Lucas 15
Monoq Gotola Gosohaq (GAH) vs AAI
1 Takisi aliaká vegi moko mogonaló vegenaki mukí iki monó gakola gilinigi Izesutoka alegesá iaká amó.
1 Ana veya ta kabay o’onayah naatu sabuw kakafih Jesu ana tur nowaramih hiru’ay.
2 Lá niago, Palisaio monó vegi monó mogona apí-ikimiaká vegi keza nenemú gelego, golesa imó. Golesa okago, Izesukumú láa liki liaká amó: Imane ve eza mokoló vegenámagi kelémo molokago nosánetá noaká noimó nene etamive.
2 Baise Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah yah so’ar higam hio, “Iti orot sabuw kakafih hai merar yi buwih bairi hima hi’aa tetomatom kwa’itih.”
3 Liki likago, Izesú geleake, anoza gakó makó láa loko lo kimimó:
3 Basit Jesu oroubonamaim iuwih eo,
4 Lekelitokatí makolímo sipsip izava 100 minatakutí nene hamó tolova itimó nene vitagá amitihe. Lá oko nomive. Lugáa 99 hanuva minamoláa makotoka kelémo nupa onoko ahuloketonoko mohona oko tolova imoláamú vitagá inogo ive.
4 “O ta a bobaituw sheep etei 100 hitama’am, naatu ta’imon takakasiy boro mi’itube itasinaf? A bobaituw 99 boro raiyarayar yan dihamiyih hitama, naatu a sheep kakasiy boro itanunuwih itatita’uribo nuhi tafot.
5 Vitagá oko oko ale utó okoko, mulunagú lamaná geleko agohí geko numutoka alekanogo ive.
5 Naatu itabaib ana veya boro itiyasisir gagamin maiyow, ita’abar itan.
6 Aleko oko agivelagini kelémo nupa okoko láa loko lo kiminogo ive: Sipsip izáne tolova imóma ale utó molokuze, logoliza vizitune loko litimó neve.
6 A bar taituwa, a ofonah etei ita’af ayuwih hai tur ita’owen, ‘Kwana bairit taniyasisir, anayabin ayu au sheep kakasiy i abaika.’
7 Nenemú neza lo likimitoze, gililo. Vatí oko noune liki litamoláa 99 asite kigika ali viligamita vegenakumú nene okulumakú kogoliza aminigave. Ve golesa hámakolímo agika ale viligokagoma nene okulumakú kogoliza napa viziaká niave.
7 A tur ao’owen, ef i nati na’atube, orot ta’imon bowabow kakafinane dogor baikitabir ebaib isan maramaim i tibiyasisir gagamin maiyow, men sabuw 99 gewas hirouw kakafih auman tema’am na’atube’emih.
8 Itó vená makolímo silivá gehani 10-ía molo ikakutí hámakó alemó zitimó nene ma ahulaminogo ive. Eza liví legeko lolopa giteva giteva oko ale utó molokoko,
8 Itinin tabo iti na’atube, babin ana kabay ten kina ana fofonin yai inu’in one kina kasiy, naatu babin notanot men karam misir ramef ito’ab bar wanawanan yahib, huhun etei nuwet inan ana kabay tita’ur.
9 vená agivelagini kelémo nupa okoko gehanínema alemó zimóma vitagá oko ale utó okuze, nezagi makó logoliza vizitunize loko lo kiminogo ive.
9 Naatu ana kabay baib ana veya ana ofonah naatu tain tuwan etei e’af ayuwih eo, ‘Kwanan bairit taniyasisir, anayabin au kabay kakasiy i abaika.’
10 Nenemú neza lo likimitoze, gililo. Ómasímini ageloge keza ámina iki mokoló ve hámakolímo agika ale viligokagoma kogoliza napa viziaká niave.
10 Imih a tur ao’owen, ef i nati na’atube, God ana tounamatar maramaim orot ta’imon bowabow kakafin wairafin ana kakafihine dogor baikitabir baib isan boro yasisir gagamin na’in hinab.”
11 Izesú nene gakó makó láa loko lo kimimó: Ve makolímini gipala losi minasimó.
11 Jesu iban maiye oroubon ta eo, “Ana veya ta orot natunatun rou’ab bairi hima’am.
12 Miniki alika nanasi nenémo amelahini lo amike ahóno, geza moni henokanoni molo netanimóma nemezo. Loko lokago, moni henokanoni gona moloko gipa lositáma kimimó.
12 Natun uf misir tamah isan eo, ‘Tamai ayu akokok au nowau sawar inakusib initu.’ Tamah misir sawar etei bai natunatun hairi isah ana fofonin kusib faramih.
13 Kemekago, alika nanasi eza mino hána amike henokanona ale nupa oake, gita oko aleko vimó. Voko mikasi gohauka minake, gumesisi gamasisi ike, iza goula nosató henokanona ahulo asú imó.
13 Naatu veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim kek uf ana sawar bobuna misir tafaram ta ef yok na’in imaim remor in. Naatu nati’imaim ma ana kabay etei asir isaroun kwanikwaniy sawar.
14 Ahulo asú oake noigo, ámina mina mikasiló nene gaúna sipisi helemó. Hilikago, nosánetakumú vitagá oake,
14 Ana kabay isaroun kwanikwaniy in sasawar ufunamaim, baimar kakafin nati tafaramamaim tit, kek busuruf aa morob.
15 mikasi amelaho makotoka voko lokago, eza iza gizapa oko minatane loko lomikago, neneloka voko izama gizapa noike,
15 Naatu misir in nati’imaim tafaram matuwan orot ta biyan tit, naatu nati orot bai iyafar in for baibituw ana efanamaim tit ma for ituw. Orot natun kasikasiyin for hai dam ana efanamaim|alt="prodigal son in pig pen" src="cn01759B.tif" size="col" loc="Luk 15.15" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.15"
16 nosá makó amemake mosimikago izatini nosánetakutí natove loko imóza, nenegi mositamó.
16 Aa morob kok kwanekwan for hai bay hi’aa turih taa, baise men yait ta abisa itin eaanimih.
17 Lá ikago, minake agata kolosokago, láa loko agata gilimó: Aménehini gelekelé izegipala mukí minake, goula nosánetá lamaná niki nitamóza, neza imaneloka gaúnamú hilinogo nounazo,
17 “Veya ta ma binotanot ana notamaim nuhin taseb eo, ‘Tamai ana bowayah moumurih na’in i aurih bay karam hi’aa hitom yah iw tema’am, baise ayu iti’imaim aa amomorob.
18 numúneloka atiginá oko vinake aménehitoka láa loko lo amitove: Ahóno, golesa netá loló okugo, lihimavánémo Ómasiloka itó geitoka gena okaze,
18 Gewasin ayu boro ana misir anan tamai biyan anatit ana tur ana’owen anao. Tamai ayu i bowabow kakafin maiyow asinaf God matanamaim, naatu o auman matamaim.
19 goha gipakave loko minamitove. Hanuva gelekelé izegipaka nelémo molokako minatove. Loko geleake, oteko amelahitoka vimó.
19 Isan imih ayu i men karam boro o natumih inabuwu maiye, baise a bowayah sabuw ibaiyanih isa tebowabow na’atube ayu isou inasinaf.’
20 Voko numu gatetó anitigo, amelaho ánigoake, milumavala geleake, ololu loko vike anukeake agoka agepa nonago,
20 Iti na’atube eo, basit misir tamah isan matabir maiye remor na bar ariyan titit auman, tamah bat nuwanuw natun nan itin, dogoron wanawanan yababan awan karatan, nunuw in natun bai rouh mamay. Regah natun mamatabir ana merar yi ebaib|alt="father meeting returning son" src="CN01761B.TIF" size="col" loc="Luk 15.20" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.20-21"
21 gipalamámo láa loko lo amimó: Ahóno netá golesa loló okugo, lihimaváne Ómasiloka itó geitoka gena okaze. Nenemú goha gipakave loko minamitove.
21 Baise kek eo, ‘Tamai ayu i bowabow kakafin maiyow God isan asinaf kakaf na’atube o isa asinaf kakaf, isan imih ayu i men karam o natumih inabuwu.’
22 Loko noligo, amelaho nene gelekelé izegipala lo kimike limó: Lekeza litá iki gó lamaná aliiki goló vizitalo. Ana lamaná ali vizitiki suú ali militiki ali namiki,
22 Baise regah ana bowayah iuwih eo, ‘Saise kwan faifuw boubun gewasin kwabai natu kwai’us, uman ring kwaiyoun naatu a baibiyon boubun kwabai kwana an kwaiyoun.
23 pulumaká iza akaleva geható minamó makóma apiliki gitalo. Leza ninake logoliza vizeko minatune.
23 Naatu for biyan kabinitut kwarab kwaitab tana’aan taniyasisir.
24 Gipáne nene heleneikutí goha otekave, itó eza tolova onoikutí goha utó okave. Loko lokago, kogoliza viziki gehani giziki namó.
24 Anayabin ayu natu i morob na’atube ma’am, boun i yawas maiye, naatu kasiy na’atube ma’am boun i tatita’ur maiye.’ Naatu douduf hitaiy re.
25 Lá niago, ganá gipalamámo hozauka minakutí ake, númaseloka anitike gilimó nene, kogoliza viziki meleketakeni niago, geleake,
25 Baise nati ana veya’amaim regah natun ain ma sheep kakaifen matabir na bar biyubin auman hiyasisir hibenaben douduf nidun nowar.
26 gelekelé izegipa makó sele lo ameake, okago, loká otoko nuvane nana niave,
26 Naatu bowayah orot ta eaf na ibatiy, ‘Abisa emamatar?’
27 loko lokago, áisi limó: Gugunakama gozapá vimóma avasavagi omo anitekago, ametipo pulumaká iza akale geható minamóma nene apelego gizo vatá noune.
27 Orot eo, ‘O tai matabir maiye na bar tit, imih tamat for biyan kabinitut rab abiyasisir, anayabin gewasinamaim matabir maiye na bar tamat biyan tit.’
28 Loko lo amekago, ganá gipalamámo izapaló molokago, mesaha oake áminaló vo anitemigo, améipo geleake, lemeko alémo hulu iha,
28 Basit orot ain yan so’ar kwanekwan, men kok boro bar wanawanan tarun. Naatu tamah tit natun ain eobaibinub runamih iu.
29 gele ahuloake láa loko lo amimó: Gelezo. Melekeni mukí ale ahulokuke gelekelé ogetoko minuke, gakoka makó gele ahulosá amumóma nemóza, geza nene meme iza akaleva makó nemeko nigive nagavegi ma apeleko namuháma neve.
29 Baise orot ain eo, ‘Tamai kwamur manin maiyow akirwairafih na’atube isa abow men kafa’imo fana asair. Naatu au yasisir isan abisa itu? En anababatun! Men kafa’imo goat ta itu au ofonah bairi ai yasisiramih. Aiyab!
30 Itó gipaka alika nanasima geí moni henokanonima moko netató ahulo asú okave. Ánenémini okago, geza lokako pulumaká iza akale geható minamóma apiliki gizi vatá nitahe.
30 Baise o natu kabay etei baibin baiwa’an kwanekwaneyah biyahimaim isaroun kwanikwaniy sawar, naatu matabir na bar titit, o isan for biyan kabinitut irab kwabiyasisir.’
31 Loko lokago, améipo láa loko lo amimó: Gipánemaka, geza gamena hána nezagi minanimóma nenazo, není netá mukí nene geíma neve.
31 Regah natun ain iya’afut eo, ‘Natu o i airit mar etei iti’imaim tama’am, naatu ayu au sawar tutufin etei iti baremaim tema’am i o nowa, men yait ta nowanamih.
32 Itó gugunaka nene heleneikutí oteko okave, itó tolova onoikutí goha utó okave. Nenemú mulutegú lamaná geleko logoliza vizuko lamaná noive, loko limó.
32 Baise tanaben taniyasisir, anayabin tai morobobe yumatan taboyauw tama’am boun yawas maiye, naatu kasiyobe ma’am boun tatita’ur maiye.’”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.