Lucas 23
Monoq Gotola Gosohaq (GAH) vs AAI
1 Láa liki liake, keza mukitó otiake Izesuni alímiki Pilató noitoka vamó.
1 Kou’ay tutufin etei himisir Jesu hibai hina Pilate nanamaim hitit.
2 Alímiki viake, apí iki goní itake láa liki lamó: Imane vémo leza Zuta vegená lelémo gopa oaká noike, takisi moni nene Loma vegenalitini gamani agulizaki ve napa Sisani amemilo loko loake, ezáamú nene nugulizaki ve napa gologí oleketatove loko lo mololeketa vema nouve loko loaká noive.
2 Nati’imaim ubar hitin hio, “Iti orot i ma kakaf bai na ai sabuw nawiyih tafaram hiti’afiyimih aki atita’ur, naatu sabuw eo’otanih Caesar isan kabay men hinibaiyan, naatu i taiyuwin isan eo, ‘Ayu i Keriso aiwob orot.’”
3 Liki likago, Pilató eza Izesuni loká otake geza nene Zuta vetini kugulizaki ve napáini noape. Loko loká omikago, Izesú nene gezaka lokanimole.
3 Imaibo Pilate Jesu ibatiy, “O Jew sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo, “Nati kuo.”
4 Loko lokago, Pilató nene guguni giziaká ve napamagi mukí vegenámagi láa loko lo kimimó: Neza imane vémini lihimavalamú vitagá umó nomive.
4 Pilate firis ukwarih naatu sabuw hiru’ay hibatabat iuwih eo, “Iti orot baimakiyin isan anunuwet men ana kakafin ta atita’urimih.”
5 Loko lokago, keza pigi vizeke láa liki lamó: Eza mukí vegená kelémo otopá zemo novike Galilaia mikasiuka apí oake, Zutaia mikasiuka vo asú okoko gakó lainim-oketomo novike imaneló omo anitekave.
5 Baise abisa hio i hiukikin. “Iti orot i kougeyageyayan, ana bai’obaiyenamaim Galilee wanawanan busuruf sabuw etei hai ma bi’a’afiy boun na Judea wanawanan sabuw etei kugiyigiyih hai ma eafe’af.”
6 Liki likago, Pilató nene gakóini geleake, imane ve nene Galilaia mikasiuka ve noihe.
6 Pilate iti na’atube hio nonowar ufunamaim, ibatiyih eo, “Iti orot i Galilee matuwan?”
7 Loko loká okimiake, Izesúma Heloté gizapa onoi mikasiukatí ve noigo geleake, itó Heloté nene ámina gamenaló Zelusalega minamó nenazo, Izesuni nene Heloté noitoka alímiki vilo loko amiselekago, alímiki vamó.
7 Pilate nati ana veya’amaim so’ob Jesu i Herod ana aiwob babanamaim ma’am, imih Herod isan iyafar hibai hin. Anayabin nati ana veya Herod auman i na Jerusalem ma’am.
8 Lá ikago, Heloté nene Izesuni gakó gozapá geleko minamó nenazo, Izesú nene avevezaha makó okiko ánigatonazo loko agata gelekelé oko noitotí nene Izesuni ánigoake agoliza goha vizimó.
8 Herod Jesu i’itin ana maramaim yansisir gagamin maiyow, anayabin ana tur marasika nowar naatu kok kwanekwan Jesu taitin, ina’inan auman ta tiwa’an ta’itin.
9 Lá oko noike nene, Heloté nene Izesú oko moloko i netá mukikumú loká otamóza, Izesú nene Heloté li gakotó ma anotó aleko lo amemimó.
9 Imih Herod tur moumurih maiyow Jesu ibabatiy, baise Jesu men iya’afut tur ta eomih.
10 Lá noigo, guguni giziaká ve napamagi itó monó mogona apí-ikimiaká vemagi keza aí amatoka otinake amuza miliki goní itamó.
10 Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hitit tur fokarin maiyow hio ubar hitin hiu kwanikwaniy.
11 Lá ikago, eza ve golesa noigogitana Helotege itó gimisigi véate gopoguka litamó. Gopoguka limiake, agulizaki ve napámini luhoaká gó lamanaláa luhimiake, Heloté nene Pilató noitoka goha amiselekago vimó.
11 Imaibo Herod ana baiyowayah bairi Jesu hi’iyab hiu kwanikwaniy. Naatu faifuw gewasin hibai hi’us hiyafar maiye matabir in Pilate biyan tit.
12 Lá okago, Heloteko Pilatoko keza nene gozapá gala ve lilí iki minasimóza, nenelotí goha zogo milasimó.
12 Nati ana veya’amaim Herod Pilate hairi hitounuw, baise marasika i hairi rakit na’atube nanabih hima’am.
13 Lá ikasike, Pilató nene ve vená mukí itó guguni giziaká ve napagi monó gizapa vegi kelémo nupa oake,
13 Firis ukwarih naatu bonawiyenayah, sabuw ukwarih etei’imak Pilate e’af ayuwih hina
14 láa loko lo kimimó: Lekeza imane ve nenitoka alímiki iake, vegená kelémo otopá zeaká noive liki lamóza, lekelí lokovogisaló aí mogonamú vitagá umó nene, gililo. Lekeza netá matá golesa alikumú goní notune liki lamóza, neza nene vitagá umó ma ale utó amuve.
14 iuwih eo, “Iti orot kwabai kwana biyou kwatit sabuw nawiyih kakaf kwarouw kwa’o, naatu ayu kwa etei namaim ai babatiy kwa’itin, baise ana kakafin kwao anonowar na’atube men ta atita’urimih.
15 Heloteki eza ámina oko lihimavamú vitagá imó nene nomigo lelitoka amiselekago okave. Lá onoize, gililo. Eza nene netá golesa makó alilina, apele hulutilinamóza, lá oko nomimó nenazo,
15 Na’atube Herod nunuwet ana kakafin men tatita’ur, imih iyafar maiye matabir na. Anayabin men abisa kakafin ta sinaf boro namorob.
16 — ausente —
16 Isan imih ayu boro anarab naatu anabotait natit nan.”
17 — ausente —
17 Matan fufur Tar Nowaten hiyuw ana veya, Pilate mar etei dibur orot ta’imon sabuw isah ebobotait.
18 keza ganaganagó gamoga giki láa liki lamó: Imane ve nene agoka legesó itize. Palapasini nene gologí omikako lelitoka ino.
18 Baise sabuw rou’ay gagamin na’in hibatabat hiwow hio, “Nati orot i na morob! Aki akokok Barabas inabotait natit!”
19 Liki lamó nene Palapasí nene Zelusale apakuka gamaniloka lova gizoko kipili vémo lova hizeko ve makó apele helekago, nagá numukú ahulikago mina vemú lamó.
19 (Barabas i Jerusalemamaim kukugeyagey, naatu orot babin ta easabun momorob isan dibur hiyai ma’am.)
20 Lá noigo, Pilató nene Izesuni gologí otatove loko geleake, gakó goha lo kimimóza,
20 Pilate kok kwanekwan i Jesu tabotait tatit, imih fanan aumetawat na’in eafare maiye sabuw ifefeyanih.
21 keza pigi viziki malipo zaló hilitikumule, zohota zaló hilitikumule.
21 Baise sabuw fah sib hinow hi’af ra’at hio, “Ku’onaf! Ku’onaf!”
22 Liki likago, Pilató goha láa loko lo kimimó: Nanamú. Nana netá golesa alekago nilave. Aí apele hilituni mogona makó ale utó amuve. Lá onoinazo, neza lokugo, uheni nogosanitunú apiliiki amisilikiko hanuva vitive.
22 Pilate iban mar baitounin ibatiyih maiye, “Abisa kakafin sinaf? Ayu ana kakafin men ta a’itin boro namorob, imih ayu boro anarab naatu anabotait.”
23 Loko lokago, keza Pilató li gakó zivi hitivi ake pigi viziki gakó napagutí zohota zaló nagá otamane liki la gakolímo Pilatoni gakó alémo amunauka imó.
23 Baise sabuw fanah sib Jesu morobomih hiwow hio hinan yomaninamaim hai kok na yabin matar.
24 Lá ikago, Pilató nene keza negénegeka liki lakumú keí gakó lá itove loko lo hutamó.
24 Basit sabuw hio na’atube hai kokomaim Pilate sinaf, Jesu morob isan ibasit.
25 Lo hukoake, amunaló emane gamaniloka lova gizake lova ale utó oko ve makó apele heleake nagá numukú mina vemú gologí otative liki loká ita vema nene gologí omiake, Izesuni nene kezáini kagata gele netá lilí itave loko gimisigi vetini kigizakú kimimó.
25 Naatu orot kougeyageyayan naatu asbunuwayan dibur ma’am isan hibifefeyan i botait, naatu Jesu isan abisa sinafumih hikokok na’atube bai itih.
26 Lá okago, Izesuni nene apilinigi alímiki nivago ve makó agulizá Saimon eza Apilika mikasiuka Sailini apatotí ve nene minaukatí taoniloka novike gapoló noigo ánigiake, agizató aliake zohota zama gihimikago, agínagú geheake Izesuni ámegetoko vimó.
26 Roman baiyowayah Jesu onafinamih hibai hitit hinan efamaim, Sairini orot wabin Simon ana barene na au Jerusalem rur bairi hitar. Naatu hikwarar tatab, onaf hibai hitin e’abar Jesu ufun bairi hin.
27 Lá iki nivago, mukí ve vená kémegetiki nivake, vená nenete miluma gilitake ive nama itimi vamó.
27 Sabuw rou’ay gagamin na’in Jesu hi’ufunun bairi hinan wanawanahimaim baibin afa Jesu hi’itin yah baban hirerey.
28 Lá iki nivago, Izesú nene mino viligoake láa loko lo kimimó: Lekeza Zelusale venáise, nenikumú ive amiki lekezatinimú itó lekezatini izegipatinimú ive ilo.
28 Jesu tatabir itih eo, “Jerusalem baibin ayu isau men kwanarerey, baise kwa taiyuw isa naatu natunat isah kwaniyababan kwanarerey.
29 Gamena makó alitonoimó nene utó okiko láa liki litaze: Izegipa getinama vená itó izegipa nene aminí kiminama vená keza gohuna vená nene vatí iki minikave.
29 Anayabin mar boro enan sabuw boro hinao, ‘Baibin iyab a’arih, taubu’e tema’am naatu kek men tibitotomanen boro hiniyasisir.’
30 Liki liiki ámina gamenaló nene agoka napamú nene agae, agoka vozaneka, zeko akutooko oko hitoletatapo, liki linigave. Itó agoka komamú iki zi hitilitalo liki linigave.
30 Nati ana veya’amaim sabuw boro oyaw isah hinao,
31 Loko loake, láa loko lo kimimó: Neza gosohá lokitana noumóza, není nene hanuva lokú gizatamó nenazo, lekeza osagava lokitana vegená nene nana ilikitatave.
31 Anayabin sawar iti na’atube ai biyan ahiy ana veya’amaim tisisinaf, baise ai nakekerer ana veya’amaim hinasisinaf boro mi’itube?”
32 Loko lokago, netá golesa aliaká asi ve losigi Izesunigi kipili hilinigi kilímiki vamó.
32 Nati ana veya’amaim orot kakafih rou’ab auman Jesu bairi morobomih hinawiyih hitit hin.
33 Kilímiki vake, apá makó agulizá gotóini gonosi helisa apale liki latoka anitiake, neneló Izesuni nene zohota zaló apiliki apatiake, netá golesa aliaká asi ve losima makó nene agizani sogaloka hizeke itó makó nene agizani lamagaloka apiliki apatemó.
33 Hitit hina efan wabin Gifow imaim hitit naatu Jesu hi’onaf orot kakafih rou’ab auman, orot ta ana asukwafune, orot ta ana beyawane. Jesu orot kakafih ro’ab bairi koros afe’en|alt="Jesus and thieves on the cross" src="CN01836B.TIF" size="col" loc="Luk 23.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="23.33-35"
34 Lá ikago, Izesú nene aménega, gili vevesamake gopa netá nalemó nenazo, geza lihimáini ahuloketozo, loko limó. Loko lokago, keza nene Izesuni luhoaká gola nene éaho alitihe éaho alitihe liki satu zohí amó.
34 Imaibo Jesu eo, “Tamai hai bowabow kakafih kunotawiyen men hiso’ob abisa tisisinaf.” Naatu ana faifuw hibosairen arowamaim hifaram hibow.
35 Lá noigo, vegená mukí alegesá iki ánigi minamó. Lá niago, Zuta vetini gizapa ve nenete gopoguka litake láa liki lamó: Vegená kugutó vizeaká i vema eza Ómasímo alémo etó onoi ve nene gologí oleketative loko lo mololeketa vema nouve loko loaká i vema nenazo, ezáa agutó vizino.
35 Sabuw nati’imaim hibat hi’i’itin ana maramaim, bonawiyenayah orot ukwarih Jesu hi’iyab hio, “Sabuw afa iyawasih bo i Keriso God narurubin na’at taiyuwin niyawasiban tana’itin.”
36 Liki liake, gimisigi ve nenetegi gopoguka nilitake ekesá vain nagamí natihe liki agokaú miliake,
36 Roman baiyowayah auman hi’iyab, naatu wine tenakuyakuy tomamih hitin
37 geza Zuta vetini kugulizaki ve nookoma, gezaka gugutó vizezo.
37 hio, “O Jew sabuw hai aiwob na’at taiyuw kwiyawasi!”
38 Liki li namego, velé gotolaloka luhuva makó nene imane ve nene Zuta vetini kugulizaki veninive liki gizikago minamó.
38 Naatu ukwarinamaim hikirum hio, “Iti I Jew Sabuw Hai Aiwob.”
39 Lá onoigo, netá golesa aliaká asi vegutí magáámo láa loko Izesuni alevo letovo oko limó: Geza gologí oletative loko lo mololeta vema noitanimó nene, gezaka gugutó novizeko lezagi lugutó vizemane.
39 Orot kakafin ta hi’onaf inu’in Jesu isan eafabon tur kakafih eo. “O Keriso na’at kwiyawas kure naatu aki auman kwiyawasi.”
40 Loko lokago, maga véa nenémo gahá amike láa loko lo amimó: Ezagi lezagi goní nilitake, hilitave liki lilitinamóma nenazo, nohelenike geza Ómasimú gehelele vizemihe.
40 Baise orot ta rounane inu’in turan kwarar iu, “O God isan kubirubir ai en? It etei i baimakiy ta’imon tabaib.
41 Loko loake, leza nene lihimatemaló apasiki lipili nihelemó nene vevesonoimóza, imane ve nene lihimavala nomi ve hakupá netá aliki apili niheleve.
41 It airit biyababan tabaib i ana efamaim tabaib, anayabin atasisinaf kwanekwanemaim wan tama ra’at biyat ebababan. Baise iti orot i men kafa’imo kakafin ta sinaf, asir biyababan ebaib.”
42 Loko loake, Izesuni láa loko lo amimó: Izesuvo geza gugulizaki ve loló ooko gizapa okimiaká hoza alitani zupa nene nenikumú gele minatane loko noluve.
42 Naatu Jesu isan eafabon eo, “Jesu a aiwobomaim inarur ayu inanuhu.”
43 Loko lokago, Izesú láa loko lo amimó: Neza lamaná lo gimitoze, gelezo. Itína nene Palatisi zazuha apakú gezagi apizeko minanogo usive.
43 Jesu iya’afut eo, “Ao’omatani, boun ayu Paradise imaim ana rur o boro airit tanarun.”
44 Loko noligo, holisaka gamena nene hómini silikakéna gopa noike mukí mikasiuka nene límugusi ze asú oake mino-loko novigo únaká ho ale zohota imó.
44 Veya yen na i’ouyit, veya rararan matan gugum tafaram etei fobe inu’in veya re three korok na’atube bai.
45 Lá noigo, monó zavusavémini gatetó Ómasímini avogisaló iteaká gatetó zi lí ika lavolavo nene zeko hoú lo losi imó nene lelí gahe ale koló imó.
45 Basit faifuw gagamin Tafaror Bar wanawan hitaiy re efan kakafiyin, kakafiyin hirafut inu’in taseb rou’ab himatar.
46 Lá noigo, Izesú nene gakó napagutí nolike aménega, není nemeni nene geí gigizakú nomuluve. Loko loake, ahuu lo nahulake hilimó.
46 Imaibo Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Tamai umamaim ayubu abit inab.” Iti na’atube eo basit morob.
47 Lá noigo, lovámini gala vevatini gizapa vemámo utó i netáma ánigoake, Ómasímini agulizá ale otike lamaná imane ve nene hee loko noi ve minamó neve.
47 Baiyowayah hai ukwarin nati’imaim bat abisa mamatar itin, God wabin bora’ara’ah eo, “Turobe iti orot i gewasin.”
48 Loko lokago, ámina suni ániganigi alegesá ina vegená nenete ánigiake, miluma napa giliake, kolómusaló zimi zimi atiginá iki numúitoka vamó.
48 Sabuw nati’imaim hiru’ay hibat abisa mamatar hi’itin, dogoroh hirab yababan auman hai ubar himatabitabir hin.
49 Lá niago, aí agivelagegi itó Galilaia mikasigutí ámegetiki a venaki keza nene hotó otigí iki otinake ámina suni ánigamó.
49 Sabuw afa Jesu hisusu’ub, naatu baibin afa Galilee ine hi’ufunun bairi hina hibibais, nabinamaim hibat Jesu momorob hi’itin.
50 Lá ikago, ve makó minamó, agulizá Zosehé. Áisi nene Zutaia apá makó agulizá Alimataia loko noi numutó ve minamó. Eza ve lamaná itó veveso mina ve Zuta vetini monó kansole ve makó minamó.
50 — ausente —
51 Lá imóza, kansole lugáate Izesuni apilitune liki kagata giliake lova gizi hukakumú nene gele kememi ve nenémo Ómasímo gizapa okimiaká ve alémo utó iti gamenamú gizapa oko mina ve minamó.
51 — ausente —
52 Áisi nene Izesuni gonosiva alinogo Pilató noitoka vike loká omikago, gele amekago,
52 Na Pilate nanamaim tit Jesu biyan bai na ya’in isan ifefeyan naatu aiwob orot ibasit.
53 zalotí apasoko aleko lemeake, gizopa gó lamanakú asapú omiake, aleko voko meikú geha mulí goló vatinakú nenegú ve vená makó gale zikitinamakú gale zetamó.
53 Joseph na Jesu biyan onaf afe’en inu’in bosair bai re faifuw boubunamaim sum bai in hub boubun to naiwanamaim tar numin inu’in imaim yai.
54 Palaitegú gale zetamó, avóikini asenini zeketakumú gili mina holisi gamena alí noligo nene.
54 Naatu nati veya i Friday, Baiyarir busurufin isan ana veya nakabom.
55 Lá noigo, Galilaia mikasigutí Izesuni ámegetiki a vená nenete Izesuni gonosiváa nana oko gale zetatihe liki ániganigi Zoseheni ámegetiki vake gonosi milimilimagú viki ánigamó.
55 Baibin Galilee ine Jesu hi’ufunun bairi hinan i Joseph bairi hin hubemaim hitit, Jesu biyan mi’itube ya’iyai i hi’itin.
56 Ánigiake, numúitoka atiginá iki vake gonosiváaló holotatune liki anuva hilina ali vavá amó.
56 Naatu himatabir hin bar hitit Jesu biyan yabuna’in isan ana raiy hibogaigiwas naatu mar to Baiyarir Ana Veya i hima hiyarir hai ofafar eo na’atube.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.