Hebreus 10
Monoq Gotola Gosohaq (GAH) vs AAI
1 Mosé lo hukoko li gakó nene makó gihiláa alika utó ititímini avevezahaváa neve. Gihila lamaná nomive. Nenemú guguni giziaká ve napa keza Mosé lo hukoko li gakotó kilisimasiló kilisimasiló guguni áminámini ikigó giziaká niamó nenémo Ómasímini avogisaló viaká nia vegená nene monéna vo milisegeko minoaká gapo velesá ale utó amimóma neve.
1 Moses ana ofafar hibi’ufunun i sawar gewasin boro uf hinan ana itinin, men yabin anababatun bi’obaiyihimih. Ana’an nati isan kwamur etei matan hiyi sibor yumatan ta’imon, na baiyubin God kwafirin isan hisisibor, wanawanah hai kakafin men kafa’imo kukusouwimih.
2 Ómasi gupá zi amiaká nia vegená nene monéna kigika ale gizopa loketamó nelina, ligikagú lihimate nomimó nominune liake guguni gizoaká nene ahulaline.
2 Baise nati siboromaim takukusouwih na’at, nati sibor boro hitihamiy. Anayabin kwafirenayah hisisibor ana veya hai kakafin tutufin etei mar moumurih ina’in isan mar ta’imon kusouwih. Naatu dogoroh naniyan hitatatam hai kakafih etei i sawar.
3 — ausente —
3 Baise nati siboromaim kwamur etei nuhih ekukusib i bowabow kakafin wairafih.
4 — ausente —
4 Anayabin cow orot naatu goat hai rara’amaim men karam boro bowabow kakafih tabosairen.
5 Nenemú nene Kilistó mikasigú limitove loko noike ezáa agupe guguni gizatikumú nene amelahini lo ami gakó nene monó gotolaú láa liki gizinamóma neve:
5 Isan imih Keriso tafaramamaim namih Tamah isan eo, “O men kukokok sibor o siwar, imih ayu biyau ibogaigiwas,
6 Haitopaitó izatunú apiliki saga liki guguni giziaká amó nene ánigo lamaná osá amane.
6 bobaituw gem yan hirouw te’aa naatu bowabow kakafin notawiyen isan sibor teya’ay, o men kubiyasisir.
7 Lá okago, láa loko lumó: Gelenape. Ómasi geza litanitoka molatanitoka itove loko nouve.
7 Imih ayu ao, “God ayu iti, a notamaim abisa kukokok na’atube kuo asinaf, a Bukamaim isau i’o hikirum inu’in na’atube.”
8 Iza guguni gizo gemeaká haitopaitolíminimú gelesá amane loko, itó haitopaitó izatunú apiliki gé liake lihimavate asú itive liki guguni giziaká niamó nene ánigo lamaná osá amanimó neve loko limó nene, ámina guguni gizoaká hoza nene Mosé lo hukoko li gakotokó giziaká akumú limóza,
8 Wantoro’ot eo, “Sibor naatu siwar o bobaituw gem yan hirouw te’aa naatu bowabow kakafih notawiyen isan tisisibor, o men kubiyasisir.” Basit sabuw i ofafar eo na’atube tisisinaf baise o a naniyan i men ebibasit naatu men kubiyasisir.
9 némika loake Izesú miní ameko láa loko limó: Ómasi geza litanitoka molatanitoka itove loko nouve loko limó nenazo, lihimate asú iti gapo litaha nene ale otopá zeake, gapo gosohalímini nene ale utó imó.
9 Imaibo eo, “Ayu iti God, abisa kunotanot na’atube anasinaf.” Imih God sibor atamanin ya’asair naatu sibor boubun bai na efanin yai.
10 Nenemú Ómasímini gakotó Izesu Kilistoni agupe nenémo guguni gizokago, leza mukitoka ligika ale guluvitokago nounimó nene goha aleminogo ive. Mota alekago monéna asú onoive.
10 Naatu God ana kokomaim Jesu Keriso na it etei ata kakafin isan mar maumurih na’in efanin mar ta’imon maiyow, i taiyuwin biyan siboromih yai, ata kakafinane kusouwit tana biyat kakafiyin matar.
11 Zuta vetini guguni giziaká ve mukitoka keza gamena gamena hozanini aliki oti minake guguni giziva giziva iki miniaká niamóza, nenémo nene vegenalitini lihimáini gilatoketosá amive.
11 Firis veya matan hiyi hibat kwafiren ana ef eo na’atube bowabow kakafin notawiyen isan sibor yumatan ta’imon hiya’iyai. Baise men kafa’imo nati siboromaim bowabow kakafih kusouwimih.
12 Lá onoimóza, Kilistó nene lihimate asú itive loko ezáa golanitunú guguni gizokago, asú okamó nenazo, nenémini amupiló goha lá aminogo ive. Itó lá oake, Ómasímini agizani lamagaloka mitó minamó.
12 Baise Keriso na sibor mar ta’imon maiyow yai, bowabow kakafih etei bosairen, naatu yen God uman asukwafune mare ema’am.
13 Neneló Ómasímo gala veva agisa lapuvauka kelémo molatikumú ageva noive.
13 Yen mamare ana veya’amaim na iti boun titit, i ma ekakaif God ana kamabiy sabuw nabow anamaim naya isan.
14 Ligika avasavagi lelémo etó oaká gapoló voaká nouhá vegená nene guguni hamó gizoake, lelémo vo milisegeko minatuni gapoló molokago, lutegekamóma neve.
14 Anayabin Keriso na taiyuwin biyan mar ta’imon sisibor ana veya it iyabowat bowabow kakafinamaim tama’am wanatowan ana kouksouwen itit, naatu kubaituturit tana God ana sabuw tamatar.
15 Itó Ómasímini Sikalahulímo ezagi ámina gakó nene lamaná gihila neve loko lo utó oko lo lemekamóma neve. Aí gakola monó gotolaú lá oko neve:
15 Anun Kakafiyin wantoro’ot it isat kukurereb ana tur i iti,
16 Alika gamenaló lo múnaheaká gakó lá oko ale utó moloketatove loko Guivahanímo láa loko nolive: Neza nene lo hukoko lu gakó nene kigikagú molokimikugo, lemekago, kagatagú luhuva gizokugo minatimó neve.
16 Regah eo, “Mar boro enan obaibasit sabuw isah boro iti na’atube ana sinaf, au ofafar etei boro dogorohimaim anayai naatu hai notamaim ana kirum saise hinanot hini’ufunun.”
17 Loko loake, áminaló miní ameko láa loko live:
17 Naatu iban eo maiye, “Hai bowabow kakafih naatu hai sinaf kakafih boro men ana notamih.”
18 Nenemú lihimate mota ahulonoitó nene netá golesamú guguni gizoaká nene áminagó oko asú o lamaná okave.
18 Imih ata bowabow kakafih naatu ata sinaf kakafih etei bosairen naatu sibor ya bowabow kakafin notawiyen auman i sawar.
19 Nenemú nigivénegita, Izesuni golani nenémo gahe segelimikago, leza Ómasímo apazá minoaká noitoka ititunikumú ligika nene vávani oaká noive.
19 Isan imih taitu, Jesu morob ana rara rara’iy ana maramaim it Sis Kakafiyin Kakafiyin anababatun run isan ana obaibasit i tabai, imih tana’abar totofar tanan tanarun.
20 Monó zavusavegú ímeha gó nene aí agupémini avevezaha minamó nenazo, nenémo zeko hoú lo losi noigo Ómasímini amatoka voakalímini gapo gosohalímini itó alévolé oko minoakalímini ezáa ale koló oletamó nenazo,
20 Naatu run isan Jesu etawan boubun botawiy, yawas ana ef anababatun, naatu faifuw hitaiy re efan kakafiyin anababatun hir inu’in i Jesu biyan it isat momorob ana maramaim ef botawiy.
21 itó eza iteko voake, guguni gizoaká vele napa loló oake, Ómasímini vegenala zuha lelí gototeló gizapa ve noinazo,
21 Naatu boun it ata firis gagamin God Ana Bar wanawanan sabuw tutufin etei ekakaif.
22 nenemú eza gele alévolé unitímo ligika vávani onoiko, soza ligikagi minaminake, itó lihimategi nominuko gena livisi netá nene aí golanitunú holomikago, ligika vávani ominiko, itó lugupe nene nagamí agómula ominatitunú nagamí zelimikiko noinake Ómasímini avogisaló anititune.
22 Isan imih dogorot tutufin etei ere baitumatum auman tanan taniyubin Tamat God sisibinamaim tanabat. Anayabin ata not kakafih ana biya’ohowane etei kusouw, naatu biyat auman harew matan koumedarinamaim ikifuw.
23 Lá noinake, leza gakó lo molató amegesaló moloaká ve noinazo, ageva nouni netá nene lagata losi pasi amoko ale gikitoko gizapa oko minatunize.
23 Baitumatum iti tabai nuhit fot tama isan ta’orereb i tanabukikin tanama, anayabin God ana omatanen etei isah i ebobosunusunub.
24 Itó ligikatunú nasahilí oko ligika eza amiko eza amiko inake, netá gihila loló oakakumú eza alémo vatí iko eza alémo vatí iko oko minatune loko ligika ale vávani oaká gapomú vitagá oko minatune.
24 Imih taiyuwit wanawanatamaim taituwat bairi taninuwatet tanibaibaisbonen, naatu yabow itinin auman tanasinaf bowabow gewasin tanabow.
25 Lá inake, monokumú alegesá oakakú vegená lugáate isá amake amanapa iki miniaká niamó nenémini aminake, eza ale kii lotiko eza ale kii lotiko itunize. Guivahani ati gamena mota alitokanazo loko gele mininake amuza moloko nenémini itunize.
25 Men sabuw afa baita’ay hikwahir bar tema’am na’atube tanasinaf ata kou’ay tanihamiyimih, baise taiyuwit koufair tanitit aumetawat tanabow, anayabin Regah na isan ana veya i na ekakabom.
26 Nenémini amitunikumú láa liki gililo: Leza Ómasímini gakó gihiláa nenémo ligika hize hanatokiko, golesa netá nene goha lagata geleko alémo etó oko ale minukoma, lihimate asú itive loko guguni gizoakaláa makó ma nomive.
26 Baise it turobe ana so’ob i hini’obaiyit tanasoso’ob ufunamaim bowabow kakafih sinaf isan tanayakitifuw tanama tanasisinaf na’at, a tur ao’owen bowabow kakafin ana sibor men ta ema’am.
27 Nenegopa nenémini lihimaváa golivagi napa ló agénahunámini lehelele viziko ageva minanogo une. Ló guluma nenémo Ómasi lova ali amiaká nia vegená nene akohú kipilinogo ive.
27 Baise nati efanin it boro birumaim tanama baibatiyen ana veya tanakaif, naatu ana’ar fofor wairaf auman tanakaif, nati wairaf i sabuw iyab God isan tibikamabiy boro na’arahih!
28 Ve makolímo Mosé lo hukoko li gakó avutá okago, ve losive makolehe itó lositakó ahe aí gakola likago, aí mogona golesa utó okago, miluma gilitamake litá iki apili hiliaká niave.
28 Nati ana veya’amaim sabuw iyab Moses ana ofafar hi’a’astu’ub orot rou’ab o tounu hi’itih hina baibatiyenayan orot matah hikukurereb mutufor himomorob baiwan babanih en.
29 Nenémo genavagi otigí oko nemóza, ve makolímohe makolímohe Ómasímini gipala ale mumusopa zitimó, itó apizeko múnaheakalímini gakó gosohá ale alévolé oaká golani lepimó nenémo agika ale mokoná lamó nenemú ánigo ha gele gele itimó, itó nasahilí olimiaká Sikalahuni nene aleko letatimó nene, Ómasímo nana otatimó neve. Eza goní napa genavagi inogo ive.
29 Kwanotanot orot yait God Natun nab urar nararauwariy ana baimakiy boro kikimin nab? Naatu obaibasit ana rara’amaim i ana kakafin kukusouw nab ni’ib anayabin en nao, naatu Anun Kakafiyin manaw kabeberayan nigigim isan tur kakafih nao. Kwanotanot nati orot ana baimakiy boro kikimin nab?
30 Gilinahe. Lihima kemeaká nene není hozámini ago helegáa neve, itó apasoaká nene nezáne inogo uve loko li vemú gelenoune. Itó Guivahani eza vegenala zuha keitoka gakó hoza aleko gona moloketanogo ive loko li vémini mogona geleaká nouhá nenazo, litaha gapoló atiginá oko vitunikumú goní aminogo une loko litupe. Íi.
30 Anayabin it etei tur iti na’atube eo i taso’ob, “Ayu boro sa anabow naatu aniwayow,” naatu eo maiye, “Regah boro ana sabuw nibatiyih.”
31 Gamena napaló alévolé oko minoaká Ómasímini agizakú holoaká nene genavagi netá nekumule loko noluve.
31 God wanatowan ma’ama’anin na’of nabuwi uman wanawanan inarur boro kakafin kakafin anababatun inab.
32 Lekeza gozapá Kilistoni gakó ganá gelekumú goha gililo. Gamena nene zupa likigikagú nene Ómasímini liví nenémo hize hanatolikimikago, miluma malumámini agikagú minake Izesukumú génopa hoza aliki alévolé iki minamó.
32 Kwananot boubuntoro’ot God ana marakaw kwabaib ana veya’amaim, biyababan moumurih na’in kwabai, baise a baitumatum kwabukikin kwabat.
33 Itó lekeza miluma netalímo lukumupiló itekago, gopoguni mililikitake lokovoza hiliti netá lilí ilikitinamó. Itó gamena makó lekeza nene likigive lakagave netá nenémináa lilí nikitago lekezagi miní amiki miluma gilikitamó.
33 Veya afa sabuw etei matahimaim tur kakafih hi’uwi naatu hirukoukuwi biyababan hit, afa turanah tur kakafin hi’uwih biyababan hibaib wanawanah kwarun bairi hai biyababan kwabai.
34 Likigive lakagave nene monokumule liki nagá numukú ahulikimikago, keikumule liki mulutini gitihiná imóma neve. Itó monóini nomi vegenalite henokanotini ipá i alikago nene, likigikámini henoni lamanaláa alévolé oko mino-loko voakalímini okulumakuka molonoune liki giliake, lokogoliza viziaká amóma neve.
34 Sabuw afa dibur hima’am hai biyababan bairi kwafaram kaununub kwaitih, sabuw afa hiyayakiyi yasisiramaim kwaihamiyih hiyakiyi. Anayabin kwa kwaso’ob sawar gewasin naatu wanatowan sawar boro uf hinan.
35 Lá iki minamó nenazo, itína nene Ómasimú gele zageakatini ahulamilo. Nenémo minoko alika meinava napa ale utó oleketanogo ive.
35 Isan imih a baitumatum men naririm, baise kaufair kwanab kwanabat kwanan yomaninamaim boro a baiyan kwanab.
36 Ómasímo lititoka molatitoka oko moloko inake netá ale vavá oleketamó nenémini gihiláa alika alitune liki lekeza genavagi netalímini agikagú hulu iki minalo.
36 Yate nanub kwanitafofor kwanatit God abisa ekokok kwanasinaf, abisa eo’omatani boro nit.
37 Izesú lelí hozámini meinaváa liminogo goha atikumú monó gotolaú luhuva makó láa liki gizinave:
37 Anayabin,
38 Lihimáini nomi vegenáne nenete gili alévolé atímo alévolé iki miniki aliki inigave.
38 Baise au orot menatan ana ef mutufurin boro baitumatumamaim nama, naatu au’uf nabatabat na’at ayu boro men aniyasisir.”
39 Itó leza keé lamunike goselekaselé oko monó ahulunike lapuluva oaká gapómini mututoni noamune. Lélisi nene Izesunimú gele alévolé okunike lemeni lugutó vizeakalímini mututonáa noune.
39 Baise it men sabuw iyab au’uf hibat gurugurusen hibaib na’atube’emih, it i baitumatumayah boro yawas tanab.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.