bato tiriro Cristo sehe catiare waro tari jire.
45 Buk Atamaninamaim hikirum hio na’atube, “Orot wantoro’ot wabin Adam i biyan ana yawas bai,” baise Adam bairou’abin nan i ayubit ana yawas wanatowanin baitit isan na.
46 Ahri yahpa macari pjacʉ ji mʉhtari pjacʉ jira. Baharopʉ mʉano macari pjacʉ jirohca.
46 Orot ayubit ana yawas auman ma’am i men mat na, baise orot biyat ana yawasamaim ma’am i mat na, imaibo orot ayubit ana yawasamaim ma’am na.
47 Õ seheta jira: Ji mʉhtariro Adão sehe ahri yahpa macariro dihta mehne to yoari pjacʉre pjacʉ tiri jire. To baharo tariro, Cristo sehe mʉanopʉ tari jire.
47 Orot wantoro’ot Adam i me nowan fofobane matar, baise Adam bairou’abin i marane ra’iy.
48 Dihta mehne ti yoari pjacʉ ti mʉhtariro to jiriro seheta jipihtina paina dihta mehne to yoari pjacʉ tiina jija mari. Ã yoa mʉanopʉ tariro yoaro seheta to yaina jipihtina to yoaro sehe pjacʉ tiina jinahca mari.
48 Sabuw iyab me nowan biyah i orot me’emaim ma’am biyan na’atube, sabuw iyab mar nowan biyah i orot marane rara’iy biyan na’atube.
49 Dihta mehne to yoari pjacʉ tiriro Adão yoaro sehe bajuja mari. Baharo mʉano macariro Cristo yoaro sehe bajunahca mari.
49 Tafaram orot ana ana itinin tabaib na’atube, mar ana orot nanan ana itinin boro tanab.
50 Yʉ coyea, mʉsare ahrire yahu duaja: Ahri yahpa macari pjacʉ di mehne, dihi mehne jiri pjacʉ pʉhtoro Cohamacʉ to sʉho jiropʉre mʉanopʉre ne wahasi. Mari pjacʉri baahti pjacʉri jira. Ã jia mʉanopʉ jipihtia dachoripe mari jihtopʉre ahri pjacʉri wahasi.
50 Taitu, abisa ao au yabin i iti, biyat, naatu finimit men karam boro God ana aiwobomaim narun, anayabin biyat i boro namorob namas, imih men karam boro wanatowan ma’am ana efanamaim narun.
51 Panopʉre masa ti masierari cjirire mipʉre mʉsare yahu duaja: Mari mehne macaina cãina yariasi. Ã jina dóicãta, mari pjacʉrire cohtotaina jinahca.
51 Tain kwanarub gewas, iti tur buriburin anao kwananowar, it etei boro men tanamorobomih, baise ata itinin boro nabotabir bonamanamarin namatar
52 Corneta to puti batoari dachoi ãta waharohca marine. Dóicãta, mari capari wihmitjiã mari ñʉ pjõorocaro sehe õ sehe waharohca. Corneta to bisiri baharo yariarina cjirire Cohamacʉ masonohca jipihtia dachoripe mari jihtina cjihtire. Tuhsʉ, mari pjacʉrire cohtotaina jinahca mari cʉ̃hʉ.
52 tour natut ana veya namanamar ebowabow na’atube, tanimatanubamo biyat nabotabir. Anayabin tour natut ana veya murumurubih etei boro biyah fairin hinamisir, naatu biyah ana itinin boro nabotabir.
53 Mari pjacʉrire to cohtotachʉ tó pano mari baahti pjacʉri ti jipachʉta mari cohtotari baharo ne baasi. Ã yoa mari pjacʉri ti cohtotachʉ tó pano mari yariahti pjacʉri ti jipachʉta ne yariasi.
53 Biyat iti morob emasamas boro nabotabir biyat fairin wanatowan ma’ama’anin namatar.
54 Mari bahti pjacʉri ne baerahti pjacʉrire cohtotarohca. Ã yoa mari yariahti pjacʉri ã jirucuhti pjacʉrire cohtotarohca. Marine to ã cohtotachʉ panopʉ to joariro seheta ã waharohca: “Ñaina mari jiri buhiri tiare Cristo to cohã pahñori baharo, Cohamacʉ yariarore cohãnocari jire.
54 Biyat iti boun tama’am boro namorob naatu namas, baise morob ufunamaim biyat boro nabotabir nan wanatowan ma’ama ana biyan nab. Imaibo Buk Atamaninamaim hikirum boro nan niturobe,
55 Ne pari turi mari yariasi. Ã jina yariaro mehne pari turi ñano yʉhdʉsi mari”, ni joaa tiri jire panopʉre.
55 “Morob o a fair menanamaim ema’am boro inisnowah?
56 Mari ñaa buhiri jichʉ pinihta yariaropʉ ñano yʉhdʉnahca. Ã yoa Cohamacʉ dutia Moise cjirore to cũri cjirire mari masiri baharo, buhiri tija mari. Ã jiro marine pichacapʉ waha dutira Cohamacʉ dutia.
56 Morob ana biyababan i bowabow kakafinane ebaib, naatu bowabow kakafin ana fair i ofafaramaim ebaib.
57 To ã dutipachʉta mari pʉhtoro Jesucristo sehe marine pichacapʉ wahaerachʉ yoara. To ã yoariro jichʉ masina Cohamacʉ mehne wahche “Noana”, nija mari.
57 Baise God ana merar tanay anayabin Jesu Keriso, i morob ana ahay ana waf tagagir yare!
58 Ã jina yʉ coyea, yʉ cahĩina, Cristore wacũ tua duhuena tjiga. Ã yoana paina mʉsare noaa buheare ti cohã dutichʉ, ne cohãena tjiga tíre. Ã yoa dachoripe mari pʉhtoro Jesucristo to yoa dutirire noano yoarucuga mʉsa. Mari pʉhtoro Jesucristo yare mari yoachʉ, ahri wiho waro jierara. Ahrire masina to yoa dutirire noano yoarucuga mʉsa.
58 Isan imih taitu, yate nanub kwanabatkikin, mar etei Regah isan anot tutufin kwanabow, anayabin Regah isan kwabow kwabi’akir i men anayabin enamih, baise yabin auman.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.