Atos 5

Monoq Gotola Gosohaq (GAH) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Lá okamóza, ve makó agulizá Ananiasí itó venala Sapailá keza ligili hagili ikasike, zazuha apá makó salimikasike, moni alikasike,
1 Orot wabin Ananias aawan Sapphira hairi auman hai sawar turin hiya’aitit sabuw hitubun.
2 lugáa nene ali halá gikasike, Ananiasí nene lugalokatí aleko voko aposoloma nene áminasí alusimó neve loko lo kimimó.
2 Naatu kabay turin i botan, aawan i so’ob, naatu i ana baibasit auman iwa’an, turinawat bai in tur abarayah nahimaim ihouw ra’iy.
3 Lá okago, Pitá láa loko lo amimó: Ananiasio, geza nanamú Satá gigika ale gopa okago Ómasímini Sikalahú soza gakó lo amekanike mikasímini meinava lugalokatí ale halá gekane.
3 Peter Ananias isan eo, “Aisim Satan not kakafin dogor wanawanan yaru’uy Anun Kakafiyin matanamaim ifuwen, a me hitutubun kabay turin o isa ibotan?
4 Mikasiga nene gezakaloka minatinazo, gezaka gagata geleko kemenimóma neve. Itó salimokanike meinava alenimó nene geza monikama nenazo, lélisi voká logetamune. Nenelotí meinava aleokoma nenetunú netá mataka meina kona itove loko itaninazo, geza nana okago gezaka gigikámo gogoka vizekago nenémini ane. Vegená soza lo lumuhe loko Ómasi soza lo amekane.
4 Inaso’ob iti me i o nowa, baise o a baibasitamaim sabuw hitubun, naatu sabuw hitutubun ufunamaim iti kabay i o nowa. Aisim iti na’atube isinaf? O men orot ifuw, baise God ifuw.”
5 Loko noli agepagi, Ananiasí nene nogilike pou loko akoake hilimó. Helekago, ánigiake, kelegesá ligimó.
5 Ananias tur iti nonowar ana maramaim an uy re morob, sabuw etei’imak tur iti hinonowar hai hibir ra’at.
6 Itó lá oko helekago gosohá ve minamoláate otiki gonosiváa nene gotunú asapú iake aliki viki gale zitamó.
6 Oro’orot boubuh hina hirun biyan hibai hisum hibai hin rahemaim hiyai.
7 Gale zimikago, koma nominake, venalámo ámina gakó gelemike hanuva noihe loko anitimó.
7 Three hours na’atube sasawar ufunamaim aawan babin na tit, i men so’ob Ananias isan abisa mamatar.
8 Anitekago, Pitá nene loká otake Olo, mikasilotí meinava áminasí alesimó nehe. Loko lokago, eza oo, áminasíma nenae.
8 Peter babin ibatiy, “Ku’o gewas anowar, aaw airi a me hitutubun baiyanaban ana fofonin iti kwabai?” Babin iya’afut eo, “Me hitutubun ana baiyan etei i nati.”
9 Loko lokago, Pitá láa loko lo amimó: Lekeza nanamú Guivahanímini Sikalahulímo ánigamitive liki agoka vizinigi ligili hagili ikasike asihe. Gelezo. Vakama nene gale ze vema gatetoka liti liti liki niki laze, gezagi nene áminámini iki aliki viki gale zigitanigave.
9 Peter babin isan eo, “Aisim aaw airi kwaibasit, Regah Anunin kwarutubun? Oro’orot iyab o aaw hibai hin hiya’iy i nati etawanamaim tebatabat o hina’abar kwananamih.”
10 Loko noli agepagi nene eza galinali agisagú pou loko akoake hilimó. Helekago, ámina gosohá ve nenete iteke gonosiváa ánigiake, aliki vili vana gale zitató nene gale zitamó.
10 Mar ta’imon babin Peter anamaim ra’iy rab morob, oro’orot boubuh hina hirur babin morob inu’in hi’itin hi’abar hin aawan sisibinamaim hiyai.
11 Gale zikago, monó gele vegená itó gakóini gele vegená mukí keza kelegesá ligigo minamó.
11 Sawar iti mamatar ekaleisia sabuw naatu sabuw afa auman iti tur hinonowar hi’oror sa’irih naatu hai hibir ra’at.
12 Aposolo keza alévolé suni haitopaitolímini mukí nene vegenalitini holúikú ali utó iminikago Izesuni vegenala zuha mukí nene monó zagusave napámini gaizopa numuni makó agulizá Salomonive liki atagamó nenegú kigika mili hamokó iki alegesá iaká amó.
12 Tur Abarayah ina’inan naatu baifofofor moumurih maiyow sabuw wanawanahimaim hisisinaf. Naatu baitumatumayah hai rou’ay mar etei i Solomon ana sebosebomaim hiruru’ay.
13 Niago, vegená lugáate kugulizáini ali otemóza, ve vená mukilite kelegesá legekago monó gele vegenatoka viki gímizemamóza,
13 Orot babin ufunane men karam boro hitakofanih, basit baitumatumayah hai gewasih isan sabuw wabih hibobora’ara’ah.
14 ve vená mukilite vauva aliki Guivahanimú gili alévolé iake keitoka miní amiki miniaká amó.
14 Naatu orot babin iyab Regah hibitumatum hina hirun kou’ay yayababar yen ra’at.
15 Lá iake, kivisi vegená nene gapoló kilími miliki Pitá tizokoko kugupeló ale gelekikohe itó hanuva vogunámo avutá kepelekiko zokatave liake, ukoako nene lilí iake ámina vegená nene miliki kilími-liki iki agisauka nene ahulikimiaká amó.
15 Rou’obow nati’imaim sabuw sawusawuwih hi’abaren hitit ef gagamih yah emo’em afe’eh naatu ir yah hi’i’inuwih, saise Peter tanan ana youn afa tafahimaim tarabon isan.
16 Lá niago Zelusalega alitoka miniliki va vegenalite kivisi vegenaki kigikagú holosi golesa mina vegenaki kilímiki ikago, kilími zoki asú amó.
16 Sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu bar merar afa Jerusalem sisibinamaim hima’am hai sabuw sawusawuwih naatu afa afiy kakafih hitoun buriburih hima’am hibuwih hinan etei’imak hiyayawasih.
17 Lá niago, guguni gizoaká i ve napagi izegipala zuhagi itó Satukaio monó vegená kezagi ámina suni ánigiake, kemekugú niake kizapaló molokago,
17 Firis Gagamin ana ofonah etei naatu Sadducee hai kou’ay bairi hibusuruf tur abarayah isah yah so’ar hibobowen, naatu sinafumaim hiyai.
18 aposoloma kigizató aliake kalapusi numukú kilími milamó.
18 Tur Abarayah hibow hifatumih naatu hibuwih hin dibur bar gagaminamaim hiyariyih.
19 Lá ikago, akinago, holugú akovevé nene Guivahanímini ageló makolímo kalapusi numukutí gahe segekimiake, kelémoko limike láa loko lo kimimó:
19 Baise gugumin wanawanan Regah ana tounamatar na etawan etei botawiyen tur abarayah iunawiyih hitit, iuwih eo, Tounamatar tur abarayah dibur barane botaitih|alt="angel frees the apostles from the prison" src="cn01911b.tif" size="col" loc="Act 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19-20"
20 Lekeza viki monó zagusavegú itiki alévolé kemetamenigi minata gakó li kimi kimi iki minalo.
20 “Kwanan Tafaror Bar gagamin wanawanan kwanabat iti yawas boubun ana tur tutufin sabuw etei hai tur kwana’owen.”
21 Loko lo kemekago, giliake, neteká ho noitigo monó zagusavegú itiki monó li kimi kimi iki minamó.
21 Mar sibisib auman tur abarayah Tafaror Bar wanawanan was efanamaim hibusuruf sabuw hi’obaibiyih.
22 Kimisilikago, viki kalapusi numukú ánigamó nene, niamago, vitagá iake, atiginá iki ake lamó:
22 Baise hina dibur baremaim hititit hibouyuwih naatu ma’utenayah hai ukwarih himatabir maiye hina hai tur hio’wen hio,
23 Leza voko ániguhá nene kalapusi numuni gahe lopena alinago gizapa vema gatetó ha minamóza, leza gahe segekunike, iteko ánigunimóza, ámina vegená niamago vitagá okune.
23 “Aki an dibur bar atitit etawan etei i tufatufbonen naatu etawan ma’utenayah auman hibatabat ai’itih, baise etawan abobotawiyen i men yait ta nati bar wanawananamaim atita’urimih.”
24 Gakó láa liki likago, monó zagusave gizapa vegi guguni giziaká ve napagi keza gelemó gena okago, alika netá makó utó itimó nehe liake, kagata losi gelemó.
24 Firis ukwarih naatu Tafaror Bar kaifenayan hai ukwarin iti tur hinonowar etei hai kasiy ra’at hio, “Iti orot isah abisa matar?”
25 Nigelego, ve makolímo anitike kalapusi numukú kilími mila vemate viki monó zagusavemagú monó li kimi kimi iki nianae.
25 Rubira’e orot ta na run eo, “Kwananowar oro’orot kwabow dibur kwaya’aya i Tafaror Bar wanawanan sabuw tibi’obaibiyih.”
26 Loko lo kemekago, monó zagusave napa gizapa ve nenémo pilisi ve kelémoko vike aposoloma kipilitunimóza ha vegenalite gehanitunú lipili hilikatave liki kehelele vizekago, hana ikisí kilímiki amó.
26 Naatu kaifenayan ukwarin ana orot afa bairi hin tur abarayah hibuwih bairi himatabir maiye, men hifair o hikwararihimih, anayabin sabuw agimamaim borabirabih hirouw hibir.
27 Kilímiki iake monó kansoletini holúikú kilími milikago niago, guguni giziaká vetini ve napámo láa loko lo kimimó:
27 Tur Abarayah hibuwih hina hirun Kaniser (Sanhedrin) nahimaim hibat naatu Firis Gagamin ibatiyih eo,
28 Leza nene ámina vémini agulizá iki li kimi kimi amilo loko lo lekememuhá nehe, olo. Lekeza pelevesava ziake, nene gakó nene Zelusale numutoka li hutilí ikave. Lá iake, aí apili helemómámini lihima nene lelí lumupiló molatune liki nilahe.
28 “Aki tur fokarin maiyow ao fafari iti orot wabinamaim sabuw men kwani’obaiyih, naatu baise kwa abai’obaiyen i tit Jerusalem wanawanan sabuw etei tenonowar, naatu kwakok iti orot momorob ana ubar aki bain isan kwayayamatat.”
29 Loko lokago, Pitá ave aposolo lugáa kezagi anotó aliki láa liki li amemó: Vegenalitini gakó gele aleoko Ómasímini gakó gele ahuloakala nomive.
29 Peter naatu tur abarayah afa bairi hiyafutih hio, “Aki i God fanan anab men orot fanahimih.
30 Lekeza Izesuni nene zohota zaló apili hilikago, avotegini Ómasímo alémo otekago otimó neve.
30 It ata a’agir hai God Jesu kwa onaf tafanamaim kwa’onaf kwa’asabun momorob i morobone God bora’ah maiye,
31 Ómasímo Isilae vegená lekelisi likigika ali viligikiko lihimatini apasoleketative loko ámina ve nene agulizaki vele itó lugutó vizeaká vema alémo etó oake, galegutí alémo otekago, Ómasímini amatoka noive.
31 God bora’ah yen uman ana asukwafune ima’an, bonawiyenayan naatu baiyawasayan matar, saise Israel sabuw hai ef nabotawiy dogor baikitabiren naatu notawiyen hinab.
32 Lá okago, Ómasímini gakó gili aliaká niamoláa kemeaká noi Sikalahulímo itó lezagi ánigoko gelekunike ámina gakó lo lekemeaká noune, loko lo kimimó.
32 Aki i iti sawar hai sifrubonayah, naatu sabuw iyab hibifanabow isan God Anun Kakafiyin bitih auman siftirurubon.”
33 Loko lo kemekago, giliake, kizapaló golesa molokago, aposolo kipili hilinigi li hukamóza,
33 Kaniser sabuw iti tur hinonowar ana veya, gagamat yen bufutih hikokok kwanekwan i boro tur abarayah hita’asbunih.
34 Zuta vetini kansolegutí Palisaio monó ve makó minamó, agulizá Gamalielé. Áisi nene Mosé lo hukoko li gakó lainim-okimikago vegenalite ánigi lamaná a ve minamó. Áisi nene oteake aposoloma kilími hetó itave loko lokago, aposolo keza olíi hetó limiki niago,
34 Baise Pharisee orot wabin Gamaliel, ofafar bai’obaiyenayan, sabuw etei iti orot hikakakafiy, kou’ay wanawanan misir iuwih tur abarayah hibuwih hitit ufunamaim mar kafai hibat.
35 agivelagini láa loko lo kimimó: Isilae vese, lekeza imane vemú gili hee liiki netá matá ikitalo.
35 Naatu imaibo Kaniser iuwih eo, “Taituwau Israel, abisa iti orot isah kwayayakitifuw mata toniwa’an gewas kwananotabo kwanasinaf.
36 Gozapá ve makó minamó, agulizá Teutá ave loko mina vemámo nugulizaki ve napa nouve loko lokago, ve 400 aitoka gímizemóza, alika nene Teutoni apili ahulikago, vegená aitoka gímizemoláa kimisili ahulikago, hutilí iki viake apí a hoza nene ahulamó.
36 Kwananot iti boro’omo Theudas tit orot gagamin ta rouw eorereb naatu oro’orot etei 400 na’atube hikofan, Baise hi’a’asabun ana veya ana bai’ufununayah etei hitaragiy nanabin hin, naatu ana kou’ay re rumoromorob sawar.
37 Itó alika nene Galilaia mikasigutí ve makó agulizá Zutá eza lugulizá aliaká a gamenaló nene oteake, vegená gala vizeko ale goí ike lova mogoka ligo, lova apí amóza, ámina ve nene apili ahulikago, izegipa agunamotamola hutilí iki vamó neve.
37 Nati ufunamaim Judas Galilee orot sabuw hibiyab ana veya tit, sabuw bow kou’ay busuruf, baise i auman hi’asabun naatu ana bai’ufununayah hitaragiy nanabin hin.
38 Nenemú gakó imane lo likimitoze, gililo. Lekeza imane ve ahulikimikiko hanuva minatave. Keza gakó akó liki hoza nalemó nene kezáini kagata giliki nalitamó nene, gopa oko haha inogo ive.
38 Isan imih abisa iti boun emamatar isan au’uwi, iti orot kwaihamiyih, naatu kwa’uwih ten, anayabin orot ana notane hinayakitifuw hinasisinaf na’at boro nasawar.
39 Itó Ómasímo hize lé oketago nalitamó nene, lekeza Ómasímini hozava ali golesa itiki lova ali amikatave loko loú noko likipilinogo ive. Nenemú lakagata aleko noluve.
39 Baise Godane nanan na’at, kwa men karam boro kwana’otanih, kwa boro taiyuw God bairi kwanabiyow kwana’itin.”
40 Loko lo kemekago, keza gili aliake aposoloma kilímiki itiake segi nogosanitunú kipiliake, Izesuni agulizá nene goha avetó iki vegená li kememitave liki li hukikimiake kimiselemó.
40 Tur Abarayah hi’afih hirun naatu hirouw. Imaibo tur fokarin maiyow hi’uwih naatu hiofafarih Jesu wabin men hinao rerereb, naatu hi’uwih hai au ubar hin.
41 Kimisilikago, nivake, Guivahanimule loko lovoza hili netá aliki lepelemóza, Ómasímo nenemú gilimó etokave liki liake, kogoliza viziki kansoletini kovogisalokatí limiake vamó.
41 Tur Abarayah Kaniser hihamiyih hitit naatu ereyasisir auman hin, anayabin Jesu wabinamaim hibi’akir i igewasin kwanekwan.
42 Vake, gamena gamena monó zagusave napagú itó numúikú nene gologí oletative loko lo mololeta ve Izesuni gakó lamaná ahulamake miní amiki li kimi kimi iki minamó.
42 Mar etei Tafaror Baremaim naatu hai baremaim sabuw hibi’obaiyih naatu tur gewasin Jesu Keriso isan sabuw hai tur hi’o’owen.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.