Atos 19
Goãmʉ Yare Wereripʉ (DES) vs MNT
1 Corintogue Apolo ĩgʉ árĩrisubu, Pablopʉ ʉtã yucʉgue mʉri taria, Efesogue ejapʉ. Erogue eja, yujurãyeri Jesu yarãre bocajapʉ.
1 Apollos Corinth ma’am ana veya Paul tafaram ta ta oyaw wanane run tit remor na Ephesus tit. Nati’imaim bai’ufununayah sabuw afa titaurih.
2 Erãre ĩgʉ bocajara pʉhrʉ ĩgʉ erãre serẽpi ĩapʉ.
2 Naatu bai’ufununayah ibatiyih, “Kwabitumatum ana maramaim Anun kakafiyin re iwani?” Hiya’afut hio, “Aki nati Anun Kakafiyin ana tur men kafa’imo hio anowar.”
3 Erã eropa arĩ werera pʉhrʉ Pablo erãre serẽpi ĩapʉ daja:
3 Basit Paul ibatiyih, “Bo kwa bapataito i menatan kwabai?” Hiya’afut hio, “John Baptist nowan.”
4 Erã eroparĩcʉ̃ peegʉ õpa arĩpʉ Pablo:
4 Paul iuwih eo, “John ana bapataito i dogor baikitabiren kakafih hibihamiyen isan. Naatu orot ta wabin Jesu i ufunamaim nan baitutumin isan iuwih.
5 Ĩgʉ eroparĩcʉ̃ erã peera pʉhrʉ, Jesu waĩ mera waĩyepʉ erãre.
5 Tur iti na’atube eo hinonowar ufunamaim etei Regah Jesu wabinamaim bapataito hibai.
6 Eropigʉ Pablo erã yujurãyeri weca ĩgʉ mojotorire ĩgʉ duhpeocʉ̃, Espíritu Santopʉ erapʉ erãguere. Ĩgʉ eropa erara pʉhrʉ erãpʉ peeyamariri yare werenigui, Goãmʉ yare wereñorã.
6 Naatu Paul uman tafah yara’aten yoyoban ana veya Anun Kakafiyin re iwanih menah botabir tur ta ta hio naatu tur Godane nan hi’orerereb.
7 Erã árĩpehrerã doce ʉma erã árĩñorã.
7 Orot nah etei i 12 iti kou’ay wanawanan.
8 Pʉhrʉ Pablo judio masa erã buheri wihigue ñaja, ʉrerã abe gohra güiro mariro Goãmʉ ĩgʉ opʉ árĩrare were, wereniguipʉ erã mera. Ĩgʉre erã eropa peera pʉhrʉ “I diaye ta ãhraa,” arĩñorã erã.
8 Paul Kou’ay Bar run itafofor sumar tounu wanawanan sabuw bairi hio, God ana aiwob isan sabuw iuwih dogoroh rouw tafofofor.
9 Gajirãpʉ peediabiriñorã. Eropirã erã masa erã peeuro iri õare buherire ñero arĩ werenigui ĩhmuñorã. Erã eroparĩcʉ̃ peegʉ Pablopʉ Jesu yarãre sihu wiria, gajipʉgue waha wapʉ. Waha, Tirano waĩcʉgʉ ya buheri wihigue ʉmʉri nʉcʉ masare Goãmʉ yare werepʉ igʉ.
9 Baise sabuw afa dogoroh fokar, men kafa’imo hikok boro hititumatum naatu bebeyanamaim Regah ana ef gewasin isan tur kakafih maiyow hi’o. Basit Paul ihamiyih naatu bai’ufununayah buwih bairi hin. Veya matan yimo Tyrannus ana bai’obaiyen efanamaim ma bi’obaibiyih.
10 Pe bojori gohra buhepʉ erãre. Ĩgʉ eropa buhecʉ̃ árĩpehrerã Asia yeba majarã judio masa, judio masa árĩbirã mera mari Opʉ Jesu yare peeñorã.
10 Iti na’atube ma sinaf kwamur rou’ab sawar, naatu sabuw etei nati Asia wanawanan Jew naatu Ufun Sabuw etei Regah ana tur hinowar.
11 Eropigʉ Goãmʉ turari mera Pablo bajasuburi deyoro moarire ii ĩhmupʉ.
11 Paul wanawananamaim God ina’inan fokarih maiyow sisinaf.
12 Pablo ĩgʉ suhri gasirore, ĩgʉ suhrirore ĩgʉ dʉpʉ pẽhrera gasirore dorecʉrãre aĩgãñorã gajirãpʉ. Masa dorecʉrã iri suhrire pẽhrerã õarã wañorã. Eropirã watẽa ñajasũnirã iri suhrire erã pẽhrera pʉhrʉ watẽa wiria wañorã erãre.
12 Paul ana agesaf naatu ana faifuw i biyan gubamin hibai hin sawusawuwih biyah hiyayanowahih i hiyayawas naatu afiy kakafih auman i hibibihir.
13 — ausente —
13 Jew sabuw afa bar merar ta ta hirun hitit sabuw iyab biyahimaim afiy kakafih hitar sumih hima’am Regah Jesu wabinamaim hinununih. Naatu hai tur i iti na’atube hio, “Demon kakafih hinununih seven Paul ana orot wabin Jesu isan ebibinan i wabinamaim kwa abi’a’ari kwatit!”
14 — ausente —
14 Naatu Jew hai Firis Gagamin wabin Skeva natunatun etei seven i iti na’atube auman hisisinaf.
15 Watẽare erã wadorera pʉhrʉ, watẽapʉ masʉguere õpa arĩñorã erãre.
15 Baise afiy kakafin iuwih eo, “Jesu i ayu aso’ob naatu Paul auman i ayu aso’ob, bo kwa iyab?”
16 Erã eroparĩcʉ̃ ta watẽa ñajasũdigʉpʉ bʉrigã erãre ñehamaa wapʉ. Eropigʉ erãre ñetariaro iipʉ. Ĩgʉ eropa iira pʉhrʉ suhri marirã, camicʉrã oma wiriañorã erã iri wihire watẽa cóãdiarãpʉ.
16 Naatu orot nati afiy kakafih hiwan ma’am misir bow yow tar, hai faifuw seb nunih ufun hitit segar biyah ererara ana bar hihamiy hibihir.
17 Erã eropa iira pʉhrʉ árĩpehrerã Efeso majarã, judio masa, judio masa árĩbirã mera irire pee, güitariacãñorã erã. Eropirã mari Opʉ Jesu yare wereyaro mariro wereniguiñorã masapʉ.
17 Jew sabuw etei naatu Ufun Sabuw etei iyab nati Ephesus wanawanan hima’am iti tur hinonowar ana veya, etei yah birubir fafar, naatu Regah Jesu Keriso wabin bora’ara’aten gagamin maiyow hitin.
18 Eropirã masa bajarã Jesure umupeorã erã ñero iirare wererã ariñorã.
18 Sabuw moumurih na’in iyab hina bai’ufununayah himamatar bebeyanamaim hitit abisa kakafin hisisinaf isan etei hi’e’en.
19 Erã mera majarã bajarã yeea árĩñorã. Eropirã erã erã gojarapũrire purisiriri wereripũrire erogue aĩgãri, masa erã ĩaro iripũrire soe cóãcãñorã erã. Iripũri wajacʉrare erã queocʉ̃, árĩpehreripũri cincuenta mil plata árĩripũri wajacʉriyoro iripũri.
19 Sabuw moumurih na’in iyab hikwerakwer hai buk hibow hina hibutuw naatu sabuw etei matahimaim hi’afusar. Naatu buk ta’ita’imon hai baiyan hibiyab i 50,000 drachma ana fofonin.
20 Eropirã Goãmʉ yare gamerã bajarã wañorã. Goãmʉ turari mera ĩgʉ yarã wañorã.
20 Sinaf fairih iti himamataramaim Regah ana tur tasasar tit naatu busuruf ra’at ana fair bai yen.
21 Erã eropa wara pʉhrʉ Pablo õpa arĩ pepipʉ: “Macedonia yeba ejamʉhta, iri yebare taria Acaya yebaguere ejagʉra. Iri yebare yʉ ejara pʉhrʉ Jerusaléngue wagʉra. Iri macare yʉ ejara pʉhrʉ Romague ĩagʉ wagʉra,” arĩ pepipʉ Pablo.
21 Sawar iti himamatar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Akaiya naatu Masedonia tafaram hairi wanawanahiwat remor na. Naatu na Jerusalem titamih ana not bogaigiwas eo, “Iti tafaram anabinanawan ufunamaim ayu boro anan Rome ana’itin.”
22 Eropigʉ perãre ĩgʉre itamurãre ĩgʉ core obeomʉhtapʉ Macedonia yebague. Timoteo Erasto sã árĩñorã erã. Eropigʉ Pablopʉ yujugʉ ta dujapʉ Asia yebague.
22 Basit ana baibais orot rou’ab Timothy, Erastus hairi iyafarih hin Masedonia wanawanan hima, i baise veya au gagaminaka Asia wanawanan imaim ma.
23 Irisubure Efesogue Jesu yare gajirã gamebirã Pablo sãre ĩhaturiñorã.
23 Nati ana veya’amaim yare kakafin anababatun Ephesus wanawanan matar, anayabin Regah ana Ef isan.
24 Yujugʉ platare mohmegʉ Demetrio waĩcʉgʉ árĩpʉ. Ĩgʉ plata mera erã goãmo Artemisa waĩcʉgo umupeori wihi wéara wirire mʉta wirigãre iigʉ árĩpʉ. Eropigʉ ĩgʉ gajirã plata mohmerã mera erã wéanirãre wʉaro dua wajatamʉriñorã erã.
24 Orot wabin Demetrius silver imaim sawar ebu’ur temamatar i nati’imaim ma’am. Iti orot i god babin wabin Artemis ana kwafiren gagamin ana yumatabe, silver amaim bu’ur sabuw hitotobon. Naatu nati bowabowamaim kabay gagamin maiyow bai ana sabuw isah rur.
25 Eropigʉ Demetrio gajirã plata mohmerãre sihu gameneo, werepʉ erãre.
25 Basit ana bowayah etei e’af ayuwih naatu sabuw afa i bairi hai bowabow ta’imon auman e’af hiru’ay iuwih eo “Au sabuw kwanaso’ob, ata bowabow iti’imaim kabay gagamin tatain erur.
26 Ihĩ Pablo ĩgʉ iirare ĩgʉ buhera sãre masia mʉa. Õpa arĩ buhemi ĩgʉ: “Goãmarã wéanirã masa erã iinirã ojocarirã árĩbeama,” arĩ weremʉrami ĩgʉ. Ĩgʉ eroparĩcʉ̃ peerã, Efeso majarã, árĩpehrero Asia yeba majarã sã ĩgʉ buherare “Diaye ta ãhraa,” arãñorã irire.
26 Naatu boun iti orot Paul abisa esisinaf i kwa taiyuw matamaim kwa’itin naatu tainimaim kwanonowar, god orot umahimaim tibiwa’an i men kafa’imo godamih.” Tur iti na’atube eo i orot babin moumurih maiyow yah ikitabir. Iti sawar i men Ephesus wanawanan akisin emamatar, baise Asia wanawanan etei kafa’imo nisawar.
27 Eropa arĩrã mari mohmerire mari wéarare masa gamesome. Eropirã mari goãmo wʉago Artemisa ya wihire cóãbocoma. Eropirã árĩpehrerã Asia yeba majarã, árĩpehreri yeba majarã igore umupeosome pare. Eropirã masa igore masibirã mari wéarare asũsome, arĩpʉ Demetrio erãre.
27 Iti ata bowabow i kakafin wanawanan run naatu ata bowabow wabin boro na’af, men wabit akisin na’af, baise god babin Artemis ana kwafiren bar gagamin auman boro yabin en namatar. Naatu sabuw nati Asia wanawanan, naatu tafaram wanawanan sabuw etei iti god babin hikakafiy hikwakwafir boro nuhih nabur.”
28 Ĩgʉ eroparĩcʉ̃ peerã bʉrigã gua, gaguiniguiñorã:
28 Sabuw hiru’ay hima iti tur hinonowar higagamat himisir hiwow hio, “Ephesus ana god Artemis akisinamo i turobe gagamin.”
29 Erã eropa gaguiniguicʉ̃ Efeso majarã árĩpehrerã sã gaguiniguitaria wa pee masiri pehrea wañorã. Eropa warã Gayore, Aristarco sãre ñeha, masa erã gamenererogue erãre taragãñorã. Gayo, Aristarco mera Macedonia majarã árĩñorã. Pablo mera curirã árĩñorã.
29 Basit nati bar merar gagamin wanawanan uruw ra’at, na hibuyuw ne hibuyuw hinunuw. Masedonia orot rou’ab Gaius Aristakus hairi Paul bairi hinanawan hinan hibuwih hinunuw hin sabuw hai rou’ay efan gagaminamaim hitit.
30 Erãre ñeacʉ̃ ĩha Pablopʉ masa pohro weregʉ wadiaripʉ. Jesu yarãpʉ ĩgʉre wadorebiriñorã.
30 Paul akisin i kok sabuw nahimaim tatit, baise bai’ufununayah hi’otan.
31 Eropirã gajirã sã iri yeba majarã oparã, Pablo mera majarã árĩrã erã pohro majarãre weredoreñorã Pablore:
31 Nati tafaram wanawanan hai orot gagamih, iyab Paul ana ofonah auman tur hiyafar hifefeyan men hikok boro tan kou’ay ana efan gagaminamaim yumatan ta’ototait.
32 Eropirã ero gamenererã mera majarãpʉ bajarã “¿Duhpimorã mari gamenererã iiri?” arĩ masibiriñorã. Eropirã erã gaguiniguinemoñorã. Ipʉgue árĩrã gajiropa arĩ gaguinigui, gajirã sã gajiropa arĩ gaguiniguiñorã.
32 Nati ana veya’amaim kou’ay ana efanamaim uruw i na’at, sabuw afa nati’imaim i tur ta hiwow hio, sabuw afa ni’imaim ibo tur ta hiwow hio. Naatu sabuw au moumurihika i men kafai hiso’ob aisim hina iti kou’ayamaim hitit.
33 Eropirã judio masapʉ Alejandro waĩcʉgʉre masare weredoreriñorã. Eropigʉ Alejandro “Ejarimaricãque,” arĩgʉ ĩgʉ mojoto mera paatupʉ. “Oã gʉare judio masare turirã iima,” arĩ pepigʉ judio masare cãhmotadiagʉ wereniguiripʉ.
33 Naatu Jew sabuw afa Alexander hibonawiy hitit nahine bat, naatu sabuw afa roube’aten tur hitin, imaibo Alexander umanamaim sabuw rutanih awah fot naatu i taiyuwin wasfafarin isan ana tur eo.
34 Ĩgʉ eropa wereniguidiaquerecʉ̃ judio masʉ ĩgʉ árĩcʉ̃ ĩarã masa árĩpehrerã yujuro mera pe hora gaguiniguiñorã.
34 Baise nati veya’amaim i hi’inan Alexander i Jew orot, imih sabuw etei au ta’imon hiwow sawar ta’imon isan hio inan hours rou’ab sawar. “Ephesus ana god Artemis akisinamo i turobe Gagamin!”
35 Erã eropa arĩ gaguiniguicʉ̃ ĩagʉ Efeso majarã oparãre itamugʉ masare “Ejarimaricãque,” arĩ, werepʉ erãre.
35 Inan yomaninamaim bar merar ana kirumayan sabuw rou’ay gagamin eotatanih inan nuwarob e’afuw basit eo, “Ephesus ana orot ana babin! Sabuw etei hiso’ob Ephesus bar merar i god gagamin Artemis ma’uh ema’am. Iti kabay kakafiyin marane hea’obow re’er boun iti inu’in auman ma’uh ema’am.
36 Eropirã “I diaye árĩbeaa,” arĩmasibeama. Eropirã guabiricãque mʉa. Õaro pepique mʉa.
36 Iti sawar i boro men yait ta nayaubamih, isan imih kwa yate enub kwamare naatu men abisa ta nota’e mata nakabiy kwanasinafumih.
37 Oã mʉa ñeagãrirã mari goãmore ñero arĩ wereniguibirama. Eropirã erã goãmarã ya wiriguere ñaja, yajabirama. Eropirã õaro iique mʉa.
37 Kwa iti orot kwabow kwana ai’itih i men Tafaror Bar ana sawar ta hi’afiy o ata god babin isan tur kakafih hi’omih.
38 Demetrio, plata mohmerã mera oãre mʉa ñearãre weresãdiarã, dipuwaja moaropʉre wereporo erã. Erã oparãre oãre weresãmasima.
38 Baise Demetrius ana bowayah orot bairi orot babin isan hai gamin tur afa hinama’am na’at, ata orot gagamih tur nowarayah i tema’am. Naatu tur nowar yababan yabaituturin isan ana efan i bobotawiyin inu’in boro hinan imaim hiyabaitutur.
39 Mʉa gajino iidiarã, õaro mera irire gamenere iique. Mʉa iiro dopa iinemobiricãque.
39 Baise yababan tur gagaminaka omih na’at i kwanan Kou’ay Bar gagaminamaim orot tur nowarayah matahimaim a yababan kwanaorereb tur nowarayah boro hinayabunei.
40 Dohpagãre mʉa gua, gaguinirare mari oparã peerã, erã marire weresãbocoma. “Marire cóãrã iicoma,” arĩ pepirãcoma oparã marire. Eropirã mari arĩ gaguiniguirare erãre õaro diaye weremasibeaa mari, arĩpʉ oparãre itamugʉpʉ masare.
40 Naatu boun hibubuyuw isan hina’af tanarun hinabibatiy boro tanao kwanekwan, anayabin tur ana’an it men taso’ob naatu it men karam boro asir tanao tanifufuwen.”
41 Eropa arĩ weretuhaja, “Iripẽta ãhraa. Waque,” arĩpʉ ĩgʉ masare.
41 Iti eo ufunamaim, sabuw iuwih hai ubar hin.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.