Romanos 3
Goãmʉ Yare Wereripʉ (DES) vs AAI
1 Yʉ eropa arĩquerecʉ̃ judio masa erã árĩricʉri, gasiro merogã wiri aĩsũnirã erã árĩri õapũricãa.
1 Jew orot inamamatar boro Ufun Sabuw inanatabirih? Naatu a’ar kanabin hina’a’afuw ana gewasin i boro men tomar inab?
2 Judio masa erã árĩri yuju diaye gohra árĩbeaa. Goãmʉ ĩgʉ wereniguiri judio masare were apimʉhtatuhañumi. Erã ĩgʉ yare erã gojarapũre opamʉhtañuma. Eropirã judio masa erã árĩcʉ̃ õapũricãa erãre.
2 Ef tata’ane etei i gewasih, wantoro’ot God ana tur i Jew sabuw hitutumih hitih.
3 Eropirã bajarã judio masa Goãmʉre erã peebiriquerecʉ̃ ta ĩgʉ werera diaye ta ãhraa. Eropigʉ ĩgʉ arĩ werediro dopa ta iigʉcumi ĩgʉ.
3 Baise sabuw afa men hibitumitum isan, kwanotanot God ana omatanen isan boro men nabosunusunub?
4 Eropa ta ãhraa. Árĩpehrerã masa erã gʉyaricʉrã erã árĩquerecʉ̃ ta Goãmʉpʉ ne gʉyabeami. Ĩgʉ yare gojarapũgue eropa ta arĩ gojara ãhraa: Diaye ta eropa ta arĩ wereniguigʉ ãhraa mʉhʉ Goãmʉ. Eropirã masa mʉre ne weresãmasibeama, arĩ gojañuma iribojeguere.
4 En anababatun! God ana tur i mar etei turobe, baise sabuw i baifuwenayah. Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum,
5 Masa erã pepiri mera õpa arĩ pepimaacãbocoma: “Mari ñeri iiri árĩcʉ̃, Goãmʉ ĩgʉ õari iiripʉ deserea. Eropiro mari ñeri iiri mera Goãmʉ ĩgʉ õaro iiri deserecʉ̃ ĩgʉ marire mari ñeri iiri dipuwaja moagʉ queoro iibeami,” arĩ pepimaacãbocoma.
5 Baise it ata sinaf kakafihimaim God ana sinaf gewasin bebeyan natit sabuw hina’i’itin ana veya, it boro mi’itube tanao? God baifuwenamaim yan so’ar baimakiy ebitit? it i anababatun taikoko’aw tao kwanekwan.
6 Eropa árĩbeaa. Mari ñeri iirapʉ õari árĩcʉ̃ Goãmʉ mari ñeri iira waja dipuwaja moamasibiriboañumi.
6 Nati tur i men turobe tao’omih, anayabin sinaf nati na’atube nama’am, God boro mi’itube tafaram ana sabuw nibatiyih?
7 Masapʉ gʉyaricʉrã ãhrima. Goãmʉpʉ ne gʉyari marigʉ ãhrimi. Gʉyari marigʉ ĩgʉ árĩcʉ̃ õaro masia mari. Eropirã masa yujurãyeri õpa arĩ pepirima: “Gʉa gʉyari mera Goãmʉ ĩgʉ diaye árĩripʉ deserea. Eropiro gʉa gʉyaripʉ õha ãhraa. ¿Eropiro gʉa gʉyari õacʉ̃ duhpigʉ gʉa gʉyari waja dipuwaja moabocuri gʉare Goãmʉ?” arĩ pepimaacãma yujurãyeri erã basi.
7 Orot babin ta boro nagam nao, “Ayu i men bosunusunubayan, baise au bowabowamaim turobe God nowan tit irerereb sabuw hi’itin God hifai tebobora’ara’ah, aisim God ayu kakafu rouw eo ekukusairu?”
8 Eropirã õpa arĩ gʉyama yujurãyeri gʉare: “Mari ñerire iiri mera Goãmʉ ĩgʉ õagʉ árĩripʉ deserea. Eropirã ñerire iiro gahmea,” arĩma. “Pablo sã eropa ta arĩ buhemi,” arĩ gʉya weresãma erã gʉare. Erã eropa arĩ gʉyari dipuwaja Goãmʉ erãre dipuwaja moagʉcumi. Eropa ta iiporo erãre.
8 Naatu iban boro kwanao maiye, kakafin tanasinaf, saise sinaf gewasin boro ine natit. Sabuw afa ayu iti na’atube o hirouw higam tiu’uwu, God nati sabuw boro baimakiy nitih.
9 ¿Eropirã dohpa pepiri mʉa? ¿Mari judio masa gajirã tauro õarã árĩcuri? Árĩbeaa mari. Judio masa, judio masa árĩbirã sã árĩpehrerã dipuwajacʉrã ãhraa mari. Eropa ta ãhraa yʉ árĩpehrerãre arĩ buhediro dopa ta.
9 Iti sawar ana an i abisa? It Jew ata gewasin i ra’at Eteni Sabuw tanatabirih? En anababatun! Jew sabuw naatu Eteni Sabuw etei i bowabow kakafin ana fair babanamaim tama’am.
10 Eropa ta arĩ gojara ãhraa Goãmʉ yare erã gojarapũgue sã. Õpa arĩ gojañuma:
10 Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum,
11 Mari árĩpehrerã masa peediabirã dihta ãhraa. Eropirã árĩpehrerã mari masa Goãmʉre ne guñabeaa.
11 Men yait ta ana not rerekabin,
12 Eropirã mari Goãmʉ yare gamebirã árĩpehrerã ñerire iirã ãhraa. Ne yujugʉ õarire iigʉ marimi.
12 Etei hitatabir kouh God hitin,
13 Mari wereniguiri, ñeri dihta wiria mari disirore. Bʉrigã gʉyaricʉa. Eropa wereniguirã aña gʉcʉrire ĩgʉ pũriri wiuro dopa ta pũriro mera wereniguiwiua mari.
13 Sikah dub i tahahab sabuw tetotonan,
14 Eropirã mari gajirãre ñero wereniguirã, papũro wereniguirã ãhraa.
14 “Awah i orarafen awan karatan naatu tenakuyakuy.”
15 Eropirã mata guarã masare mata wejẽa mari.
15 “Iti sabuw umah i rara awan karatan.
16 Eropirã noho mari waro, masare ñero ii, ñero taricʉ̃ iiaa mari gajirãre.
16 Menamaim tenan ma kakaf naatu gurugurusen mar etei imaim emamatar,
17 Eropirã gajirã masa mera õaro árĩbeaa mari.
17 Naatu tufuwamaim ma ana ef i men hiso’ob.
18 Eropirã Goãmʉre ne umupeobeaa, arĩ gojamʉriñuma iribojeguere mari masare.
18 Naatu God matanamaim men kafa’imo tibibiruw.”
19 — ausente —
19 Imih it ata so’obamaim ofafar hikikirum i sabuw iyab ofafar babanamaim tema’am isah, saise awah etei nabofafaren, naatu tafaram wanawanan sabuw etei nabow nan God ana baibatiyenamaim hinatit.
20 — ausente —
20 Isan imih God boro men sabuw ofafar tebobosiyasiyar imaim hai ef mutufurin narouw nabowamih, ofafar i orot babin ana bowabow kakafin botait ebirerereb.
21 Dohpaguere Jesucristore umupeorãre “Dipuwaja moorã, õarã ãhrima,” arĩ ĩhami Goãmʉ pare. Ĩgʉ eropa arĩ ĩaborore Goãmʉ yare weremʉhtanirã Moise sã weremʉhtañuma. Eropigʉ masare erã ñero iira wajare ĩgʉ taurare weremi marire Goãmʉ. Moise dorerire mari iira mera mari ñerire taubeami. Õpa ãhraa:
21 Baise boun God sabuw yamutufurih isan ana ef i boubun botawiy. Moses naatu dinab oro’orot nati isan i ofafaramaim hio’orereb tanowar, men ofafar tanabi’ufununimaim nabuwitamih.
22 Árĩpehrerã Jesucristore umupeorãre, ĩgʉ yare peerãre, “Õarã ãhrima,” arĩ ĩhami Goãmʉ. Erã ñero iira dipuwajare taumi. Eropa iigʉ árĩpehrerãre yujuropa õaro iimi.
22 It yamutufuren boubun Godane enan i sabuw iyab Jesu Keriso tibitumitum imaim enan, naatu God matanamaim it etei ata’itinin i men tata’amih.
23 Mari masa árĩpehrerã ñerire iirã ãhraa. Eropirã Goãmʉ ĩgʉ gamero dopa ne iibeaa mari.
23 Anayabin sabuw etei bowabow kakafin hisinaf naatu God ana gewasin bain isan umah kabom.
24 Mari eropa iiquerecʉ̃ Goãmʉ árĩpehrerã masare ĩgʉ mojomoro ĩadigʉ árĩmi. Eropigʉ Jesucristo mari masa ñeri iirare wajayebasadi árĩmi. Ĩgʉ eropa iira pʉhrʉ “Dipuwaja moorã ãhrima,” arĩ ĩhami Goãmʉ Jesure umupeorãre. Waja gamero mariro mari ñerire cohãmi.
24 Baise manaw kabeber God ana siwar na’atube Jesu Keriso wanawananamaim na it ata kakafihine tubunit botaitit tatit.
25 Iribojegue majarã erã ñero iirare ĩagʉ Goãmʉ mata dipuwaja moabiriñumi erãre. Ĩgʉ eropa dipuwaja moabigʉ erã ñero iirare bu gohra pepicãgʉ iibiriñumi. Eropigʉ erã ñerire cãdijibu ĩgʉ Jesucristore obeodigʉ árĩmi árĩpehrerã masa erã ñeri dipuwajare sĩribasabure ĩgʉ di cóãbure. Eropigʉ mari masa Jesucristore umupeocʉ̃ Goãmʉ mari ñeri iirare cãdijigʉcumi. Eropa iigʉ “Ĩgʉ diaye iigʉ ãhrimi,” marire arĩ masicʉ̃ iidi árĩmi.
25 Bowabow kakafin notawiyen isan God Keriso biyan siboromih yai, ana rara suwa re saise baitumatumamaim tanan biyan tanatit. Sawar iti na’atube sinaf saise bebeyan ti’obaiyit i ana ef i mutufurin. Anayabin I ana yatenub kakafiyin imaim bowabow kakafih marasika tasisinaf isubun rabon.
26 Ĩgʉ magʉre obeodigʉ árĩmi dohpague majarã sã erã ñeri iira dipuwajare wajayebasabure. Eropiidigʉ árĩmi “Ĩgʉ õaro diaye iigʉ ãhrimi,” mari masa arĩ masiborore. Jesure umupeorãre “Õarã ãhrima,” ĩgʉ arĩ ĩaborore eropiidi árĩmi.
26 Naatu iti boun it ata veya’amaim i turobe ebi’obaiyit i ana ef mutufurin. Imih i karam sabuw iyab Jesu tibitumitum boro nafufunih gewas nayamutufurih.
27 Eropirã dohpaguere mari ejatuharo “Õarã ãhraa mari,” ne arĩmasibeaa mari. “Moise dorerire iirã õarã ãhraa,” iri sãre arĩmasibeaa mari. Õpa arĩmasia mari: “‘Diaye ta yʉ ñerire ĩgʉ cohãmi,’ mari Jesucristore arĩ umupeocʉ̃, ‘Õarã ãhrima,’ arĩ ĩagʉcumi marire Goãmʉpʉ,” arĩmasia mari.
27 Isan imih it boro abisa isan tanaora’ara’at? Ofafar tabobosiyasiyar isan tarara’at? En anababatun! Baise baitumatum isan i tarara’at.
28 Õpa masia mari: Moise dorerire mari iiquerecʉ̃, iri mera “Õarã ãhrima,” Goãmʉ arĩ ĩabeami marire. Jesucristore mari umupeocʉ̃ ĩagʉ marire “Õarã ãhrima,” arĩ ĩhami ĩgʉ.
28 Anayabin sabuw iyab tibitumatum i hai ef mutufurin rouw ebowabow men ofafaramih.
29 Goãmʉ judio masa opʉ dihta árĩbeami. Judio masa árĩbirã opʉ sã ãhrimi.
29 Imih kwanotanot God i Jew sabuw akisih hai God? Ai kwanotanot Ufun Sabuw auman hai God? Baise anao kwananowar, iti God i Ufun Sabuw auman hai God.
30 Eropa árĩgʉ Goãmʉ yujugʉ ta árĩgʉ, árĩpehrerã wecague opʉ ãhrimi. Eropa árĩgʉ judio masa Jesure erã umupeocʉ̃, “Erã dipuwaja moorã ãhrima,” arĩ ĩagʉcumi. Eropigʉ judio masa árĩbirã sãre Jesure erã umupeocʉ̃, erã sãre “Dipuwaja moorã ãhrima,” arĩ ĩagʉcumi Goãmʉ.
30 Kwanaso’ob God i ta’imon men rou’ab, imih sabuw iyab hai ar kanabih hi’afuw o men hi’afuw etei i baitumatum ta’imonamaim hiyawas.
31 ¿Eropirã Jesucristore umupeoturarã Goãmʉ Moisere ĩgʉ dorerire cóãrã iibocuri mari? Irire cóãbeaa mari. Jesure umupeorã tamera Goãmʉ dorerire diaye ta iirã iiaa mari.
31 Kwanotanot iti baitumatumamaim aki ofafar abobosa’ir? En anababatun, aki i ofafar aiwa’an tit ana efan bai ebirerereb.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.