Filipenses 1

Goãmʉ Yare Wereripʉ (DES) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Gʉa Pablo Timoteo mera Jesucristo pohro majarã ãhraa. Eropirã árĩpehrerãre mʉare õarãre Jesucristo yarãre Filipo majarãre gojabeoa gʉa. Mʉa oparã sãre mʉare itamurã sãre gojaa.
1 Ayu Paul Timothy airi i Keriso Jesu ana’akir wairafi. God ana sabuw etei Keriso Jesu wanawananamaim kwaikofan nati Philipi kwama’am naatu kwa Nutetenayah, baibaisayah bairi a fef iti abiyafar. Paul diburumaim fef kirum baiyowayan bat i’itin|alt="Paul writing in prison" src="CN02069B.TIF" size="span" loc="Php 1.1" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="1.1"
2 Eropirã Goãmʉ mari Pagʉ mari Opʉ Jesucristo mera mʉare õadorea. Ĩgʉ itamuri mera õaro árĩque mʉa.
2 Manaw kabeber Tamat Godane naatu ata Regah Jesu Keriso’one kwa etei isa nama.
3 — ausente —
3 Ayu au God ana merar ayiy ana veya mar etei kwa anunuhi.
4 — ausente —
4 Matan fufur au yoyobanamaim, ayu mar etei ereyasisir kwa etei isa ayoyoyoban.
5 — ausente —
5 Anayabin tur gewasin wantoro’ot abai ana biyat atitit ana veya, kwa a baibais kwaitu bairi iti tur tafaram tanan iti boun tatit.
6 — ausente —
6 Naatu ayu i abitumatum, God iti bowabow gewasin kwa wanawananamaim bubusuruf boro nabow nan yomanin na’asa’ubibo Keriso Jesu ana veya natit.
7 Eropigʉ mʉare yʉ õaro mera eropa pepicʉ̃ õapũrica. Õari buherire “Diaye ta ãhraa,” oparãre yʉ arĩtarinʉgacʉ̃ mʉa yʉre itamubʉ. Iri buherire diaye ta iri árĩrire masare yʉ werecʉ̃ itamubʉ mʉa. Peresu yʉ árĩcʉ̃ sãre itamubʉ. Eropa mʉa itamucʉ̃ mari yujuro mera Goãmʉ itamurire opaa. Eropigʉ yʉ sĩporã mera turaro mahia yʉhʉ mʉare.
7 Kwa i mar etei ayu dogorou’umaim kwama’am, naatu au naniyan iti na’atube mar etei kwa isa anotanot, anayabin dibur baremaim, o tur gewasin awawasfarimaim, o aitafofor tur ao’orerebamaim. Kwa etei i ayu bairit God ana manaw ana kabeber tafafarambonen.
8 Jesucristo ĩgʉ mahiri mera bʉrigã mʉare guñaa yʉhʉ. Yʉ eropa guñacʉ̃ Goãmʉ irire masimi.
8 Ayu dogorou wanawanan au naniyan tutufin etei Keriso ekukura’ara’ah na kwa iti isan, God i etei so’ob, ayu men abifuwen.
9 Mʉare õpa arĩ serẽbasaa yʉhʉ Goãmʉre. Goãmʉ yare õaro masiri mera õaro pee masipehori mera Goãmʉre masa sãre mʉa mahinemoburire serẽbasaa yʉhʉ Goãmʉre.
9 Ayu ayoyoyoban kwa a yabow i akokok tafan nayababar nara’at, anot hinarerekab, naatu turobe hai naniyah etei kwanaso’ob gewas,
10 Õarire mʉa masiburi sãre serẽbasaa mʉare. Mʉa eropa masirã Cristo i yebague ĩgʉ dujaricʉ̃ õarire iinirã árĩrã, dipuwaja marirãca mʉa.
10 saise kwa tur nowar fufunin gewas yabuna’in isan boro kwanasinaf gewas. Naatu Keriso ana Veya’amaim kwa boro aur ubar en sasouwi kwanabat.
11 Eropa õarire iirã Goãmʉ gamerire iirãca mʉa. Eropa iimorã wacʉ̃ iigʉcumi Jesucristopʉ mʉare. “Goãmʉ õagʉ, turagʉ ãhrimi,” árĩpehrerã ĩgʉre erã arĩ umupeoburire ĩgʉ gamerire mʉa iicʉ̃ iigʉcumi mʉare.
11 Naatu roumutufuren ana ro’on gewasih Jesu Keriso’one hinanan boro dogor wanawanan nare naatu imaim kwa boro God merarayow kwanitin kwanabora’ara’ah.
12 Yʉ acawererã, ire mʉa masicʉ̃ gahmea. Yʉ dohpaguere peresu yʉ árĩquerecʉ̃ ta õari buheripʉ eropa mʉhtaniguicãa.
12 Taitu tuwai’inah, ayu akokok kwanaso’ob, sawar abistan isou himamatar imaim Tur Gewasin ibais ra’at etatasasar.
13 Eropigʉ Cristo yagʉ yʉ árĩri waja peresu yʉ warare masipehrema opʉ ya wihi majarã surara. Árĩpehrerã gajirã sã õre irire masima.
13 Sinaf ana itinin iti’imaim aiwob orot ana bar wanawanan ana kaifenayah naatu sabuw afa nati’imaim hima’am auman hiso’ob, ayu i Keriso ana bowayan orot, imih hifatumu.
14 Eropirã peresu yʉ árĩcʉ̃ ĩarã, bajarã mari acawererã Jesu yarã mari Opʉre Jesure umupeonemoma. Eropa umupeorã güiro mariro õari buherire gajirãre buhema erã.
14 Ayu dibur arurumaim taituwau iyab Regah wanawananamaim hima’ama moumurihika koufair hibai himisir hitafofor God ana tur tibibinan.
15 Yujurãyeri Cristo yare buhebonirã árĩquererã yʉre ĩhaturima. Cristo yare buherã erãpʉre masa ĩhasʉacʉ̃ gahmema. Gajirãpʉ õaro mera Cristo yare buhema.
15 Binanuyah i turobe Keriso isan tebibinan, baise afa dogoroh wanawanan i geg bobowen ayu isou ma auman tibibinan, naatu afa i not gewasinamaim tebibinan, anayabin tekokok ayu hinibaisu.
16 — ausente —
16 Iti binanuyah i yabowamaim bonawiyih tebibinan, anayabin ayu Tur Gewasin atafafar isan dibur ama’ama i hiso’ob.
17 — ausente —
17 Binanuyah afa Keriso isan tibibinan baise geg bobowenamaim tibibinan, anayabin tekokok hinasinaf ayu dibur baremaim yababan anab isan.
18 Õaroca. Cristo yare ta buherã iima. Erã yʉre umupeobiriquererã Cristo yare buhema. Gajirãpʉ õari mera buhema. Árĩpehrerã erã ĩgʉ yare buhecʉ̃ mucubiria.
18 Baise ayu nati isan men anotanot! Anayabin binanuyah not gewasinamaim tibibinan o geg bobowenamaim tibibinan, ana’an gagamin Keriso ana tur gewasin i hibinan sabuw tenonowar isan ayu abiyasisir, naatu boro mar etei aniyasisir.
19 Eropigʉ mucubiriniguicãgʉca yʉhʉ. Goãmʉre mʉa yʉre serẽbasara mera, Jesucristo ĩgʉ Espíritu Santo itamuri mera Goãmʉ yʉre õaro taricʉ̃ itamugʉcumi. Irire masia.
19 Anayabin kwa ayoyobanamaim naatu Jesu Keriso Anunin ana baibaisamaim ayu aso’ob iti biyababanane boro nabotaitu anatit.
20 Õpa ta bʉrigã iidiaca yʉhʉ dohpa. Ne yʉ iirare ñero pepidiabeaa. Ñero pepibigʉ árĩgʉ doyaro mariro árĩgʉpʉ masare Cristore õaro umupeocʉ̃ bʉrigã iidiaa. Ʉmʉri nʉcʉ yʉ iidiro dopa ta dohpague sãre erã Cristore “Õagʉ, turagʉ ãhrimi,” erãre arĩ umupeocʉ̃ iidiaa. Ojocarigʉ gohra eropa ta iidiaa. Erã yʉre wejẽdiaquerecʉ̃ ta eropa ta iidiaca.
20 Ayu au naniyan tutufin etei nuhufot ama akakaif wanawanan boro men kafa’imo ef ta’amaim anasinaf kakaf biya’ohow anabaimih, en baise, biyou yawasin ema’ama o biyou emomorob, ayu boro mar etei anitafofor anabinan sabuw etei Keriso hinarusagisagiy.
21 Ojocariniguigʉ gohra Cristo yare iiniguica dohpa. Sĩrigʉgue tamera ojocarirã tauro õaro dujagʉca yʉhʉ.
21 Anayabin yawasu ama’am i Keriso isan ama’am, naatu anamomorob na’at au gewasin i gagaminaka ema’am.
22 Ojocariniguigʉ Cristo yare yʉ iinemoboro dopa ojocariniguicãdiaca. Eropa iidiaqueregʉ ta sĩriri sãre gahmea. ¿Dipʉre yʉ gamebocuri? Masibirica yʉhʉ.
22 Biyau yawasin anama’am na’at, Regah isan boro ana ma anabow, baise men aso’ob boro menatan anarubin?
23 Yʉ õpa arĩ wereniguicʉ̃ masisũya mara yʉre. Cristo mera bʉrigã árĩdiaa. Eropigʉ dohpaguere ĩgʉ pohrogue wadiaca. Ojocariri tauro sĩriripʉ õatarinʉgacãroca.
23 Ayu i sawar rou’ab hitarsibu. Baise ayu au kok gagamin i ata morob Keriso airi atama i igewasin kwanekwan.
24 Eropa árĩquerecʉ̃ ta mʉare yʉ itamuboro dopa ojocarinemoro gahmea yʉre.
24 Naatu baise gewasin anababatun i yawasu anama, saise kwa anibaisi.
25 Irire masigʉ ohõ mʉa mera yʉ árĩborore masia yʉhʉ. Eropa árĩniguicãgʉca yʉhʉ mʉa Cristore umupeonemoboro dopa, iri umupeoturari mera mʉa mucubiriborore.
25 Tur anababatun a tur ao’owen, aso’ob boro yawasu anama kwa etei anibaisi a baitumatum wanawanan kwanara’at kwanayen kwaniyasisir,
26 I yebague árĩnigʉ mʉa pohrogue dipaturi yʉ wacʉ̃ mʉa mucubirirãca. Eropa yʉhʉ mʉa pohro ejacʉ̃ Cristo Jesu yʉre ĩgʉ itamurire masirã, “Turagʉ ãhrimi ĩgʉ,” arĩ umupeorãca mʉa ĩgʉre.
26 saise ayu anabinanawani maiye, kwa boro abisa asisinaf isan Keriso Jesu ana merar kwanay wabin kwanabora’ara’ah.
27 Dohpaguere i dihtare iique. Cristo ya buheri iri arĩro dopa ta árĩricʉque mʉa. Guñaturarã árĩque. Eropirã game dʉca wariro mariro õari buherire yujuro mera bʉrigã buheque. Eropa ta yʉ mʉa pohro wabiricʉ̃ sãre yʉ wacʉ̃ sãre mʉa eropa iicʉ̃ gahmea. Eropa mʉa yujuro mera árĩrã árĩcʉ̃ peebeodiaa yʉhʉ.
27 Au not gagamin i iti a tur ao’owen, akokok ama yawasamaim Keriso ana tur gewasin sabuw hinakakafiy. Ayu itimih ananan na’at, o men ananan, ayu akokok kwa a not etei i ta’imon, roun roun kwanabat kwanibaibaisbonen sabuw tur gewasin batkikin isan kwabowabow ana tur ananowar.
28 Mʉare ĩhaturirãre güibiricãque. Mʉa eropa güibiricʉ̃ ĩarã Goãmʉ yarã mʉa árĩcʉ̃ masirãcoma erã. Eropa masirã erã peamegue waboro sãre masirãcoma. Eropirã Goãmʉ ĩgʉ tauboro sãre masirãcoma. Õpa ta masicʉ̃ iimi Goãmʉ masare.
28 Arakit sabuw wanawanah kwanarur na hini’aiseyasey kwanabat, kwa abatkikinamaim nati sabuw gurugurusen wanawanan tirur boro hina’itin hinaso’ob, kwa i boro God yawas nit, naatu i boro nagurusih, iti i God boro nasinaf.
29 Cristore mʉa umupeobure Goãmʉ apidi árĩmi. I sãre apidi árĩmi. “Cristo yare mʉa werera waja ñero tarirãca,” arĩ apidi árĩmi Goãmʉ mʉare.
29 Anayabin God ana baigegewasin it bitit i men baitutumin akisin, baise isan tani’akir auman.
30 Eropirã Cristo yarã mʉa árĩri waja gajirã mʉare ñero iima. Mʉare erã iidiro dopa ta yʉ sãre ñero iima erã. Mʉa mera yʉ árĩcʉ̃ yʉre erã eropiicʉ̃ ĩabʉ. Dohpague sãre erã yʉre eropiicʉ̃ pee waĩcʉa mʉa. Eropirã mari yujuropa ta ñero taria.
30 Ayu bairit tama’am ana veya wawainabu i kwa’itin, naatu boun ewawainabu ana tur i kwanonowar, imih kwa wainaben i nati ta’imon wanawanan kwarun ewawainabi.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Filipenses 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.