João 11
Ipqitchuat Makpiġaat - Agaayyutim Uqałhi Iñupiatun (ESKNT) vs NVT
1 Iñuk Bethany-mi iñuuniaqtuaq atiqaqtuaq Lazarus-mik atniġñaliġñiqsuq. Taamna Bethany nunaaqqiuraq nukaġiik Mary-mlu Martha-mlu irviak.
1 Um homem chamado Lázaro estava doente. Ele morava em Betânia com suas irmãs, Maria e Marta.
2 Taamnaguuq Mary taimña kuviriruaq tipraġiksaumik Atanġum isigaiñun aasrii allaqługich nutchamiñik. Taavruma aŋutnunġa Lazarus atniġñaliġñiqsuq.
2 Foi Maria, a irmã de Lázaro, que mais tarde derramou perfume caro nos pés do Senhor e os enxugou com os cabelos.
3 Nukaġiik aġnak tuyuqaġniqsuk Jesus-mun kilgutmik itnaqługu, “Ataniiq, iḷauraannan piqpagikkan atniġñaliqsuq.”
3 As duas irmãs enviaram um recado a Jesus, dizendo: “Senhor, seu amigo querido está muito doente”.
4 Jesus tusraa'ami nipliqsuq, “Taamna atniġñaq isruqanġitchuq tuqułiġmun. Atuummigisiruq kamagikkaułiksraŋanun Agaayyutim, aasriiñ Agaayyutim Iġñiŋa kamanaqsikkautquplugu taavrumuuna atniġñakun.”
4 Quando Jesus ouviu isso, disse: “A doença de Lázaro não acabará em morte. Ela aconteceu para a glória de Deus, para que o Filho de Deus receba glória por meio dela”.
5 Jesus-ŋum piqpagigai Martha-lu aniqataalu Mary Lazarus-lu.
5 Jesus amava Marta, Maria e Lázaro.
6 Ilaan tusraa'amiuŋ Lazarus atniġñaġnipḷugu, irviŋmiñi ittuallapsaaġniqsuq malġuŋni uvluŋni.
6 Ouvindo, portanto, que Lázaro estava doente, ficou mais dois dias onde estava.
7 Tarakŋa maliġuaqtini nipliutiniġai, “Ki, utitqiḷḷakta Judea-mun!”
7 Depois, disse a seus discípulos: “Vamos voltar para a Judeia”.
8 Maliġuaqtaiñ kiuniġaat, “Iḷisautrii! Uvvaquyuuraqnaami Jew-ŋuruat iyaġaŋnik miḷuqtuġniaġugaatin, utiġnialgitpiñmi taamuŋa?”
8 Os discípulos se opuseram, dizendo: “Rabi, apenas alguns dias atrás o povo da Judeia tentou apedrejá-lo. Ainda assim, o senhor vai voltar para lá?”.
9 Jesus nipliqsuq, “Uvlum qaumaniŋa sassaqanġitpa qulit malġuŋnik? Iñuk uvlum qaumaniŋani igliġumi putukkitchumiñaitchuq, atakkii qiñiqługu siqiñġum qaummataa marruma nunam.
9 Jesus respondeu: “Há doze horas de claridade todos os dias. Durante o dia, as pessoas podem andar com segurança. Conseguem enxergar, pois têm a luz deste mundo.
10 Aglaan unnuam taaqtuami igliġumi, putukkitkisiruq piiḷḷuni qaumamik.”
10 À noite, porém, correm o risco de tropeçar, pois não há luz”.
11 Jesus taatnaqqaaqługich nipliġñiqsuq, “Iḷauraaqput Lazarus siñiksaqtuq, aglaan iqiiqsitchaqtuġniaġiga.”
11 E acrescentou: “Nosso amigo Lázaro adormeceu, mas agora vou despertá-lo”.
12 Maliġuaqtaiñ kiuniġaat, “Ataniiq, siñikkumi iłuaqsiñiaqtuq.”
12 Os discípulos disseram: “Senhor, se ele dorme é porque logo vai melhorar!”.
13 Aglaan Jesus piñiqsuaq Lazarus tuqunipḷugu. Taapkua isrumaniqsut uqaġasrukniaqługu siñiksapiaqtuamik.
13 Pensavam que Jesus falava apenas do repouso do sono, mas ele se referia à morte de Lázaro.
14 Jesus nipliutiniġai nalupqinaiqł̣ugu, “Lazarus tuquruq.
14 Então ele disse claramente: “Lázaro está morto.
15 Aglaan piqutigiplusri, quyaruŋa taamani inġił̣ł̣apkun, ukpiqsrisiñiquplusri pitḷuglugu. Utlaglakput!”
15 E, por causa de vocês, eu me alegro por não ter estado lá, pois agora vocês vão crer de fato. Venham, vamos até ele”.
16 Thomas, taiyuutilik Malġimik, nipliġñiqsuq maliġuaqtauqatmiñun, “Ki! Iḷisautrii, piqasriġḷakput! Uvagullu tuquqatigiyumigikput!”
16 Tomé, apelidado de Gêmeo, disse aos outros discípulos: “Vamos até lá também para morrer com Jesus”.
17 Jesus tikitñami, iḷitchuġiniġaa Lazarus iḷuviqtauŋaniksimaplugu sisamani uvluni.
17 Quando Jesus chegou a Betânia, disseram-lhe que Lázaro estava no túmulo havia quatro dias.
18 Bethany-guuq uŋasriguni inġiññiqsuq Jerusalem-miñ. Sivisutilaaqaġniqsuq malġuktun mile-laksrayuŋnatun.
18 Betânia ficava a cerca de três quilômetros de Jerusalém,
19 Aasriiñ Jew-ŋuruat iñugiaktuat aggiġñiqsut, Martha-lu Mary-lu qiñiġiaqługik araaqtuġiaqługik aniŋauraŋaknik tuqułhagun.
19 e muitos moradores da região tinham vindo consolar Marta e Maria pela perda do irmão.
20 Martha-m tusraa'amiuŋ Jesus aggiaqsipḷugu anipḷuni paaġniġaa. Aglaan Mary aimmiñiqsuq.
20 Quando Marta soube que Jesus estava chegando, foi ao seu encontro. Maria, porém, ficou em casa.
21 Martha-m Jesus nipliutigaa, “Ataniiq! Uvani itchuvich, aniŋauraġa tuqunayaitchuq.
21 Marta disse a Jesus: “Se o Senhor estivesse aqui, meu irmão não teria morrido.
22 Aglaan iḷisimagiga, pakmaunniiñ Agaayyutim qaitchitḷagaatin, qanusripayaamik iŋiġuvich iŋmiñiñ.”
22 Mas sei que, mesmo agora, Deus lhe dará tudo que pedir”.
23 Jesus-ŋum nipliutigaa, “Aniŋauran aŋipchakkaugisiruq.”
23 Jesus lhe disse: “Seu irmão vai ressuscitar”.
24 Martha-m nipliutigaa, “Kaŋiqsimagiga Ilaan aŋipchakkaugisił̣ha aqulliġmi uvlumi.”
24 “Sim”, respondeu Marta. “Ele vai ressuscitar quando todos ressuscitarem, no último dia.”
25 Jesus-ŋum nipliutigaa, “Uvaŋa aŋitqigviuruŋa suli iñuułhupluŋa. Kisupayaaq tunŋapluni ukpiqsriruaq uvamnik iñuugisiruq tuquŋagaluaqtuaqunniiñ.
25 Então Jesus disse: “Eu sou a ressurreição e a vida. Quem crê em mim viverá, mesmo depois de morrer.
26 Suli kisupayaaq iñuuruaq ukpiqsripḷuni uvamnik tuquyumiñaipiaqtuq. Taamna ukpiġiviuŋ?”
26 Quem vive e crê em mim jamais morrerá. Você crê nisso, Marta?”.
27 Martha-m kiugaa, “Aa! Ataniiq! Ukpiġigiga Christ-ŋułhiñ, Agaayyutim Iġñiġiplutin, aggiqsuksrautauruaq nunamun.”
27 “Sim, Senhor”, respondeu ela. “Eu creio que o senhor é o Cristo, o Filho de Deus, aquele que veio ao mundo da parte de Deus.”
28 Martha taatnaqqaaqhuni utiġniqsuq, aasrii Mary aniqatni tuqłuqługu nalunaitchipḷuni, “Iḷisautri aggiġñiqsuq, amma utlaqugaatin.”
28 Em seguida, voltou para casa. Chamou Maria à parte e disse: “O Mestre está aqui e quer ver você”.
29 Mary-m tusraa'amiuŋ iġñiqsruqhuni paaġiaġniġaa.
29 Maria se levantou de imediato e foi até ele.
30 Jesus-suli tikiñŋaniksimaitḷuni nunaaqqimun aglaan itluni taivrumani Martha-m paaġiviani.
30 Jesus tinha ficado fora do povoado, no lugar onde Marta havia se encontrado com ele.
31 Jew-ŋuruatguuq tarani Mary-m tupqani ittuat araaqtuġniaqługu qiñiqamitruŋ makitluni aniaqsiḷiqman, isrumaniqsut iḷuviġmun qiatyaaqsiñipḷugu aasrii aniqasriqł̣ugu.
31 Quando as pessoas que estavam na casa viram Maria sair apressadamente, imaginaram que ela ia ao túmulo de Lázaro chorar e a seguiram.
32 Mary-m tikitḷugu Jesus qiñiqamiuŋ isigaiñun punniqsuq nipliqhuni, “Ataniiq! Uvani itchuvich, aniŋauraġa tuqunayaitchuq.”
32 Assim que chegou ao lugar onde Jesus estava e o viu, caiu a seus pés e disse: “Se o Senhor estivesse aqui, meu irmão não teria morrido”.
33 Jesus-guuq qiñiqamiuŋ Mary kiñuvġuruaq qiapluni tamatkualu Jew-ŋuruat tuvaaqataiñ qiaqasriqł̣ugu, ilaaptuuq iłuiḷḷiullapiaġniqsuq Irrutchiġmiñi iḷunŋutchakhuni.
33 Quando Jesus viu Maria chorar, e o povo também, sentiu profunda indignação e grande angústia.
34 Apiqsruġniqsuq, “Napmunimma iḷuviqpisiuŋ?” Taapkua kiuniġaat, “Ataniiq! Maliguta qiñiġiaġuŋ!”
34 “Onde vocês o colocaram?”, perguntou. Eles responderam: “Senhor, venha e veja”.
35 Jesus-tuuq qulviruq.
35 Jesus chorou.
36 Jew-ŋuruat qiñiqamitruŋ nipliġñiqsut, “Qanutun atqunaq piqpagitigigaluaġniqpauŋ!”
36 As pessoas que estavam por perto disseram: “Vejam como ele o amava!”.
37 Aglaali iḷaŋich nipliġñiqsut, “Uvva uuma qiñitlasripchaitḷaruam ayauŋaruam irraknik tuqqutchaiḷiyumiñaiññayaġniqpauŋ Lazarus, amaġaa?”
37 Outros, porém, disseram: “Este homem curou um cego. Não poderia ter impedido que Lázaro morresse?”.
38 Iłuiḷḷiullapiaqhuni Jesus utlautiniqsuq iḷuviġmun inillaksimaruamun sisitun ittuamun taluplugu iyaġakpaŋmik.
38 Jesus, sentindo-se novamente indignado, chegou ao túmulo, uma gruta com uma pedra fechando a entrada.
39 Jesus tiliñiġai, “Iyaġak piiqsiuŋ!” Martha nipliġñiqsuq tuquruam aġnaunġa, “Ataniiq! Tipliġuŋnaqsiruq. Sisamani uvluni iḷuviqtuaŋaniksimaruq.”
39 “Rolem a pedra para o lado”, ordenou. “Senhor, ele está morto há quatro dias”, disse Marta, a irmã do falecido. “O mau cheiro será terrível.”
40 Jesus nipliutigaa, “Uqautianikkugaakpiñ, ukpiqqutiqaġuvich qiñiġayaġniqsutin Agaayyutim kamanautaanik.”
40 Jesus respondeu: “Eu não lhe disse que, se você cresse, veria a glória de Deus?”.
41 Tarakŋa tamatkua iñuich iyaġak piiqmatruŋ, Jesus aaġluqhuni nipliġñiqsuq, “Aapaaŋ! Quyagikpiñ tusraaraġi'apŋa.
41 Então rolaram a pedra para o lado. Jesus olhou para o céu e disse: “Pai, eu te agradeço porque me ouviste.
42 Iḷisimaruŋa ataramik naalaġnigikma. Taamna nipliutigigiga piqutigiplugich makua iñuich qichaqtuat uvani ukpiqsritquplugich tuyuqałłapkun uvamnik.”
42 Tu sempre me ouves, mas eu disse isso por causa de todas as pessoas que estão aqui, para que elas creiam que tu me enviaste”.
43 Taatnaanikami nipitusripḷuni tuqłuġniqsuq, “Lazarus, anniiñ!”
43 Então Jesus gritou: “Lázaro, venha para fora!”.
44 Tuquŋaruaq aniñiqsuq iḷuviqsisinik nimiqsruqtat argai isigaiḷḷu kigiñaŋalu. Jesus nipliutiniġai, “Qiḷġutaiġḷugu aullaqtitchiuŋ.”
44 E o morto saiu, com as mãos e os pés presos com faixas e o rosto envolto num pano. Jesus disse: “Desamarrem as faixas e deixem-no ir!”.
45 Jew-ŋuruat iñugiaktuat Mary-muqattaaqsimaruat qiñiqługu Jesus iñiqtaŋa, turvigiplugu ukpiġiagutriñiqsut ilaanik.
45 Muitos dos judeus que estavam com Maria creram em Jesus quando viram isso.
46 Aglaan iḷaŋich Jew-ŋuruat Pharisee-ŋuruanun utiġniqsut, aasrii uqautiplugich Jesus iñiqtaŋanik.
46 Alguns, no entanto, foram aos fariseus e contaram o que Jesus tinha feito.
47 Taatnaqhutiŋ Pharisee-ŋuruatlu qaukłiŋiḷḷu agaayuliqsit kattutriñiqsut uqaqsittaaqtitchirinik uqaqatigiigukhutiŋ itnaqhutiŋ, “Qanuġisivisa quviqnaqsipḷugu savaaŋigun taivruma iñuum iñiqtaigun?”
47 Então os principais sacerdotes e fariseus reuniram o conselho dos líderes do povo. “Que vamos fazer?”, perguntavam uns aos outros. “Sem dúvida, este homem realiza muitos sinais.
48 “Ilaatuuqtitchuptigu taatna iñupayaam ukpiġiagutigisigaa. Aasriiḷi Rome-maġmiut qaukłiŋich piyaqquġisigaat agaayyuvikpakput suli nunaaqqiqput.”
48 Se permitirmos que continue assim, logo todos crerão nele. Então o exército romano virá e destruirá nosso templo e nossa nação.”
49 Taapkua iḷaŋarguuq atiqaqtuaq Caiaphas-mik, qaukłiupluni agaayuliqsi tamarrumani ukiumi, nipliġñiqsuq, “Kaŋiqsimaiḷġataqtusri!
49 Caifás, o sumo sacerdote naquele ano, disse: “Vocês não sabem o que estão dizendo!
50 Iḷisimanġitpisiuŋ iłuatlułha uvaptiknun atautchim iñuum tuqqutaułha piqusriġuni iñuŋnik uumakŋa iluqaġmi nunaaqqim piyaqqukkaułhaniñ?”
50 Não percebem que é melhor para vocês que um homem morra pelo povo em vez de a nação inteira ser destruída?”.
51 Taatnaguuq nipliñġiññiqsuq iŋmiñiłhiñaq, aglaan qaukłiupluni agaayuliqsaupluni tamarrumani ukiumi, ilaan sivuniksriqiginiġaa Jesus-ŋum tuqqutrił̣iksraŋa Jew-ŋuruanik,
51 Não disse isso por si mesmo, mas, sendo o sumo sacerdote naquele ano, profetizou que Jesus morreria pela nação inteira.
52 taapkuniŋałhiñaunġitchuaq aglaan atausriġuqtitchitqiguni aŋayuqaaġiisun iluqaitñik siammayaaqsimaruanik ukpiqsriruanik Agaayyutmun.
52 E não apenas por aquela nação, mas para reunir em um só corpo todos os filhos de Deus espalhados ao redor do mundo.
53 Taatnaqhutiŋ tamarrumakŋa uvlumiñaglaan Jew-ŋuruat qaukłiŋich sivunniuġniqsut, qanuġlugu tuqqutchukługu Jesus.
53 Daquele dia em diante, começaram a tramar a morte de Jesus.
54 Taatnaqhuni Jesus igliġatqiñġiññiqsuq sagviḷuni Judea-mi. Aglaan aullaġniqsuq nunamun qanittuamun suviksraiḷaamun nunaaqqimun atiqaqtuamun Ephraim-mik, aasrii tarani itkaqsipḷutiŋ maliġuaqtiniḷu.
54 Por essa razão, Jesus parou de andar no meio do povo. Foi para um lugar próximo do deserto, para o povoado de Efraim, onde permaneceu com seus discípulos.
55 Jew-ŋuruat niġiqpagvikaaŋat taggisiqaqtuaq Apqusraaqtitaułiġmik qalliñiqsuq, aasrii iñugiaktuat iñuich nunamiñ utlautipluni Jerusalem-mun niġiqpagvikaam sivuani itqanaiyaġiaqhutiŋ, qaayuġnaityaqhutiŋ iŋmiknik [maliglugu maliġutaksraq].
55 Faltava pouco tempo para a festa judaica da Páscoa, e muita gente de toda a região chegou a Jerusalém para participar da cerimônia de purificação, antes que a Páscoa começasse.
56 Iñuich niġiuŋniqsut Jesus-mik, Jew-ŋuruat agaayyuvikpaŋatnun kati'amiŋ apiqsruqtautiplutiŋ, “Qanuġli isrumavich? Nalupqinaitchuq utlautigisuknaitchuq niġiqpagvikaamun taavrumani.”
56 Continuavam procurando Jesus e, estando eles no templo, perguntavam uns aos outros: “O que vocês acham? Será que ele virá para a Páscoa?”.
57 Qaukłiŋich agaayuliqsit Pharisee-ŋuruatlu tiliriñiqsuat kia iñuum iḷitchuġikpagu naniitilaaŋa Jesus kilgutigitquplugu iliŋisa tigusrukługu.
57 Enquanto isso, os principais sacerdotes e fariseus deram ordem para que, se alguém soubesse onde Jesus estava, o denunciasse de imediato, a fim de que o prendessem.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.