João 18

Goãmʉ Yare Wereripʉ (DES) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ĩgʉ eropa arĩra pʉhrʉ Jesu gʉa sã ĩgʉ buherã Cedrón waĩcʉriyare taribuja, Olivo waĩcʉri gorogue ejabʉ.
1 Jesu yoyoban sasawar ufunamaim ana bai’ufnunenayah bairi efan nati hihamiy hin Kidron Kwaf hirabon. Nati’imaim i masaw ta, imaim Jesu ana bai’ufnunenayah bairi ten tema’am.
2 Bajasuburi iri gorogue Jesu mera gʉa gamenere­mʉribʉ. Eropigʉ Juda Jesure ĩhaturirãre wiabu iri gorore masími.
2 Judas yanuwayan menamaim hima’am i so’ob, anayabin Jesu anabai’ufununayah bairi mar etei imaim teruru’ay.
3 Eropa masigʉ pe curu surara mera aridi árĩmi ĩgʉ. Yuju curu surara gohra árĩma. Gaji curu surara Goãmʉ wihire corerã árĩma. Pahia oparã, fariseo masa erã obeonirã árĩma surara. Eropa arirã sihãri dipurure, eropárĩcʉ̃ yucʉ mojocʉma erã.
3 Imih Judas Romans hai baiyowayah hai kou’ay bonawiyih naatu afa i orot ukwa’ukwarih firis ukwarih biyahine hiyafarih hin naatu afa i Pharisee biyahine hin. I umah, ahay waf hibow naatu hinow hitoto’aben kawih hin masaw yan hitit.
4 Iri gorogue gʉa pohrogue erã erara pʉhrʉ Jesu ĩgʉ ñero tariborore masigʉ, erãre bocatĩri serẽpimi:
4 Jesu abistanawat boro isan hinamamatar i so’ob, imih au nah isutait tit naatu ibatiyih, “Kwa yait kwanunuwih?”
5 —Jesu Nazare majagʉre ahmaa, arĩ yʉhrima erã.
5 Hiya’afut hi’o, “Jesu Nazareth mowan.
6 Eropirã Jesu “Ĩgʉ ta ãhraa yʉhʉ,” ĩgʉ arĩcʉ̃ erãpʉ ʉca wa yebague dusirimaagã mehmereja wama.
6 Anamaramaim Jesu eo, “Ayu i iti. I ou’uf hibat naatu me yan hira’iy rabih.
7 Erã eropa wacʉ̃ ĩagʉ dipaturi serẽpimi Jesu:
7 Ibanak i batiyih maiye, “Kwa i yait kwanunuwih.”
8 —Ĩgʉ ta ãhraa, arĩrabʉgʉ yʉhʉ mʉare. Eropirã yʉre ñearã oãre yʉ mera majarãre peresu iibiricãque, arĩmi Jesu.
8 “Ayu kwa ouwi wei, ayu i iti.” Jesu iya’afut. “Ayu kwananunuwuhu na’at, basit au bai’ufununayah kwanihamiyih hinan.”
9 Eropa gʉare mahigʉ ne yujugʉre dederecʉ̃ iibirimi. Eropa iigʉ ero core Goãmʉre ĩgʉ arĩdiro dopa ta iigʉ iimi ĩgʉ. “Yʉre mʉ onirãre ne yujugʉre dedeobiribʉ,” ĩgʉ arĩdiro dopa ta iigʉ iimi Jesu.
9 Iti namamatar saise tur abistan hi’o’o i nan niturobe. “Tamaim abistan ibitu, men ta kasiy.”
10 Eropi Simo Pedro matamijire opagʉ irimijire tʉãwea aĩ, pahia opʉ pohro majʉre Malco waĩcʉgʉre ĩgʉ gamirore pacoro medijucãmi. Diayepʉ maja gamirore pacoro medijucãmi
10 Naatu Simon Peter, i ana kaiy auman batabat, rowenra’ah firis ukwarin ana akir orot tainin asukwafune eafuru’um. Akir orot wabin Malchus.
11 Ĩgʉ eropa pacorocʉ̃ ĩagʉ Jesu õpa arĩmi:
11 Jesu Peter isan eo, “A kaiy kwiwan maiye! O kunotanot, Ayu Tamai kerowas bitu boro men anatom”
12 Ĩgʉ eropa arĩtuhacʉ̃ ta surara, erã opʉ mera, Goãmʉ wihire corerã surara sã Jesure ñeha ĩgʉre dirima.
12 Imaibo Rom rakit wairafih hai ukwarih bairi naatu Jew hai ma’utenayah bairi Jesu hibai hifatum,
13 Dirituha Ana waĩcʉgʉ pohrogue aĩgãmʉhtama erã. Anapʉ Caifa mʉñecʉ árĩmi. Caifapʉ iri bojorire pahia tauro opʉ árĩmi.
13 naatu wantoro’ot hibai hin Annas biyan hitit, nati kwamur wanawanan i Firis ana ukwarin ma’am ana veya, nati orot i Kaiafas rawan.
14 “Judio masa ya árĩburire yujugʉ masʉ sĩricʉ̃ õhaa,” arĩdigʉ árĩmi ĩgʉ Caifapʉ.
14 Iti orot Kaiafas i Jew uwih eo, gewasin orot ta’imon sabuw etei isah tamorob.
15 Eropigʉ yʉhʉ Simo Pedro mera Jesure yoañarirogue nʉrʉsiabʉ. Yʉpʉ pahia opʉ ĩgʉ ĩha masigʉ árĩbʉ. Eropigʉ Jesu pʉhrʉ, opʉ árĩri wihi árĩri sãriro pohecague ñajaa wabʉ.
15 Simon Peter naatu bai’ufununayan turan ta hairi Jesu hi’ufunun bairi hin. Nati bai’ufununayan ta i firis ukwarin i su’ub, imih i ufunun bairi hin firis ukwarin ana bar merar wanawanan hirun,
16 Pedropʉ disiporo dujanʉgajami. Eropigʉ maji wiriri disiporo coregore serẽbasabʉ Pedrore aĩ ñajabu. Yʉ eropa serẽpiñacʉ̃ igo Pedrore ñajaridoremo. Igo ñajaridorera pʉhrʉ yʉhʉ Pedrore aĩ ñajaa wabʉ.
16 baise Peter etawan awan bat. Bai’ufnunenayan ta iban matabir maiye tit etawan awan akir babitai ifefeyan naatu babitai Peter iu basit, Peter na fur wanawanan run.
17 Yʉ eropa aĩ ñajajacʉ̃ ĩago disiporo coregopʉ Pedrore serẽpimo:
17 Babitai etawan awanamaim Peter isan eo, o i ni’i orot ana bai’ufnunenayan orot ta? Peter iya’afut eo, “En ayu men asu’ubimih.”
18 Ero core ero majarã pohro majarã, surara mera erã sõhmaburi peamere dihunirã árĩma. Yʉsaa árĩbʉ. Eropirã erã iri peame tʉro sõhma niguima. Erã sõhmacʉ̃ ĩagʉ Pedro sã sõhmagʉ wami.
18 Nati ana gugumin i siba’u kwanekwan imih akir wairafih naatu ma’utenayah bairi wairaf hi’asir hi’ar bebera’uh hibat rararih. Imih Peter rabon in bairi hibat rararih.
19 Eropi pahia tauro opʉ árĩgʉ Jesu ĩgʉ buherire, gʉa ĩgʉ buherã sãre serẽpi ĩapʉ Jesure.
19 Firis ukwarin Jesu ana bai’ufnunenayan naatu ana bai’obaibiyen isan ibatiy.
20 Ĩgʉ eropa arĩ serẽpicʉ̃ Jesupʉ yʉhripʉ ĩgʉre:
20 Jesu iya’afut eo, “Ayu i bebeyan sabuw etei matahimaim a’o a binan hinonowar, naatu au bai’obaiyen mar etei i sibor ya’aya efanamaim naatu Tafaror Bar wanawanan sabuw etei teruru’ay matahimaim. Ayu men abistan ta awa’ir aomih.
21 ¿Duhpigʉ yʉre serẽpiri mʉhʉ? Serẽpidiagʉ yʉre peenirãre serẽpique. Yʉ wererare erã masima, arĩ yʉhripʉ Jesu.
21 Aisim ayu kubibabatiyu, sabuw ayu abistanawat a’o hinonowar i kwibatiyih ayu abisa ao i hiso’ob.”
22 Ĩgʉ eroparĩcʉ̃ surarapʉ ero niguidigʉ ĩgʉ mojoto mera Jesure papʉ.
22 Jesu iti na’at eo ana mar ma’utenayan orot ta nati’imaim batabat Jesu rebareban ifar eo, “Men iti na’atube firis ukwarin isan ina’omih.”
23 Ĩgʉ eroparĩcʉ̃ Jesu õpa arĩpʉ:
23 Jesu iya’afutih eo, “Ayu abisa ana’o kakaf na’at sabuw etei hai tur ku’owen, tur menatan i a’o kakaf. Baise ayu tur etei ana’o’o gewas na’at i aisim irabu”.
24 Pʉhrʉ Ana Jesure erã diridigʉre Caifa pahia tauro opʉ pohrogue obeopʉ.
24 Imaibo Annas Jesu uman fatufatum auman iyafar in Kaiafas firis ukwarin isan.
25 Eropi Simo Pedro peame tʉro sõhma niguigʉ iimi. Eropa ĩgʉ sõhma niguicʉ̃ ĩarã ero majarã ĩgʉre serẽpima.
25 Peter boro’ika ma fora’ab rarar, sabuw afa nati’imaim bairi hima’am hibatiy hio, “O nati orot ana bai’ufnunenayan ta” Baise Peter youb eo, “En, orot nati men ayu’umih.”
26 Eropigʉ pahia tauro opʉ pohro majagʉpʉ Pedro ĩgʉ gamiro pacorodigʉ acaweregʉpʉ Pedrore serẽpimi:
26 Firis ukwarin ana akir orot ta i Peter tainin ea’afuw ana rara orot ta nati’imaim batabat, eawafoten eo, “O airi ayu masawamaim ait”
27 —Yʉhʉ ĩgʉ mera árĩbirabʉ, arĩ yʉhrimi Pedro. Ĩgʉ eroparĩcʉ̃ ta cãreña weregʉ carimi.
27 Ibanak mar baitounin Peter eo, “En!” naatu mar ta’imon kokorerek eo.
28 Ñamiñarigã árĩcʉ̃ Caifa ya wihigue árĩnirã Jesure aĩ wiria, iri maca majarã opʉ Pilato ya wihigue aĩgã wama erã. Eropa waquererã ĩgʉ ya wihiguere ñajabirima. Pascua árĩcʉ̃ erã bamorã árĩrã õpa arĩma: “Judio masʉ árĩbeami Pilato. Eropirã mari i wihigue judio masʉ árĩbigʉ árĩri wihire ñajarã, mari dorerire tarinʉgarãca. Eropirã mari ñajacʉ̃ ĩarã ñerã dopa ĩabocoma marire. Eropirã marire bosenʉ barire marire badorebiribocoma,” arĩma. Eropa arĩrã opʉ ya wihire ñajabirima Jesure aĩgãnirãpʉ.
28 Maraumanaika Jesu Kaiafas ana barene hibai hin gawan orot ana baremaim hirun. Jew hai ukwarih bar wanawanan i men hirun hinamih, anayabin i men hikok wanawanah kato tamatar naatu hai Tar Nowaten ana hiyuw men hita’aamih.
29 Erã ñajabiricʉ̃ ĩagʉ Pilato erã pohrogue wihi disiporogue wiriranʉgaja, erãre serẽpimi:
29 Imih Pilate ufun tit sabuw ibatiyih, “Iti orot abisa isan kwa ubar kwabitin?”
30 —Ihĩ õagʉ ĩgʉ árĩcʉ̃ mʉre ĩgʉre obiriboaya. Ñegʉ ãhrimi ĩgʉ, arĩ yʉhrima erã.
30 Hiya’afut hi’o, “I men kakafin tasisinaf na’at, i boro men atab atan o biya atanamih.”
31 Erã eroparĩcʉ̃ Pilato õpa arĩmi:
31 Pilate isah eo, “Kwabai kwan, kwa taiyuw a’ofafar eo na’atube kwasinaf.” Ibo hai tur hirutabir hio, “Aki auri men baibasit ta ema’am boro yait ta ana asabunimih.”
32 Erã eropa wejẽdorecʉ̃ Jesupʉ crusague ĩgʉ sĩriborore ero core ĩgʉ werediro dopa ta eropa wabʉ.
32 Iti na’atube mamatar i Jesu ana tur mi’itube ana morob isan yai eo’o i tan titurobe isan.
33 Erã eropa arĩra pʉhrʉ Pilatopʉ wihigue maji ñaja, Jesure sihubeo ĩgʉre serẽpipʉ:
33 Pilate matabir maiye ana bar wanawanan run naatu Jesu eaf na ibatiy, “O Jew sabuw hai aiwob?”
34 Jesu yʉhripʉ ĩgʉre.
34 Jesu iya’afut eo, “Iti baibat i o taiyuw a not ayu kubibatiyu o sabuw afa ayu isou a tur hi’owen?”
35 —Judio masʉ árĩbeaa yʉhʉ. Mʉ ya yeba majarã, pahia oparã sã, mʉre wiama yʉre. ¿Ñehenore ñero iiri mʉhʉ erã eropa mʉre dipuwaja moadiacʉ̃? arĩpʉ Pilato.
35 Pilate iya’afut, “O kunotanot ayu i Jew orot? O taiyuw a sabuw naatu firis ukwa’ukwarih o hibuw hinawiy ina ayu isou. Abisa isinaf?”
36 —Yʉ opʉ árĩri i yeba maja árĩbeaa. Yʉhʉ i yeba majarã opʉ árĩcʉ̃, yaharã yʉre itamuboñuma judio masare ñeadorebirã. Yʉ opʉ árĩri i yeba maja árĩbeaa, arĩpʉ Jesu Pilatore.
36 Jesu eo, “Ayu au aiwob i men iti tafaram nowanamih, baise ayu au aiwob iti tafaram nowan na’at, ayu au bai’ufununayah boro isou hitiyow, naatu Jew hai ukwarih umah wahine boro hitawasfafaru. En, ayu au aiwob i men iti faram nowanamih.”
37 —¿Eropigʉ opʉ ãhraa arĩri mʉhʉ eropa arĩgʉ? arĩpʉ Pilato.
37 Imih Pilate ibatiy, “Bo o i aiwob orot?
38 —¿Ñeheno ãhriri diaye árĩri? arĩpʉ Pilato.
38 Pilate Jesu ibatiy, “Turobe i abistan” Iti tur nonowar ibanak matabir maiye ufun tit Jew sabuw isah eo, “I biyanamaim men kakafin ta atita’ur boro imaim anibabatiy.
39 Bojori nʉcʉ Pascuanʉ árĩcʉ̃ yujugʉ peresu árĩgʉre mʉa wiudorea. ¿Eropigʉ ĩre Jesure ta mʉa opʉ árĩbupʉre mʉare wiubasacuri yʉhʉ? arĩmi Pilato judio masare.
39 Baise kwa a binanakwar eo na’atube. Tar Nowaten hiyuw aa ana veya diburane orot ta kwa isa anabotait. Kwa kwakokok Jew hai aiwob anabotait na tit.”
40 Ĩgʉ eroparĩcʉ̃ peerã erã judio masa õpa arĩ gaguiniguima:
40 Isan hitarakouw hiwow hi’o, “En, men nati orotomih! Aki akokok i Barabas.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.