Lucas 20

Monoq Gotola Gosohaq (GAH) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Lá niago, nene gamenaló Izesú nene monó zagusaveú itike monó lainim-oketoko gakó lamaná lo utó oko lo nokimigo, guguni giziaká ve napagi monó mogona apí-ikimiaká vegi monó gizapa vegi iki anitiake,
1 Veya ta Jesu in Tafaror Bar run ma sabuw i’obaiyih Tur Gewasin binan hima hinonowar, basit firis ukwarih, ofafar bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in bairi hina
2 imaneloka azozá loló ani netá nene éahini gakotó lá ane, itó éaho litó loló ape, lo lemezo.
2 Jesu hibatiy. “Kuo anowar, a fair menane ibai iti bowabow kusisinaf? Naatu iti fair i yait it?”
3 Liki loká imikago, eza láa loko lo kimimó: Nezagi ámina oko gakó hamó loká oleketanogo uze, lekeza li nimilo.
3 Jesu iyafutih eo, “Bo ayu’ubo kwa abibatiyi.
4 Zoní monó nagamí holokimiaká hoza alimó nene, hikutí ale utó ive. Ómasímini gakotó alihe itó vegenalitini gakotó alive.
4 John fair i menane bai sabuw bapataito itih, God biyanane ai sabuw biyahine? Kwao anowar.”
5 Loko loká okimikago, kezáitoka ligili hagili ake nene gakotó nana oko lo viligoko lo amitune liki gelemó nene gopa okago, láa liki gelemó: Leza Ómasilokatí ale utó imole loko litunimó nene, íi, lekeza nanamú Zonini gakoláa gili alévolé amave loko linogo noimó.
5 Baise sabuw hikasiy taiyuwih hitatabir hima hibabatiyih hio, “Mi’itube tanao? God biyanane tanao, boro nao, ‘Bo aisim John bibinan men kwaitumitum.’
6 Itó vegená mukí nenete Zonikumú nene Ómasímini agepagutí gakó loaká veve liki linamóma nenazo, hoza alimó nene hanuva vetinigutí ale utó imole loko litunimó nene gehanitunú lipili hilinigave.
6 Naatu sabuw biyahine fair bain tana rouw tanao, iti sabuw rau’ay gagamin tema’am boro kabayamaim hinarabit, anayabin etei tibitumatum John i God ana dinab orot ta.”
7 Liki nigeleke Izesuni láa liki li amemó: Zoní éahitotí hoza ale utó ihe loko nenémini mogonáa gele vevesamune.
7 Iti na’at hio sawar, basit hiya’afut hio, “Aki men aso’ob John ana fair menane bai.”
8 Liki likago, Izesú láa loko lo kimimó: Láa likima nene netá matá imane loló oaká nougo ánigiaká niamó nene éahini gakotó lá oaká nouhe nenegi nezagi áminagó oko lo lekememinogo uve.
8 Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu auman au fair menane abai abowabow boro men anao kwananowar.”
9 Loko loake, anoza gakó makó nene Izesú láa loko vegená lo kimimó: Ve makolímo vain nagá mini nene zuhá oake, gizapa iki nitiko meinava likimitove loko vegená makó gutá kemeake, haitó mikasiloka hotó voko gamena hána minamó.
9 Naatu Jesu sabuw oroubonamaim iti na’atube eo, “Ana veya ta orot masaw bow, ana ai grape tanum naatu sabuw masaw bowayah afa tubunih hima hikaif, i ef yok bai nanawanamih in.
10 Noigo gihila guzá lati gamena alitokago, gizapa nia vegená nenete mikutí nagá gihila lugáa alinitiki atave loko gelekelé izegipa makó amiselekago, vo anitekago, keza mini gizapa vemate ámina ve apiliake nagá gihila amemake hanuva amisilikago golohá veva noitoka vimó.
10 Naatu grape hiw hi’inu’in hiyamur, basit bairut ana veya natit, orot ana akir wairafin ta iyafar eo, ‘Inan ai ro’oh hibirut ayu au nowau ta inab inan initu ana’aan, baise nan masaw bowayah himisir akirwairafin hibai hirab uman en hiyafar matabir.
11 Lá okago, gelekelé izegipala makó goha amiselekago vimó. Vo anitekago keza mini gizapa vemate gopoguka litake apiliake, hanuva amisilikago vimó.
11 Naatu akir wairafin tabo iyafar maiye na tit, baise masaw bowayah hibai hirab hiu kwanikwaniy naatu hi’i’iyab uman en matabir maiye in.
12 Lá okago, makóma amiselekago vimómámini agupe apilivi hukivi iake, hetoka alími ahulamó.
12 Iban maiye ana aki wairafin baitounin iyafar na tit, baise masaw bowayah hibai hirab feher hitin hibai hitit ufun hisaroun re.
13 Lá ikago, mini amelaho láa loko limó: Neza nana itove. Ma alími lamaná itahe loko nigika amenou gipáne amiselekugo vitize.
13 Imaibo orot masaw matuwan eo, ‘Abisa boro anasinaf? Anotanot ayu natu ta’imon isan abiyabow aniyafar nan, saise i boro hina’itin hinakakafiy.’
14 Loko geleake, amiselekago voko áminaló anitekago, mitó gizapa vemate ánigiake kezáitoka láa liki ligili hagili amó: Imanémo nene mikasi amelahini gipala nenazo, áisi nene minokoko olopa ve molokoko imane hoza ale lá itimó nenazo, helisa henonima lelí loló itive loko mota apele hilitune.
14 Baise orot natun iyafar na titit ana veya sabuw masaw bowayah hi’itin taiyuwih himare hiyabuna sawar hio, ‘Iti i masaw matuwan natun enan, gewasin i boro tanarab namorob, saise iti sawar boro it ninowat.’
15 Liki liake, nagá gihila mikutí ahelú iliki vake losé apili helemó. Lá inamó nenazo, nagá mini amelaho aniteoko ámina mikú hozaló vema nene nana oketative.
15 Basit orot natun hibai hirab masaw ana fur ufunane hitaiy re hi’asabun morob.’” Naatu Jesu sabuw ibatiyih eo, “Iti orot masaw matuwan nanan sabuw masaw bowayah isah boro mi’itube nasinaf?
16 Áisi okoko gizapa vema kepele heleoko ámina vain mini nene haitó gizapa ve lamaná lehizeketanogo ive. Loko Izesú lokago, giliake, keza eé, lá oko nomive lamane. Liki likago,
16 I boro sabuw nabow narouw hinamorob, naatu masaw i boro nab sabuw afa nitih hinakaif hinama.” Iti na’at eo sabuw hinonowar hio, “Iti na’at i men namatar!”
17 geleake, gonú nokipilike láa loko lo kimimó: Láa likima monó gotolaú gakó láa liki luhuva gizinamóma nenémini mogonamú lekeza nanave liki nigeleve:
17 Baise Jesu nuw sabuw itih sawar, basit eo, “Buk Atamaninamaim hikikirum anayabin i kwaso’ob.
18 Ve makó nenete ámina geható velehé limitamó nene ziki nogotanigave. Itó ámina gehani nenémo ve makolímini amupiló alemó zitimó nene, ámina ve nene zeko lanahana inogo ive.
18 Imih sabuw iyab iti kabay afe’en hinare nararabih boro hina taweyaweyar, baise iti kabay i tafah nare nararabih boro hinimusumus.
19 Loko lokago, monó mogona apí-ikimiaká vegi guguni giziaká ve napagi keza ámina anoza gakokutí gehanimú limó nene Izesuni ánigo ahulunikumú lokave liki giliake, ámina gamenaló agizató alekinake nagá amitune liki lamóza, lá itunimó nene vegenalite nana ilitatave liki kehelele vizimó.
19 Ofafar bai’obaiyenayah naatu firis ukwarih hikok Jesu nati ana veya’amaim hitab hitafatum, anayabin ana oroubon eo naniyan hibaib i iuwih, baise sabuw isah hibir.
20 Kehelele vizekago, Izesuni apilita gamenamú gizapa iki niake keikutí ve makó kimisilikago, vake amamaka miliki minake, Izesú gakó lo gopa itikumú amamaka moloko noinake gakó makó lokiko hee lamikoma agulizaki ve napámini agizakú molokuko nagá amitave liki vevesina vegitana lilí iki minake,
20 Imih hin sabuw afa hitobon, hiyafarih ana itinin sabuw gewasih na’atube hina Jesu hibabatiy abitur tao na’at, saise Jew sabuw hitab Roman gawan hititin baimakiy titin isan ana ef hinuwet.
21 Izesuni láa liki loká itamó: Tisalemaka, geza ve vená lainim-okimiaká noani gakó nene hee lokogó nego geleaká noune. Geza vegená mukí ánigo hamó lelegí oko ánigokanike, Ómasímini gapo kelepize vevesoaká noane.
21 Basit iti oro’orot hina Jesu hibatiy, “Bai’obaiyenayan aki aso’ob abisa o sabuw kubi’obaiyih i tur anababatun naatu ana efamaim kuo, naatu o i men sabuw ufuhine ku’i’itinimih, baise o i anababatun God ana efamaim sabuw kubi’obaiyih.
22 Geza nanave loko nogelene. Loma apatoka gamanímini agulizaki ve napa Sisani nene takisi moni ameaká nouhá nene etahe etamive.
22 Imih kuo anowar, Rome Ana Aiwob isan kabay tabibaiyan i ata ofafar ta’a’astu’ub ai en?”
23 Liki lamó nene etamive loko lokikoma gamaniloka goní otatune itó vatí okove loko lokikoma Zuta vegenalite gili golesa itave liki amekú miliki la gakó nogilike, láa loko lo kimimó:
23 Baise Jesu hai baifuwen itin, naatu iuwih eo,
24 Lekeza moni makó nelepizilo. Ámina moniló noi vogunahana imanegi itó luhuva imanegi éahini neve. Loko lokago, gamani ve napa Sisani neve.
24 “Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.” Naatu kabay hibai hitin basit ibatiyih, “Iti kabay wanawanan i yait ana yumat naatu wabin tema’am?” Hiya’afut hio, “Caesar.”
25 Liki likago, láa likima nene, gamanímo voká loaká noi netá nene gamani amilo, itó Ómasímo voká loaká noi netá nene Ómasi amilo.
25 Jesu iuwih eo, “Caesar nowan Caesar kwanitin naatu God nowan God kwanitin.”
26 Loko Izesú limó nene gámemé iki linamómámini gelehusigutí lá oko avilegekago, sigaga liake kegepaló gena okago, vegenalitini kovogisaló agizató alemisá amó.
26 Fatumin isan hai tur hibogaigiwas hina hibikubibiruw sabuw nahimaim iyafutih gewas hai kasiy ra’at, naatu men abisa hisinaf.
27 Lá okago, Satukaio monó vegená keza hilinitakutí otisá amave liki liaká a vegená lugáate Izesutoka iake,
27 Nati’imaim Sadducee orot afa morob ufunamaim yawas maiye isan men tibitumatum i hina Jesu hibatiy,
28 láa liki loká itamó: Tisalemaka, Mosé nene luhuva láa loko gizo lemeneimóma neve: Ve makolímo vená alitimó nene, izegipa getamoko mino-loko voko helekikoma, agunalámo ámina gevoná vená alekoko uvolaho hili vemú izegipala geto molative loko luhuva gizamó neve.
28 “Bai’obaiyenayan, Moses ofafar ta aki isai iti na’atube kirum, orot natabin nama’am aurin kek en namorob, kwafur i boro nati tain ni’awan, saise kek hinatufuw orot murubin efanin.
29 Lá okanazo, uvolaho agunala 7-a minamó. Lá iki niake ganá ve nenémo vená aleake, minoloko novike izegipa getamike helekago,
29 Imih, marasika orot ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin naatu aurin kek en morob.
30 agunala makolímo áminámini okago,
30 Naatu orot ufunamaim tuwah ana kwafur i’awan, i auman kek en morob.
31 agunala makolímo áminámini okago, keza ve 7 nenete ámina vená ali volaló imaló iki minake izegipa getamake hili asú ikago,
31 Naatu orot baitounin kwafur i’awan, kek en morob naatu orot ufi’uf kwafur hibi’awan kek en etei himorob in sawar.
32 ámina gevoná vená nene minake alika hilimó.
32 Basit uftoro’ot kwafur babin morob.
33 Ámina ve 7-a nenete ámina vená ali volaló imaló iki minamó nenazo, hilinitakutí goha otita gamena nene ámina vená nene éahini venala minative.
33 Imih morobone hinayawas maiye hinamimisir ana veya, iti babin boro yait ni’awan, anayabin orot ain uf nah seven etei iti babin ta’imon hi’awan?”
34 Liki likago, Izesú láa loko lo kimimó: Lekeza imane gamenaló vená aliká itó vená alimi kimiká iaká niamóza,
34 Jesu iyafutih eo, “Orot babin iti tafaramamaim tema’am ana veya i tetatabin.
35 Ómasímo vegená makokumú nene alika gamenaló hilinitakutí otitatímini mututoni niave loko loketonoimóma nenete vená alisá amave, itó vená alimi kimisá amave.
35 Baise sabuw iyab gewasih nati efan gewasinamaim ma isan hirurubih naatu morobone misir maiye isan hirurubinih i morobone hinamimisir maiye boro men hinatabin.
36 Keza ageló nenéminiki goha hilisá amave. Hilinitakutí otita vegená nene Ómasímini mututoni miniki gosohá kemetamenigi minanigave.
36 I boro tounamatar na’atube hinama naatu men hinamorob. Nati sabuw i God natunatun na’atube hinama, anayabin morobone himisir maiye.
37 Itó heleakakutí oteakakumú nene lo likimitoze, gililo. Mosé ámina netakumú gakó makó lo lemeneimóma neve. Eza zamukutí ló guluma i gakó gizake hele vegenalitini mogonamú gilike Guivahanimú nene láa loko limóma neve: Eza Avalahani Isakani Zakoponi keí Ómasi minamó nominave.
37 Moses bebeyan ebi’obaiyit i turobe, morobone boro hinamisir maiye anayabin buk wanawanan wairaf toto’ab isan kirum. Nati’imaim Moses Regah isan eo, ‘O i Abraham ana God, Isaac ana God, naatu Jacob ana God.’
38 Loko limó nenazo, hele vegenaki ha nia vegenaki nene Ómasímini agómulaló nene ha nia vegenakó niave loko ánigo nominamó nenazo, nenemú kemeni helenei vegenalitini Ómasi negopa, kemenía hanuva ne vegenalitini Ómasi noinazo, Ómasimú gili zaginake hele vegenaki hanuva nia vegenaki keí Ómasi noive.
38 Imih iti God i ma’ama wanatowan ana God, men murubih hai Godamih. Sabuw iyab i wanawananamaim tema’am i yawasih.”
39 Loko lokago, monó mogona apí-ikimiaká ve lugáate tisalemaka, gakó lamaná lokane.
39 Ofafar bai’obaiyenayah afa nati’imaim hima hinonowar himisir hio, “Anababatun turamaim iyafutih bai’obaiyenayan!”
40 Liki liake, goha gámemé iki loká itakumú kehelele vizekago, loká itamisá amó.
40 Nati ufunamaim men yait ta baibat afa bow na Jesu ibatiyimih.
41 Lá niago, eza láa loko lo kimimó: Gologí oleketative loko lo mololeketa vemámo agulizaki ve napa Tevitini agávolaho noive liki nanamú liaká niave.
41 Imaibo Jesu ibatiyih eo, “Aisim sabuw teo Roubinenayan orot i boro aiwob orot David ana rara’ane natufuw?
42 Tevití eza Ómasi agepoka liká nama liká a gakokutí láa loko luhuva gizonoimóma neve:
42 Anayabin David akisin iti na’atube eorereb Buk Atamanin wabin Psalm imaim kirum,
43 gala vega nene gigisa lapuvauka ahuloketanogo uve loko lo amimó neve.
43 Ina ma’am ayu boro a rakit sabuw
44 Tevití ámina vemú nene Guivahaníneve lokamó nenazo, gologí oleketative loko lo mololeketa vemámo nana igo Tevitini agávolahogó neitive. Tevitini guivahanigi neitive.
44 David Roubinenayan orot isan i ana Regah rouw eo, naatu mi’itube’emih Roubinenayan i boro David ana rara’ane nan natufuw?”
45 Loko Izesú loake, vegená mukilite nigelego, izegipala zuha láa loko lo kimimó:
45 Jesu eo sabuw hima hinonowar auman, ana bai’ufununayah iuwih eo,
46 Monó mogona apí-ikimiaká vemú lekeza, ehe. Keza nene luhiaká gó hána luhatakumú, itó maketiloka vegená makolite geké vaké likitatakumú, itó monó numukú numukú vegená kovogisaló minoaká holomaló minatakumú, itó nosánetá napa ninató agepaló iti mina siató minatakumú kumu heleaká noive.
46 “Mata to niwa’an Ofafar Bai’obaiyenayah hinanan kwanahaiwih, anayabin i hai kok faifuw manih hina’osen hinabat hinaremor, ahar hai efanamaim sabuw hina’itih hai merar hinay hinakakafiyih, naatu Kou’ay Bar wanawanan efan gewasih hinabow hinamare hinama, na’atube hiyuw ana veya efan gewasih hinabow saise sabuw hai merar hinay.
47 Keza gevoná venalitini henokanoni gumina i asú iká itó kegepatunú soza miliki Ómasi agepoka hána liki Ómasiloka liká iaká niave. Ámina ve nenete lihima napa genavagi alinigave, loko limó.
47 Kwafur baibin hai sawar boro asir hinabow kwanekwan, yoyoban manimanih hinayoyoban, nati sabuw hai baimakiy i boro kakafin anababatun hinab.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.