João 11

Ipqitchuat Makpiġaat - Agaayyutim Uqałhi Iñupiatun (ESKNT) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Iñuk Bethany-mi iñuuniaqtuaq atiqaqtuaq Lazarus-mik atniġñaliġñiqsuq. Taamna Bethany nunaaqqiuraq nukaġiik Mary-mlu Martha-mlu irviak.
1 Um homem chamado Lázaro estava doente. Ele era de Betânia, da aldeia de Maria e de sua irmã Marta.
2 Taamnaguuq Mary taimña kuviriruaq tipraġiksaumik Atanġum isigaiñun aasrii allaqługich nutchamiñik. Taavruma aŋutnunġa Lazarus atniġñaliġñiqsuq.
2 Esta Maria, cujo irmão Lázaro estava doente, era a mesma que ungiu o Senhor com perfume e lhe enxugou os pés com os seus cabelos.
3 Nukaġiik aġnak tuyuqaġniqsuk Jesus-mun kilgutmik itnaqługu, “Ataniiq, iḷauraannan piqpagikkan atniġñaliqsuq.”
3 Por isso, as irmãs de Lázaro mandaram dizer a Jesus: — Aquele que o Senhor ama está doente.
4 Jesus tusraa'ami nipliqsuq, “Taamna atniġñaq isruqanġitchuq tuqułiġmun. Atuummigisiruq kamagikkaułiksraŋanun Agaayyutim, aasriiñ Agaayyutim Iġñiŋa kamanaqsikkautquplugu taavrumuuna atniġñakun.”
4 Ao receber a notícia, Jesus disse:
5 Jesus-ŋum piqpagigai Martha-lu aniqataalu Mary Lazarus-lu.
5 Ora, Jesus amava Marta e a irmã dela, e também Lázaro.
6 Ilaan tusraa'amiuŋ Lazarus atniġñaġnipḷugu, irviŋmiñi ittuallapsaaġniqsuq malġuŋni uvluŋni.
6 Quando soube que Lázaro estava doente, ainda se demorou dois dias no lugar onde estava.
7 Tarakŋa maliġuaqtini nipliutiniġai, “Ki, utitqiḷḷakta Judea-mun!”
7 Depois, disse aos seus discípulos:
8 Maliġuaqtaiñ kiuniġaat, “Iḷisautrii! Uvvaquyuuraqnaami Jew-ŋuruat iyaġaŋnik miḷuqtuġniaġugaatin, utiġnialgitpiñmi taamuŋa?”
8 Os discípulos disseram: — Mestre, ainda há pouco os judeus queriam apedrejá-lo! E o senhor quer voltar para lá?
9 Jesus nipliqsuq, “Uvlum qaumaniŋa sassaqanġitpa qulit malġuŋnik? Iñuk uvlum qaumaniŋani igliġumi putukkitchumiñaitchuq, atakkii qiñiqługu siqiñġum qaummataa marruma nunam.
9 Jesus respondeu:
10 Aglaan unnuam taaqtuami igliġumi, putukkitkisiruq piiḷḷuni qaumamik.”
10 Mas, se andar de noite, tropeça, porque nele não há luz.
11 Jesus taatnaqqaaqługich nipliġñiqsuq, “Iḷauraaqput Lazarus siñiksaqtuq, aglaan iqiiqsitchaqtuġniaġiga.”
11 Tendo dito isso, acrescentou:
12 Maliġuaqtaiñ kiuniġaat, “Ataniiq, siñikkumi iłuaqsiñiaqtuq.”
12 Então os discípulos disseram: — Senhor, se dorme, estará salvo.
13 Aglaan Jesus piñiqsuaq Lazarus tuqunipḷugu. Taapkua isrumaniqsut uqaġasrukniaqługu siñiksapiaqtuamik.
13 Jesus falava da morte de Lázaro, mas eles pensavam que tivesse falado do repouso do sono.
14 Jesus nipliutiniġai nalupqinaiqł̣ugu, “Lazarus tuquruq.
14 Então Jesus lhes disse claramente:
15 Aglaan piqutigiplusri, quyaruŋa taamani inġił̣ł̣apkun, ukpiqsrisiñiquplusri pitḷuglugu. Utlaglakput!”
15 Por causa de vocês me alegro de que não estivesse lá, para que vocês possam crer. Mas vamos até ele.
16 Thomas, taiyuutilik Malġimik, nipliġñiqsuq maliġuaqtauqatmiñun, “Ki! Iḷisautrii, piqasriġḷakput! Uvagullu tuquqatigiyumigikput!”
16 Então Tomé, chamado Dídimo, disse aos outros discípulos: — Vamos também nós para morrer com o Mestre!
17 Jesus tikitñami, iḷitchuġiniġaa Lazarus iḷuviqtauŋaniksimaplugu sisamani uvluni.
17 Quando Jesus chegou, encontrou Lázaro já sepultado havia quatro dias.
18 Bethany-guuq uŋasriguni inġiññiqsuq Jerusalem-miñ. Sivisutilaaqaġniqsuq malġuktun mile-laksrayuŋnatun.
18 Ora, Betânia ficava a mais ou menos três quilômetros de Jerusalém.
19 Aasriiñ Jew-ŋuruat iñugiaktuat aggiġñiqsut, Martha-lu Mary-lu qiñiġiaqługik araaqtuġiaqługik aniŋauraŋaknik tuqułhagun.
19 Muitos dos judeus vieram visitar Marta e Maria, a fim de consolá-las por causa do irmão.
20 Martha-m tusraa'amiuŋ Jesus aggiaqsipḷugu anipḷuni paaġniġaa. Aglaan Mary aimmiñiqsuq.
20 Marta, quando soube que Jesus estava chegando, foi encontrar-se com ele; Maria, porém, ficou sentada em casa.
21 Martha-m Jesus nipliutigaa, “Ataniiq! Uvani itchuvich, aniŋauraġa tuqunayaitchuq.
21 Então Marta disse a Jesus: — Se o Senhor estivesse aqui, o meu irmão não teria morrido.
22 Aglaan iḷisimagiga, pakmaunniiñ Agaayyutim qaitchitḷagaatin, qanusripayaamik iŋiġuvich iŋmiñiñ.”
22 Mas também sei que, mesmo agora, tudo o que o senhor pedir a Deus, ele concederá.
23 Jesus-ŋum nipliutigaa, “Aniŋauran aŋipchakkaugisiruq.”
23 Jesus disse a ela:
24 Martha-m nipliutigaa, “Kaŋiqsimagiga Ilaan aŋipchakkaugisił̣ha aqulliġmi uvlumi.”
24 Ao que Marta respondeu: — Eu sei que ele há de ressurgir na ressurreição, no último dia.
25 Jesus-ŋum nipliutigaa, “Uvaŋa aŋitqigviuruŋa suli iñuułhupluŋa. Kisupayaaq tunŋapluni ukpiqsriruaq uvamnik iñuugisiruq tuquŋagaluaqtuaqunniiñ.
25 Então Jesus declarou:
26 Suli kisupayaaq iñuuruaq ukpiqsripḷuni uvamnik tuquyumiñaipiaqtuq. Taamna ukpiġiviuŋ?”
26 E todo o que vive e crê em mim não morrerá eternamente. Você crê nisto?
27 Martha-m kiugaa, “Aa! Ataniiq! Ukpiġigiga Christ-ŋułhiñ, Agaayyutim Iġñiġiplutin, aggiqsuksrautauruaq nunamun.”
27 Marta respondeu: — Sim, Senhor! Eu creio que o senhor é o Cristo, o Filho de Deus que devia vir ao mundo.
28 Martha taatnaqqaaqhuni utiġniqsuq, aasrii Mary aniqatni tuqłuqługu nalunaitchipḷuni, “Iḷisautri aggiġñiqsuq, amma utlaqugaatin.”
28 Depois de dizer isto, Marta foi chamar Maria, a sua irmã, e lhe disse em particular: — O Mestre chegou e está chamando você.
29 Mary-m tusraa'amiuŋ iġñiqsruqhuni paaġiaġniġaa.
29 Quando Maria ouviu isso, levantou-se depressa e foi até ele,
30 Jesus-suli tikiñŋaniksimaitḷuni nunaaqqimun aglaan itluni taivrumani Martha-m paaġiviani.
30 pois Jesus ainda não tinha entrado na aldeia, mas permanecia onde Marta o havia encontrado.
31 Jew-ŋuruatguuq tarani Mary-m tupqani ittuat araaqtuġniaqługu qiñiqamitruŋ makitluni aniaqsiḷiqman, isrumaniqsut iḷuviġmun qiatyaaqsiñipḷugu aasrii aniqasriqł̣ugu.
31 Os judeus que estavam com Maria em casa e a consolavam, vendo-a levantar-se depressa e sair, seguiram-na, pensando que ela ia ao túmulo para chorar.
32 Mary-m tikitḷugu Jesus qiñiqamiuŋ isigaiñun punniqsuq nipliqhuni, “Ataniiq! Uvani itchuvich, aniŋauraġa tuqunayaitchuq.”
32 Quando Maria chegou ao lugar onde Jesus estava, ao vê-lo, lançou-se aos seus pés, dizendo: — Se o Senhor estivesse aqui, o meu irmão não teria morrido.
33 Jesus-guuq qiñiqamiuŋ Mary kiñuvġuruaq qiapluni tamatkualu Jew-ŋuruat tuvaaqataiñ qiaqasriqł̣ugu, ilaaptuuq iłuiḷḷiullapiaġniqsuq Irrutchiġmiñi iḷunŋutchakhuni.
33 Quando Jesus viu que ela chorava, e que os judeus que a acompanhavam também choravam, agitou-se no espírito e se comoveu.
34 Apiqsruġniqsuq, “Napmunimma iḷuviqpisiuŋ?” Taapkua kiuniġaat, “Ataniiq! Maliguta qiñiġiaġuŋ!”
34 E perguntou: Eles responderam: — Senhor, venha ver!
35 Jesus-tuuq qulviruq.
35 Jesus chorou.
36 Jew-ŋuruat qiñiqamitruŋ nipliġñiqsut, “Qanutun atqunaq piqpagitigigaluaġniqpauŋ!”
36 Então os judeus disseram: — Vejam o quanto ele o amava.
37 Aglaali iḷaŋich nipliġñiqsut, “Uvva uuma qiñitlasripchaitḷaruam ayauŋaruam irraknik tuqqutchaiḷiyumiñaiññayaġniqpauŋ Lazarus, amaġaa?”
37 Mas alguns disseram: — Será que ele, que abriu os olhos ao cego, não podia fazer com que Lázaro não morresse?
38 Iłuiḷḷiullapiaqhuni Jesus utlautiniqsuq iḷuviġmun inillaksimaruamun sisitun ittuamun taluplugu iyaġakpaŋmik.
38 Jesus, agitando-se novamente em si mesmo, foi até o túmulo, que era uma gruta em cuja entrada tinham colocado uma pedra.
39 Jesus tiliñiġai, “Iyaġak piiqsiuŋ!” Martha nipliġñiqsuq tuquruam aġnaunġa, “Ataniiq! Tipliġuŋnaqsiruq. Sisamani uvluni iḷuviqtuaŋaniksimaruq.”
39 Então Jesus ordenou: Marta, irmã do falecido, disse a Jesus: — Senhor, já cheira mal, porque está morto há quatro dias.
40 Jesus nipliutigaa, “Uqautianikkugaakpiñ, ukpiqqutiqaġuvich qiñiġayaġniqsutin Agaayyutim kamanautaanik.”
40 Jesus respondeu:
41 Tarakŋa tamatkua iñuich iyaġak piiqmatruŋ, Jesus aaġluqhuni nipliġñiqsuq, “Aapaaŋ! Quyagikpiñ tusraaraġi'apŋa.
41 Então tiraram a pedra. E Jesus, levantando os olhos para o céu, disse:
42 Iḷisimaruŋa ataramik naalaġnigikma. Taamna nipliutigigiga piqutigiplugich makua iñuich qichaqtuat uvani ukpiqsritquplugich tuyuqałłapkun uvamnik.”
42 Eu sei que sempre me ouves, mas falei isso por causa da multidão presente, para que creiam que tu me enviaste.
43 Taatnaanikami nipitusripḷuni tuqłuġniqsuq, “Lazarus, anniiñ!”
43 E, depois de dizer isso, clamou em alta voz:
44 Tuquŋaruaq aniñiqsuq iḷuviqsisinik nimiqsruqtat argai isigaiḷḷu kigiñaŋalu. Jesus nipliutiniġai, “Qiḷġutaiġḷugu aullaqtitchiuŋ.”
44 Aquele que tinha morrido saiu, tendo os pés e as mãos amarrados com ataduras e o rosto envolto num lenço. Então Jesus lhes ordenou:
45 Jew-ŋuruat iñugiaktuat Mary-muqattaaqsimaruat qiñiqługu Jesus iñiqtaŋa, turvigiplugu ukpiġiagutriñiqsut ilaanik.
45 Muitos dos judeus que tinham vindo visitar Maria, vendo o que Jesus havia feito, creram nele.
46 Aglaan iḷaŋich Jew-ŋuruat Pharisee-ŋuruanun utiġniqsut, aasrii uqautiplugich Jesus iñiqtaŋanik.
46 Outros, porém, foram até os fariseus e lhes contaram o que Jesus havia feito.
47 Taatnaqhutiŋ Pharisee-ŋuruatlu qaukłiŋiḷḷu agaayuliqsit kattutriñiqsut uqaqsittaaqtitchirinik uqaqatigiigukhutiŋ itnaqhutiŋ, “Qanuġisivisa quviqnaqsipḷugu savaaŋigun taivruma iñuum iñiqtaigun?”
47 Então os principais sacerdotes e os fariseus convocaram o Sinédrio e disseram: — O que estamos fazendo, uma vez que este homem opera muitos sinais?
48 “Ilaatuuqtitchuptigu taatna iñupayaam ukpiġiagutigisigaa. Aasriiḷi Rome-maġmiut qaukłiŋich piyaqquġisigaat agaayyuvikpakput suli nunaaqqiqput.”
48 Se o deixarmos assim, todos crerão nele; depois, virão os romanos e tomarão não só o nosso lugar, mas a própria nação.
49 Taapkua iḷaŋarguuq atiqaqtuaq Caiaphas-mik, qaukłiupluni agaayuliqsi tamarrumani ukiumi, nipliġñiqsuq, “Kaŋiqsimaiḷġataqtusri!
49 Mas um deles, Caifás, que era sumo sacerdote naquele ano, advertiu-os, dizendo: — Vocês não sabem nada,
50 Iḷisimanġitpisiuŋ iłuatlułha uvaptiknun atautchim iñuum tuqqutaułha piqusriġuni iñuŋnik uumakŋa iluqaġmi nunaaqqim piyaqqukkaułhaniñ?”
50 nem entendem que é melhor para vocês que morra um só homem pelo povo e que não venha a perecer toda a nação.
51 Taatnaguuq nipliñġiññiqsuq iŋmiñiłhiñaq, aglaan qaukłiupluni agaayuliqsaupluni tamarrumani ukiumi, ilaan sivuniksriqiginiġaa Jesus-ŋum tuqqutrił̣iksraŋa Jew-ŋuruanik,
51 Ora, Caifás não disse isto por conta própria, mas, sendo sumo sacerdote naquele ano, profetizou que Jesus estava para morrer pela nação.
52 taapkuniŋałhiñaunġitchuaq aglaan atausriġuqtitchitqiguni aŋayuqaaġiisun iluqaitñik siammayaaqsimaruanik ukpiqsriruanik Agaayyutmun.
52 E não somente pela nação, mas também para reunir em um só corpo os filhos de Deus, que andam dispersos.
53 Taatnaqhutiŋ tamarrumakŋa uvlumiñaglaan Jew-ŋuruat qaukłiŋich sivunniuġniqsut, qanuġlugu tuqqutchukługu Jesus.
53 Desde aquele dia, resolveram matar Jesus.
54 Taatnaqhuni Jesus igliġatqiñġiññiqsuq sagviḷuni Judea-mi. Aglaan aullaġniqsuq nunamun qanittuamun suviksraiḷaamun nunaaqqimun atiqaqtuamun Ephraim-mik, aasrii tarani itkaqsipḷutiŋ maliġuaqtiniḷu.
54 Assim sendo, Jesus já não andava publicamente entre os judeus, mas retirou-se para uma região vizinha ao deserto, para uma cidade chamada Efraim, onde permaneceu com os discípulos.
55 Jew-ŋuruat niġiqpagvikaaŋat taggisiqaqtuaq Apqusraaqtitaułiġmik qalliñiqsuq, aasrii iñugiaktuat iñuich nunamiñ utlautipluni Jerusalem-mun niġiqpagvikaam sivuani itqanaiyaġiaqhutiŋ, qaayuġnaityaqhutiŋ iŋmiknik [maliglugu maliġutaksraq].
55 Estava próxima a Páscoa dos judeus, e muitos daquela região foram a Jerusalém antes da Páscoa para se purificar.
56 Iñuich niġiuŋniqsut Jesus-mik, Jew-ŋuruat agaayyuvikpaŋatnun kati'amiŋ apiqsruqtautiplutiŋ, “Qanuġli isrumavich? Nalupqinaitchuq utlautigisuknaitchuq niġiqpagvikaamun taavrumani.”
56 Lá, procuravam Jesus e, estando eles no templo, diziam uns aos outros: — O que vocês acham? Ele não virá à festa?
57 Qaukłiŋich agaayuliqsit Pharisee-ŋuruatlu tiliriñiqsuat kia iñuum iḷitchuġikpagu naniitilaaŋa Jesus kilgutigitquplugu iliŋisa tigusrukługu.
57 Ora, os principais sacerdotes e os fariseus haviam ordenado que, se alguém soubesse onde ele estava, o denunciasse, para que pudessem prendê-lo.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.