João 7
Fulfulde Borgu NT (FUE_SIM) vs AAI
1 Ɓaawo majjum Yeesu e woosoo der Galili. O yiɗaa woosaago der Yahudiya gam hooreeɓe Yahuduuɓe e daarta no warirta mo.
1 Nati ufunamaim Jesu Galilee wanawanan run titit remor in, men kok au Judea tan anayabin Jew hai ukwarih hima hikakaif hitarab tamorob isan.
2 Tawi juulɗe Yahuduuɓe bi'eteeɗe juulɗe bukaaji ɓadike.
2 Baise Jew sabuw Yagama Sis ana hiyuw aa ana veya i nabiyubin,
3 Miiraaɓe Yeesu wi'i ɗum: «Eggu, jahaa Yahudiya gam aahiiɓe maa yi'a golle ɗe gaɗataa.
3 Imih Jesu taitin hi’o, “O boro efan iti inihamiy naatu inan Judea inatit, saise a bai’ufununayah bowabow gewasih abistan kusisinaf hina’itin.
4 Goɗɗo suuɗataa ko waɗata, to e yiɗi anneego. No aa waɗa golle ɗee, hollitin hoore maa himɓe.»
4 Anayabin orot yait sabuw etei su’ubin isan boro men wa’iwa’iramaim nabowamih. Baise bebeyanamaim nabow hina’itin. Imih a bowabow bebeyanamaim inabow tafaram tutufin etei ini’obaiyih hina’itin.”
5 Baa miiraaɓe makko goonɗinay mo.
5 I taiyuwin taitin men hitumitum, imih iti tur hi’o.
6 Yeesu wi'i ɓe: «Wakkati am waray taw, amma onon, wakkati fu laati nun wakkati mooɗon.
6 Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu au veya i men na tit, baise kwa a veya i mar etei bobotawiyen inu’in.
7 Himɓe duuniyaaru waawataa ko wanyi on, amma min, ɓee banyimmi gam mii seedoo golle maɓɓe wooɗaa.
7 Sabuw kwa boro men hinifutuwi, baise ayu boro hinifutuwu, anayabin ayu mar etei sabuw hai kakafih ao’orerereb.
8 Onon, jahee juulɗe ɗen. Min, mi yahataa, gam wakkati am waray taw.»
8 Hiyuw isan kwa akis kwanan ayu men bairit tanan, anayabin ayu au veya anababatun i men na tit.”
9 No o bati ɓe kaa ɗon, o jooɗii leydi Galili.
9 Iti na’atube eo, i Galilee wanawananamaim ma.
10 No miiraaɓe Yeesu yahi juulɗe ɗen, Yeesu bo yahi ton, amma o hollitay hoore makko, o suuɗii.
10 Taitin hiyuw isan hiyen hinan, i auman ufuh yen in, men bebeyanamaim in baise i wa’iwa’iramaim in.
11 Hooreeɓe Yahuduuɓe e daarta mo der juulɗe, e wi'a: «Toy o woni?»
11 Nati hiyuw wanawanan Jew hai ukwarih Jesu isan hinuwet sabuw hibabatiyih, “Iti orot menamaim ema’am?”
12 Himɓe ɗuuɓɓe e dumbitoo dow haala makko. Woɓɓe e wi'a: «Neɗɗo geeto nun!» Woɓɓe bo e wi'a: «Nun nun bane, majjinoowo himɓe nun.»
12 Sabuw wanawanahimaim baitarsibesib busuruf ra’at. Sabuw afa hi’o, “I orot gewasin,” afa hi’o, “Aiyabin i sabuw ebifufuwih?”
13 Goɗɗo suusay batango mo e daane towne, gam ɓee kula hooreeɓe Yahuduuɓe.
13 Baise men yait ta boro fanan aumetawat isan hitao, anayabin Jew ukwarih isah hibir.
14 Tawi juulɗe ɗen fecciri, go Yeesu fuɗɗi janŋingo der suudu Alla.
14 Hiyuw hi’aa na biyanfoun, Jesu na Tafaror Bar run naatu bai’obaiyen busuruf.
15 Haaynaare waɗi Yahuduuɓe sanne, ɓe bi'i: «Noy o waawiri dewte, kanko mo janŋay?»
15 Jew hai ukwarih hifofofor men kafai ta naatu hi’o, “Iti orot menamaim kirum iti so’ob bai?”
16 Yeesu toontii ɓe, wi'i: «Jande janŋinammi on, ƴiway e am. Diga to liloyɗo am, ɗum ƴiwi.
16 Imaibo Jesu iyafutih eo, “Bai’obaiyen ayu abi’obaiyi i men ayu nowau, baise God ayu biyafaru i nowan.
17 To neɗɗo e yiɗi waɗugo sago Alla, o annitan janŋinol am to Alla ƴiwi, naa bo to haalaaji am, e baawɗe am nun ƴiwi.
17 O Yait ta God anakok kusisinaf boro inaso’ob ayu au bai’obaiyen i Godane enan, ai ayu taiyuwu au fairamaim ao’o.
18 Batanoowo hoore mum, hoore mum nun daartanta tedduŋal. Amma daartoowo tedduŋal liloyɗo ɗum, oo ɗon gooŋa nun batata, fewre walaa e makko.
18 Yait taiyuwin ana fairamaim eo’o, i taiyuwin ana gewasin bain isan enunuwih, baise orot yait God ayu iyafaru anan ana gewasin enunuwih nati orot i turobe, i wanawananamaim men baifuwen ema’am.
19 Hinaa Muusa hokki on tawreeta na? Amma baa gooto mooɗon golliray tawreeta. Ko woni sabbu go oon daarta warugo am?»
19 Moses ofafar kwa it ai en? Aisim ofafafar men kwabi’ufunun naatu ayu rabu morobomih kwabiwa’an?”
20 Himɓe ɓen toontii mo, wi'i: «An, aa woodi ginnool. Moy daartata warugo maa?»
20 Sabuw hiya’afut hi’o, “O wanawan i demon tema’am. Yait o asabunimih ebiwa’an?”
21 Yeesu toontii ɓe: «Golle goote tan gaɗumi, on fu, haaynaare waɗi on.
21 Jesu iya’afutih eo, “Ayu ina’inan ta’imon asinaf kwa’itin naatu kwaifofor men kafaita.
22 Muusa hokkii laawol gaɗon julnol. Diga to Muusa du bane ŋol ƴiwi, diga to kaakiraaɓe mon nun, go oon julna suka nyalaane siwteteene.
22 Moses uwi natunat oro’orot Baiyariri hai veya’amaim hai ar, mo’oh kwa’afuw, nati i men Mosesine na, nati i kwa a’agir wabih gagamihine na. Imih kwa kek oro’orot hai ar mo’oh kwa’a’afuw.
23 To suka e julnee nyalaane siwteteene, gam to tawreeta Muusa ƴartee, gam ume monnotoɗon gam mi nyawtii tagaaɗo bumbum nyalaane siwteteene?
23 Kwa Baiyarir ana veya’amaim kek orot ana ar mo’on kwana’a’afuw nati Moses ana ofafar i men kwa’a’astu’ub, aisimamih ayu Baiyarir Ana Veya orot biyan tutufin abiyawas isan kwa ya esoso’ar?
24 Accee hiitoraago no ji'irton, amma gaɗee kiita poonnitiika.»
24 Men ufun ana’itininamaim sabuw kwanibabatiyih, baise a baibabatiyen i turobe’emaim kwanibatiyih.”
25 Go himɓe Urusaliima woɓɓe wi'i: «Hinaa oo ɗo ɓe daartata warugo na?
25 Nati isan Jerusalem sabuw afa hibusuruf hibatebat hi’o, “Orotoban iti i boun rabin morobomih ana ef tenunuwet?
26 Oo woni caka maɓɓe, oo bata, ɓe bi'ay mo gokka. Den mawɓe amen annitin nun kanko woni Cuɓaaɗo na?
26 Kwa’itin iban iti bebeyanamaim eo’o, naatu i men tur ta isan te’eo’omih. Kwa kwanotanot sabuw ukwarihiban hiso’ob gewas iti orot i turobe Rourubinen?
27 Oo ɗo kan, een anni to ƴiwi, amma to Cuɓaaɗo e wara, goɗɗo annataa to o ƴiwata.»
27 Baise iti orot menane nan i aki aso’ob; Rourubinen nanan anamaramaim boro men yait ta naso’ob i menane na.”
28 Tawi Yeesu e janŋina der suudu Alla, o bati e daane towne, o wi'i: «Oon annimmi, oon anni to ƴiwumi! Min bane waddi hoore am. Liloyɗo am laati nun gooŋaajo. Kanko woni mo on annaa.
28 Imaibo Jesu Tafaror bar wanawanan ma bi’obaibiyih fanan aumetawat na’in eo, “Turobe ayu kwa kwaso’ob, naatu menane anan kwa kwaso’ob? Ayu iti anan i men taiyuwu au kok ana, baise turobe ana God ayu iyunu ana. Nati orot kwa men kwaso’ob
29 Min, mii anni mo gam to makko ƴiwmi. Kanko liloymmi.»
29 ayu asu’ub, anayabin ayu ine ana naatu i iyunu ana.”
30 Den ɓe daarti no ɓe nanŋirta mo, amma goɗɗo junŋo mum meemaay mo, gam wakkati makko waray taw.
30 Nati’imaim sabuw bain fatuminamih hiwa’an, baise men yait ta biyan butubun, anayabin ana veya i men natit.
31 Ɗuuggal der jama'aare goonɗinii mo, wi'i: «To Cuɓaaɗo warii, o waɗan kaayeefi ɓuruɗi ɗi gorko oo waɗi na?»
31 Baise rou’ay gagamin wanawanan sabuw moumurin maiyow hitumitum naatu hi’o, “Rourubinen nanan ina’inan fairih moumurihika nasinaf iti orot boro nanatabir.”
32 Farisaaɓe nani ko himɓe ɓen dumbitintoo dow haala Yeesu. Hooreeɓe Limaamiiɓe e Farisaaɓe lili reenooɓe, nanŋa mo.
32 Rou’ay wanawanan Jesu sawar sisinaf isan hibitarsibesib Pharisee hinowar. Basit firis gagagamih naatu Pharisee Tafaror Bar ma’utayah hiyafarih hin Jesu bain fatuminamih.
33 Yeesu wi'i: «Min, mii wondi e mooɗon seɗɗa taw. Ɓaawo mum, mi wittan to liloyɗo am.
33 Imih Jesu eo, “Ayu boro men manin bairit tanama, naatu anamatabir maiye anan yait iyunu anan biyan anatit.
34 On daartan am, amma on jiitataa am, gam on baawataa ko yahi to gonumi.»
34 Kwa boro ayu kwananuwuhu, baise boro men kwanatita’uru, naatu ayu menamaim anama’am, kwa boro men kwanan.”
35 Yahuduuɓe ƴamontiri, wi'i: «Toy o yahata ko en baawataa ko yiiti mo? O yahan to himɓe meeɗen feroyɓe to Yunaninkeeɓe, o janŋina Yunaninkeeɓe na?
35 Jew sabuw taiyuwih hima hi’o, “Iti orot boro menamaim nan nama naatu it men karam tanatita’ur? Ai i boro nan Greek wanawanah ata sabuw hitagey nanabin tema’am imaim nama ni’obaibiyih?
36 O wi'ii en daartan mo, en jiitataa mo, gam en baawataa ko yahi to o tawetee. Kaye nun kaa ɗon bo?»
36 Kwa boro ayu isou kwananuwet baise boro men kwanatita’uru naatu ayu menamaim anama’am kwa boro men kwanan? Iti tur eo’o anayabin i abisa?”
37 Nyalaane sakitiineere der juulɗe ɗen ɓuri teddugo. Nyaanne mum, Yeesu darii, bati e daane towne, wi'i: «Neɗɗo fu ɗonɗaaɗo wara to am, yara.
37 Hiyuw gagamin hi’aa sasawar ana yomanin, Jesu misir naatu fanan aumetawat na’in eo, “Yait ta sikan namamamah, kwanihamiy nan ayu biyau harew natom!
38 Goonɗinɗo am fu, ‟ilaaɗi diyam yonki mawɗi ilan e ɓerne mum” hande no Dewte bati.»
38 Yait ayu inabitutumu na’at kuna biyau harew kutom. Buk Atamaninamaim eo na’atube ‘Harew yawasin boro o wanawananamaim nanunuw.’”
39 O batu nun kaa ɗon dow Ruuhu mo goonɗinɗo fu heɓata. Den Ruuhu hokkaaka taw, gam Yeesu teddinaaka taw.
39 Iti tur i sabuw iyab Jesu hinibitumitum Anun Kakafiyin hinabaib i isah eo. Iti boun ana veya Anun Kakafiyin i men yait itin bai, anayabin Jesu i men Tamah ana aiwob itinimih.
40 No woɓɓe der jama'aare nen nani haala ka, wi'i: «Lalley kanko woni Annabiijo.»
40 Rou’ay wanawanan hima tur hinonowar sabuw afa hi’o, “Anababatun iti orot i God ana dinab orot.”
41 Woɓɓe wi'i: «Kanko woni Cuɓaaɗo.» Woɓɓe bo wi'i: «Cuɓaaɗo ƴiwan diga Galili na?»
41 Afa hi’o, “Iti orot i Rourubinen.” Naatu sabuw afa ibanak hi’o, “Rourubinen ana orot i boro men Galilee’ine nan?
42 Dewte wi'ay ba, e lenyol annabi Dawda nun Cuɓaaɗo ƴiwata, der siire Baytilaama, to Dawda ƴiwi?
42 Buk Atamaninamaim eo Rourubinen i boro aiwob orot David ana rara’ane naatu boro Bethlehem David ana bar meraramaim.”
43 Jama'aare nen luudontiri gam makko.
43 Imih nati kou’ay wanawanan kouseb matar anayabin Jesu isan.
44 E woodi yiɗuɓe nanŋugo mo der maɓɓe, amma goɗɗo junŋo mum meemaay mo.
44 Sabuw afa hikok hitab hitafatum, baise men yait ta biyan butubun.
45 Reenooɓe warti to hooreeɓe Limaamiiɓe e Farisaaɓe, ɓe ƴami ɓe, ɓe bi'i: «Ko woni sabbu ko on gadday mo?»
45 Imaibo Tafaror bar ma’utenayah himatabir hin firis ukwarih naatu Pharisee biyah hitit naatu firis ukwarih himisir ma’utenayah hibatiyih, “Aisimamih men kwa bai kwana kwatit?”
46 Reenooɓe ɓen toontii, wi'i: «Abada goɗɗo batiray no gorko on batiri.»
46 Ma’utenayah hiya’afutih hi’o, “Iti orot tur eo’o, i men orot afa te’eo na’atube eomih!”
47 Farisaaɓe ƴami ɓe: «Onon bo on majjinaama hinaa?
47 Pharisee hibatiyih, “Kwa kwa’o anananiyan kwa auman ifuwi ebobonawiyi kakaf i?”
48 E woodi baa gooto der hooreeɓe, maa bo der Farisaaɓe goonɗinɗo mo na?
48 “Kwata’itin ukwarih afa o Pharisee orot afa tur hinonowaraban Jesu hitumitum?
49 Amma jama'aare ne annaa tawreeta, ne yaa'aane»
49 Aiyabin! Iti rou’ay Moses ana ofafar i men ta hiso’ob, imih i God ana orarafen baban tema’am!”
50 Gooto der maɓɓe, bi'eteeɗo Nikodemu, jahunooɗo to Yeesu wi'i ɓe:
50 I taiyuwih hai orot ta wabin Nicodemus i wan in Jesu biyan tit,
51 «Tawreeta meeɗen e hiitoo neɗɗo tawee nanaaka ko o bati, annaaka ko o waɗi na?»
51 Imih i ana kou’ay ibatiyih, “It ata ofafar eo orot anasinaf kakaf i wan tananuwet imaibo tanab tanan ata ofafaramaim tanibabatiy.”
52 Ɓe bi'i mo: «An bo a Galilinkeejo na? Wiɗita Dewte, a yi'an walaa annabiijo ƴiwuɗo Galili.» [
52 Hiya’afut hi’o, “Nicodemus o auman i Galilee orot? Baise Buk Atamaninamaim inanunuwet boro men inatita’ur, dinab orot i men Galilee’ine na.”
53 Ɓaawo mum, moy fu hooti wuro mum.
53 (Naatu rou’ay hima’am hitarboubun himisir hai bar hai bar hin.)
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.