João 10
Ipqitchuat Makpiġaat - Agaayyutim Uqałhi Iñupiatun (ESKNT) vs VC
1 Iḷumutuuruamik nipliutigipsi, “Iñuk isinġitchuaq ipnaiqaġvium taluagun, aglaan mayuaqtaqtuaq atlakun tigliŋniaqtauruq ivayaqtuqtaupluniḷu.|src="LB00014B.TIF" size="span" copy="Louise Bass ©The British & Foreign Bible Society, 1994." ref="Jn 10.1"
1 Em verdade, em verdade vos digo: quem não entra pela porta no aprisco das ovelhas, mas sobe por outra parte, é ladrão e salteador.
2 Aglaan isiġaqtuaq talukun ipnaich munaqsrigiraġigaat.
2 Mas quem entra pela porta é o pastor das ovelhas.
3 Taluliqirim taluiġutiraġigaa. Ipnaich tusraaraġigaat nipaa tuqłuġaqmatiŋ atiġmiktigun, aasrii ilaan annisiraġigai.
3 A este o porteiro abre, e as ovelhas ouvem a sua voz. Ele chama as ovelhas pelo nome e as conduz à pastagem.
4 Annisianikamigich sivulliuġaġigai aasrii ipnaich malikługu nipaa iḷisimaplugu.
4 Depois de conduzir todas as suas ovelhas para fora, vai adiante delas; e as ovelhas seguem-no, pois lhe conhecem a voz.
5 Tamatkua atlamik maliutritḷaitchut, aglaan qimagaġigaat nipaa iḷisimanġitḷugu.”
5 Mas não seguem o estranho; antes fogem dele, porque não conhecem a voz dos estranhos.
6 Jesus atrikusrautmik uqautipmatiŋ, iliŋisa kaŋiqsiñġiññiġaat sumik uqautitilaaqtiŋ.
6 Jesus disse-lhes essa parábola, mas não entendiam do que ele queria falar.
7 Jesus nipliutitqiŋñiġai, “Iḷumutuuruamik nipliutigipsi, Uvaŋa taluuruŋa ipnaiñi.
7 Jesus tornou a dizer-lhes: Em verdade, em verdade vos digo: eu sou a porta das ovelhas.
8 Atlakauplutiŋ sivumni tikiaruat iluqatiŋ tigliŋniaqtaurut ivayaqtuqtauplutiŋḷu aglaan ipnaich naalaġnisaitchaich tamatkua.
8 Todos quantos vieram antes de mim foram ladrões e salteadores, mas as ovelhas não os ouviram.
9 Uvaŋa taluuruŋa. Kisupayaaq isiġumi uvapkun anniqsuġisiruq; ilaa isiqtuni naagaqaa aniruni paqittaġnaqtuq niqiksraq.
9 Eu sou a porta. Se alguém entrar por mim será salvo; tanto entrará como sairá e encontrará pastagem.
10 Tigliŋniaqti tikitchaqtuq kisianik tigligiaqhuni tuqqutchityaqhuni unniiñ piyaqquqtaityaqhuni. Uvaŋali aggiqsuŋa tamatkua iñuich iñuułiġmik piññaquplugich inuŋaiḷḷapiaġlugu.
10 O ladrão não vem senão para furtar, matar e destruir. Eu vim para que as ovelhas tenham vida e para que a tenham em abundância.
11 “Uvaŋa munaqsriḷḷautaġigaatŋa ipnaich. Munaqsriq nakuuruaq tuquyummatiqaqtuq ipnaiñik piqusriġuni.
11 Eu sou o bom pastor. O bom pastor expõe a sua vida pelas ovelhas.
12 Akiññaŋniaqtim munaqsriŋunġitchua ipnaich piginġitchai. Unitḷugich qimagaqtuq qiñiqami amaqqumik aggiaqsiruamik. Amaqqumaasrii kiŋmaqługich siamitkaqsipḷugich tamatkua ipnaich.
12 O mercenário, porém, que não é pastor, a quem não pertencem as ovelhas, quando vê que o lobo vem vindo, abandona as ovelhas e foge; o lobo rouba e dispersa as ovelhas.
13 Akiññaŋniaqti iñuk qimagaqtuq akiññaŋniaqtaułhiñałiġmigun. Suksraġinġitchai ipnaich.
13 O mercenário, porém, foge, porque é mercenário e não se importa com as ovelhas.
14 “Uvaŋa ipnaich munaqsraat nakuuruaq. Iḷisimmaaġitka ipnaitka suli iliŋisa uvaŋa.
14 Eu sou o bom pastor. Conheço as minhas ovelhas e as minhas ovelhas conhecem a mim,
15 Taatnatun Aapam iḷisimałha uvamnik, uvaŋaptuuq Aapa iḷisimagiga. Uvaŋa piyummatiqaġiga tuqułiksraġa piqutigilugich.
15 como meu Pai me conhece e eu conheço o Pai. Dou a minha vida pelas minhas ovelhas.
16 Aasrii atlattuuq ipnaich pigigitka munaqsriviŋmi uvaniinġitchuat. Tikiutraksraġitmigitka, aasriiñ naalaġniñiaġaat nipiga. Tarra atautchiiñaġuġniaqtut ipnaich suli munaqsriri atautchiiñamik.
16 Tenho ainda outras ovelhas que não são deste aprisco. Preciso conduzi-las também, e ouvirão a minha voz e haverá um só rebanho e um só pastor.
17 Aapam piqpagigaaŋa tuqqutriyumałłapkun piqusriġḷuŋa iñuŋnik, aasriiñ tuqqutauŋanikkuma iñugutqikkił̣hitchuŋa.
17 O Pai me ama, porque dou a minha vida para a retomar.
18 Kia-unniiñ tuqqutchumiñaitchaaŋa nunuriḷuŋa. Uvapkuiñaq qaisaġigiga pisułłapkun, qaił̣hiñaaġiplugu suli satułhiñaaġiplugu. Taamna tillisiaġikkaġa Aapaaniñ atuqugiga.”
18 Ninguém a tira de mim, mas eu a dou de mim mesmo e tenho o poder de a dar, como tenho o poder de a reassumir. Tal é a ordem que recebi de meu Pai.
19 Tarani Jew-ŋuruat atinġiḷgiññiqsut piqusriqhutiŋ tamatkuniŋa uqauttutinik.
19 A propósito dessas palavras, originou-se nova divisão entre os judeus.
20 Iñugiaktuat niplianiqsut, “Ilaa tuunġaġmik piqaġniqsuq, kinniqiruq. Suvaata naalakpisiuŋ?”
20 Muitos deles diziam: Ele está possuído do demônio. Ele delira. Por que o escutais vós?
21 Atlatli niplianiqsut, “Iñuk tuunġaqtalik uqaġumiñaitchuq taatna. Qanuġuni tuunġaqtalik qiñitlasripkaigisiva ayauŋaruamik?”
21 Outros diziam: Estas palavras não são de quem está endemoninhado. Acaso pode o demônio abrir os olhos a um cego?
22 Ilgiññiqsuq niġiqpagvikaaq Jerusalem-mi. Itqauttutiginiġaa Jew-ŋuruat agaayyuvikpaŋat aŋmalgitqikman taimani qaayuġnaiŋanikmagich.|src="HK048C.tif" size="span" copy="Horace Knowles ©The British & Foreign Bible Society, 1954, 1967, 1972, 1995." ref="Jn 10.22"
22 Celebrava-se em Jerusalém a festa da Dedicação. Era inverno.
23 Jesus pisruksaaġniqsuq Jew-ŋuruat agaayyuvikpaŋatni Solomon-ŋum Quliġutaanik taggisiliŋmi.
23 Jesus passeava no templo, no pórtico de Salomão.
24 Aasriiñ Jew-ŋuruat avataanun kati'amiŋ nipliutiniġaat, “Qanutun taktigiruami naliġutitchaaqsivisigut? Iḷumutun uqauttutigut, Ilvich Christ-ŋuvich?”
24 Os judeus rodearam-no e perguntaram-lhe: Até quando nos deixarás na incerteza? Se tu és o Cristo, dize-nos claramente.
25 Jesus kiugai, “Uqautianikkaluaġipsi, aglaan ukpiġinġitchipsitña. Savaat iñiqtaġikkaġma Aapaa saŋŋiqutaagun uqautigigaatŋa.
25 Jesus respondeu-lhes : Eu vo-lo digo, mas não credes. As obras que faço em nome de meu Pai, estas dão testemunho de mim.
26 Aglaan ukpiġinġitchipsitña atakkii ipnaiġinġitḷusri.
26 Entretanto, não credes, porque não sois das minhas ovelhas.
27 Uvaŋa ipnaima nipiga naalagaġigaat, uvaŋa iḷisimaplugich, iliŋisa malikłuŋa.
27 As minhas ovelhas ouvem a minha voz, eu as conheço e elas me seguem.
28 Iñuułiġmik isruitchuamik qaitchigitka, iliŋich tuquyumiñaiqł̣ugitunniiñ. Kia-unniiñ ivayaaġiyumiñaitchai uvaŋniñ.
28 Eu llhes dou a vida eterna; elas jamais hão de perecer, e ninguém as roubará de minha mão.
29 Sua Aapaa qaiñŋanikkaŋa uvaŋnun kamanatluktuq iluqaaniñ. Kia-unniiñ ivayaaġiyumiñaitchaa Aapam qaunakkutaaniñ.
29 Meu Pai, que mas deu, é maior do que todos; e ninguém as pode arrebatar da mão de meu Pai.
30 Aapagalu atausriuruguk.”
30 Eu e o Pai somos um.
31 Jew-ŋuruat iyaġaŋnik tigusritqiḷgiññiqsut miḷḷuuġukługu.
31 Os judeus pegaram pela segunda vez em pedras para o apedejar.
32 Jesus nipliutiniġai, “Sivuqqapsitñi uvaŋa savaaqaqtuami iñugiaktuanik savaallautanik Aapam uvaŋnun iñiqtaġitqukkaŋiñik, nalliatigun tamatkua miḷuqtuġukpisitña?”
32 Disse-lhes Jesus: Tenho-vos mostrado muitas obras boas da parte de meu Pai. Por qual dessas obras me apedrejais?
33 Jew-ŋuruat kiuniġaat, “Savaallautatigun miḷuqtuġunġitchiptigiñ, aglaan sagluuqtuaġutiqałłapkun, takku iñułhiñaugaluaqhutin uqaqtutin ilipnik Agaayyutaunipḷutin.”
33 Os judeus responderam-lhe: Não é por causa de alguma boa obra que te queremos apedrejar, mas por uma blasfêmia, porque, sendo homem, te fazes Deus.
34 Jesus kiugai, “Maliġutaksraġikkapsitñi aglausimaruq, ‘Agaayyun nipliġñiqsuq, Ilipsi agaayyutaurusri.’
34 Replicou-lhes Jesus: Não está escrito na vossa lei: Eu disse: Vós sois deuses {Sl 81,6}?
35 Kaŋiqsimagivut uqałhich aglausimaruat iḷumutuugisiłhat taimuŋa. Agaayyutim taiñiġai agaayyutinik taipchua iñuich akuqtuiruat uqałiġmiñik.
35 Se a lei chama deuses àqueles a quem a palavra de Deus foi dirigida {ora, a Escritura não pode ser desprezada},
36 Uvaŋali tigusriaġipluŋa Aapam tuyuġikkaġigaaŋa nunam iñuiñun, qanuqhusrimi nipliavisi saglupluŋa uqaġniġluutigiñipḷugu Agaayyun nipliqama iġñiġinipḷuŋa Agaayyutmun.
36 como acusais de blasfemo aquele a quem o Pai santificou e enviou ao mundo, porque eu disse: Sou o Filho de Deus?
37 Ukpiġinaŋa savaaqanġitchuma Aapaa savaaŋiñik,
37 Se eu não faço as obras de meu Pai, não me creiais.
38 aglaan savaaġiniġupkich, ukpiġiñġitchaluaġupsitñaunniiñ, savaaġikkatka ukpiġiraksraġigisri. Taatnaġupsiuŋ kaŋiqsiñiaqtusri nalupqisrunġiġḷusri Aapam uvamniitilaaŋanik suli uvaŋa Aapamniitilaamnik.”
38 Mas se as faço, e se não quiserdes crer em mim, crede nas minhas obras, para que saibais e reconheçais que o Pai está em mim e eu no Pai.
39 Taapkuaguuq tiguyumatqiaqsiḷgiññiġaat aglaan annalgiññiqsuq iliŋisa argaŋitñiñ.
39 Procuraram então prendê-lo, mas ele se esquivou das suas mãos.
40 Jesus utilgiññiqsuq Jordan kuuk ikaaqługu taivruma John paptaaġivianun, aasrii tarani itkaqsipḷuni.
40 Ele se retirou novamente para além do Jordão, para o lugar onde João começara a batizar, e lá permaneceu.
41 Iñugiaktuat iñuich tikiagaqsiñiġaat avatmun itnaqhutiŋ, “John taimña iñiqtaqanġitchaluaqtuq quviqnaqtuanik aglaan uqauttutipayaaŋa uumuuna iñukun iḷumutuuruq.”
41 Muitos foram a ele e diziam: João não fez milagre algum,
42 Taatnaqhutiŋ iñugiaktuam iñuum ukpiġiniġaa Jesus.
42 mas tudo o que João falou deste homem era verdade. E muitos acreditaram nele.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.