Romanos 11
Goãmʉ Yare Wereripʉ (DES) vs AAI
1 ¿Eropigʉ Israe masare Goãmʉ igu beyenirãre erã tarinʉgacʉ̃ erãre cóãpehocãyuri igʉ mʉa pepicʉ̃? Áribeaa. Erãre cóãbirimi ĩgʉ. Yʉ sã Israe masʉ, Abrahã pãrami árĩturiagʉ ãhraa. Eropigʉ Benjami ya curu majagʉ ãhraa.
1 Ayu kwa abibatiyi: Kwanotanot Israel sabuw God kwahirih? Aiyabin! Ayu i Israel orot, Abraham ana rara’ane atufuw naatu au durun i Benjamin.
2 Iribojegue Goãmʉ Israe masare beyemʉriñumi. Ĩgʉ eropa beyenirãre cóãbeami. Goãmʉ yare erã gojarapũ Elia ĩgʉ iirare werea. Iripũ Israe masare Elia Goãmʉre ĩgʉ arĩ weresãrare masica mʉa. Õpa arĩ weresãñumi ĩgʉ:
2 God ana sabuw marasika nowanamih rurubinih men kwahirihimih. Buk wanawanan efan ta’amaim Elijah Israel sabuw isah gam God iu kwanotanot?
3 “Opʉ, erã Israe masa mʉ yare weremʉhtanirãre wejẽpehocãma. Eropirã mʉre umupeori mesarire cóãpehocãma. Eropigʉ erã watope yʉ dihta mʉ yagʉ dujaa dohpaguere. Yʉ eropa árĩcʉ̃ ĩarã yʉ sãre wejẽdiama dohpaguere,” arĩñumi Elia Goãmʉre.
3 “Regah ifefeyan eo, “Regah a dinab orot etei hirouw himorob sawar, naatu a sibor hai gemogem i etei hikwayam hihururuw hire, ayu akisu’umo kutatabuw ama’am. Naatu boun i tesisinaftobon ayu hinarabu ana morobomih.”
4 Ĩgʉ eroparĩcʉ̃ peegʉ õpa arĩ yʉhriñumi Goãmʉ Eliare: “Mʉhʉ yahagʉ yujugʉ ta árĩbeaa. Siete mil ʉma yaharã ãhrima dohpaguere. Erãre dihbuabʉ yʉhʉ. Erã sã yʉre õaro umupeoma. Baal waĩcʉgʉ wéadigʉre ne umupeobirimʉrama erã sã. Eropigʉ güibita mʉhʉ,” arĩñumi Goãmʉ Eliare iribojeguere.
4 Baise God Elijah iya’afut eo, “Ayu au bai’ufununayah sabuw etei seven thousand iyab Baal men hikwakwafir i tema’am.”
5 Irisubure Elia ĩgʉ árĩrisubure ĩgʉ yarã árĩmorãre Goãmʉ ĩgʉ dibudiro dopa ta dohpague sãre bajamerãgã Israe masare ĩgʉ yarã árĩmorãre dihbumi. Goãmʉ erãre mojomoro ĩagʉ dihbumi.
5 Ef i nati ta’imon boun emamatar. Sabuw matanta’amo iyab God ana manaw ana kabeberamaim rurubinih i tema’am.
6 Õarire erã iicʉ̃ ĩagʉ dibubirimi. Erãre mojomoro ĩagʉ dibugʉ beyemi. “Õarire mʉa iira pʉhrʉ mʉare beyegʉra,” arĩgʉ, ĩgʉ diaye ta erãre mojomoro ĩagʉ iibiriboñumi. Õarire erã iira pʉhrʉ erãre ĩgʉ beyecʉ̃ erãre wajatari árĩboya. Õarire erã iibiriquerecʉ̃ ta erãre diaye ta mojomoro ĩagʉ Goãmʉ beyemi erãre.
6 I ana roubinen i manaw kabeber tafanamaim bat esisinaf. Men sabuw hai bowabowamaim. Anayabin God ana roubinen sabuw hai bowabowamaim na’itin narurubiniyih na’at, nati manaw kabeber i yabin en.
7 Eropa iri õpa ãhraa: Israe masare Goãmʉ erãre, “Õarã ãhrima,” ĩgʉ arĩ ĩacʉ̃ gamequererã ta erã yujuro bojebeama. Goãmʉ ĩgʉ basi ĩgʉ beyenirãpʉ õarã wahama ĩgʉ mera. Ĩgʉre yujuro bojebirãpʉ ĩgʉ yare peediabeama.
7 Ana itinin nati isan, Israel sabuw abisa isan hinot hinunuwet men hitita’urimih, baise sabuw matan ta God rurubinihiwat hinunuwih hitita’ur. Sabuw turin God ea’afih tainih gogor naatu dogoroh fokar.
8 Eropa ta arĩyoro Goãmʉ yare erã gojarapũ: “Goãmʉ ĩgʉre gamebirãre ĩgʉ yare peebiricʉ̃ iimi. Eropigʉ diaye árĩrire erã peequerecʉ̃ erãre õaro peebiricʉ̃ iimi Goãmʉ. Eropa ta árĩniguicãma dohpague sãre,” arĩ gojañuma iribojeguere.
8 Buk Atamaninamaim eo na’atube,
9 Eropigʉ õpa arĩñumi Davi mʉrʉ iribojegue majagʉ Goãmʉre:
9 Naatu David eo na’atube,
10 Erãre õaro peebiricʉ̃ iique mʉhʉ. Eropirã eropa dipuwajacʉrã árĩniguicãporo erã. Eropirã eropa bʉjawereniguicãrãcoma, arĩñumi Davi Goãmʉre.
10 Matah kubofafar, saise men hinanuw,
11 ¿Judio masa Cristore erã gamebiricʉ̃ ĩagʉ Goãmʉ erãre cóãcãyuri mʉa pepicʉ̃? Cóãgohracãbiriñumi. Eropa erã Cristore erã gamebiricʉ̃ dohpaguere judio masa árĩbirãpʉ Goãmʉ ĩgʉ taumorã wahama. Dohpaguere ĩgʉ yarã iimi Goãmʉ erãre. Ĩgʉ eropiicʉ̃ ĩarã yujurãyeri judio masapʉ erãre ĩhacũ erã sã Jesucristore umupeodiama.
11 Abibatiy maiye. Israel sabuw ah rusukun hire’er boro na’atuka hina’in? En anababatun! Baise boro hinamisir maiye. Anayabin i hai ra’iyemaim ef botawiy yawas gewasin na Ufun Sabuw hibai, isan imih Israel sabuw isah tibibobowen.
12 Judio masa erã Goãmʉre tarinʉgacʉ̃ judio masa árĩbirãpʉ Goãmʉ ĩgʉ õari buherire peema. Eropirã árĩpehrero majarã judio masa árĩbirã Goãmʉ taumorã wañorã õaro warã. Pʉhrʉ judio masapʉ Cristore erã umupeonʉgara pʉhrʉ tamerare i yeba majarãre õatariaro waroca.
12 Jew sabuw hai kakafihimaim baigegewasin gagamin tit tafaram etei ebaib. Naatu i ayubih ana kasiyomaim Ufun Sabuw baigegewasin gagamin na’in suware tebaib. Imih Israel sabuw moumurih na’in hinarur ana veya baigegewasin i boro gagamin na’in hinab.
13 Dohpaguere mʉare judio masa árĩbirãre werebu iiaa. Cristo apimi yʉre mʉare judio masa árĩbirãre buhebure. Eropa buhegʉ bu gohra iigʉ iibeaa.
13 Boun i kwa Ufun Sabuw isa ao. Ayu iti na’atube kwa Ufun Sabuw a tur abarayan ana ma’am, ayu iti bowabow wanawananamaim boro anasinaftobon anabow gewas.
14 Yʉre eropa buhedoredigʉ árĩgʉ masare weremʉra. Yʉ acawererãre judio masare mʉa Jesucristo umupeorare ĩhacũcʉ̃ iidiagʉ werea. Goãmʉ taunirã mʉa árĩcʉ̃ ĩarã erã sã Cristore gahme ĩgʉ taumorã wabocoma, arĩgʉ werea.
14 Saise imaim anotanot au sabuw Jew hita’it ra’ahu hinanugigir ibo hinan yawas hinab.
15 Dohpaguere judio masare Goãmʉ boje apigʉ, gajirãguere õari buherire Goãmʉ weredoremi ĩgʉ mera erã õaro árĩmorãre. Eropiro judio masare ĩgʉ boje apicʉ̃ õaro wahabʉ i yeba majarãre judio masa árĩbirãre. Ĩgʉ eropiidiro tauro judio masa sãre ĩgʉ yarã árĩmorãre ĩgʉ iicʉ̃ tamerare õatariaro waroca i yeba majarãre. Goãmʉ mera erã õaro árĩcʉ̃ bajarã masa Jesure umupeorãre peamegue wabonirãre taugʉcumi.
15 Anayabin Jew sabuw kouh God hibitinimaim, tafaram wanawanan sabuw God ana rakit hima’am botabirih hina bairi hitounuw. Imih God sabuw bairi tibitounuw ana veya, ana itinin i sabuw murumurubih bow na yawas ebitih maiye na’atube.
16 Õpa ãhraa: Abrahã gʉa ñecʉ mʉrʉ Goãmʉ mera õaro ĩgʉ árĩdiro dopa ta ĩgʉ pãramerã árĩturiarãgue sã Goãmʉ mera õaro árĩrãcoma Cristore umupeorã árĩrã.
16 Rafiy kafuf imasib reban sibor kuyayara’ah, kafuf tutufin etei i kakafiyin matar, naatu ai wairoron turin God ana sibor inabitin na’at, famefamen auman i nowan himatar.
17 Yujurãyeri erã eropa árĩrã árĩquerecʉ̃ ta gajirã erã acawererãpʉre judio masare Goãmʉ boje apinimi dohpa. Judio masa Goãmʉ ĩgʉ beyemʉhtanirã olivo waĩcʉdigʉ otedigʉ dʉpʉri iro dopa ãhrima. Mʉa judio masa árĩbirã ĩgʉ beyemʉhtanirã árĩbirã nʉgʉ majagʉ dʉpʉri iro dopa ãhraa. Olivo otedigʉ dʉpʉrire yujuyeri dʉpʉri ĩgʉ tabe cóãdiro dopa ta gajirã judio masapʉre Goãmʉ cóãmi. Eropa cóãgʉ ĩgʉ yarã árĩbirã wacʉ̃ iimi erãre. Ĩgʉ cóãra dʉpʉrire gaji dʉpʉrire nʉgʉ majagʉ dʉpʉrire gohroto tuhboro dopa, Goãmʉ judio masare judio masa árĩbirã mera gohrotomi. Eropa gohrotogʉ mʉare judio masa árĩbirãre ĩgʉ yarã wacʉ̃ iimi.
17 Kwa Ufun Sabuw a’itinin i kutor olive famefamen na’atube. Baise hi’afuw umatanum olive famenamaim hituwituw hikuboubunih hiyen, imih boun kwa i Jew sabuw hai yasisir turin kwabai kwabiyasisir.
18 Mʉare ĩgʉ eropa gohrotocʉ̃, “Judio masa tauro õarã ãhraa pare gʉa,” arĩ pepibiricãque. Ire guñaque: Judio masapʉre beyemʉhtapʉ Goãmʉ. Mʉapʉ erã pʉhrʉ Goãmʉ yarã árĩrã mʉa sã Goãmʉ õari oburire opaa. Eropirã “Judio masa tauro õarã ãhraa,” arĩ pepibiricãque.
18 Isan imih sabuw nati ai famehibe hi’afuw hire’ere men kwananuw furuwih kwani’o’orotomih. Anayabin kwa i ai famefamen, naatu ai famen ana fair i ai anane ana fair ebaib.
19 Mʉa judio masa árĩbirãpʉ õpa arĩboca: “Yujurãyeri dʉpʉrire ĩgʉ cóãdiro dopa ta Goãmʉ judio masare cóãmi yujurãyerire. Eropa cóãgʉ ĩgʉ gaji dʉpʉrire gohroto ĩgʉ tuhdiro dopa ta ĩgʉ yarã mari wamorãre apimi,” arĩboca mʉa judio masare tarinʉgadiarã.
19 Kwa boro iti na’atube kwanao, “Ai famen hi’afuw hisaroun, imih ayu boro i ana efanin anab hinitutuwu.”
20 Õpa ãhraa. Erã Jesure umupeobirira dipuwaja cóãpʉ Goãmʉ erãre. Eropigʉ mʉa sãre Jesure mʉa umupeobiricʉ̃ ĩgʉ yarã árĩmorãre mʉare apibiriboañumi. Eropirã “judio masa tauro õarã ãhraa gʉa,” arĩ pepibiricãque mʉa. Eropa arĩbirã ta Goãmʉre õaro umupeoque.
20 Nati i turobe. Nati sabuw ai famehibe hi’afuw hibisaroun, anayabin men hitumatum, kwa i kwaitumatum imih kwana hai efan kwabai. Baise nati isan men kwanio’oro’ot.
21 Mʉhtari dʉpʉri iro dopa judio masa Goãmʉ yarã árĩmʉhtañuma. Iri gohroto tuhra dʉpʉri iro dopa ta erã pʉhrʉ mʉa Goãmʉ yarã wabʉ. Eropigʉ Goãmʉ ĩgʉ yarã árĩmʉhtanirã ĩgʉre umupeobiricʉ̃ ĩagʉ cóãpʉ erãre. Ĩgʉ erãre eropiidiro dopa ta mʉa sãre cóãgʉcumi mʉa ĩgʉre umupeobiricʉ̃. Eropirã Goãmʉre õaro umupeoque mʉa.
21 Anayabin Jew sabuw i ai famen anababatun men yawananih, baise e’afuw isaroun, imih kwa auman boro men nayawanan nihamiy kwanama’amih.
22 Goãmʉ mʉare õaro iigʉ ĩgʉ árĩcʉ̃ masique mʉa. Eropirã gʉhyadiaro mera, ĩgʉ dipuwaja moagʉ ĩgʉ árĩcʉ̃ sãre masique mʉa. Ĩgʉre umupeobirãre ĩgʉ dipuwaja moagʉcumi. Eropa árĩqueregʉ ta mʉa ĩgʉre umupeoniguicʉ̃ mʉare õaro iigʉcumi ĩgʉ. Ĩgʉre umupeobiricʉ̃ ñeri dʉpʉrire ĩgʉ tabe cóãdiro dopa ta mʉa sãre cóãgʉcumi Goãmʉ.
22 Imih God ana kabeber naatu ana yaso’ar hairi kwana’itin. Sabuw iyab kakafin sinafuyah God nati sabuw isah i yan esoso’ar, baise kwa isa i ekakabeber. Naatu i ana kabeberamaim kwanama’am na’at i mar etei ana gewasin kwanama. Baise men imaim kwanama’am kwa i boro na’afuw nabosairi kwanatit.
23 Masapʉ erã tabe cóãra dʉpʉrire tuhumasibeama daja. Goãmʉpʉ árĩpehrero iimasigʉ ãhrimi. Eropigʉ judio masa ĩgʉ cóãnirã Cristore erã umupeodiacʉ̃ Goãmʉ ĩgʉ yarã árĩcʉ̃ iigʉcumi daja erãre.
23 Sabuw nati hinamatabir maiye hinabusuruf God hinabitumitum, boro nabow hai efanamaim naya. Anayabin God ana fair ema’am karam boro nasinaf.
24 Mʉa judio masa árĩbirã Goãmʉ yarã árĩbirimʉriyoro. Eropa árĩbirã mʉa árĩquerecʉ̃ ta Goãmʉ mʉare ĩgʉ yarã arĩcʉ̃ iigʉcumi. Eropigʉ ĩgʉ beyemʉhtanirã mʉa árĩbiriquerecʉ̃ ta ĩgʉ yarã árĩcʉ̃ mʉare iidiami ĩgʉ. Eropigʉ judio masare ĩgʉ beyemʉhtanirãpʉre ĩgʉ yarã árĩcʉ̃ ĩgʉ tauro iidiagʉcumi.
24 Kwa Ufun Sabuw, kwa i kaiyar olive famen na’atube kwama’am hi’afuw kwana umatanum olive famenamih hitutuwi. Naatu Jew sabuw i umatanum olive na’atube. Isan imih God karam ai famefamen anababatun hitagagagir ti’inu’in boro nabow nitutuwen maiye.
25 Yʉ acawererã, ire masa erã masibirirare mʉare weregʉra. Mʉa õpa arĩboca: “Dohpaguere gʉa dihtare beyemi Goãmʉ. Gʉapʉ masipehocãa,” mʉa arĩ pepiboca. Mʉa irire arĩ pepibiriboro dopa ire weregʉra mʉare. Õpa ãhraa masa erã masibirira: Dohpaguere bajarã judio masa Goãmʉre peediabirã ãhrima. Eropirã bajarã judio masa árĩbirãre Goãmʉ ĩgʉ queodiropẽ ĩgʉ yarã wacʉ̃ iigʉcumi. Ero pʉhrʉ judio masapʉ ĩgʉre gamerãcoma daja.
25 Ayu akokok iti tur ana kirikirifot i kwanaso’ob gewas, saise men kwa akis not wairafih kwanarouw kwana’omih. Israel sabuw afa dogoroh i fokar, imih boro nati na’atube hinama nanan Ufun Sabuw runamih hio ana fofonin hinan hinarun.
26 Erã eropa gamecʉ̃ árĩpehrerã Israe masare Goãmʉ taugʉcumi erã peamegue wabonirãre. Goãmʉ yare erã gojarpũgue eropa ta arĩ gojañuma:
26 Ef iti na’atube namatar saise Israel sabuw etei boro niyawasih, Buk Atamaninamaim iti na’atube eo.
27 Eropigʉ erãre taugʉ iribojegue yʉ arĩ erãre werepirare iigʉcumi, arĩmi Goãmʉ, arĩ gojamʉhtañuma Goãmʉ yare erã gojarapũgue.
27 “Naatu
28 — ausente —
28 Israel sabuw hina God ana rakit na’atube himatar, saise Tur Gewasin kwa Ufun Sabuw isa tan. Baise Israel i God ana rourubinen sabuw, imih God ebiyabuwih anayabin uwahinah oro’orot wabih gagamin.
29 — ausente —
29 God men kafa’imo siwar bitih umahimaim bosair naatu ana sabuw rurubinih isah nuhin burumih.
30 Iribojegue mʉa sã Goãmʉre tarinʉganirã árĩriyoro. Dohpaguere judio masa Goãmʉre erã tarinʉgacʉ̃ ĩagʉ ĩgʉ mʉapʉre mojomoro ĩagʉ taumi.
30 Baise kwa Ufun Sabuw marasika God fanan kwasair, baise boun ana kabeber i’obaiyi kwa’i’itin, anayabin Israel sabuw fanan hisair.
31 Dohpaguere judio masa ĩgʉre tarinʉgarã ãhrima. Erã eropa árĩquerecʉ̃ ta Goãmʉ dohpamasapʉre Goãmʉ beyemʉhtañumi. Goãmʉ ĩgʉ arĩ werepidiro dopa ta masare ĩgʉ beyediro dopa ta diaye iimi ĩgʉ. Eropigʉ judio masa ñecʉ sʉmarã guere mʉare mojomoro ĩadiro dopa ta erã sãre pʉhrʉ mojomoro ĩagʉcumi.
31 Naatu ef i ta’imon, kabeber nati kwakwabaib i boun Jews sabuw auman God i’obaiyih ti’i’itin.
32 Õpa ãhraa: Árĩpehrerã masare Goãmʉ ĩgʉre erã tarinʉgara waja yujuro mera dipuwajacʉdoremi. Eropigʉ árĩpehrerã erã dipuwajacʉrã erã árĩcʉ̃ ĩha árĩpehrerãre yujuro mera mojomoro ĩagʉcumi ĩgʉ.
32 Anayabin sabuw etei hibifanasair isan God ibasit hifanasair, saise hai fanasairane etei’imak takabibirih.
33 Õatariagʉ ãhrimi mari Goãmʉ. Turatariagʉ ãhrimi. Õaro masipehogʉ ãhrimi ĩgʉ. Eropiro ĩgʉ guñarire, ĩgʉ iiburire marire õaro masiya mara.
33 Yowe! abifofofor men kafaita,
34 Õpa arĩ gojañuma Goãmʉ yare erã gojarapũgue: “Goãmʉ mari Opʉ ĩgʉ guñarire ne masa õaro masibeama. Eropirã masa ĩgʉre ‘Õpa iique,’ arĩ weremasibeama.
34 O yait Regah ana not iso’ob?
35 Eropirã masa Goãmʉre erã gajino ora pʉhrʉ ‘Ĩgʉ marire wajamomi,’ arĩ masiya mara masa,” arĩ gojañuma iribojeguere.
35 O yait God a sawar itin,
36 Goãmʉ árĩpehrerire iidi árĩmi. Eropigʉ ĩgʉ turari mera árĩpehrerire árĩcʉ̃ iidoredi árĩmi ĩgʉ. Eropiro árĩpehreri ĩgʉ iiburi ãhraa. Eropirã árĩpehrerinʉri ĩgʉre umupeorã mari. Eropa ta iirã mari.
36 Anayabin sawar tutufin etei hai an i God,
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.