Marcos 6
Monoq Gotola Gosohaq (GAH) vs AAI
1 Izesú nene apá ahuloake, ezáa gotó apalaloka vo anitekago, izegipala zuha keza ámegetiki vamó.
1 Jesu efan nati ihamiy matabir maiye ana bai’ufununayah hitur bairi hina ana bar ana merar hitit.
2 Lá ikago holisi gamena alitokago, monó numukú monó lo keme keme oko noigo, vegená mukilite giliake sigaga sagaga litake láa liki lamó: Imane vémo nene gakó hikutí alive. Gele vevesoakaláa éaho amive. Imane ve nenémo imane alévolé suni nene hikutí ale utó oaká noive.
2 Baiyarir ana veya Kou’ay Baremaim busuruf sabuw i’obaibiyih, naatu sabuw moumurih ana tur hinonowar i hifofofor naatu hio, “Iti orot menamaim kirum so’ob? Naatu not rerekab yait itin ina’inanen fokarih esisinaf?
3 Leza aí mogonáa gelenoune. Aísi numuni geaká ve nene Maliani gipala noinae. Itó Zemusí Zosé Zutá Saimonige keí uvóipoma noinae. Mohó agunala kezagi imaneló miniki aliki iaká nianazo, áisi nene hanuva lelikitana ve noive. Liki liake gelego, gena okago, aliki limiki likago,
3 Iti orot i bar wowabayan. Mary natun taitin James, Joseph, Judas naatu Simon, ruburubun baibitar iti’imaim bairit tama’am?” Iti na’atube hio naatu hikwahir.
4 Izesú láa loko lo kimimó: Ómasímini agepagutí gakó loaká vémini agulizá nene numutó namató puu loko vitimóza, ezáa gotó apatokagi ezáa vegenala zuhalokagi ezáa numunakagi aí agulizá minamitimó neve.
4 Naatu Jesu hai tur eowen bar merar afa’amaim dinab orot i tekakakafiy, baise orot taiyuwin ana bar merar, ana sabuw, ana rara men tekakakafiy.
5 Loko loake áisi neneló Ómasímini zámuza ale utó itove loko imóza, gena avisekago ahuloake, kivisi vegená lugáa agizanitunú ale geleko nónohá zeketake kelémo zokamó.
5 Naatu ana bar meraramaim ina’inan men ta sinaf, sawusawuwih bai’abamo biyah botobonen hiyawas.
6 Lá oake, aikumú gili alévolé amakumú giligo gena imó.
6 Sabuw men hibitumatum isan Jesu ifofofor men kafai ta.
7 Lá oake, minomo noitike, izegipala zuha 12 nene kelémo nupa oake, mihina iki holosi golesa vegenalitini kigikagutí kipiliki kimisilitave loko zámuza nokimike, losi losi oko nokimisilike láa loko loketamó:
7 Ana bai’ufununayah nah 12 eafih hina hitit afiy kakafih nunih isan fair itih naatu orot rouru’ab iyafarih hitit.
8 Gapo vitatoka nene netá makó alemiki hánusagó aliki vilo. Itó peleti alemiki akiseaká gó alemiki gó komagú nene moni gúemiki,
8 Naatu iuwih, “Remor kwanabubusuruf a tu akisin kwanab, men sawar ta, men rafiy, men hafoy, naatu men kabay ta kwanab naiw a kikiramaim kwanarobere.
9 likigisaló suú luhiki nene luhiaká gó lositá luhamiki vilo.
9 A baibiyon kwaniyoun, baise biya baibiyon men bairou’abin kwanab.”
10 Loko loake láa loko lo kimimó: Itita numuni makokú itiikima ámina numukú aki-liki niviki ámina apatotí vitave.
10 Naatu iuwih, “Bar merar menatan kwarur imaim kwanama kwanabow nanan a veya nab imaibo nati bar merar kwanihamiy.
11 Itó apá makotoka likilími lamaná amikoma itó lekelí gakó gelemikoma nene, ámina apá nahuliki vahé miliki likigisalotí mumusopa nene usagamá zi ahuliki vilo.
11 Naatu efan menamaim a merar men hinay hinabubuwi, o fana men hinanonowar kwana’orarafih kwanana’ufut tafaram kwanihamiy kwanan, nati i hai baimatnuwen!”
12 Loko lokago, vake vegená keza kigika ali viligatave liki li utó iki li kimiake,
12 Basit hitit hin bowabow kakafihine dogor baikitabiren isan hibinan.
13 holosi mukí kigikagutí kipiliki kimisiliki itó kivisi vegená mukí nene netupa hilikimiake kilími zokimi vamó.
13 Wagabur moumurih maiyow hinunih hitit naatu sawusawuwih moumurih na’in biyah raiy hirarouw etei hiyawas.
14 Lá ikago gakoláa hutilí oko vike agulizaki ve napa Heloteni agataló vo holokago gilimó. Ámina gamenaló nene vegená makolite Izesukumú nene Zoní monó nagamí holokimiaká vema heleneikutí oteake imane zámuza nene netá haitolímini ale utó oaká noive.
14 Jesu wabin ra’at aiwob orot Herod nowar, anayabin sabuw afa hio’o Iti i John Baptist morobone misir maiye, imih biyanamaim fair ma ina’inanen ta ta sinaf temamatar.
15 Liki nilago lugáa keza Izesukumú nene Ómasímini agepagutí loaká ve Ilaizá goha okulumakutí lemeake noive liki nilago, lugáa nenete gozapá Ómasímini agepagutí gakó liaká a ve makokitana oko noive liki liaká amóza,
15 Afa hio, “Iti i Elijah. Afa ibanak hio’o, ‘Iti i marasika dinab orot ta na tit.’”
16 Heloté nene geleake Zoní eza luvana hukotu vemámo galegutí oteake ámina netá loló oaká noive loko limó.
16 Baise Herod nonowar ana maramaim eo, “John sikan abuburu’um i morobone misir maiye?”
17 — ausente —
17 Anayabin Herod taiyuwin iuwih John hifatum hibai hin dibur baremaim hiyaru’uy. Iti sisinaf ana’an i Herod tain Philip aawan bi’awan isan.
18 — ausente —
18 Anayabin Herod tain aawan bi’aawan isan John gam tur fokarin maiyow eo, “O i ofafar iastu’ub yawas kakafin kusisinaf.”
19 — ausente —
19 Imih Herodias yan so’ar kok kwanekwan boro John ta’asabun, baise ef men ta ma boro tasinaf.
20 — ausente —
20 Baise Herod i John isan birubir anayabin i so’ob John i orot kakafiyin, ana yawas mutufurin imih tatafafar, John binan Herod nonowar ana not i’afiy baise Herod ana kok i John tabinan i tanowar.
21 Minake Heloteni nene geta gamena alitokago, mukí kugulizaki vegi lova gizapa vegi Galilaia mikasiuka vegená iti minamómagi kelémo nupa oake nosánetá vatá okimikago, niki niago, Helotiasí nene Zonini apiliti gamena ale utó imó.
21 Basit veya gewasin ta Herod tutufuw ana veya baiyasisir isan hiyuw bogaigiwas, ana sabuw nukwanukwarih, baiyowayah nukwanukwarih, naatu Galilee wanawanan sabuw gagamih etei e’af ayuwih.
22 Heloteki nosánetá niki niago, Helotiasini moholama iteake kovogisaló melekeni okago, keza ánigi kumu hiliake agulizaki ve napa nenémo mohóma láa loko lo amimó: Geza netá nemú manamú nogilitanimó nene lokako gimitove.
22 Nati’imaim Herodias natun babitai na run benaben Herod ana nanawan sabuw hiru’ay hima’am etei hiyasisir men kikimin ta.
23 Loko loake, Ómasímini avogisaló lo hutoko limó: Nana nana netakumú loká onetatane. Ha giminogo uve. Gizapa nou mikasimuki loká onetatanimó nene hanuva hutoko giminogo uve.
23 Naatu babitai isan eobaifaro eo, “Abisa isan inifefeyan au aiwob turin auman boro anit.”
24 Loko lokago, mohó nenémo hetoka lemeake izolahini nene gizapa vemámo láa loko lokanazo, nana netakumú loká otatove. Loko lokago, izolaho láa loko lo amimó: Mota helekave gilitokive loko monó nagamí holokimiaká ve Zonini luvana hutoko gotoláa nimitane loko lamane.
24 Babitai in hinah ibatiy, “Ayu boro abisa isan anifefeyan?” Hinah iya’afut iu, “John Baptist ukwarin!”
25 Loko lokago, mohómámo litá oko agulizaki ve napa noitoka goha iteake láa loko loká otamó: Monó nagamí holokimiaká ve Zonini gotola itínasa gitegeko lapegú molokoko nimitane loko noluve.
25 Babitai matan kabiy in aiwob biyan tit ifefeyan eo, “Ayu akokok John Baptist ukwarin tew yan inayai iti boun inab inan initu.”
26 Loko lokago, agulizaki ve napa nenémo giligo gena imóza, Ómasímini avogisaló lo hukokumóma nenazo itó alesa molokago iki mina vegenalitini kovogisaló lo hukokunazo loko geleake,
26 Aiwob orot yababan gagamin bai, baise men karam sabuw matahamaim babitai isan eo’obaifaro ta’astu’ub.
27 litá oko pilisi ve makó amisilike Zonini gotola gitegeko alekative loko lomikago, vike nagá numukú nene Zonini luvana hutoake gotola gitegeko
27 Mar ta’imonamo tur iyafar sika afu’afuw orot iyun in John dibur baremaim ma’am sikan buru’um.
28 lapegú moloake aleake mohóma amekago, mohó nenémo izolaho noitoka aleko voko amimó.
28 Naatu ukwarin tew yan iwan bai na babitai itin imaibo bai in hinah itin.
29 Lá okago, Zonini izegipala zuhate ámina gakoláa giliake viki gonosiváa aliki vake geha mulikú gale zemó.
29 John ana bai’ufununayah tur hinonowar ana veya hina biyan hibai hin rahamaim hiyai.
30 Aposolo zuha nene losi losi iki mihina i asú iake, atiginá iki ake Izesú noitoka ali nupa ake netá iki miliki ake monó li kemekumú nene avetó iki li ami asú ikago,
30 Tur Abarayah himatabir hina Jesu biyan hitit mi’itube hibowabow naatu sabuw hibi’obaiyih ana tur hi’owen.
31 vegená mukí vigá igá niago, nosánetá nata gamenagi nominazo, Izesú nene lezategó vegená niamató voko lavasú vizeko minatune.
31 Naatu Jesu iuwih eo, “Tarabon tan efan sira’utubinamaim mar kafai taniyarir. Anayabin sabuw moumurih Jesu isan hirun hititit, ana bai’ufununayah bay men karam boro hitaa.
32 Loko lokago kezáikó nagamikú lapegú itiake vake vegená niamató vamó.
32 Imih akisihimo wa afe’en hisra’at hin efan ana sira’utubinamaim hitit.
33 Nivago vegená mukí keza ánigiake ánigi vevesiake, taoni mukikutí nene mikasigú ololu liki vake goí ikitiki neneló vi anitemó.
33 Baise hinan sabuw moumurih na’in hi’itih hi’inanih, naatu hai bar hai merar hihamiyen aunah hi’iyon hina hima isan hikakaif na run,
34 Vi anitiake vegená vaí iki alegesá iki minikago, Izesú nene sipigutí olío lemeko ánigamó nene sipsip iza gizapa venini nomimó nenéminiki minikago ánigoake, keikumú agika hizekago gakó mukí lo keme keme oko minamó.
34 wa’ane bisure auman sabuw kou’ay gagamin hima’am itih iyababan, anayabin iti sabuw i sheep na’atube aurih nabatanenayan en, naatu busuruf sawar moumurih na’in i’obaibiyih.
35 Lá niago, ho lemekago, izegipala zuhate aitoka ake láa liki lamó: Imane apá nene ha gámetó nouko gamena mota asú okaze,
35 Veya ra’iy birabirab auman, ana bai’ufununayah hina biyan hitit hio, “Iti efan i yok na’in naatu veya i sawar,
36 viki iza gihiló numutokagi luhuva numutokagi mihina iki nosánetáini meina hizitave loko kimiselezo.
36 sabuw kwiyafarih ten bar merar afa iti yubinamaim naatu masaw baremaim bay hinatobon hinaa.”
37 Liki likago, konotó aleko lekezatini nosánetá kimiki nalo. Loko lokago, izegipala zuhate láa liki lamó: Íi, moni gó lositatunú peleti meina hizekoko kemesá nenegi vo aleminogo ive.
37 Baise Jesu iyafutih eo, “Kwa a efanamaim abisa ema’am i kwaitih te’aan.” Naatu hiya’afut hio, “Bay nati na’atube i boro sumar etei eight orot ta’imon ana baiyan ana fofonin tanatobon sabuw tanituwih.”
38 Liki likago, eza loká oketake limó: Lekezaloka peleti nanakí neve. Viki ánigalo. Loko lokago, viki ánigiake láa liki lamó: Ligizani helegaloka asú igo neve, itó lagaha lositá neve.
38 Jesu ibatiyih, “Kwa rafiy fafar bai’ab isa tema’am? Kwan kwa’itin.” Hin hiso’ob hina ana tur hi’owen rafiy fafar etei five naatu siy rou’ab.
39 Liki likago, mukí vegená nene hizi letiká hizi letiká iki gihisi gosoható minatave loko lokimikago,
39 Imaibo Jesu eo, “Sabuw kwa’uwih matan, matan fotan gewasin yan timarir.”
40 hizi letiki tivamoláa nene 100 nenéminiki itó amunaloka miniliki lememoláa nene 50 nenéminiki minamó.
40 Naatu sabuw hi’uwih matan, matan fotan gewasin yan himarir, afa 100 na’atube afa 50 na’atube.
41 Lá iki minikago, peleti ligizani helegaloka asú igo itó lagaha lositáma aleake okulumatoka okenava oko ánigoake Ómasi agepoka loake peletima gitegeake, vegená gona miliki kimitave loko izegipala zuha kemeake, lagaha losimagi vegená mukilite natave loko gona moloko kimimó.
41 Jesu rafiy five naatu siy rou’ab auman bow au mar nuw ra’at God ana merar yi imseseben ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih.
42 Lá okago vegená mukilite nikake kagatupa okago,
42 Sabuw etei nati bay hi’aa hai fofonin bai.
43 peletigi lagahagi lumáa ali nupa iki gosúveha 12-a vaí okago ali milamó.
43 Ana bai’ufununayah rafiy rebarebah, naatu siy turih sabuw hi’aa hibow sakasak etei 12 hiwan foten.
44 Itó nosánetá na véa nene 5 tausen nenéminiki minamó. Vená izegipagi gatamune.
44 Oro’orot bay hi’aa i etei 5,000.
45 Lá iki niago, eza vegenáma nokimisilike izegipala zuha nene nagamikú lapegú itiiki vola helegaloka Petesaita numutoka goí iki nivitave loko loketamó.
45 Mar ta’imonamo Jesu ana bai’ufununayah iuwih wa hisra’at au Bethsaida wan iyafarih hirabon naatu i baise ma sabuw itubabarih hai ubar hin.
46 Lá oake vegená gekévaké loko kimiseleake eza nene zopega makotó Ómasiloka linogo itimó.
46 Sabuw itubarih hinan ufunamaim yoyobanamih yen in oyaw wan tit.
47 Lá noigo límugusi zekago, izegipala zuha nene lapegú viki viki nonohuló holukú nivago, Izesú nene ezáagó getató minake ánigamó nene,
47 Birabirab auman wa re in kuyowen naatu Jesu akisinamo i me yanamaim ma.
48 una napa aleko kogómulalokatí kehelú inogo inazo, nagamí apiliaká nogosanitunú amuza miliki apeleke ligitagani amó. Lá niago gokululuva notovoigo, Izesú nene nonohuló amupiló liso liso vike keza niatoka vo anitimó. Keza kiviligitimó noike,
48 Ana bai’ufununayah i’itih i hiboy hibi’akir, anayabin yourabad nahine bababin, mar tot auman Jesu tit riy yan bat remor in biyah tit tanatabirihimih.
49 nonohuló amupiló mohona noigo ánigiake, holosi noave liki giliake keza mukitó kelegesá legekago gopaga lamó.
49 Baise hinuw harew yan bat remor nan hi’itin ana veya wagabur mowan ta hirouw hitar koukuw.
50 Lá niago, Izesú litá oko gakó lo kimike láa loko lo kimimó: Lekelegesá legemino. Mulutini lepa hizino. Nezama nouze.
50 Anayabin Jesu iti na’atube sinaf hi’itin i hibir men kikimin ta, baise Jesu matan kabiy iuwih eo, “Ya hinakwat! Men kwanabirumih! Ayu anan.”
51 Loko loake, sipigú itekago hepé kii limóza,
51 Naatu wa afe’en yen nuwarob eafuw ana bai’ufununayah hifofofor men kafaita.
52 nosánetá 5 tausen vegená kimitotí Izesu haitopaitó avevezaha aleaká itímini mogonáa gili hee hee lamake sigaga liki minamó.
52 Anayabin rafiy bimasib ana kirikirifot men hiso’ob, baise dogorohine i fokar.
53 Keza vola helegaloka Genesalete numutoka vi anitiake, nagamikú lape ali gaheva ake nagá ziake,
53 Naatu harew hirabon tafaram Genesaret imaim hirun hai wa hirouw,
54 lapegutí olíi limikago, vegenalite litá iki aí ánigi vevesiake,
54 wa’ane hitit hirara’iy ana veya sabuw Jesu hi’itin hi’inan.
55 ololu liki numutó numutó vi asú iake, kivisi vegená nene ukoakogú kilími miliake, Izesú mina numutó numutokumú giliake neneló kilímiki vamó.
55 Naatu nati tafaram wanawanan sabuw himatkabikabiy hinunuw sawusawuwih emo’em hiwan hi’abar Jesu ana tur hinonowar imaim hi’abar hin.
56 Minakutí minakutí nene taoniloka itó luhuva numutoka itó iza gihiló numutoka nene kivisi vegená nene alegesá apatoka kilímimi miliake láa liki li amemó: Gugupeló ahe itó hanuva gineganega gahevalokahe ali giliiki nene zokatave. Liki negénegeka likago, áminámini niake ali gele vegená nene zoki asú amó.
56 Bar merar kikimin o gagamin, naatu masaw bar imaim inan ana tur hinonowar, sawusawuwih hibow hitit ahar efanamaim hiya hifefeyan hai kok i mi’itube ana waifuw yomaninawat hitabutubun. Naatu sabuw etei Jesu hibubutubun iyawasih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.