Mateus 6

Monoq Gotola Gosohaq (GAH) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Lekeza monokumule liki vegená kilími lamaná iki nasahilí ikitata netá nene vegenalite legepoka litave liki lilí amilo. Lekeza vegenalite legepoka litave liki ali minatamó nene, ehe, okulumakú ametipo meinaváa lekememinogo ive.
1 “Yate nanub, men iti baifa’i isan a bowabow gewasih sabuw nahimaim kwanabowamih, nati na’atube kwanasisinaf na’at, Tamat maramaim boro men a baiyan nitimih.
2 Nenemú gohogó vegená nasahilí oketokoko gigivekage ánigi lamaná itave loko golómeni gizamo. Genezáini losigi ve nenete soza saza gakó lake monó numukú itó vegená kovogisaló vegenalite ánigi lamaná iiki legepoka litave liki lá iaká niave. Neza lamaná lo likimitoze, gililo. Kegepoka liaká niamó nenémo keí meinaváa loló okago mota alikago asú oaká noive.
2 “Imih veya ta akir wairafin sawar inabitin men inakurereb sabuw etei hinanowaramih, men sabuw wanawanah rerekabih Kou’ay Bar wanawanan, naatu ef gagamih yahimaim sabuw itih baifa’ih isan tisisinafube kwanasinafumih, anababatun a tur ao’owen, nati sabuw i boro men hai siwar ta God nitihimih.
3 Gohogó vegená nasahilí oketatove lokoma gigizani lamagalokatí asugunatoka nasahilí oketozo. Lá okako gigizani sogaloka nia vegená nenete gelemitave.
3 Isan imih akir wairafin inabibais, wa’iwa’iramaim inibais, saise a’of iti sisib ema’am men naso’ob o abisa kusisinaf.
4 Lá okako nasahilika nene asugunatoka minative. Amekaho nene asuguná oko aleaká noani netá ánigoaká noinazo, nenemú meinaváa giminogo ive.
4 Iti sawar i wa’iwa’iramaim inasinaf, saise Tamat maramaim o abisa wa’iwa’iramaim isisinaf na’iti boro a baiyan nit.
5 Lekeza Ómasiloka nilikima nene sozaló genezáini losigi vegenalitini suni alemilo. Keza nene monó numúikú itó vegená kovogisaló vegenalite ánigi lamaná itave liki otiki Ómasiloka liaká niave. Neza lamaná lo likimitoze, gililo. Kegepoka liaká niamó nenémo keí meinaváini loló okago mota alego asú oaká noive.
5 “Naatu yoyobanamih men wanawanah rerekabih tisisinafube, kwanasinafumih, anayabin i tekokok Kou’ay Bar wanawanan hinabat hinayoyoban, o ef na’ih awah kaukusebamaim hinabat hinayoyoban, saise sabuw hina’itih, baise anababatun a tur ao’owen, nati sabuw hai baiyan i hibaika.
6 Geza Ómasiloka litove loko nookoma nene, numukagú iteoko gahe gekoko amekaho asugunatoka ánigoaká noi veloka lozo. Lá okako nene, amekaho asuguná netá aleaká noani netá ánigo asú oaká noi ve nenémo meinaváa giminogo ive.
6 Baise o yoyobanamih a bar inarun, etawan inahir, Tamat wa’iwa’iramaim ema’am isan inayoyoban, naatu Tamat abisa wa’iwa’iramaim isinaf i’itin boro a baiyan nit.
7 Lekeza nene Ómasiloka niliki nene lekegepatunú goha liiki goha liiki ikiko hána hána loló okiko ha gakó loló okatize. Monó gelema vegenalite Ómasiloka loloko vova vova nouko gele limitihe liki lá iaká niave.
7 Naatu yoyobanamih men a tur nidun namomonamih, Eteni Sabuw iyab God men hisusu’ub i na’atube tisisinaf. Tenotanot yoyoban manin hinayoyoban God boro hai yoyoban nanowar.
8 Lekeza keí suni alemilo. Ómasímo netá matakumú vitagá nouko nene litá oko voká lonamuko hanuva geleaká noive.
8 Men i hai sinaf kwani’u’ur, anayabin abisa inotanot Tamat i so’obabo o kubifefeyan.
9 Nenemú lekeza nene láa liki Ómasiloka lilo:
9 Imih iti na’atube kwanayoyoban,
10 Numutó namató geí gizapaló minoakalímini zámuza utó o asú ino. Okulumakú géisi lanitó molanitó gelekelé igimiaká niave.
10 A aiwob tan,
11 Gamena gamena nosánetate lemezo.
11 Biyai ana fair isan mar etei ai bay initi.
12 Leza ligivetegini lihima nekisáini ahulokimiaká nounimó nenéminoko
12 Ai kakafih kunotawiyen,
13 Gimilegú moloakakú lelémo molamo.
13 Men routobonamaim inanawiyi’imih,
14 Lekeza likigivetikini lihima ahulikitatamó nene, okulumakú ametipo nene áminagó oko lekelí lihimatini ale ahuloleketanogo ive.
14 “Taituwa o isa bowabow kakafin hisisinaf inanotawiyen, Tamat maramaim o a kakafih auman boro nanotawiyen.
15 Itó lekeza vegenalitini lihima ali minatamó nene ámináminoko okulumakú ametipo nene lekelí lihimatini ale minanogo ive.
15 Baise hai kakafih men inanotanotwiyen na’at, o a kakafin auman Tamat boro men nanotawiyen.
16 Itó monokumule liki nosánetá mosi keké ita zupa nene monó gelemiki genezáini losigi vegenalitini suni alemilo. Vegená makolite mosé oaká nouni suni ánigiiki legepoka litave liki kogoka kegepaló ánigiake muhelé ahelé iaká niave. Neza lamaná lo likimitoze, gililo. Vegenalite kegepoka liaká niamó nenémo meinaváini loló okago, mota alikago asú oaká noive.
16 “Kwanayoyohar ana veya men sabuw wanawanah rerekabih kwani’u’urih, anayabin nati na’atube teyoyohar, saise taituwah hina’itih yoharayah hinarouw hinifa’ih isan. Anababatun a tur ao’owen nati sabuw hai baiyan i hibaika.
17 Géisi nene monokumule loko nosánetá nomoseko nene gotoka komu aleko ale lamaná okoko gogoka gegepa nagamí zezo.
17 Baise kwanayoyohar ana veya yumat kwanasouwen arib raiy kwanay kwanisuwar,
18 Lá okako, vegená makolite nosánetá nomosenimó nene ánigi vevesamitave. Amekaho asugunatoka noi ve nenémo gilitize. Itó asugunatoka aleaká ani netá ánigoaká noi ve amekaho nene meinaváa giminogo ive.
18 saise sabuw afa boro men hina so’ob kwa i kwayoyohar, baise Tamat wa’iwa’iramaim ema’ama, o abisa akisimo isinaf i’itin boro a baiyan nit.
19 Mikasigú henoni nene gaupá geakalímini itó gúnakonite hukiakalímini, itó vegenalite zivi letivi iki gumina oakalímini nenazo, nenemú mikasiuka imane ali nupa nupa amilo.
19 “A sawar gewasih iti tafaramamaim inaya inatototo, ganidor boro na’aan fufur naatu simur boro na’arah, naatu bainowah auman boro a bar hinakwib hinarun a sawar hinabain.
20 Lekeza okulumakú henoni nene gaupá gemoakalímini gúnakonite hukamiakalímini itó guminaló vete zivi letivi iki gumina alemoakalímini nene ali nupa ilo.
20 Imih a sawar etei maramaim inaya inatoto, saise ganidor boro men hina’aan, naatu simur boro men na’arah, naatu bainowah boro men a bar hinakwib hinarun hina bainuwihimih.
21 Gelenape. Henokanoka lamaná neti apatoka nene gigika neinogo ive.
21 A toto abuyoy menamaim kuya’aya, o dogor boro imaim mar etei nama.
22 Gogómula nene gugupémini ló liví neve. Gogómula nenémo mumuzó oakalímini gapogú gelémo molamitimó nene, Ómasímini lapaná nenémo gugupe gigika mukitoka hize hanato asú inogo ive.
22 “Matat i biyat ana hinow, matat gewasin, biyat etei boro marakawin.
23 Itó gogómula nenémo gelémo golesa itimó nene, gigikaloka ámina oko límugusi ze minanogo ive. Gigikagú liví lonoimó nenémo lihatimó nene, límugusi zitimóza, sipisi haitolímini zekiko nene gopa gapo veleko minanogo ane.
23 Baise matat kakafin, biyat tutufin etei boro gugumin kakafin, naatu nati gugumin i wanu’umin kakafin.
24 Ve hámakolímo kugulizaki ve lositosini gelekelé ma oketaminogo ive. Maga ve agika amekoko maga ve gasó amitimó onoive. Makotó gímize lamaná okoko makó ánigo goselé itimó neve. Lekeza nene ámina iki Ómasímini hozagi moni henonímini hozagi lelegí oko aleakaláa nomive.
24 “Orot ta’imon men karam boro orot gagamih rou’ab isah nabow, ana gewasin orot ta i boro nakwahir, naatu orot ta isan niyabow, orot ta ana tur i boro nanowar naatu orot ta boro nifutuw.
25 Nenemú neza láa loko lo likimitoze, gililo. Lekeza miniki aliki itakumú nene nosánetá hikutí noko minatupe, itó ginegane nene hikutí ale akoloko minatupe liki mulutini itemino. Lekelisi ma liléna. Miniki aliki iaká nia netá nenémo netá gihila nehe, itó nosánetá nenémo netá gihila neve. Lukugupémo netá gihila nehe lukugupeló ginegane nenémo netá gihila neve. Minoko aleko oaká itó lugupe nenémo netá gihila nenae.
25 “Isan imih a tur ao’owen, ayawas isan men kwaniyababan, a tom isan, biya isan, naatu ar faifuw isan. Kwanotanot yawas i sawar gagamin ar faifuw naatu a tom hairi natabirih?
26 Lekeza veletó vogalaló nama nene ánigalo. Keza netá matá ma zuhá isá amave. Itó minumuni o molokago nosánetá nene numúikú ali nupa iki nisá amave. Lá onoimóza, okulumakú ametipo nosánetá gopa ale utó o kemeaká noive. Nenegú nana onoive. Namamate itiki niago lekelisi nene lemeko noune liki nigelehe. Lá oko nomive. Lekeza itiki nianazo, netá matá vitagá nia netá nene hanuva ale utó mololeketanogo ive.
26 Kwanuw mamu kwa’itah, men masaw tebob naatu men masaw tefafour, na’atube aurih bay ana korom en baise Tamat maramaim kaifih bay ebitih. Imih kwa i men mamu ekakaifih na’atube ekakaifimih.
27 Lekelikutí makó éaho muluna noitiko minoko aleko ititó nene ezáa agata geleko miní ameko kilisimasi makó molomo iteko minative. Ma nomive.
27 Imih yababan men karam boro a yawas nakumanin kwanama’amih
28 Itó gineganemú nene nanamú mulutini iteaká noive. Gihisigú palauá nenetini mogona gili vevesamahe. Netá nenémináate hoza alisá amave. Itó ginegane lamanatamanakó ali luhatakumú gó isá amave.
28 “Naatu aisim ar faifuw isah kwabiyababan? Sigar beran kwanuw kwa’itih, men kafai hibow raro’oh ebababan, o biyah isan ar faifuw tesasakiramih.
29 Lá onoimóza, nenemú lo likimitoze, gililo. Gozapá agulizaki ve napa Salomó nene golivagi netá akoloaká imóza, gihisigú palauá nenete Salomoni agupeló netá nene aviligikave.
29 Baise a tur ao’owen, aiwob orot Solomon toto buyoy wairafin, ana faifuw eo’osen i men ta iti beran ana gewasinabe’emih.
30 Palauá nene itínasa utó oaká noive, itó gó lokago gululupasokago hukiki ló giziaká niave. Lá onoimóza, Ómasímo lokago, ámina palauá nenémo lá oko gonanalisi lamaná oaká noimó nenazo, nenemú lekeza komáisí gili alévolé inamó neneta, ginegane nene Ómasímo hanuva ale utó oleketanogo ive.
30 God kaiyar fotan ebi’osen wainih kwana’itin, fotan iti boun natasasar, maras boro nakimow nare wairaf wan hinayara’aten hina’arah. Baise kwa i Tamat God uman yanamaim ekakaifi, aisim men kwabitumitum?
31 Nenemú lekelisi nosánetá hikutí aleko noko moloko itupe, itó ginegane ale akalatunimó nene hikutí ale akalatupe liki mulutini itemino.
31 Imih men kwaniyababan kwanao, au ar au faifuw boro menamaim anabow ana’osen, naatu bay boro menamaim anabow ana, harew menamaim anahun anatom?
32 Monó gelema vegená keza ámina netakumú kagata gululusi giliki vitagá iaká niave. Keí suni alemilo. Okulumakú ametipo nene ámina netá makó lekelitoka minamitimó nene lukugupe lamaná amitive loko geleneimóma nenae.
32 Eteni Sabuw i sawar iti isah tibiyababan, naatu Tamat maramaim kwa a yababan etei i so’ob.
33 Lekeza ámina netakumukopa, Ómasímo gizapa vetini loló iti gapogú itó Ómasímini hee hee loko minoaká gapogú likigika lakagata goí iki miliko vo minino. Lá ikiko nene, lukugupémini netaki nene hagitana lehizeleketanogo ive.
33 Baise wan i mar ana aiwob naatu ma gewasin kwananuwih kwanab, naatu sawar iti etei boro tafan naya’abar nit kwanabow.
34 Nenemú azo utó iti netakumú nene mulutini itemino. Azo utó iti netá nenémini genaváa azogó asú inogo ive.
34 Isan imih maras isan men kwaniyababan, anayabin maras ibo akisin ana yababan. Na’atube veya ta’ita’imon hai yababan men inabo’ay inanot a yababan nara’atamih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.