Lucas 7

Monoq Gotola Gosohaq (GAH) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Izesú eza monó gakóma neneló lo keme asú oake Kapanao numutoka vimó.
1 Jesu tur etei eo binan sabuw hinowar in sasawar ufunamaim na Capernaum tit.
2 Neneló Loma apatotí ami vetini gizapa ve makolímini gelekelé veva netá napa gizaleake helesakosá oko noigo, gizapa vevámo izegipalamú nene amekumú izegipala nenazo,
2 Nati’imaim Roman baiyowayan orot ukwarin ana akirwairafin isan biyabow kwanekwan i sawow gagamin bai morobomih biwa’an.
3 Izesuni gakoláa geleake, Zuta vetini ve uvóipini makó nokimisilike Izesuni li amikiko okoko není gelekelé izegipa nene avisi netáma alémo zokatihe liki viki loká ilo loko loketamó.
3 Baise Jesu na nati’imaim titit ana tur nonowar ana maramaim, Jew hai orot gagamih iyunih hin Jesu biyan hitit ana akir wairafin baiyawasin isan Jesu hifefeyan.
4 Lokimiake kimiselekago, keza Izesutoka viki anitiake amuza miliki láa liki li amemó: Lelí lova vetémini gizapa vema oko moloko noimó nene lamaná noive.
4 Basit Jew hai orot gagamih hina Jesu biyan hitit turobe’emaim hifefeyan hio, “Iti orot ana yababan i ekokok kwanekwan o baibais initin ana akir wairafin iniyawas.
5 Eza nene agikáa nene leza Zuta vegená lemeaká noive. Itó monó numute utó itive loko nene moni napa molokago, akohekago, gilitamóma neve. Lá oaká noi vema nenazo, gakola gele amitanimó nene vevesanogo ive.
5 Anayabin ata sabuw isah i yabow, aki ai Kou’ay Bar wowab.”
6 Liki li amikago, Izesú geleake kezagi makó vamó. Viki numu ávatiha vikago, lova gizapa ve nenémo agive makó nene Izesutoka nokimisilike gakó láa loko kimiselekago vamó: Guivahanínemaka, neza ánéáminaloka goselé gapo okoko numúnegú nanamú ititane. Áminaló minozo.
6 Basit bairi hin, naatu hina bar hibiyubin auman, baiyowayan orot ana ofonah afa iyunih hin Jesu biyan hitit hio, “Regah aki ai of iti na’atube eo, Aisim inan a nababan, anayabin ayu men orot gagamu boro inan au bar inatit.
7 Nezánemú gulumó vevesamigo, geitoka vamuve. Nenemú gezama hanuva neneló nooko gegepatunú lokako gelekelé izegipáne zokative.
7 Na’atube ayu auman taiyuwu ai’itu ayu men orot gewasu boro anan nanamaim anatit, baise akokok turawat nao au akir wairafin boro nayawas.
8 Neza ámináminoko kugulizaki vetini gelekeleláa nouve. Itó ami ve makó nene není gizapaló niave. Lá niago keitokatí makokumú vozo lomikugo hanuva vinogo ive. Itó makokumú ano lomikugo nene hanuva anogo ive. Itó gelekelé izegipánemú nene voko hoza alezo litomó nene hanuva voko hoza alinogo ive. Nenéminoko geí gakó nene alévolé onoinazo, hanuva áminaló minoko gakó lokako avisi netá zokative loko lunae.
8 Anayabin ayu auman baiyowayah orot isah, au fair ema’am, orot ta aniyun anao, ‘Ni’imaim kwen.’ I boro nan, naatu orot ta isan anao, ‘Iti’imaim kuna.’ I boro nan, naatu au akir wairafin orot ta isan anao, ‘Iti kusinaf.’ I boro nasinaf.”
9 Liki li amikago, Izesú nene ámina gakó geleake, ámina ami vetini gizapa vema sigaga lotake mino viligoake, ámegetiki va vegená láa loko lo kimimó: Neza lamaná lo likimitoze, gililo. Isilae vegená lekezalokatí gele alévolé oaká nenémináa makó ánigoko gelesá onamumóma neve.
9 Jesu iti orot ana tur nonowar ifofofor men kafaita, naatu tatabir sabuw hi’ufunun bairi hinan iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen Israel wanawananamaim ama areremor, men kafa’imo orot ta ana baitumatum iti na’atube aitinimih.”
10 Loko lokago, ami gizapa vémo kimisili vegená atiginá iki numutoka vake ámina vémini gelekelé ve ánigamó nene zokoake noigo ánigamó neve.
10 Imaibo orot kob nayah himatabir maiye hin bar hititit, akir wairafin yawas ma’am hi’itin.
11 Lá okago, Izesú mino hána amike apá makó agulizá Naino neneloka izegipala zuhagi nivago vegená mukí kémegetiki vamó.
11 Nati ufunamaim sabuw rau’ay gagamin na’in, naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar wabin Nain imaim hitit.
12 Viki numu gatetó nanitego gonosi makó zaló miliki aliki lememó nene, gevoná vená makolímini gipala hámakó minamó nene helekago, gale zinigi numutotí ve vená mukí nilemego,
12 Jesu na bar merar ana fur awan titit auman, kwafur babin natun orot ta’imonamo morob, sabuw rau’ay gagamin na’in kwafur babin hibai hirerey auman natun hi’abar hititit bairi hitar.
13 Guivahanímo gevoná venáma ánigoake muluna gitihiná okago ive amo loko loake
13 Jesu nuw kwafur babin i’itin ana maramaim dogoron wanawanan yababan awankaratan naatu kwafur isan eo, “Babin men inarerey.”
14 vike ukoakoló ale gilimó. Ale gelekago, gihiake otinago, Izesú gipa geza otitane loko noluze, otemane loko lokago,
14 Imaibo na sabuw biyah tit eof ir sum butubun, sabuw orot hi’abar hinan hinutanub hibat, Jesu orot murubin isan eo, “Orot boubun kumisirimih ayu ao!”
15 helenei netalímo oteake gakó akó limó. Noligo, Izesú nene izolahiki goha minatáive loko lotamó.
15 Orot murubin inu’in yawas misir mare ma tur eo. Jesu nawiy hairi hin hinah itin.
16 Lomikago vegená keza ániga netakumú kelegesá goha legekago, Ómasi agepoka lake Ómasímini agepagutí gakó loaká ve napa nene holutegú utó oko noive liki likago, lugáate Ómasímo vegenala zuha lelémo vatí inogo ve imane amiselekago okave.
16 Sabuw etei orot murubin yawas mimisir hi’itin hai bir ra’at baise God ana merar hiyi wabin hibora’ara’ah hio, “Dinab orot fairin anababatun wanawanatamaim tit! God ana sabuw baiyawasih isan na!”
17 Liki likago aikumú gakoláa nenémo Zutaia mikasiuka itó mikasi helega helegaloka voko oko imó.
17 Jesu iti sisinaf ana tur ra’at tafaram Judea wanawanan hima’am etei hinowar na’atube tafaram nati sisibinamaim hima’am auman hinowar.
18 Zoní nene nagá numukú noigo, izegipala zuhate Izesú oko moloko i gakola avetó iki li amikago,
18 — ausente —
19 ámina gakó geleake, Izesukumú agata losi geleake, keikutí ve lositá alesa moloake Guivahanima láa liki loká itáive loko kimisilimó: Utó itive liki monó gotolaú luhuva giza vema nene géisi noape itó alika makó utó itikumú ageva itune, liki lilizo loko kimiselekago,
19 — ausente —
20 ámina ve keza Izesutoka viki lasimó: Monó nagamí holokimiaká ve Zoníma gologí oletative loko lo mololeta ve ative liki li milamóma géisi nene noape, itó makokumú ageva itune liki loká ilizo loko limiselekago nousive.
20 Iti na’atube eo imaibo hina Jesu biyan hitit ana tur hi’owen hio, “Aki John Baptist o baibatiyimih iyafari ana, imih akokok inao ananowar, John o isa eo anonowar o iti ina, o aki boro orot ta isan anama anakaif.”
21 Liki likasigo, ámina zupama Izesú nene mukí kivisi vegená itó netá gizale vegená kelémo zokoká itó kigikagutí holosi golesa kepeleko kimiseleká itó kogómula likamó ale pulusoketoká imó.
21 Nati ana veya’amaim Jesu sabuw maumurih na’in hai sawow yumatah ta ta, naatu demon kauh hiyen hima hibiwawa’anih etei biyawasih. Naatu sabuw moumurih na’in matah fim iwa’an matah higewasin hinuwanuw.
22 Lá noigo, ve losima anitiki loká imikasigo Izesú nene ámina vema noive loko Zoní gilitive loko láa loko lo kimimó: Lekeza atiginá iki viki netá matá imane loló nougo ánigiki miliki asimó nenémini gakola avetó iki Zonini li amilizo: Kogómula lilikupá molamó nene kogómula ale hanatokimiaká noive. Kigisaló alimó nene ale lamaná okimiaká noive. Halamé gizalemó nene gililiaká niave. Kagata molamó nene kagata ale koló okago gakó giliaká niave. Lepa gonosi kelémo oteaká noive. Itó limiki minamó ámemena nenete není gakó lamaná giliaká niave.
22 Imih Jesu John ana bai’ufununayah iyafutih eo, “Kwamatabir kwan abisa kwa’i’itah John ana tur kwa’owen. Sabuw matah fim higewasin tinuwanuw, ah kafikafirih higewasin hibat tereremor, kokom ani’anih biyah igewasin, tainih gugurih higewasin tur tenonowar, naatu sabuw morobone abiyawasih, tur gewasin i yababan sabuw isah abibinan.
23 Lá onoinazo, makó keza není mogonamú kagata losipasi gelemitamó nenete kogoliza viziki minanigave liki li amilizo.
23 Sabuw iyab erekasiy auman ayu tibitutumu i boro men baigegewasin hinab!”
24 Loko Zoní kimisili vema lo kemekago, atiginá iki nivasigo, Izesú vegená sii sii liki minamoláa Zonikumú láa loko lo kimimó: Lekeza Zoní noitoka mikasi gomopalaló vamó nene nanakitana vema ániganigi vamóma neve. Ve makó akepagitana oko hepelímo aleko mómoká noiko ániganigi vamóma nehe.
24 Kob nayah himatabir John isan hinan ufut, Jesu tatabir sabuw rau’ay gagamin hina hima’am ibatiyih eo, “Arar yan John abisa sisinaf itinamih kwatit kwan? Kotar wadar bi’inuwas itinamih kwan?
25 Itó ve makó gonanalivagi gó ale akoloake noigo ániganigi vamóma nehe. Gilinahe. Luhuvagi gó ali akiliki miniaká nia ve keza kugulizaki vetini numuni napagú akiki otiki minake nosá hisugú viziaká niave.
25 Abisa itinamih kwatit kwan? Orot sawar wairafin e’abur gewas ma’am itinamih kwan? En anayabin sabuw hai abur gewasin i bar gewasihimaim tema’am.
26 Lekeza Ómasímini agepagutí gakó loaká ve makó ániganigi vamóma neve, olo. Itó makó lo likimitoze, gililo. Lekeza ánigi mina vema Ómasímini agepagutí gakó liaká ve lugáa keikitana minamive. Eza haitolíminoko minokave.
26 Imih kwao anowar. Abisa itinamih kwan? Dinab orot? Turobe, baise a tur ana’owen, iti orot i dinab oro’orot etei tafahimaim.
27 Monó gotolaú Ómasímo gakó makó láa loko limó nene láa liki luhuva gizinamóma neve:
27 Anayabin John isan, God iti na’atube eo Buk Atamaninamaim hikirum,
28 Loko loake, láa loko limó: Neza lamaná lo likimitoze, gililo. Mikasiuka utó ina vegenakutí makolímo Zonini ma avilegesá amive. Lá onoimóza, Ómasímo gizapa okimiaká noi vegená limiki niamoláa kezagi gopa Zonini aviligitigí iki niave.
28 Jesu iban eo maiye, “‘Tur anababatun a tur ao’owen, baibin hitatoub wanawanahimaim, orot men yait ta John natabirimih. Baise orot ta God ana aiwobomaim taiyuwin bikafai i John natabir.”
29 Loko lokago, takisi aliaká nia vegi vegená lugáagi keza ámina gakó giliake Zonitokatí monó nagamí amunaloka emane hilinamó nenazo, Ómasímini gakó hizi lé ikago gihila zimóza,
29 Sabuw etei, kabay o’onayah auman tur hinonowar ana maramaim, hiorereb God ana ef i turobe mutufurin, anayabin iti sabuw etei’imak i John bapataito itih.
30 Palisaio monó vegi monó mogona apí ikimiaká a vegi keza nene Zonini monó nagamikumú goselé iake Ómasímo veleketa gapo nene ánigi ahulamó neve.
30 Baise Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah God abisa sinafumih kokok i hikwahir men hisinaf naatu John ana bapataito hikwahir.
31 Loko loake, Izesú makó láa loko limó: Oko moloko nougo ánigiaká nia vegená nene nanetató lo moloko lokugo vo guni itive. Hiláagitana niave.
31 “Imih sabuw iti boun tema’am hai itin boro abisa’amaim anayai anao? Hai itinin i mi’itube?
32 Keza gili goselé iaká nia izegipagitana niave. Izegipa keza alegesá apatoka minake izegipa lugáama sele liki leza nama luható nene nanamú nama lisá amave. Itó helegaloka nene ive nama luható nene nanamú ive nama isá amave liki li kimiaká niave.
32 Sabuw hai itinin i Kek gidigidih urababan tefafafow na’atube. Kek turih boro turahinah isah hio, ‘Aki tabin ana douduf arabirab baise kwa men kwabenabenamih. Naatu aki morob ana ew atatabor, baise kwa men kwarerereyamih.’
33 Itó nezagi Zonímagi ámináminoko nousigo goselé lekepeleaká noive. Monó nagamí holokimiaká ve Zoní eza apí oko hozaváa nalike iza goula nosá zahí nagamí lamaná namike etó oko minokago lekeza ánigiake holosi makolímo agika ale gopa okago noive liki lamó.
33 John Baptist nan ana veya’amaim yohar bay, harew fokarih men eaa tomatom, naatu kwa kwao, ‘Iti orot i demon kaun hiyen!’
34 Itó okulumakutí lumu ve gihila neza lemeko iza goula zahí nagamí nosánetá lamaná noaká nougo ánigiake ve imane ánigalo. Áisi nene gasova ve nagamitó ve eza nene takisi aliaká ve itó ánigo goselé oaká nouhá vegená makolitini zogonini noive liki liaká niave.
34 Baise Orot Natun na bay harew eaa tomatom kwa kwao, ‘Iti orot i ana bay aa naatu ana harew tom kakafin, kabay o’onayah naatu sabuw bowabow kakafih sinafuyah hai begon!’
35 Láa nilamóza, Ómasímo gele guni oko netá matá aleaká noimó nene vevesokogó minoaká noigo, izegipala zuha keza nenémini mogona ali utó iaká niave, loko limó.
35 Baise God ana ukwar rerekab i sabuw iyab hikok tebaib isah ebiturobe.”
36 Palisaio monó ve makolímo nosánetá natane loko Izesuni alesa molo amekago, numunagú itiki nosánetá niki minasimó.
36 Pharisee orot ta wabin Simon Jesu ifefeyan na ana baremaim hairi bay aa isan, basit Jesu na orot ana bar run hairi hima bay hi’aa.
37 Ámina apatotí mokoló vená makolímo Izesú eza Palisaio monó vemámini numukú iteko noive liki lamóma geleake, anuva hilina gehanigitana gonigú minamó nene aleko iteko,
37 Babin ta bowabow kakafin wairafin nati bar meraramaim ma’am, Jesu Pharisee ana baremaim ma bay eaa ana tur nowar, basit re kibub wabin alabaster kabayamaim hikwak biya rarouw yamurin gewasin hisuwai batabat bai na
38 amegesaloka noike ive noigo, agómula nogoza nene Izesuni agisaló lemekago, gotola zopovatunú nene agisa gilatotamó. Gilatomiake, Izesuni agisa nene agoka legeko nonake, anuvavagi meseme nene agisaló holotamó.
38 Jesu ufunane bat, anamaim rerey maturin re an hihuruf, naatu kwafure aribunamaim Jesu an sasam naatu an mamay. Imaibo raiy bai Jesu anamaim isuwai re.
39 Holomikago, Izesuni alesa molo ami ve nenémo ánigoake, agikatunú láa loko gilimó: Imane Izesuni agupeló ale nogili vená nenémo golesa netató vená noive. Izesú eza ató imane Ómasímini agepagutí gakó loaká ve minalina, ámina venalímini mogonamú nene moko mogonaló venale loko gililine.
39 Iti na’atube sisinaf Pharisee orot i’itin ana maramaim, nuhinamaim not eo, “Iti orot dinab mowan na’at iti babin ebubutubun boro taso’ob, naatu boro taso’ob iti babin i yait, anayabin iti babin i bowabow kakafin wairafin!”
40 Loko agikatunú gelekago, Izesú nene Saimonao, neza gakó makó lo gimitoze loko lo amekago, tisánemaka, lokako gilitove.
40 Naatu Jesu eo, “Simon, ayu tur ta anao inanowar.” “Bo i aisim bai’obaiyenayan. Kuo anowar.”
41 Loko lokago Izesú anoza gakó makó láa loko limó: Ve makolímo alikamule loko loake moni nene ve losi gutá kimimó. Makó nene 500 kina amimó, itó maga ve nene 50 kina amimó.
41 Jesu eo, “Orot rou’ab hin orot ta kabay wairafin biyan kabay isan hifefeyan, basit orot 500 kina bai orot ta itin naatu 50 kina bai orot ta itin.
42 Lá okago alika nene áminaló nene pekimitíive liki monimú vitagá asimó nene nomigo, eza ahulalizo loko lokago, ali haha asimó. Keitokatí hilímo aikumú lagaváa napaló geleneitive.
42 Baise ana maramaim orot hairi aurih men karam boro orot kabay wairafin ana kabay wan hitay, imih orot kabay matuwan turan hairi’ika wabih bosairen. Imih orot menatan isan i ana yabow ra’at?”
43 Loko lokago, Saimoná láa lo amimó: Nagata gulumó moni nekisala napaló ahulota ve nene neitive. Loko lokago, Izesú geza vatí oko lokane.
43 Simon Jesu iya’afut eo, “Anotanot orot nati kabay gagamin baibine.” Imaibo Jesu Simon iu, “Nati kuo i turobe.”
44 Loko loake, venáma noitoka viligo moloake Saimonani láa loko lo amimó: Vená imane ánigonape. Neza numukagú itekugo, géisi nigisa nigizani nagamí zito nagamí leke molonetamako, imane vená nenémo ive nogozatunú nigisaló holonimiake gotola zopovatunú nogilatonetave.
44 Imaibo Jesu tatabir babin isan Simon iu, “Iti babin i’itin? Ayu ana o a bar atit o men au sauwin isan harew iyai’imih, baise iti babin maturinamaim au sauw naatu aribunamaim au sasam.
45 Itó géisi leza Zuta vetini suni aleko nogoka negepa namanimóza, vená imanémo numukagú apí oko noitugo nigisáne amuza moloko agoka agepa nonave.
45 O men au merar iyi imamayu’umih, baise iti babin a bar aruruka busuruf au mamay men ihamiyimih.
46 Géisi oaká nouhá netá aleko gotónegú nene meseme holonetamanimóza, imane vená nenémo nigisáneló anuvavagi mesemetunú holonimikave.
46 O men olive iroro’onamaim aribu isuwei’imih, baise iti babin raiy yamurin gewasin au’umaim isuwai re.
47 Neneló láa loko lo nogumuve. Imane vená eza nenikumú geleake nasahilí napa onimikago lihimala mukí ahulomikuve. Makó eza lihimavala koma ahulomikiko noititímo nene lihimavala gilatota vema agika napa ameminogo ive.
47 Imih anababatun a tur ao’owen, iti babin ana bowabow kakafin maumurih na’in etei’imak anotanot tawiyen, anayabin ana yabow gagamin na’in ayu itu. Baise orot yait ana bowabow kakafin kikimin anotanotawiyen i ana yabow kikimin.”
48 Loko loake, venáma láa loko lo amimó: Lihimaka ahulo asú ogimikuve.
48 Imaibo Jesu babin isan eo, “A bowabow kakafih etei i anotanotawiyen.”
49 Loko lokago, ezagi nosá niki mina vegená keza kigikatunú láa liki lamó: Áisi haitolíminímo nolihe. Lihimavaka asú okave loko nolimó nene hí ve suka nolive.
49 Sabuw afa bairi hima bay hi’aau, hibusuruf taiyuwih hibabatiyih, “Iti i abi’orot bowabow kakafih notawiyenayan.”
50 Liki nilago, Izesú nene venáma láa loko lo amimó: Nenikumú gele alévolé anitímo gelémo lamaná okaze, mulukagú hulu iko vozo, loko limó.
50 Baise Jesu babin isan eo, “O a baitumatumamaim iyawasi tufuwamaim inatit inan.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.