João 12

Goãmʉ Yare Wereripʉ (DES) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Pascua bosenʉ seis nʉri gohra dʉhyacʉ̃ Jesu gʉa ĩgʉ buherã mera Betaniague ejabʉ. Lázaro Jesu ĩgʉ masudigʉ iri maca majagʉ árĩmi.
1 Veya six nasasawar ufunamaim i Tar Nowaten ana veya, Jesu na Bethany tit, Lazarus morobone biyawas i ana bar merar.
2 Gʉa ejara pʉhrʉ Jesu sã gʉa ya bari árĩburire iima gajirã. Eropirã Lázaro, Jesu, gʉa mera mesare doajabʉ. Gʉa eropa doajara pʉhrʉ Marta barire peomo gʉare.
2 Nati’imaim rabirab ana bay hibogaigiwas Jesu bairi aa isan, Martha ibaisih bairi bay hisemor. Lazarus orot afa auman Jesu bairi himarir gem sisibinamaim hima’am.
3 Eropigo María poresuripʉre nardo waĩcʉri goripʉre yuju kilo deco aĩgãri, Jesu guburire pipeomo. Pipeotuha igo poari mera tucoemo. Igo eropa pipeora pʉhrʉ iri wihi õaro poresu sehya wabʉ.
3 Raiy yamurin mamarin wabin nard i ai rourin hibun iroro’on hibai. Nati raiy iroro’on ana baiyan i gagamin na’in, Mary bai na isuwei ra’iy Jesu an rororon ihurufen, naatu aribunamaim safam. Naatu yamurin ana mamarin bar wanawanan etei itakwar.
4 Igo eropa iicʉ̃ ĩha gʉa mera majagʉ, Jesure ĩhaturirãre wiabu Juda Iscariotepʉ õpa arĩmi:
4 Baise ana bai’ufununayan orot ta, Judas Iscariot boro ufibo baban nao, i eo,
5 —¿Duhpigo iri poresuri eropa iisiriri igoa? Irire igo duaboañumo. Irire duago yuju bojori mohmeri wajapʉre wajataboañumo. Eropigo mojomorocʉrãre oboañumo igo, arĩmi ĩgʉ.
5 “Ana gewasin iti raiy yamurin mamarin ana baiyan 300 silver coins tatayai sabuw hitatubun naatu kabay tatab bai’akirayah tatibaisih.”
6 Judapʉ mojomorocʉrãre itamudiabiriñumi. Ĩgʉ gʉa ya niyeru dibugʉ árĩqueregʉ ta yajaricʉgʉ árĩmi. Eropigʉ ĩgʉ gʉa ya niyeru sãre yujuyerisuburi aĩmʉrimi. Eropigʉ iri niyerure aĩdiagʉ árĩgʉ, eropa arĩñumi ĩgʉ Maríare.
6 Iti tur eo’o, asir sabuw hinanot i akir sabuw baibaisih isah not eo hinarouw, baise i bainowan orot ta, anayabin hai kabay koukufet kakaif, abistan ekokok i ebai ana kokomaim esisinaf.
7 Ĩgʉ eroparĩcʉ̃ peegʉ õpa arĩmi Jesu:
7 Jesu iya’afut eo, “Babin kwaihamiy! Abistan biyanamaim ema’am i ayu anamorob hinayaya’u isan eyayabuna.
8 Yʉpʉ i yebaguere eropa árĩniguicãsome, arĩmi Jesu.
8 Kwa boro mar etei akir sabuw wanawanahimaim kwanama, baise ayu boro men mar etei kwa bairit tanama’amih.”
9 Eropirã Jesu ĩgʉ Betaniague árĩcʉ̃ peerã judio masa bajarã ĩgʉre ĩarã arima. Ĩgʉ dihtare ĩarã aribirima. Lázaro sĩridigʉ Jesu ĩgʉ masudigʉre ĩgʉ sãre ĩarã arirã iima.
9 Sabuw moumurin maiyow tur hinowar Jesu i na Bethany ma’am, imih sabuw Jesu itinamih hin, men i akisin itinamih hin baise Lazarus morobone Jesu biyawas auman itinamih hin.
10 Erã ĩarã ejarare pahia oparã masirã Lázarore wejẽdiañorã.
10 Imih firis gagamih ef hinuwet hiyakitifuw Lazarus auman hitarab tamorob isan.
11 Lázaro sĩridigʉ Jesu ĩgʉ masudigʉ árĩcʉ̃ ĩarã bajarã masa Jesure umupeoma. Ĩgʉ eropa masucʉ̃ ĩarã bajarã judio masa erã pahia erã buheripʉre cóãma. Erã eropa cóãcʉ̃ ĩarã pahia oparãpʉ guataria wa, Lázaro sãre wejẽdiañorã.
11 Anayabin Lazarus biyanamaim abistan matar hi’itin Jew sabuw moumurin maiyow himisir firis gagamih hikwahirih naatu Jesu isan higeger hitumitum.
12 Pascua bosenʉ erã iicʉ̃ bajarã masa Jerusaléngue ĩarã wanirã árĩma. Gajinʉ Jerusaléngue Jesu ĩgʉ waburire masa peenirã árĩma.
12 Marto sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay Tar Nowaten ana Hiyuw isan, tur hinowar Jesu i enan au Jerusalem.
13 Eropirã bejepũre aĩgã, ĩgʉre bocatĩrirã wama. Eropa bocatĩrirã õpa arĩ gaguiniguima erã.
13 Sabuw ai rourih hikakir naatu hitit hin Jesu nan bairi baitaramih, hitarkoukuw hi’o, “God tanifai! Regah wabinamaim enan, God nigegewasin! Israel hai aiwob inigegewasin!” Hitit hin bairi hitar.
14 Jesu burrogã ĩgʉ bocadigʉ weca peyami. Ĩgʉ eropiigʉ Goãmʉ yare erã gojarapũ werediro dopa ta iimi. Õpa arĩ gojañumi Goãmʉ yare wereyumʉhtadigʉgue.
14 Bobaituw boubun wabin donkey hitita’ur naatu afe’enamaim mara’at ma remor yen in. Buk Atamaninamaim hikirum hi’o na’atube.
15 Jerusalén waĩcʉro majarã güibiricãque mʉa. Ĩaque. Mʉa opʉ burrogã weca peyagãrimi, arĩ weremʉhtañumi Goãmʉ yare erã gojarapũgue.
15 “O Zion Natun Babitai, Men inabir;
16 Irire gʉa ĩgʉ buherã õaro masinibiribʉ. Eropa masibiriquererã ta ʉmarogue Jesu ĩgʉ mʉriara pʉhrʉ gʉa erã gojara mʉrare guña boca pee masibʉ. Õpa arĩ pepibʉ: “Goãmʉ yare erã gojarapũgue Jesure weremʉhtañuma. Eropiro Goãmʉ yare erã gojarapũ arĩdiro dopa ta sihajabʉ Jesure,” arĩ pepibʉ gʉa basi.
16 Abistan nati ana veya himamatar ana bai’ufununayah men hiso’ob. Baise Jesu ana fair nabaib ufunamaim, imaibo hina’itin hinaso’ob. Buk Atamaninamaim i isan hi’o hikirum, naatu hisinafen himatar.
17 Lázarore erã apira gobegue árĩgʉre Jesu ĩgʉ piyucʉ̃ ĩgʉre ĩgʉ masucʉ̃ ĩanirãpʉ weresiriniguinirã árĩma masare.
17 Sabuw iyab Jesu bairi hin rahemaim hitit Lazarus morobone yawas misir hi’i’itin hi’o tur ra’at tasasar.
18 Eropirã Lázarore Jesu ĩgʉ masurare erã peenirã árĩrã masa bajarã Jesure bocatĩrirã wama.
18 Sabuw moumurin maiyow hitit hin Jesu biyan hitit, anayabin tur hinowar i ina’inan iti na’atube men tisinaf emamatar i sinaf matar.
19 Erã Jesure eropa umupeocʉ̃ ĩarã fariseo masa erã basi õpa arĩñorã.
19 Imih Pharisee taiyuwih himare hi’o, “It abistan tayayakitifuw men kafa’imo emamatar. Sabuw etei i’etaw tebi’ufunun kwa’i’itin!”
20 Eropi bosenʉ Goãmʉ wihigue Goãmʉre umupeorã eranirã mera majarã bajamerãgã griego masa árĩñorã.
20 Greek sabuw afa wanawanahimaim bairi hiyen hin Jerusalem hiyuw ana veya imaim kwafirin isan.
21 Eropirã erã Felipe pohrogue erañorã. Felipepʉ Betsaida waĩcʉri maca Galilea yeba árĩri maca majagʉ árĩmi. Eropirã ĩgʉ pohrogue erarã õpa arĩñorã ĩgʉre:
21 Hina Philip biyan hitit, i Betsaida orot Galilee wanawanan, isan hifefeyan hi’o, “Aro, aki akokok Jesu ana’itin.”
22 Erã eroparĩcʉ̃ peegʉ Felipe Andreguere weregʉ wapʉ. Eropirã erã perã Jesure werema.
22 Philip in Andrew ana tur eowen, naatu Andrew Philip hairi hin Jesu ana tur hi’owen.
23 Erã werera pʉhrʉ Jesu gʉare weremi:
23 Jesu iyafutih eo, “Orot Natun baifa’in naatu bora’ara’ahin isan ana veya na kabom.
24 Diaye mʉare arĩgʉ iiaa. Oteriyere yebague yaabiricʉ̃, iriyere otebiricʉ̃ yujuye ta dujaroca. Eropiro iriyere mari otera pʉhrʉ bajayeri dʉcasiua. Eropa ta yʉ sĩrira pʉhrʉ yʉre erã yaara pʉhrʉ bajarã masare Goãmʉ mera eropa árĩniguimorãre iigʉca yʉhʉ.
24 Ayu turobe a tur ao’owen, sanabey tutufin ta’imon hinama’ub me yan hinataun na’inu’in, naatu nabikubobun boro moumurih na’in hinayen naatu ani’anin boro moumurih na’in naya.
25 I yeba mʉa árĩrire wʉaro pepiboca mʉa. Eropa pepirã Goãmʉre guñabirã peamegue warãca mʉa. I yeba mʉa árĩrire eropa pepicãrã, Goãmʉ mera eropa árĩniguirãca.
25 Orot yait taiyuwin ana yawas ebiyabuw i boro yawas narusa’ir, naatu yait iti tafaramamaim taiyuwin ana yawas ekwakwahir boro nabotan yawas wanatowan isan.”
26 Yahare iidiarã, yʉ buherire õaro peeque mʉa. Mʉa eropa iirã mʉa sã yʉ árĩboroguere árĩrãca. Yahare iigʉre yʉ Pagʉpʉ umupeogʉcumi, arĩmi Jesu gʉare.
26 Yait ayu isou nabowabow, i ayu ni’ufnunu, naatu ayu menamaim ama’am au akir orot boro airi imaim anama. Yait ayu isou ebowabow Tamai boro nifai nabora’ara’ah.
27 Õpa arĩnemomi gʉare.
27 “Ayu dogorou i yababan awan karatan, Tamai ayu boro mi’itube anao? Iti bai’akir ana veya iniyawasu? ‘Aiyabin, Tamai iti bai’akir ana veya nan anabaib isan ana atit.
28 Eropigʉ õpa arĩmi ĩgʉ Pagʉre:
28 Tamai o wab anabora’ah.” Naatu marane fanan tit eo, “Ayu wab abora’ahika naatu boro anabora’ah maiye.’”
29 Eroparĩcʉ̃ peerã ero niguirã masa bajarã õpa arĩma:
29 Sabuw rou’ay nati’imaim hibatabat hinowar, afa hi’o, gunum rab naatu afa hi’o, “Tounamatar isan eo.”
30 Õpa arĩmi Jesupʉ:
30 Jesu eo, “Iti fanan i kwa isa eo, men ayu isou.
31 Dohpaguere i yeba majarã erã ñeri iira dipuwaja dipuwajacʉrãcoma. I yeba majarã erã opʉre watĩre Goãmʉ cóãgʉcumi.
31 Veya boun iti tafaram baibabatiyin isan naatu iti tafaram ana aiwob boun boro hinabosair.
32 Eropigʉ crusague yʉre erã aĩ wahgũ nugucʉ̃ bajarã masare yaharã árĩmorãre iigʉca yʉhʉ, arĩmi Jesu.
32 Baise Ayu iti tafaramamaim hinabobora’ahu anamaramaim, sabuw etei boro anabonawiyih hinan ayu akisu biyou hinatit.”
33 Eropa arĩgʉ crusague ĩgʉ sĩriborore weregʉ iimi Jesu masare.
33 Iti tur eo, i mi’itube ti’obaiyih i ana morob ana itinin boro mi’itube namorob.
34 Ĩgʉ eroparĩcʉ̃ peerã masapʉ ĩgʉre õpa arĩma:
34 Sabuw hi’o, “Aki ofafaramaim anonowar Keriso boro nama wanatowan, naatu o mi’itube ku’o’o, Orot Natun boro hinabora’ah. Iti Orot Natunam yait?”
35 Erã eroparĩcʉ̃ õpa arĩ yʉhrimi Jesu:
35 Naatu Jesu uwih eo, “Kwa mar kafai boro marakaw kwanab, marakaw kwabaibimaim kwanaremor, imaibo gugumin nan natarsumi. Orot yait guguminamaim ereremor i men so’ob menamaim enan.
36 Eropigʉ boyoriñe iro dopa ta árĩgʉ yʉhʉ ta ãhraa. Eropigʉ mʉare buhegʉ Goãmʉ yare õaro masicʉ̃ iiaa mʉare. Dohpaguere yʉ waboro core yʉre umupeoque. Eropa umupeorã yaharã árĩrãca mʉa, arĩmi Jesu.
36 Marakaw nati kwabai kwama’am a baitumatum i kwanitin. Saise kwa boro kwanan marakaw natunatun kwanamatar.” Iti eo’o ufunamaim, Jesu sabuw ihamiyih naatu i taiyuwin ibunwa’ir.
37 Bajasuburi Goãmʉ turari mera erãre Jesu ĩgʉ deyoro moarire ii ĩhmuquerecʉ̃ ta judio masa bajarã ĩgʉre ne peediabirima.
37 Mensanet Jesu wanawanahimaim sawar faifirih imamataren, baise i boro’ika men tibitumitum.
38 Goãmʉ yare erã gojarapũ Isaia mʉrʉ ĩgʉ gojadiro dopa ta eropa iirã iima erã. Õpa arĩ gojañumi Isaia:
38 Iti i mi’itube dinab orot Isaiah ana tur eo’o i titurobe isan. “Regah, yait aki tur a’o ebitumitum? Yait biyanamaim Regah ana fair ebirerereb?”
39 Erã eropa peediabiricʉ̃ ĩagʉ Goãmʉ erãre masibiricʉ̃ iiñumi. Iri sãre Isaia õpa arĩ gojañumi daja:
39 Anayabin iti isan, men karam hititumatum, imih Isaiah eo maiye;
40 Cuiri ĩhajabirã iro dopa árĩcʉ̃ iidi árĩmi Goãmʉ erãre. Eropigʉ ĩgʉ yare masibiricʉ̃ iidi árĩmi erãre. Eropirã ĩgʉ turarire erã ĩaquererã ta erã ĩarare masibirinirã árĩma erã. Eropirã ĩgʉ buherire peequererã ta irire masibirinirã árĩma erã. Goãmʉ yare masirã erã ñerire cóãdoreboñuma. Eropigʉ erãre tauboñumi ĩgʉ, arĩ gojañumi Isaia Goãmʉ yare erã gojarapũgue.
40 “God iwa’an matah hifim
41 Isaia Cristo turarire masiyudigʉ eropa arĩ gojamʉhtañumi.
41 Isaiah iti eo’o, anayabin Jesu ana marakaw itin naatu isan eo i nowar.
42 Gajirã Jesure erã umupeobiriquerecʉ̃ ta judio masa sã oparã mera majarã sã bajarã Jesure umupeonirã árĩma. Eropa erã umupeoquererã ta erã fariseo masare güirã gajirã masare Jesure erã umupeorire werebirinirã árĩma. Irire erã werecʉ̃ peerã gʉa judio masa buheri wihigue erãre ñajadorebiriboñuma fariseo masapʉ.
42 Naatu nati veya ta’imon wanawanan Jew ukwa’ukwarih wanawanahimaim Jesu hitumitum. Baise anayabin Pharisee isah hibir, men karam hai baitumatum hitao rereb, i boro kou’ay barene hitabotaitih.
43 Goãmʉre mucubiricʉ̃ iidiaquererã ta erã tauro masapʉre mucubiricʉ̃ iidianirã árĩma erã. Eropirã erã Jesure ne umupeorã “Jesu yarã ãhraa,” arĩ gajirãre werediabirinirã árĩma.
43 Anayabin i orot babin isah tibiyabow men boun God isan tebiyabow na’atube.
44 Masa bajarã gʉa pohro gamenerenirãre Jesu turaro bʉsʉro mera weremi:
44 Basit Jesu fanan aumetawat eo, “Orot ayu ebitutumu, i men ayu akisu ebitutumu, baise yait ayu iyafaru anan auman ebitumitum.
45 Eropirã yʉre masirã yʉre obeodigʉ sãre masima.
45 Yait ayu i’itu anamaramaim, ayu iyafaru anan auman i’itin.
46 Yʉhʉ boyoriñe iro dopa ta árĩgʉ yʉhʉ Goãmʉ yare buhegʉ ahraa i yebaguere. Eropigʉ Goãmʉ yare mʉare masicʉ̃ iiaa. Yʉre umupeogʉ naitĩaro wagʉ iro dopa ñerire iiniguisome. Yʉre umupeogʉ diaye pepigʉcumi.
46 Ayu i marakaw na’atube ana tafaramamaim atit, saise yait ayu ebitutumu i boro men guguminamaim nama.
47 Gajirã yʉ wererire peequererã ta irire yʉhribeama. Erã eropa yʉhribiriquerecʉ̃ ta, erã yʉhribirira dipuwaja moasome yʉpʉ dohpa. I yebaguere dipuwaja moagʉ arigʉ aribiribʉ yʉhʉ. I yeba majarãre peamegue wabonirãre taugʉ arigʉ aribʉ yʉhʉ.
47 Orot yait ayu au tur enonowar baise men ebaib, ayu boro men anibatiy. Ayu men tafaram fufuninamih ana atit, baise baiyawasinamih ana.
48 Yʉre gamebigʉre yʉ wereri sãre gamebigʉre dipuwaja moari árĩroca. Ĩgʉ yʉre peebirira dipuwaja i ʉmʉ pehrecʉ̃ dipuwajacʉgʉcumi.
48 Yait ayu ebifutuwu naatu au tur men ebaib i ana baibatiyenayan ema’am. Tur iti ayu a’o i boro mar yomaninamaim nibabatiyi.
49 Yʉhʉ yʉ gamero werebeaa. Yʉ Pagʉ yʉre obeodigʉpʉ yʉre weredoremi. Eropiro yʉ wereripʉ ĩgʉ ya wereniguiri ãhraa.
49 Anayabin ayu men taiyuwu au kokomaim ao’omih, baise Tamai ayu iyafaru anan tarbaiyunu tur abistanawat anao naatu boro mi’itube ana’o.
50 Ĩgʉ ya wereniguirire peerã Goãmʉ mera eropa árĩniguirãca mʉa. Eropigʉ yʉ Pagʉ ĩgʉ weredorediro dopa ta werea mʉare, arĩmi Jesu gʉare.
50 Naatu ayu aso’ob i ana tarbaiyunen tur boro nabonawiy inan ma’ama wanatowan. Imih ayu abistan ao’o i mutufor, Tamai uwu imih ao’o.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.