Lucas 6
Monoq Gotola Gosohaq (GAH) vs AAI
1 Holisi gamena makokú nene Izesú eza izegipala zuhagi kilé mikú mihina niake, izegipala zuhate kiléma akutiake gihiláa kigizanitunú hisiki nimi vamó.
1 Baiyarir ana veya ta Jesu sanabey wanawanah remor inan, ana bai’ufununayah sanabey hirut kanabih hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Lá niago, Palisaio monó ve lugáate ánigiake gili golesa ake láa liki lamó: Holisi gamenagúma nenazo, hoza nalemó nene netá golesa lilí niave. Lá amoakalímini nene nanamú naleve.
2 Ofafar bai’obaiyenayah afa hi’itih basit hibatiyih. Kwa aisim Baiyarir ana veya ata ofafar kwa’astu’ub iti na’atube kwasisinaf?
3 Liki likago, Ómasímo vegenala zuhate netakumú vitagá niko ezáa lo huka gakó nene hanuva molo gaheva itimó neve liki gilitave loko Izesú láa loko lo kimike limó: Gozapá agulizaki ve napa Tevitige vegenala zuhagi nosánetakumú gaúna hiliake netá makó alemó nene lekeza gakó gatinamóza, mogona gelemiki nilahe.
3 Jesu iyafutih eo, “David ana sabuw bairi bayumih himorob, abisa sisinaf Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwaitin?
4 Tevití eza Ómasímini monó numukú itekago guguni gizoaká ve napámo Ómasímini avogisaló mila peletima ameko ezagi makó mina vegená kimigo namóma neve. Ámina peleti nene hanuva vegenalite namitave liki guguni giziaká vetegó natave liki alévolé iki li hutinamóza ámina gamena nene hanuva vegenalite gopa namó neve.
4 David God Ana Bar wanawanan run Regah isan rafiy hisibor inu’in bai eaan, naatu turin ana sabuw itih hi’aa. Nati i ata ofafar eastu’ub. Anayabin firis akisihimo nati rafiy sibor hinab hina’aan men yait ta.
5 Loko loake, Izesú miní ameko láa loko lo kimimó: Okulumakutí lumu ve gihila neza holisi amelahina nounazo, izegipáne zuhate holisi gamenagú lilí ita netá nene není netale, loko limó.
5 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim iti na’atube eo, “Orot Natun i Baiyarir ana ukwarin.”
6 Holisi makokú Izesú nene monó numukú iteko monó lainim-oketoko noigo, agizani zamagaloka nakeseta ve makó minamó.
6 Baiyarir ana veya ta Jesu na Kou’ay Bar wanawanan run sabuw bai’obaiyih isan. Naatu nati sabuw wanawanahimaim i orot ta uman asukwafune murubin auman na ma’am.
7 Noigo, monó mogona apí-ikimiaká vegi Palisaio monó vegi keza ámina vema alémo lamaná okikoma imane holisimagú nenazo, goní otatunize liake, gizapa iki minamó.
7 Ofafar bai’obaiyenayah naatu Pharisee Jesu himtitiy Baiyarir ana veya orot ta tabiyawas na’at hita’itin, saise hai fair imaim hitab hitagam hita’umih.
8 Lá iki kagata gelemoláa nene Izesú ánigoake, agizani nakeseta vema otekoko holutegú ote minozo loko lo amekago, eza oteake áminaló ote minamó.
8 Baise sabuw abisa hinotanot i Jesu so’ob, imih orot isan eo, “Kumisir kutit iti sabuw nahimaim kubat.” Basit orot ma’am misir bat.
9 Lá oko oteneigo, Izesú láa loko lo kimimó: Netá makokumú loká oleketatoze. Holisigú nene netá lamaná alesatímo etatihe netá golesa alesatímo etative. Vegená kelémo lamaná osatímo nehe kepele helesatímo nene neve.
9 Imaibo Jesu sabuw isah eo, “Ayu kwa abibatiy, ata ofafaramaim Baiyarir ana veya abistan i ebibasit boro tanasinaf? Orot babin tanibais gewasin tanasinaf o kakafin tanasinaf? Orot babin ana ma gewas isan taniyawas o ana yawas tanagurus?”
10 Loko loake, vegená mukí gonú nokipilike agizani nakeseta ve nene gigizani lutozo loko lo amekago, agizani lutokago, goha lamaná imó.
10 Jesu tatabir sabuw nutitiyih in sawar basit orot isan eo, “Uma kubora’ah.” Naatu orot uman bora’ah, marta’imon orot uman igewasin.
11 Lá imóza, monó mogona apí-ikimiaká vegi Palisaio monó vegi keza kizapaló molokago Izesuni nana otatune liki ligili hagili amó.
11 Etei hima’am yah so’ar higagamat taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot Jesu isan boro mi’itube tanasinaf?”
12 Gamena nene zupa Izesú nene Ómasiloka linogo agokaú itimó. Itike Ómasiloka loko minova minova noigo gó lamó.
12 Nati ana veya’amaim Jesu yoyobanamih yen in oyaw wanamaim tit, naatu imaim ma God isan yoyoban in marto. Jesus arar yanamaim eyoyoyoban|alt="Jesus praying in wilderness" src="cn01698B.tif" size="col" loc="Luk 6.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="6.12"
13 Gó lokago, ho noitigo, izegipala zuhama sele lo kemekago, ikago, keikutí ve 12 kelémo etó oake, kugulizá nene aposolo veve loko molamó.
13 Mar auman basit, ana bai’ufununayah etei eaf ayuwih hiru’ay, naatu wanawanahimaim orot etei 12 rubinih, wabih tur abarayan iwaben.
14 Keza lá iki minamó: Kugulizá Saimon agulizá gosohá Pitá ave loko molamó, itó agunala Etulú, itó Zemusí, Zoní, Pilipó, Patolomaió,
14 Naatu iti i tur abarayah wabih, Simon (wabin ta Peter, Jesu uf biwab) naatu Peter tain Andrew, James, John, Philip naatu Bartholomew,
15 Mataió, Tomasí, Alapaioni gipala Zemusí, itó Saimoná eza Loma gamani amisele ahulanogo i ve, itó Zemusí makolímini gipala Zutá,
15 Matthew, Thomas naatu Alpheus natun James naatu Simon (Zerot teo),
16 itó Kaliotó numutotí ve Zutá eza minomo noitike Izesuni amimika li ve neve.
16 James natun Judas, naatu Judas Iscariot, (Jesu baban eo momorob).
17 Izesú nene izegipala zuhagi limiake apá geleni makotó neneló viki niago, aí vegenala zuha makoki ve vená mukí Zelusalegatí itó Zutaia apá makotokatí itó age nagamí gahevaloka nene Tulo itó Sitona apatotí keza Izesuni gakó gilitune liki itó kivisi vegená kelémo zokative liki neneló alegesá iki minamó.
17 Jesu ana tur abarayah bairi oyawane himatabir hire hina hititit ana maramaim, ana bai’ufununayah etei hiru’ay butun ana yabarinamaim bairi hibat, naatu sabuw maumurih na’in Judea wanawanan, Jerusalem wanawanan hiru’ay, naatu torane bar merar rou’ab, Taiya, Sidon auman sabuw etei hiru’ay.
18 Niago, holosi golesa kigikagú mina vegená nene kelémo lamaná imó.
18 Hiruru’ay anayabin i tur nowar isan naatu hai sawow yumatah ta ta hibow hima’am baiyawasih isan hina. Naatu sabuw afa demon kakafih hibiwawa’anih auman hinan etei iyawasih.
19 Itó Izesuni agupeló ali gilikago aí agupegutí zámuza nenémo netá kivisi vegenáma kelémo zoko asú imó nenazo, alegesá iki mina vegená mukilite ligizani lutoko agupeló ale gilitunitímo lelémo zokative liki gelemó.
19 Sabuw etei i hikokok Jesu hitabutubun, anayabin hibubutubun ana veya, ana fair titit i etei biyawasih.
20 Lá ikago, Izesú nene izegipala zuhama gonukonú kepeleake láa loko limó: Lekeza gohogó vegená neneta, Ómasímini lapaná ali lá itamó nenazo, lokogoliza nivizemó geleaká noive.
20 Jesu ana bai’ufununayah nutitiyih in sawar basit eo,
21 Lekeza netá lamanakumú likivisigo mina vegená neneta, netá lamanalímo likigikagú vaí itimó nenazo, lokogoliza nivizemó geleaká noive. Lekeza ive nama iki nimina vegená neneta, lekeza giza zohí itamó nenazo, lokogoliza nivizemó geleaká noive.
21 Kwa iyab boun bayumih kwabi’akir
22 Okulumakutí lumu ve gihila nenikumule liki vegená makolite mukahá likipiliiki visililikimiiki lekelikumú alivi letivi iiki vegená golesave liki lukugulizatini ali ahulatamó nene, lokogoliza vizitave lokogó gelenouve.
22 Sabuw hinifa’ifa’i, hinakwahiri, tur kakafih hina’uwi naatu kakafi hinarouw hinao ana maramaim kwaniyasisir, anayabin Orot Natun kwabi’ufunun!
23 Lá nilikitikoma likigisa ziki miniki lokogoliza viziki gozapá avóike keza Ómasímini agepagutí gakó liaká a ve ámina iki lilí ikimikago Ómasímo meinava napa kimimó nenazo, okulumakú meinavatini sipisi netimó neve liki gililo.
23 Imih sawar iti na’atube hinamamatar ana veya kwanakawasa naatu kwaniyasisir kwanaben. Anayabin a baiyan gagamin na’in maramaim inu’in. Abisa tisisinaf anayabin hai a’agir dinab oro’orot isah sawar iti na’atube hisinaf.
24 Lekeza henotiki vegená neneta, lekeza ehe tináneve. Lokogoliza viziki iki miliki amó mota asú okave.
24 Baise kwa iyab boun sawar wairafi kwama’am
25 Lekeza niki lakagatupa iki nia vegenalita, ehe tináneve. Alika gaúna hilinigave. Lekeza giza zohí iki nia vegená neneta, ehe tináneve. Alika lekeza miluma giliki ive inigave.
25 Kwa iyab boun bay kwa’aa ya higadid kwama’am
26 Lekeza vegená mukilite lukugulizá ali otiaká niamó neneta, ehe tináneve. Avóike ámináminiki soza monó lili ali vetini kugulizá ali otiaká amóma nemóza, Ómasímo ámináminoko keikumú giligo itemimóma neve.
26 Kwa iyab sabuw wab tebobora’ara’ah boro yababan gagamin maiyow kwanab! Anayabin hai a’agir dinab baifufuwenayah isah na’atube hisinaf.
27 Lá onoimóza, není gakó nigele vegenáise gakó lo likimitoze, gililo. Lekeza gala velini nene likigika kimiiki nasahilí ikitalo. Vaika likamita vegená nene kilími lamaná ilo.
27 Kwa iyab iti tur kwanonowar a tur ao’owen a kamabiy sabuw kwaniyabuwih, sabuw iyab tibifa’ifa’i isah gewasin kwanasinaf.
28 Lekelikumú alivi letivi nia vegená nene nónohá zikitalo. Gopoguni mililikitata vegenakumú numuna lilo.
28 Sabuw iyab hinao’orarafi, God kwanifefeyan baigegewasin nitih, naatu sabuw iyab isa kakafin hinasisinaf isah kwanayoyoban.
29 Ve makolímo agizanitunú nene gagamipaló helegaloka zekikoma, helegaloka gipilitive loko velegepá ze amezo. Ve makolímo geí hepé goka ipá oko aleko novikoma, geí sioti aleko amanapa amo. Nenegi aleko vitize.
29 Orot yait rebareb nabifafar na’at, raunane’ebo inabotabir nifafar. Naatu orot ta a biyabaibiyon tafan nikiya’ub nabaib na’at, baban auman inau nikiya’ub nab.
30 Itó ve makolímo geí netakumú voká litimó nene hanuva amezo. Itó ve makolímo geí netá aleko vitove lokikoma hanuva amekako aleko vokiko goha ale nimitive loko voká lamo.
30 Orot babin ta sawar isan nabifefeyani initih, naatu orot babin ta sawar o nowa ebaib, kwihamiy ebai, men bainamih inao maiye.
31 Lekeza vegená makolite némini manámini suni lilí ilitatave liki giliaká nia netá nene lilí ikitalo.
31 A kok mi’itube sabuw isa tisisinaf na’atube, ibo isah na’atube inasinaf.
32 Vegená golesate kigika limiaká nia vegená nene ligika kimitune liki liaká nianazo, ámináminiki kigika likimiaká nia vegenakó likigika kimitamó nene, Ómasímo lekegepoka lamitive. Vegená golesate kezagi ámináminiki kigika limiaká nia vegená nene ligika kimitune liki liaká niave.
32 Sabuw o tibiyabuw akisih isah inabiyabow na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw kakafih turahinah tibiyabuwih akisih boro hiniyabuwih!
33 Lekeza netá lamaná lilí ilikimiaká nia vegenakó nene pekimi iki netá lamaná lilí ikitatamó nene, Ómasímo lekegepoka lamitive. Vegená golesate kezagi ámina suni aliaká niave.
33 Naatu sabuw o isa gewasin tesisinafuwat isah gewasin inasisinaf na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih na’atube tisisinaf.
34 Lekeza vegená makolite netá makó limitave liki giliiki netá makó kimitamó nene Ómasímo lekegepoka lamitive. Vegená golesate alika keza ámináminiki limitave liki ve golesa makó nene moni kimiaká niave.
34 Sabuw iyab kubitih o iso’ob i boro wan hinay maiye hinabit na’at, aisim boro baigewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih i hiso’ob turahinah tibitih ana fofonin boro wan hinab maiye!
35 Lá niamóza, lekelisi gala velini likigika kimiiki netá lamaná lilí ikitiki goha limitave liki gelemiki hagitana kimilo. Lá ikiko, alika nene meinavatini napa iteko neiko, lekeza okulumakuka Ómasímini izegipa lamaná minatave. Ómasi eza agepoka lama vegenaki vegená golesagi hanuva muluna moloketake lehizekimiaká noive.
35 En! Baise akamabiy sabuw kwaniyabuwih, a gewasin kwanitih. Kwanitin men wan isan kwananot. Saise a baiyan gagamin na’in boro kwanab, naatu God auyomtoro’ot natunatunamih boro kwanamatar. Anayabin sabuw iyab aurih merarayow en, sabuw kakafih God nati sabuw isah i ebigewasin.
36 Lekeza lá iki ametipo miluma gelelikimiaká noimómámini iki vegenakumú miluma gilikitalo.
36 Tamat ekakabeber na’atube kwanakabeber.
37 Lekeza nene vegenalitini mogonataganamú lotuva legemilo. Lá niko Ómasímo lekelí mogonataganamú lotuva legeminogo ive. Lekeza vegenalitini lihimamú gakó li hukikitamilo. Lá niko Ómasímo lekelí lihimamú gakó lo hukoleketaminogo ive. Lekeza vegenalitini lihima ahulikitatamó nene, Ómasímo ámina oko lihimatini ahuloleketanogo ive.
37 Taituwa inibatiyih, God boro obo nibatiyi, naatu taituwa ubar initih God boro obo ubar nit, taituwa hai kakafin inanotawiy, God boro a kakafin nanotawiy.
38 Lekeza vegenalititoka iki miliki ita polosava nene Ómasímo ámináminoko lekelitoka oko moloko inogo ive. Ómasímo lamaná oko likigikagú lehizelikimioko mí zeko hilulú oko nogúeko goha gúitimó nene velemó zesá oko minanogo ive. Lekeza gona miliki kimiaká niamómámini avotigila oko Ómasímo ámináminoko gona moloko likiminogo ive.
38 Uma natasasar taituw isah, God boro uman natasasar o isa. Tur anababatun o boro inab uma awan nakasuwai. Turobe baibais boro uma yan nasuwa nare inab nayen uma awan nakaratan. Sabuw inabitih ana fofonin God boro na’atube fofon ta’imon nit.”
39 Loko loake, miní ameko netá golesáinimú anoza gakó makó láa loko lo kimimó: Agómula lilikupá mola ve makolímo agómula mola ve makó nene gapo alapizitihe. Óe, lá oko nomive. Ve lilikupá losi nenetosa eza agizató aliko eza agizató aliko vitáimó nene lositáma galegú hilanigasive.
39 Naatu Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Orot matan fim men karam boro fim turan nanawiy hairi hinan, anayabin nanawiy hairi hinanan na’at boro hairi’ika hinan hub hinare.
40 Itó sukulu izegipa makolímo litá oko tisala avilegemitive. Alika sukulu loloko voko gele asú okoko tisala nenéminoko minanogo ive.
40 Kirum kek men yait ta boro ana bai’obaiyenayan nanatabirimih, baise na kirum nan yomanin na’a’asa’ub ana veya, i boro ana bai’obaiyenayan na’atube namatar.
41 Geza gigivekahini agómulagú gilisá onoive loko lanimóza, gezaka gogómulagú za lana vonoimó nene nanamú ánigo lamaná amoko lane.
41 Aisim tai matan momor i’itin ku’u? Baise o mata ai bahun yi ebatabat men kutatatam.
42 Gezaka gogómulagú za lana vonoimó ha nego ánigamanimó nenazo, géisi nene nigivénega, gogómulagú gilisá vonoimó nene ale ahulogetatove loko nanamú nolane. Geza sozaló ve genezaka losi minamó neneka, gezaka gogómulagú za lana nemó nene goí oko ale ahulooko gogómulatunú ánigo vevesooko alika nene gigivekahini agómulagú gilisá onoimó nene ale ahulotatanimó nene etanogo ive.
42 O mata ai bahun yi batabat men itatam, naatu tai isan i’o Aro, nekuna mata momor abosair, a naniyan mi’itube ibai kuo? Wanawanan rerekabih! Matoro’ot o mata ai bahun ina’uy, imaibo boro inanuw gewas tai matan momor ina’itin inabosair.
43 Itó za lamaná makolímo gihila golesa zeminogo ive. Itó za golesa makolímo gihila lamaná zeminogo ive.
43 Ai gewasin nabiw ro’on boro men kakafin nayai, na’atube ai wanawanan kour nabiw ro’on boro men gewasin nayai.
44 Za gihilamámo ámina zámini lamaná imoláahe golesa imoláahe ale utó oaká noive. Hilipa nenémo gizasi apelekiko hukiki natahe. Itó gumené nenémo loisi apelekiko akutiki natahe. Lá oko nomive.
44 Ai etei’imak boro ro’ohimaim ina’itah, fafou ro’on boro men agor afe’en inima’ub, na’atube waris boro men digumar afe’en inawasarir hinare.
45 Ámináminoko ve lamanalitini kigikagú netá lamaná minatimó nenazo, kigikagutí vatí sunigó ititimó neve. Ámináminigó oko ve golesatini kigikagutí nene golesa sunigó ititimó neve. Ligikagú vaí o minakutí legepagutí loaká noune.
45 Orot gewasin totobuyoy gewasin dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Orot kakafin totobuyoy kakafih dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Anayabin orot awanamaim abisa kakafin ititit, dogoron wanawanan i kakafin awan karatan inu’in.
46 Lekeza nenikumú Guivahaniteve Guivahaniteve liaká niamó neneta není gakó nene nanamú ámegetisá amave.
46 Aisim ayu isau kwa’o, ‘Regah, Regah,’ baise abisa au’uwi i men na’atube kwasisinaf?
47 Nenitoka iake není gakó gili aliaká nia vegenalitini mogonamú lo likimitoze.
47 Orot yait na ayu au tur nowar ebobosiyasiyar, ana itinin i iti ani’obaiyi kwana’itin.
48 Ve makolímo numuni ginogo gale hána legeake gehani amupiló lapusa hizeake, numuni gekago, golini zike nagamí napa veleko una napa nenémo ake numunima ahelú imóza, numuni nene geható ginazo, mómoká amike alévolé oko minamó.
48 Orot ana bar wowabinamih hub kair re kabay afe’en tutut rouw, bar wowab. Harew tit yen bar bufut rab, baise bar men iyuwiyuw, anayabin bar wowab gewas.
49 Nenéminiki niamóza, ve makolite není gakó giliakaláa giliake není gakó gili alisá amave. Keza nenéminiki niave. Ve makolímo numuni ginogo lapusa hizemoko mikasi veletó soza moloko numuni gekago, alika nagamí veleko una napa nenémo ake ahelú okago, numunima litá oko lemeko pou loko akamó.
49 Baise o yait ayu au tur inowar men kubobosiyasiyar, i orot ana bar wabat en wowowab na’atube, bar tutut en wowab batabat, harew tit yen bar rabirab ana veya mar ta’imonamo ufar re, naatu nati bar re’er i mutufor tarogowan.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.