Romanos 11

Dios pejumelivaisibaxuto pejanalivaisibaxuto (GUH) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 ¿Dioso tsabaja pijajivi judíovi, Israel nacuapijivi, daxita Dioso navecuaxuaba? Jume raja. Apo navecuaxuabi. Xanë ata raja judíonënë, Israel nacuapijinënë. Tajasalinainë cajena Abrahampijinë. Benjamínpijinë ata pemomoxiyajuvënënë.
1 Ayu kwa abibatiyi: Kwanotanot Israel sabuw God kwahirih? Aiyabin! Ayu i Israel orot, Abraham ana rara’ane atufuw naatu au durun i Benjamin.
2 Bajayata baja cajena vajavajënaeyami, Dioso pijajivinexa itapeta judíovi, Israel nacuapijivi. Nexata Dioso apo navecuaxuabi tsane bajarapamonae. Payapëtaneme rabaja pacuenia Dioso pejumelivaisibaxutota jumaitsi profeta Elíaspijinë yabara. Profeta Elíaspijinë pina pevajëtsijavata Diosojavabelia, neconitsiaya jumaitsi Israel nacuapijivi yabara mapacueniaje:
2 God ana sabuw marasika nowanamih rurubinih men kwahirihimih. Buk wanawanan efan ta’amaim Elijah Israel sabuw isah gam God iu kwanotanot?
3 “Tajatuxanenë, mapamonaeje, Israel nacuapijivi, catobepona daxita pecajumelivaisipaebivimi profetavi. Toxobabianua altarvënëjavanë, itsajota tajuitabiaba dajubivi pecarajutsinexa ofrendacuenia. Nexata baja xanë caenënë, nijajivitonënë, nacopatajë. Xanë ata baja jamatabënebeyaxuaba,” jai pina profeta Elíaspijinë Diosojavabelia Israel nacuapijivi yabara.
3 “Regah ifefeyan eo, “Regah a dinab orot etei hirouw himorob sawar, naatu a sibor hai gemogem i etei hikwayam hihururuw hire, ayu akisu’umo kutatabuw ama’am. Naatu boun i tesisinaftobon ayu hinarabu ana morobomih.”
4 Itsiata baitsi jane Dioso pina jumaitsi profeta Elíaspijinëjavabelia mapacueniaje: “Apo caenëmë raja. Xainajë baja tajajivi, siete mil ponëbeje, Israel nacuapijiviyajuvënëvi. Bajarapamonae xaniavaetia nejumecovënëtavanapa. Pematabacabëta apo tonubenae penavajëcaenexa Baalvënënë, jumapecaetaeya pexanaenëtsi, pitabarata,” jai pina Dioso bajayata profeta Elíaspijinëjavabelia.
4 Baise God Elijah iya’afut eo, “Ayu au bai’ufununayah sabuw etei seven thousand iyab Baal men hikwakwafir i tema’am.”
5 Bajara pijinia itsi maparucae ataje. Caejiviyobeje pijinia Dioso itapetatsi pijajivinexa pitaxutotsoniataexaetsi.
5 Ef i nati ta’imon boun emamatar. Sabuw matanta’amo iyab God ana manaw ana kabeberamaim rurubinih i tema’am.
6 Bajarapamonae Dioso pexaniacuene petoexanavanapaejava yabara, apo itapetsitsi. Bajarapamonae Dioso itsa itapetsipatsi ëpexaniacuene Dioso petoexanavanapaejava yabara, nexata saya bajarapamonae Dioso itapetsipatsi ëpexaniacuene petoexanavanapaejava yabara. Nexata bajarapamonae saya Dioso pitaxutotsoniataexaetsi, apo itapetsitsi tsipae.
6 I ana roubinen i manaw kabeber tafanamaim bat esisinaf. Men sabuw hai bowabowamaim. Anayabin God ana roubinen sabuw hai bowabowamaim na’itin narurubiniyih na’at, nati manaw kabeber i yabin en.
7 Mara pacuenia itsi Israel nacuapijivije, Dioso apo pejumecovënëtsivi. Bajarapamonae apo jumecovënëtsi Dioso pecapanepaejavanexatsi. Itsiata baitsi jane bajarapamonaeyajuvënëvi, caejiviyobeje, Dioso itapetatsi pijajivinexa. Bajarapamonae jumecovënëta pexaniajailivaisi, Dioso pejumelivaisi, pecapanepaelivaisinexatsi Diosojavabelia. Itsamonae apo jumecovënëtsi bajarapalivaisi. Tsipaji ajamatabëcuenetaja. Apo jumecovënëtsi Dioso pejumelivaisi, pexaniajailivaisi, pecapanepaelivaisinexatsi picani Diosojavabelia.
7 Ana itinin nati isan, Israel sabuw abisa isan hinot hinunuwet men hitita’urimih, baise sabuw matan ta God rurubinihiwat hinunuwih hitita’ur. Sabuw turin God ea’afih tainih gogor naatu dogoroh fokar.
8 Israel nacuapijivi, Dioso apo pejumecovënëtsivi, yabara Dioso pejumelivaisibaxutota jumaitsi mapacueniaje: “Dioso ajamatabëcuenetajayaexanatsi. Bajaraxuata bajarapamonae lebabiabi ata Dioso pejumelivaisibaxuto, apo jumecovënëtsi. Bajara itsi bajarapamonae mapamatacabijavaberena ataje,” jai Dioso pejumelivaisibaxutota Israel nacuapijivi, Dioso apo pejumecovënëtsivi, yabara.
8 Buk Atamaninamaim eo na’atube,
9 Israel nacuapijivi, Dioso apo pejumecovënëtsivi, yabara bajayata Davidpijinë ata jumaitsi mapacueniaje:
9 Naatu David eo na’atube,
10 Bajarapamonae apo yapëtae pijaneconi peyajavajinavanapaejava daxitamatacabi. Pacuenia bitso piarevejava pecaponaevi, nabëxëtsutsiaya bacapona, bajara itsi bajarapamonae pejamatabëëthëtota pijaneconi yabara. Bitso yanajamatabëxaina pijaneconi,
10 Matah kubofafar, saise men hinanuw,
11 Judíovi apo jumecovënëtsi ata Cristo pesivatëpaejavatsi pecapanepaenexatsi Diosojavabelia, itsiata abaxë Dioso apo navecuaxuabi judíovi daxitamatacabijavabelianexa. Judíovi apo pejumecovënëtsixae Cristo pelivaisi, juya apo judíovi Dioso tocopatatsi pejumecovënëtsinexa Cristo pelivaisi pecapanepaenexatsi Diosojavabelia. Nexata apo judíovi ata pejumecovënëtsijava Cristo pelivaisi, judíovi itsa taena, nexata judíovi ata jumecovënëtsiana Cristo pelivaisi pecapanepaenexatsi Diosojavabelia.
11 Abibatiy maiye. Israel sabuw ah rusukun hire’er boro na’atuka hina’in? En anababatun! Baise boro hinamisir maiye. Anayabin i hai ra’iyemaim ef botawiy yawas gewasin na Ufun Sabuw hibai, isan imih Israel sabuw isah tibibobowen.
12 Judíovi apo jumecovënëtsi Cristo pelivaisi pecapanepaenexatsi Diosojavabelia. Bajaraxuata juya Dioso tocopata apo judíovi ata pejumecovënëtsinexa Cristo pelivaisi pecapanepaenexatsi Diosojavabelia. Nexata apo judíovi ata bajarapacuenia caxitajaraba baja pexaniacuene, judíovi apo pejumecovënëtsixae Cristo pelivaisi. Bajarapacuenia apo judíovi ata aeconoxae baja toxanepanatsi Dioso petocopatsixaetsi pejumecovënëtsinexa Cristo pelivaisi. Itsiata baitsi jane pacuenia apo judíovi ata aeconoxae toxanepanatsi, bajaraxua matatoxenetsia bitso pexaniacuene caxitajarabiana pamatacabi judíovi ayaibitsaëto jane baja jumecovënëtsiana Cristo pelivaisi.
12 Jew sabuw hai kakafihimaim baigegewasin gagamin tit tafaram etei ebaib. Naatu i ayubih ana kasiyomaim Ufun Sabuw baigegewasin gagamin na’in suware tebaib. Imih Israel sabuw moumurih na’in hinarur ana veya baigegewasin i boro gagamin na’in hinab.
13 Aeconoxae baja palivaisi pacatsipaebatsi, bajarapalivaisi paxamë apo pajudíovinexamë. Jitsipajë paneyapëtaenexa Dioso taneitorobicuene. Dioso nitoroba paxamë apo pajudíovimëjavabelia patacatsipaebinexa Dioso pejumelivaisi. Nexata jamatabëjumaitsinë: “Dioso cajena netocopata ayaijamatabëcuene pexainaelivaisi jivi tatsipaebaponaenexa,” jamatabëjanë.
13 Boun i kwa Ufun Sabuw isa ao. Ayu iti na’atube kwa Ufun Sabuw a tur abarayan ana ma’am, ayu iti bowabow wanawananamaim boro anasinaftobon anabow gewas.
14 Bajarapacuenia Dioso pejumelivaisi pacatsipaebaponatsi tsipaji jitsipajë tajaviriavi ata, judíovi, Dioso petoexanaenexatsi pacuenia paxamë ata Dioso pacatoexana papecacapanepaenexa. Nexata meta bajarapacuenia judíoviyajuvënëvi ata jumecovënëtsiana Cristo pelivaisi pecapanepaenexatsi Diosojavabelia.
14 Saise imaim anotanot au sabuw Jew hita’it ra’ahu hinanugigir ibo hinan yawas hinab.
15 Judíoviyajuvënëvi Cristo navecuaitaveta. Nexata juya pamonae apo judíovi, Dioso barajamatabëcuenexanepanaeyatane. Pamatacabi judíovi jumecovënëtsiana Cristo pelivaisi, Dioso pitsianatsi pijajivinexa. Bajaraxua bitso pinijicuene tsane. Judíovi aeconoxae bepetëpaevi Dioso tanetsi apo pejumecovënëtsixae Cristo pelivaisi. Nexata pamatacabi judíovi jumecovënëtsiana Cristo pelivaisi, Dioso taenatsi petëpaecujinae bepiasaëyaexanaevitsi.
15 Anayabin Jew sabuw kouh God hibitinimaim, tafaram wanawanan sabuw God ana rakit hima’am botabirih hina bairi hitounuw. Imih God sabuw bairi tibitounuw ana veya, ana itinin i sabuw murumurubih bow na yawas ebitih maiye na’atube.
16 Panbë jivi ofrendacuenia itsa rajuta Diosojavabelia, copiaya pexanaepanbë barajuta. Nexata bajarapapanmatabëta cotocaevi pexanaepan ata, apo rajutsi ata Diosojavabelia, Dioso pijapancuenia tane. Naejava ata petabunepe jivi ofrendacuenia itsa rajuta Diosojavabelia, nexata daxita pemaxërananë ata Dioso pijamaxërananëcuenia tane. Bajara pijinia itsi judíovi ata. Judíovi pijasalinaivimi Dioso itsa itapeta pijajivinexa, nexata judíovi pemomoxi ata Dioso pijajivicuenia tane.
16 Rafiy kafuf imasib reban sibor kuyayara’ah, kafuf tutufin etei i kakafiyin matar, naatu ai wairoron turin God ana sibor inabitin na’at, famefamen auman i nowan himatar.
17 Dioso tane judíovi, beolivonaemaxërananë. Olivonaenë pexainaenë, pepo olivonaemaxërananë caucuba juya saicayaviria olivonaemaxëranaxi perubinexa bajarapacovëta. Nexata pepo olivonae ënëtuatuajëpijimera junua bajarapamaxëranaxi ënëtuatuajëjava pejuvarubenaenexa pepo olivonaemaxëranajavaberena. Bajara pijinia pacuenia Dioso pacatoexana paxamë apo pajudíovimë. Judíovi apo pejumecovënëtsixae Cristo pelivaisi, paxamë juya, apo pajudíovimë, Dioso papijajivimë pacaexana.
17 Kwa Ufun Sabuw a’itinin i kutor olive famefamen na’atube. Baise hi’afuw umatanum olive famenamaim hituwituw hikuboubunih hiyen, imih boun kwa i Jew sabuw hai yasisir turin kwabai kwabiyasisir.
18 “Judíovivecua Dioso papijajivinë paneexana. Nexata paayaijamatabëcuenevinë judíovivecua,” pajamë pëtsa. Tsipaji payapëtaneme mapacueneje. Naejava, petabunepe pejamatabëcueneta, xaniavaetsia nuca. Pemaxërana pejamatabëcueneta, xaniavaetsia apo nucae. Bajara pijinia paxamë ata paitsimë. Apo pacacaëjëpae paneyavenonaenexa judíovijavabelia. Biji rajane judíovi bepapecayavenonae. Tsipaji judíovi apo jumecovënëtsi Cristo pelivaisi. Nexata judíovi apo pejumecovënëtsixae, Cristo pelivaisi juya paxamë Dioso pacaitaxutotsoniatane. Nexata pacatocopata Cristo pelivaisi panejumecovënëtsinexa Dioso papecacapanepaenexa panijaneconivecua.
18 Isan imih sabuw nati ai famehibe hi’afuw hire’ere men kwananuw furuwih kwani’o’orotomih. Anayabin kwa i ai famefamen, naatu ai famen ana fair i ai anane ana fair ebaib.
19 Nexata meta pajumaitsimë: “Pacuenia olivonaenë pexainaenë, olivonaemaxërananë caucuba, bajarapacovëta juya perubinexa itsaviriaolivonaemaxëranaxi, bajara pijinia itsi Dioso. Dioso navecuatsata judíovi juya apo judíovitsi vajanacaitapetsinexa pijajivinexatsi,” pajamë meta.
19 Kwa boro iti na’atube kwanao, “Ai famen hi’afuw hisaroun, imih ayu boro i ana efanin anab hinitutuwu.”
20 Pacuenia olivonaenë pexainaenë, pibisiamaxërana caucuta, bajara pijinia itsi Dioso. Dioso navecuatsata judíovi apo pejumecovënëtsixae Cristo pelivaisi. Pacuenia olivonaenë pexainaenë, pecaucutsimaxërana pecovëta juya itsaviriaolivonaemaxërana ruta, bajara pijinia pacuenia paxamë ata judíovi pejamatabëcuenemi, pacapita Dioso papijajivinexamë panejumecovënëtsixae Cristo pelivaisi. Bajaraxuata pëtsa panataneme paayaijamatabëcuenevimë. Biji rajane xania. Cujunaviaya Dioso pajinavanapare panevecuajopaeyaniva Dioso panejumecovënëtsijava.
20 Nati i turobe. Nati sabuw ai famehibe hi’afuw hibisaroun, anayabin men hitumatum, kwa i kwaitumatum imih kwana hai efan kwabai. Baise nati isan men kwanio’oro’ot.
21 Pacuenia olivonaenë pexainaenë, pibisiamaxërana bacaucuta, bajara pijinia pacuenia Dioso judíovi navecuatsata apo pejumecovënëtsixae Cristo pelivaisi. Judíovi picani Dioso itapeta pijajivinexa. Nexata judíovi Cristo pelivaisi apo pejumecovënëtsixae, Dioso navecuatsata pitapetsivimi ata. Nexata bajarapacuenia paxamë ata Dioso pacanavecuatsatsipa panevajënaeyabelia itsa apo pajumecovënëtavanapaemë tsipae Cristo pelivaisi.
21 Anayabin Jew sabuw i ai famen anababatun men yawananih, baise e’afuw isaroun, imih kwa auman boro men nayawanan nihamiy kwanama’amih.
22 Bajaraxuata pacanaëjëre mapacueneje. Dioso bitso papecaitaxutotsoniataexae, pacatocopata Cristo pelivaisi panejumecovënëtsinexa. Pacanaëjërenua mapacueneje. Apo pejumecovënëtsixae Cristo pelivaisi, Dioso navecuatsata pitapetsivimi ata. Xaniajai cajena. Dioso naneconitsiaexanapona daxita pamonae apo jumecovënëtsi Cristo pelivaisi. Itsiata paxamëjavabelia Dioso pacaitaxutotsoniatane. Nexata panevajënaeyabelia tsiteca Dioso pajumecovënëtavanapare. Itsa pacopabijitsipame Dioso panejumecovënëtsijava, nexata pacuenia olivonaenë pexainaenë, pibisiamaxërana bacaucuta pexuabinexa, bajara pijinia pacuenia paxamë ata Dioso pacanavecuaxuabijitsipa.
22 Imih God ana kabeber naatu ana yaso’ar hairi kwana’itin. Sabuw iyab kakafin sinafuyah God nati sabuw isah i yan esoso’ar, baise kwa isa i ekakabeber. Naatu i ana kabeberamaim kwanama’am na’at i mar etei ana gewasin kwanama. Baise men imaim kwanama’am kwa i boro na’afuw nabosairi kwanatit.
23 Judíovi Dioso pejumeaebijava itsa copatsiana, nexata jumecovënëtsiana Cristo pesivatëpaejavatsi pecapanepaenexatsi Diosojavabelia. Nexata bajarapamonae ata Dioso pijajivi tsane. Nexata pacuenia olivonaenë pexainaenë, pecaucutsimaxëranami icatsia caevëarena pecovëta ruta, bajara pijinia pacuenia Dioso icatsia pitsianatsi judíovi Dioso pijajivinexa.
23 Sabuw nati hinamatabir maiye hinabusuruf God hinabitumitum, boro nabow hai efanamaim naya. Anayabin God ana fair ema’am karam boro nasinaf.
24 Pacuenia saicayaviria olivonaemaxërana ruta pepo olivonaemaxëranacovëta, bajarapacovëta pejuvarucaenexa, bajara pijinia pacuenia Dioso pacapita paxamë apo pajudíovi atamë Dioso papijajivinexamë. Paxamë apo pajudíoviriavi atamë, itsiata Dioso pacapita papijajivinexamë. Judíovi biji toyapëxanepanatsi icatsia pepitsinexatsi Dioso pijajivinexa. Tsipaji bajarapamonae pijasalinaivimi ata Dioso itapeta pijajivinexa.
24 Kwa Ufun Sabuw, kwa i kaiyar olive famen na’atube kwama’am hi’afuw kwana umatanum olive famenamih hitutuwi. Naatu Jew sabuw i umatanum olive na’atube. Isan imih God karam ai famefamen anababatun hitagagagir ti’inu’in boro nabow nitutuwen maiye.
25 Tajamonae, panejamatabëjumaitsiyaniva mapacueniaje: “Vaxaitsi bitso vajayapëtaevi,” panejamatabëjaiyaniva, jitsipajë paneyapëtaenexa mapalivaisije, Dioso muetsia pexainabuatsilivaisimi. Judíoviyajuvënëvi baja cajena ajamatabëcuenetaja. Nexata bajarapamonae apo jumecovënëtsi Cristo pelivaisi. Nexata ayaibitsaëtoxaneto apo judíovi, itsa jumecovënëtsiana Cristo pelivaisi, matapania jane baja judíovi ata jumecovënëtsiana Cristo pelivaisi.
25 Ayu akokok iti tur ana kirikirifot i kwanaso’ob gewas, saise men kwa akis not wairafih kwanarouw kwana’omih. Israel sabuw afa dogoroh i fokar, imih boro nati na’atube hinama nanan Ufun Sabuw runamih hio ana fofonin hinan hinarun.
26 Nexata daxita pamonae judíovi, itsamatacabi Dioso capanepaenatsi pacuenia baja Dioso pejumelivaisibaxutota tajëvelia jumaitsi. Dioso pejumelivaisibaxutota tajëvelia jumaitsi mapacueniaje:
26 Ef iti na’atube namatar saise Israel sabuw etei boro niyawasih, Buk Atamaninamaim iti na’atube eo.
27 Itsa bajaraponë vecuaajibiaexanaena pibisiacuene pexanaeneconimi, nexata jane baja toexanaenajë pacuenia bajayata tajëvelia najumecapanepaeya jumaitsinë bajarapamonae pijasalinaivimijavabelia,
27 “Naatu
28 Judíoviyajuvënëvi Dioso pijavajabitsaë naexana. Tsipaji apo jumecovënëtsi Cristo pelivaisi pecapanepaenexatsi Diosojavabelia. Itsiata abaxë tsiteca Dioso asiva judíovi. Tsipaji bajayata copiata Dioso itapeta bajarapamonae pijasalinaivimi pijajivinexa.
28 Israel sabuw hina God ana rakit na’atube himatar, saise Tur Gewasin kwa Ufun Sabuw isa tan. Baise Israel i God ana rourubinen sabuw, imih God ebiyabuwih anayabin uwahinah oro’orot wabih gagamin.
29 Xua Dioso rajuta judíovijavabelia, apo vecuacanaviatsi. Pamonae pijinia Dioso junata pijajivinexa, apo navecuaxuabi tsane. Nexata itsamatacabi bajarapamonae Dioso athëbëtatsia yajavaecaena daxitamatacabijavabelianexa.
29 God men kafa’imo siwar bitih umahimaim bosair naatu ana sabuw rurubinih isah nuhin burumih.
30 Paxamë apo pajudíovimë, pamatacabi abaxë Cristo pelivaisi apo pajumecovënëtsimë, Dioso picani apo papijajivimë. Judíovi apo pejumecovënëtsixae Cristo pelivaisi, nexata apo pajudíovi atamë, Dioso pacaitaxutotsoniatane. Papijajivimë baja pacaexana.
30 Baise kwa Ufun Sabuw marasika God fanan kwasair, baise boun ana kabeber i’obaiyi kwa’i’itin, anayabin Israel sabuw fanan hisair.
31 Bajara pijinia pacuenia itsane judíovi ata. Maparucaeje abaxë judíovi apo jumecovënëtsi Cristo pelivaisi. Itsiata itsamatacabijavabelia judíovi ata Dioso itaxutotsoniataenatsi pacuenia paxamë ata Dioso pacaitaxutotsoniatane.
31 Naatu ef i ta’imon, kabeber nati kwakwabaib i boun Jews sabuw auman God i’obaiyih ti’i’itin.
32 Dioso tocopata daxitajivi pijacuata penatojitsipaecuenia pexanavanapaenexa Dioso pitorobicueniatsi apo pejumecovënëtsixae. Nexata daxitajivi naneconita Diosojavabelia. Bajarapacuenia Dioso tocopata itsamatacabijavabelia icatsia pitaxutotsoniataenexa bajarapamonae.
32 Anayabin sabuw etei hibifanasair isan God ibasit hifanasair, saise hai fanasairane etei’imak takabibirih.
33 ¡Dioso baja cajena pitaxutotsoniataenë daxitajivi pecapanepaenexa! ¡Dioso cajena bitso peyapëtaenë! ¡Daxitalivaisi bitso pejumeyapëtaenënua! Pacuenia Dioso najamatabëcuenevereta pexanaenexa, pacuenia ata baja exanapona, vaxaitsi bajaraxua Dioso apo jamatabëcueneyapëtaetsi.
33 Yowe! abifofofor men kafaita,
34 Dioso pejumelivaisibaxutota jumaitsi mapacueniaje. “Vaxaitsi apo jamatabëcueneyapëtaetsi xua najamatabëxaina Dioso. Apo nacacaëjëpaenua vajamuxujiobinexa ata.
34 O yait Regah ana not iso’ob?
35 Dioso cajena itsajivijavabelia ata apo amoneyabi. Nexata xua Dioso rajuta itsajivijavabelia, apo rajutsi piamoneyabimatamo,” jai Dioso pejumelivaisibaxutota Dioso yabara.
35 O yait God a sawar itin,
36 Tsipaji cajena Dioso pijacuata exana daxitacuene. Evetanua daxitacuene. Daxitacuene baja cajena Dioso pijajava. Nexata Diosojavabelia vaxaitsi bejumaitsitsi tsabiabi mapacueniaje: “¡Diosomë, bitso ayaijamatabëcuenenëmë!” bejaitsi tsabiabi daxitamatacabijavabelianexa. Bajara itsi tsane.
36 Anayabin sawar tutufin etei hai an i God,

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.