Mateus 19
No Tahut na Hininaawas (GFKS) vs NTLH
1 Ma be ing Jisas gate hapatam nianga uta kakarek ra linge, iga hana leh mekaia Galili, igom hana ter tano katano Iudeia ma iga balos utua tike palpal tano taho Ioridan.
1 Depois de dizer isso, Jesus saiu da Galileia e foi para a região da Judeia que fica no lado leste do rio Jordão.
2 Ma a haleng na matanabar sakit di ga mur ie, igom halangalanga ira nudi ina minaset kaia.
2 Uma grande multidão o seguiu, e ali ele curou os doentes.
3 Ari Parisi di ga hanawat ura walwalar Jisas ma ra tiniri. Di ga tiri ie horek: “I takados ta ira nudait harkurai be tike tunana na ise no nuno haine, ma pata mon ta burwana?”
3 Alguns fariseus chegaram perto dele e, querendo conseguir alguma prova contra ele, perguntaram: — Será que pela nossa
4 Ma ne Jisas ga balu di, igom tange, “Mu gate was ter utano hatahun tano ula hanuo. Ma ta ikino pana bung Nong ga Hakisi ira turadi, ga gil horek. Iga gil dur be tikenong na tunana ma ta nong na haine.
4 Jesus respondeu:
5 Ma iga tange bileng hokarek: ‘Ikin no burwana be no tunana nage hana sukun no nuno mama ma no nuno makai, ma dur nage kis tikai ma no nuno haine. Ma dur na tikenong mon.’
5 E Deus disse: “Por isso o homem deixa o seu pai e a sua mãe para se unir com a sua mulher, e os dois se tornam uma só pessoa.”
6 Io, dur pai nale iruo baling. Dur na tikenong. Waak tike turadi mon i pales harbasiane ikin ra linge, kinong God gate kubus pakur ter dur.”
6 Assim já não são duas pessoas, mas uma só. Portanto, que ninguém separe o que Deus uniu.
7 Di ga tiri habaling ie be, “Be ing hokakarek, ura biha balik be Moses ga hartule, be ing tikenong na ise no nuno haine, na pakat ta nianga palai utano nudur pales tinolen ma ina ter ie tano nuno haine?”
7 Os fariseus perguntaram: — Nesse caso, por que é que Moisés permitiu ao homem mandar a sua esposa embora se der a ela um documento de divórcio?
8 Jisas ga balu di, igom tange horek: “Moses ga waak ise ter ta mu be mu na isa haine kinong a dadeswana ira tinga mu. Iesene pai gale ngan hobi metua ra hatahun tano hakhakisi.
8 Jesus respondeu:
9 Aiou tange ta mu, be tikenong na ise no nuno haine nong paile noh tikai ma tike mes, ma ina tole tike mes na haine, ite gil sasana kinong ite noh tikai ma tike mes, paile nuno.”
9 Portanto, eu afirmo a vocês o seguinte: o homem que mandar a sua esposa embora, a não ser em caso de adultério, se tornará adúltero se casar com outra mulher.
10 Ma ira nuno bulu na harausur di ga tange tana, “Maris! Ing be ira nudi kinkinis na tinolen i ngan hobi, io, i tahut be pa dale tola.”
10 Os discípulos de Jesus disseram: — Se é esta a situação entre o homem e a sua esposa, então é melhor não casar.
11 Jisas ga tange ta di, “Pata be ira turadi bakut ing di tale be di na mur ikin ra harausur. Di sene mon ing God i ter ie ta di.
11 Jesus respondeu:
12 Ari burwana be ari turadi pa di lale totola. Ari pa dile tola kinong di ga kaho di hobi. Ari, kinong di ga hatabune di, pa di nale tola. Ma tari pa dile tola kinong di manga lik no kingdom tane God. Nesi tikenong i tale be na hatur kawase ikin ra harausur, i tahut be na gil hobi.”
12 Pois há razões diferentes que tornam alguns homens incapazes para o casamento: uns, porque nasceram assim; outros, porque foram castrados; e outros ainda não casam por causa do
13 Io, ari not no bulu di ga lamus ter di tane Jisas be na bul ira lumana ter ta di ma inage sasaring uta di. Iesene ira nuno bulu na harausur di ga bor dong ing di ga lamus hawat ira not no bulu.
13 Depois disso, algumas pessoas levaram as suas crianças para Jesus pôr as mãos sobre elas e orar, mas os discípulos repreenderam as pessoas que fizeram isso.
14 Ma ne Jisas ga tange horek, “Mu waak leise ira bulu ukira ho iou. Pa mu nale tur bat di kinong no kingdom tane God, nudi ie ira mangana not no bulu hokakarek.”
14 Aí ele disse:
15 Ma be iga bul ira lumana ter ta di, iga hana leh mekaia.
15 Então Jesus pôs as mãos sobre elas e foi embora.
16 Io, tike tunana ga hanawat ukaia hone Jisas, igom tange, “Tena harausur, a bilai na pinapalim so ing iou ni gil waing iou ni hatur kawase no nilon pai nale pataam?”
16 Certa vez um homem chegou perto de Jesus e perguntou: — Mestre, o que devo fazer de bom para conseguir a vida eterna?
17 Ma ne Jisas ga tange tana, “Urah tutuno iat u tiri iou tano nong i tahut? Tikenong sene mon nong i tahut. Be ing u sip be nuge salo tano nilon tutuno, nu mur ira harkurai tane God.”
17 Jesus respondeu:
18 No tunana ga tiri, “Garim?”
18 — Que mandamentos? — perguntou ele. Jesus respondeu:
19 Nu ru no num mama ma no num makai. Ma nu marse tikenong hoke u marse habaling iat ugo.’”
19 respeite o seu pai e a sua mãe e ame os outros como você ama a você mesmo.”
20 Ma no marawan ga tange, “Aiou la murmur kike bakut. Aso baak um ing iou supi ter?”
20 — Eu tenho obedecido a todos esses mandamentos! — respondeu o moço. — O que mais me falta fazer?
21 Jisas ga balu ie, igom tange tana be, “Ing u sip be nuge takados harsakit, io, nu hana, ma nu suhurane ira num inton ma ira num linge bakut, ma nu ter ira barbarat ta ira maris waing nuge hatur kawase ira tamat na hartabar tuma nalu. Namur, nu hana u ra ma nuge mur iou.”
21 Jesus respondeu:
22 Be no marawan ga hadade kakarek, iga hana leh ma ra but na tapunuk, kinong a tamat na watong ie.
22 Quando o moço ouviu isso, foi embora triste, pois era muito rico.
23 Ma ne Jisas ga tange um ta ira nuno bulu na harausur be, “Mu hadado baak! Ina manga dades be tike watong na salo tano kingdom tane God.
23 Jesus então disse aos discípulos:
24 Aiou ura hakatom habaling ter mu. Ing be tike watong i sip be na salo tano kingdom tane God, na manga dades tana. I malus ta dur be tike kamel na hurungo tano matana nil na dudungut be tike watong na salo ta ikino kingdom tane God.”
24 E digo ainda que é mais difícil um rico entrar no Reino de Deus do que um camelo passar pelo fundo de uma agulha.
25 Ma be ira nuno bulu na harausur di ga hadade hokakarek, di ga manga karup, di gom tange tana be, “Be hokike, i nanaas be pata tikenong paile tale ura kapkap no nilon tutuno. Naka?”
25 Quando ouviram isso, os discípulos ficaram muito admirados e perguntavam: — Então, quem é que pode se salvar?
26 Ma ne Jisas ga nes di ma igom tange, “Dong ra turadi mon, pa dile tale uta ikin. Iesene God i haruat ura gilgil ira linge bakut.”
26 Jesus olhou para eles e respondeu:
27 Io, Pita ga tange tana, “Nes, ira numem linge bakut, mem gate hana sukun ter ura murmur ugo. Aso um kanaia ing mem na hatur kawase?”
27 Aí Pedro disse: — Veja! Nós deixamos tudo e seguimos o senhor. O que é que nós vamos ganhar?
28 Ma ne Jisas ga tange ta di, “Mu hadado baak! Tano hasigarna ira linge bakut Nong a Turadi ie na kis tano nuno tamat na kinkinis na minamar. Ma mu bileng, mu na kis ta ira sangahul ma iruo na kinkinis na harkurai ma mu nage kure ira sangahul ma iruo na huntunana me Israel.
28 Jesus respondeu:
29 Ma nesi tikenong i hana talur no nuno taman, ira tesne, ira hainine, no nuno mama, no nuno makai, ira natine, be ira nuno lalong ura utagu, io, ina hatur kawase leh a maarmaar na pana baling ta ing menalalie. Ma inage kap bileng no nilon nong pai nale pataam.
29 E todos os que, por minha causa, deixarem casas, irmãos, irmãs, pai, mãe, filhos ou terras receberão cem vezes mais e também a vida eterna.
30 Ma a haleng dong di watong kakarek, di na maris namur. Ma di ira maris kakarek, di na watong namur.
30 Muitos que agora são os primeiros serão os últimos, e muitos que agora são os últimos serão os primeiros.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.