Mateus 12
No Sigar Kunubus tika ma Ira Ninge na Lotu (GFK) vs ARC
1 Tiga Bung na Sinangeh Jisas ma ira uno bulu na harausur diet ga hanan haan nalamin tano lalong na wit. Ma ira uno bulu na harausur diet gate taburungan, diet gaam rarus ari a pat na wit, ma diet gaam ienien.
1 Naquele tempo, passou Jesus pelas searas, em um sábado; e os seus discípulos, tendo fome, começaram a colher espigas e a comer.
2 Bia ira Parisi diet ga nes huo, diet ga tange tane Jisas, “Nas baak! Ira num bulu na harausur diet lake no harkurai utano Bung na Sinangeh.”
2 E os fariseus, vendo isso, disseram-lhe: Eis que os teus discípulos fazem o que não é lícito fazer num sábado.
3 Ma Jisas ga tange ta diet, “Muat gate was tar ing Dawit ga gil, ing ga taburungan, diet ma ira uno harwis.
3 Ele, porém, lhes disse: Não tendes lido o que fez Davi, quando teve fome, ele e os que com ele
4 Io, Dawit ga laka tano hala tane God ma diet ma ira uno harwis diet ga ien no beret di gate tabar God mei. No harkurai i tange bia ira ut na pakila lotu sen mon, diet na ien iakano beret, ma ira mes taie.
4 Como entrou na Casa de Deus e comeu os pães da proposição, que não lhe era lícito comer, nem aos que com ele
5 Iesen muat gate was tar ira harkurai tane Moses. Ma kaike ra harkurai i haminas uta ira pinapalim ta ira ut na pakila lotu narakoman tano tamat na hala na lotu. Bia ing diet gil ira udiet pinapalim tano Bung na Sinangeh i hoing bia diet la kutkutus no harkurai tano Bung na Sinangeh. Iesen taie tiga nong na lik bia diet ronga.
5 Ou não tendes lido na lei que, aos sábados, os sacerdotes no templo violam o sábado e ficam sem culpa?
6 Iau tange ta muat, tiga tunotuno kai i tamat tano tamat na hala na lotu.
6 Pois eu vos digo que está aqui quem é maior do que o templo.
7 No nianga tane God i tange bia, ‘Iau sip bia muat na marse ira tunotuno. Ma ing bia muat pai gil huo, iau pai manga sip bia muat na hartabar uram ho iau.’ Bia muat ira Parisi naga palai tano kukuraina ta iakan ra nianga, muat pa gor tibe pinpin diet ing diet pai ronga.
7 Mas, se vós soubésseis o que significa: Misericórdia quero e não sacrifício, não condenaríeis os inocentes.
8 Io, Nong a Tunotunoi i kure no Bung na Sinangeh.”
8 Porque o Filho do Homem até do sábado é Senhor.
9 Io, Jisas ga haan talur iakano katon, gaam haan laka taar tano udiet hala na lotu ira Iudeia.
9 E, partindo dali, chegou à sinagoga deles.
10 Ma tiga tunotuno ga lima mat ga kis taar kaia. Ari diet ga kis taar mah kaia ing diet ga sip bia diet na tung Jisas. Io kaik, diet gaam tiri ie hoken: “I takodas bia da halangalanga ira ina minaset tano Bung na Sinangeh bia taie?”
10 E estava ali um homem que tinha uma das mãos mirrada; e eles, para acusarem Jesus, o interrogaram, dizendo: É lícito curar nos sábados?
11 Ma Jisas ga tange ta diet, “Bia tikai aun tiga me i puko suur tiga lulur ra Bung na Sinangeh, a tutun bia na haan at ma naga kap haut leh ie.
11 E ele lhes disse: Qual dentre vós será o homem que, tendo uma ovelha, se num sábado ela cair numa cova, não lançará mão dela e a levantará?
12 Muat palai bia tano sinisip ta God, muat manga tamat ta ira me. Io kaik, i takodas bia da pakile ira tahut na pinapalim tano Bung na Sinangeh.”
12 Pois quanto mais vale um homem do que uma ovelha? É, por consequência, lícito fazer bem nos sábados.
13 Ma Jisas ga tange um tano lima mat, “Tul se no limaam!” Ga tul sei, gaam tahut baling honong tiga mes na limana.
13 Então disse àquele homem: Estende a mão. E ele a estendeu, e ficou sã como a outra.
14 Iesen ira Parisi diet ga suur laah tano hala na lotu audiet ira Iudeia, diet gaam wawor tika bia diet na bu bing Jisas hohe.
14 E os fariseus, tendo saído, formaram conselho contra ele, para o matarem.
15 Bia Jisas ga palai ta ira lilik ta diet ira Parisi, ga haan talur iakano taman. Ma a halengin diet ga mur ie, gaam halangalanga ira udiet ina minaset.
15 Jesus, sabendo isso, retirou-se dali, e acompanhou-o uma grande multidão de gente, e ele curou a todos.
16 Ma ga hakatom diet bia diet pa na hinawase ta tiga nong bia sige ie.
16 E recomendava-lhes rigorosamente que o não descobrissem,
17 Kaike ra linge ga hanuat wara hatutun no nianga nong God ga tange tano tangesot Aisaia hoken:
17 para que se cumprisse o que fora dito pelo profeta Isaías, que diz:
18 “No nugu tultulai iakan, nong iau ga gilamis ie.
18 Eis aqui o meu servo que escolhi, o meu amado, em quem a minha alma se compraz; porei sobre ele o meu Espírito, e anunciará aos gentios o juízo.
19 Pa na hargor ma tiga nong. Pa na kakonga haan.
19 Não contenderá, nem clamará, nem alguém ouvirá pelas ruas a sua voz;
20 Na marse ira maris,
20 não esmagará a cana quebrada e não apagará o morrão que fumega, até que faça triunfar o juízo.
21 Ma ira hunhuntunaan tano ula hanuo, diet na so ira udiet lilik tana bia na tabar diet ma ira bilai na haridaan.”
21 E, no seu nome, os gentios esperarão.
22 Ma di ga lam hawaat tiga tunaan ukaia ho Jisas. A puloi ma a ngulo mah ie kanong a sakana tanuo gate sosoha tana. Ma Jisas ga halangalanga ie, kaik gaam ianga ma gaam nanaas mah.
22 Trouxeram-lhe, então, um endemoninhado cego e mudo; e, de tal modo o curou, que o cego e mudo falava e via.
23 Ma ira tunotuno diet ga karup ma diet ga tange bia, “Pai no tubu Dawit dak iakan?”
23 E toda a multidão se admirava e dizia: Não é este o Filho de Davi?
24 Iesen bia ira Parisi diet ga hadade huo, diet ga tange, “Jisas i haruat mon wara tultule hasur se ira sakana tanuo kanong Belsebul no watong audiet ira sakana tanuo i te tar ra dadas tana kaik gi gilgil huo.”
24 Mas os fariseus, ouvindo isso, diziam: Este não expulsa os demônios senão por Belzebu, príncipe dos demônios.
25 Io, Jisas ga nunure ira udiet lilik, gaam tange ta diet ira Parisi hoken: “Bia tiga huntunaan pai tur tika, ari a mes diet na hamau no taman. Ma bia tiga taman bia tiga hatatamaan, bia diet pai tur tika, diet pa na tur dadas.
25 Jesus, porém, conhecendo os seus pensamentos, disse-lhes: Todo reino dividido contra si mesmo é devastado; e toda cidade ou casa dividida contra si mesma não subsistirá.
26 Bia Sataan i tule hasur se habaling Sataan, no uno huntunaan pai tur tika. Io, na puko.
26 E, se Satanás expulsa a Satanás, está dividido contra si mesmo; como subsistirá, pois, o seu reino?
27 Muat tange bia iau tule hasur se ira sakana tanuo ma ra dadas ta Belsebul. Bia i tutun, hokaike mon mah muat. Ira numuat tunotuno diet la kapkap dadas mah mekaia ho Belsebul, wara tultule hasur se ira sakana tanuo. Io, ira numuat tunotuno at, diet haminas bia muat ronga kanong diet mah diet gil huo.
27 E, se eu expulso os demônios por Belzebu, por quem os expulsam, então, os vossos filhos? Portanto, eles mesmos serão os vossos juízes.
28 Ma bia muat ronga, ma iau tule hasur se ira sakana tanuo ma ra dadas tano Tanuo tane God, io, i haminas bia no pakana bung tano kinkinis na harkurai ma ra harbalaurai tane God i te haan tupas muat.
28 Mas, se eu expulso os demônios pelo Espírito de Deus, é conseguintemente chegado a vós o Reino de Deus.
29 “Pataie ta tiga nong na laka tano ngasiana no ut na baso ma na kinau ta linge, ing bia pai huna kubus kawase ie. Ma namur um, na kikinau narako tano uno hala.
29 Ou como pode alguém entrar em casa do e furtar os seus bens, se primeiro não manietar o valente, saqueando, então, a sua casa?
30 “Bia tikai pai no nugu harwis, i malok tagu. Ma bia tikai pai harahut iau, i hagahe iau.
30 Quem não é comigo é contra mim; e quem comigo não ajunta espalha.
31 Ma ta kaike ra numuat nianga, iau tange bia, God na lik luban se ira magingin sakena ta ira matanaiabar, ma bia diet na ianga hagahe ta tiga nong, na lik luban se iakano mah. Iesen nong i ianga hagahe no Halhaliana Tanuo, God pa na lik luban se iakano magingin.
31 Portanto, eu vos digo: todo pecado e blasfêmia se perdoará aos homens, mas a blasfêmia contra o Espírito não será perdoada aos homens.
32 Sige nong na ianga hagahe Nong a Tunotunoi, iakano sakena God na lik luban se. Iesen bia sige nong na ianga hagahe no Halhaliana Tanuo, God pa na lik luban se iakano magingin, ta iakan ra lon ma namur mah.
32 E, se qualquer disser
33 “Ira tintalen ta ira tunotuno i ngan mon hoira daha. Airuo mangana daha mon. Nong i bilai i huai ira bilai na hunena, ma nong i sakena i huai ira sakana hunena. Io kaik, da nas kilam ira daha ta ira hunue diet.
33 Ou dizeis que a árvore é boa e o seu fruto, bom, ou dizeis que a árvore é má e o seu fruto, mau; porque pelo fruto se conhece a árvore.
34 Muat hoira sakana sui. Pai haruat bia muat na tange ra bilai na nianga kanong a sakana tunotuno muat. Ma tikai na tange ira linge nong no balana i hung taar me.
34 Raça de víboras, como podeis vós dizer boas
35 No tahut na tunotuno i tange ira bilai na linge ing i hung taar tano uno nilon. Ma no sakana tunotuno i tange ira sakana linge ing i hung taar tano uno nilon mah.
35 O homem bom tira boas
36 Iesen, na tutun ta muat, bia ira kaba nianga bia bakut ing ira tunotuno diet tange, God na kure diet urie tano bung na harkurai.
36 Mas eu vos digo que de toda palavra ociosa que os homens disserem hão de dar conta no Dia do Juízo.
37 Io, God na kure ugu ta ira num kaba nianga, ma na tange taam bia nu langalanga bia nu kap no num ngunngutaan tano harkurai.”
37 Porque por tuas palavras serás justificado e por tuas palavras serás condenado.
38 Ma namur, ari ira Parisi ma ari ira tena harausur ta ira harkurai tane Moses, diet ga tange tane Jisas bia, “Tena harausur, mehet sip bia nu pakile tiga hakilang wara haminas ta mehet bia God i tule ugu bia taie.”
38 Então, alguns dos escribas e dos fariseus tomaram a palavra, dizendo: Mestre, quiséramos ver da tua parte algum sinal.
39 Ma Jisas ga tange ta diet, “Ta kaiken ra bung, ira matanaiabar diet sip bia ni pakile tiga hakilang kanong diet la turtur talur God ma diet manga sakena. Iesen diet pa na nas ta hakilang. Diet na nas sen mon no hakilang ta Iona no tangesot.
39 Mas ele lhes respondeu e disse: Uma geração má e adúltera pede
40 Io, Iona ga kis tano balana no tamat na kirip aitul a bung. Hokaike at mon, Nong a Tunotunoi na kis tano balana no pise aitul a bung mah.
40 pois, como Jonas esteve três dias e três noites no ventre da baleia, assim estará o Filho do Homem três dias e três noites no seio da terra.
41 Tano bung na harkurai, ira matanaiabar me Ninewe diet na tibe pinpin muat kanong diet ga lilik pukus ta ira harpir ta Iona. Ma iau tange ta muat, tiga tunotuno i tamat ta dir ma ne Iona iakanik.
41 Os ninivitas ressurgirão no Juízo com esta geração e a condenarão, porque se arrependeram com a pregação de Jonas. E eis que
42 Ma ta iakano bung na harkurai, no tamat na hinagalam na gil harkurai me Siba mah na tibe pinpin muat kanong ga hanuat me tapaka sakit wara hadade no mintota gar ta Solomon. Ma iau tange ta muat, tiga tunotuno i tamat ta dir ma ne Solomon iakanik.
42 A Rainha do Sul se levantará no
43 “Bia tiga sakana tanuo i suur laah tiga tunotuno, i haan hurbit ta ira mamasi na katon ta ira hanuo bia, wara sinangeh, sen bia i naanaas puo.
43 E, quando o espírito imundo tem saído do homem, anda por lugares áridos, buscando repouso, e não o encontra.
44 Io, i lik hoken: ‘Iau ni tapukus baal tano ngasiagu.’ Ma bia i hanuat ukaia, i nes bia taie tari kaia ma i taguro taar bia na laka baling.
44 Então, diz: Voltarei para a minha casa, donde saí. E, voltando, acha-
45 Io i haan, i a lamus habaling a liman ma iruo na mes na sakana tanuo, diet manga sakena tana. Ma diet laka kaia ma diet gi kis um kaia. Ma no nilon um ta iakano tunotuno na manga sakena ta ing nalua. Na ngan mah huo ta ira sakana matanaiabar kaiken ra pakana bung.”
45 Então, vai e leva consigo outros sete espíritos piores do que ele, e, entrando, habitam ali; e são os últimos
46 Ma bia Jisas ga iangianga baak tano tamat na matanaiabar, io, no pawasine ma ira tasine diet ga tur taar nataman. Diet ga sip bia diet na ianga mei.
46 E, falando ele ainda à multidão, eis que estavam fora sua mãe e seus irmãos, pretendendo falar-lhe.
47 Ma tikai ga hinawasei bia, “No pawasim ma ira tasim diet turtur nataman. Ma diet sip bia diet na wor ma augu.”
47 E disse-lhe alguém: Eis que estão ali fora tua mãe e teus irmãos, que querem falar-te.
48 Ma Jisas balik ga balui, “Iau ni hinawase muat bia sige no pawasigu ma ira tasigu.”
48 Porém ele, respondendo, disse ao que lhe falara: Quem é minha mãe? E quem são meus irmãos?
49 Ga tulus ira uno bulu na harausur, ma gaam tange, “Diet kaiken ira pawasigu ma ira tasigu.
49 E, estendendo a mão para os seus discípulos, disse: Eis aqui minha mãe e meus irmãos;
50 Io, bia sige tikai i la murmur ira sinisip tano agu Sus aram ra mawe, iakanong a tasigu, a hainigu, bia a pawasigui.”
50 porque qualquer que fizer a vontade de meu Pai, que
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.