Atos 16
Goãmʉ Yare Wereripʉ (DES) vs AAI
1 Erã eropa iira pʉhrʉ Pablo sã Derbegue, Listrague ejañorã. Erogue ejagʉ Timoteore bocajapʉ. Timoteo Jesu yagʉ árĩgʉ, judio maso magʉ árĩpʉ ĩgʉ. Ĩgʉ pago sã Jesu yago ta árĩpo. Ĩgʉ pagʉpʉ Griego masʉ árĩpʉ.
1 Paul remor na Derbe tit imaibo ikofan maiye na Lystra tit, nati’imaim baitumatumayan wabin Timothy ma’am biyan tit, Timothy hinah i Jew babin, baitumatumayan ta, baise tamah i Greek orot.
2 Eropirã Listra majarã, Iconio majarã, Jesu yarã Timoteore masa “Õagʉ ãhrimi,” arĩ weremʉriñorã.
2 Lystra naatu Ikonium wanawanan baitumatumayah etei Timothy i hibifai.
3 Eropigʉ Pablo Timoteore aĩgãdiapʉ. Eropirã iri yeba majarã judio masapʉ Timoteo pagʉ griego masʉ ĩgʉ árĩcʉ̃ masiñorã. Eropigʉ Pablo judio masare guari arĩgʉ, Timoteo dʉpʉre miri gasirogã wiri aĩpʉ. Judio masa doreri iri arĩro dopa ta iipʉ ĩgʉre.
3 Paul kok i Timothy tab bairi hitan, imih ana’ar kanabin e’afuw, iti na’atube sinaf anayabin Jew etei nati’imaim hima’am hiso’ob Timothy tamah i Greek orot.
4 Ĩgʉ eropa iira pʉhrʉ waha erã ejari macari majarãre erã gojabeorapũ majare wereñorã. Iripũ Jesu ĩgʉ apinirã, Jesu yarã oparã mera Jerusaléngue árĩrã erã gojabeorapũ árĩyoro. Eropirã erã iri dorerire õaro wereñorã ero majarã Jesu yarãre.
4 Bar merar tata hirun hitit roube’aten tur abisa tur abarayah naatu regaregah ai’in Jerusalemamaim bai’ufnunin isan hio hibibasit, baitumatumayah hai tur hi’owen auman hin.
5 Erã eropa werecʉ̃ peerã, Jesu yarãpʉ Jesure umupeonemoñorã. Eropirã Jesu yarã ʉmʉri nʉcʉ bajarã waniguicãñorã.
5 Ekaleisia sabuw fair hitih hai baitumatum ra’at naatu sabuw boubuh hirun hai kou’ay ra’at.
6 — ausente —
6 Paul ana ofonah bairi Firigia naatu Galasia wanawanahimaim hiremor naatu Anun Kakafiyin Asia wanawanan hireremor men ibasit boro imaim hitabinan.
7 — ausente —
7 Hiremor hina Maisia ana yoyowamaim hitit, hisinaftobon hitan Bitiniya wanawanan hitarun isan baise Jesu Anunin men ibasit boro hitan.
8 Ĩgʉ eropa dorera pʉhrʉ erãpʉ Misia yebare tarigã, Troague erañorã.
8 Imih hina Maisia hihamiy hirabon hire hina Troas hitit.
9 Erogue ĩgʉ erara pʉhrʉ iri ñamire õpa quẽpʉ Pablo. Macedonia yeba majagʉ ĩgʉ pohro niguicʉ̃ ĩapʉ ĩgʉ. “Gʉare Macedonia yeba majarãre itamugʉ arique,” arĩ, sihupʉ ĩgʉ Pablore.
9 Nati gugumin Paul mim, Masedonia orot bat fefeyan eo, “Kwanarabon Masedonia imaim aki kwaibaisi!”
10 Ĩgʉ eropa quẽra pʉhrʉ wahgã, gʉa yare amutuhaja, Macedoniague waha wabʉ gʉa. “Goãmʉ iri yebare õari buherire buhedoregʉ iimi marire,” arĩ pepibʉ gʉa.
10 Paul iti mim i’itin ufunamaim aki abobuna au Masedonia arabon, anayabin aki ai not abogaigiwas God ea’afi nati’imaim God ana tur binan isan.
11 Eropirã gʉa Troague árĩrã dohodiru mera Samotracia waĩcʉri nʉgʉrogue taribujajabʉ gʉa. Eropirã gajinʉ Neápoligue wabʉ gʉa.
11 Aki Troas imaim wa abai mutufor arabon an Samoteres atit naatu mar to aikofan maiye an Neapolis atit.
12 Iri macare taria, Filipogue Roma majarã ya macague ejabʉ gʉa. Iri maca Macedonia yeba árĩri maca árĩbʉ. Gʉhyadiari maca árĩro iibʉ. Eroguere bajamenʉrigã gʉa árĩbʉ.
12 Nati’imaim wa ai’hamiy ai’iwat arun an Philipi atit, Masedonia wanawanan ana bar merar gagamin ta, naatu iti bar merar i Rome gawan wowab. Aki nati’imaim veya bai’ab na’atube ama.
13 Eropirã Sabado árĩcʉ̃ gʉa iri maca tʉro pohrogue, dia weca pohrogue ejabʉ. Ero Goãmʉ mera erã wereniguiro árĩbʉ. Ero doarã ero gamenererã nome mera weretamubʉ gʉa.
13 Baiyarir Ana Veya atit bar merar ana fur aihamiy ana harew sisibinamaim atit, nati’imaim anotanot boro yoyoban ana efan atatita’ur. Nati’imaim amare baibin iyab hinan i ai obaibiyih.
14 Yujugo gʉare peego Tiatira majago Lidia waĩcʉgo árĩmo. Eropigo igo õari suhri wajacʉri suhrire duago árĩmo. Mari Pagʉ Goãmʉ sãre umupeogo árĩmo. Eropigʉ Pablo ĩgʉ wererire õaro peecʉ̃ iimi Goãmʉ igore.
14 Naatu babin ta iti tur ao nonowar i wabin Lydia ana tafaram Taiyatira, iti babin i sawar biyah namar iwa’an sabuw tetotobon naatu i God kwafirinayan babin ta, nati ana veya’amaim God dogoron botawiy. Paul tur abisa eo etei nowar.
15 Eropii igore igo ya wihi majarã mera waĩyemi Pablo. Ĩgʉ eropa waĩyera pʉhrʉ õpa arĩmo igo:
15 Naatu nati babin taintuwan bairi nati baremaim hima’am etei bapataito hibai, imaibo ifefeyani eo, “Kwananotanot ayu Regah ana bitumitum na’at, basit kwana tan au baremaim bairit tama.” Iti na’at aki eokikini bairi an.
16 Gajinʉ Goãmʉ mera erã wereniguirogue gʉa wacʉ̃ watĩ ñajasũdigo bocatĩrimo gʉare. Igo gajirã pohro majago árĩmo. Eropigo igo masare “Õpa waroca mʉare,” arĩ wereyugo árĩmo. Irire masare werego wʉaro wajatabasamo igo oparãre.
16 Veya ta aki yoyoban ana efan isan anan akir babitai ta bairi aitar. Iti babitai i afiy kakafin hitarasum ma sawar abisa temamatar isah i eo, naatu sawar iti na’atube sisinaf ana sabuw kabay gagamin maiyow hibaib.
17 Eropigo Pablo mera gʉa wacʉ̃, gʉare nʉrʉsia, gaguiniguimo igo.
17 Iti babitai Paul aki bairi i’ufnuni iwow eo, “Iti orot i God auyomtoro’ot ana’akir wairafih, kwa mi’itube na yawas bain isan teo’orereb.” Peter ana ofonah bairi yawas hibai hinan isan Babitai eo’orereb|alt="slave girl" src="cn01983B.tif" size="col" loc="Act 16.17" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.17-18"
18 Bajanʉri eropa arĩ garibomo Pablore. Igo eropa arĩ gaguiniguicʉ̃ daja Pablo gamebigʉ maji ĩha, õpa arĩmi watĩre:
18 Babitei iti na’atube mar moumurih maiyow sinaf inan yomaninamaim, Paul yan so’ar naatu tatabir afiy nati babitai tar gabuw ma’am isan eo, “Jesu Keriso wabinamaim o abi’a’ari babitai kwaihamiy kutit!” Naatu mar ta’imon afiy babitai ihamiy tit.
19 Watĩ igore eropa wara pʉhrʉ igo õago dujago masa erã waburire werego árĩbirimo pare. Eropirã igo oparãpʉ niyerure igo wajatabigo igo wacʉ̃ ĩarã, erã Pablo Sila mera ñeama. Ñehatuhaja, erãre taragãma iri maca decogue oparã pohrogue.
19 Babitei ana matuwan sabuw hai kabay imaim hima hibaib ana ef sasawar hi’i’itin ana maramaim, Paul Silas hairi hirout hibow hitainih hitit ahar ana efanamaim hiya baibatiyenayah baibatiyih isan.
20 Eropa aĩgãrã, dipuwaja moadorerã pohrogue erãre apima erã õpa arĩrã:
20 Hibuwih hina Rome tur nowarayah nahimaim hitit hio, “Iti Orot rou’ab i Jew sabuw, hairi iti ata bar meraramaim ma kakaf hibai hitit.
21 Erã mari dorerire cóãdorerã, gaji buherire buherã iima. Mari ya dorerire tarinʉgacʉ̃ iidiarã iima. Mari Roma majarã árĩrã oã erã wereripʉre iimasibeaa mari. Eropirã erã buherire mari gamebeaa, arĩma igo oparã dipuwaja moadorerãre.
21 It Rome sabuw ata ofafar men ebibasit i sinafumih teo, naatu aki men karam boro nati bai’obaiyen anibasit anab ani’a’it.”
22 Erã eroparĩcʉ̃ peerã masa bajarã Pablo sã mera guatariacãma. Eropirã dipuwaja moadorerãpʉ Pablo Sila sã ya suhrire erã yehgue cóãra pʉhrʉ mʉta yucʉgã mera tãradorema erãre.
22 Sabuw moumurih na’in hina hirun kou’ay ra’at orot rou’ab bow rouw isan. Tur nowarayan orot iuwih Paul Silas hairi hai faifuw hiseb hibosaisiren naatu hiwabirih.
23 Bʉrigã erã tãrara pʉhrʉ peresu iima erãre. Erã eropa peresu iira pʉhrʉ peresure coregʉre õaro ĩhadibudoreñorã erã.
23 Hiwawabirih ufunamaim hibow hin dibur hiyariyih, naatu dibur kaifenayan orot matan tobaiwa’an ma kaifih isan hiu.
24 Erã eropa dorera pʉhrʉ erãre coregʉpʉ iri wihi poheca maja taribugue erãre api, taboamiji goberigue sĩhacu erã guburire bihacãpʉ.
24 Iti obaiyunen tur nonowar ufunamaim, dibur kaifenayan bow hirun dibur wanawanantoro’ot imaim ah ai gagamih rou’ab areh ya kiktanen hima.
25 Ñami deco Pablo, Sila mera Goãmʉre serẽ ĩgʉre bayapeoñorã. Erã eropa bayacʉ̃ peeñorã gajirã peresugue árĩrã.
25 Fainaiwan Paul Silas hairi God isan hiyoyoban hima ew hitatabor dibur sabuw afa hima hinonowar,
26 Erã eropa bayacʉ̃ ta iri wihi bʉrigã ñohmeyoro. Ero eropa ñohmecʉ̃ yujuro mera árĩpehreri disiporori pãrimaapehrea wayoro. Peresugue árĩrãre erã diriradari sã pãrisiri dija wayoro.
26 naniyan meyemeye iriyoy gagamin na dibur bar iyuwiyuw re an ana wabat etei bora’ah. Naatu mar ta’imon etawan botawiy chain dibur sabuw ah umah hifatum hima’am etei hihururuw hire.
27 Eropa wacʉ̃ ĩagʉ, iri wihire coregʉpʉ wahgã, ĩgʉ ñoserimijire aĩbeo, ĩgʉ basi ñosediaripʉ.
27 Dibur kaifenayan matan nuw misir naatu Dibur etawan bobotawiyen itin, basit taiyuwin sikan afuwinamih ana kaiy bora’ah, anayabin not dibur sabuw etei hibihir rouw.
28 Ĩgʉ eropa iicʉ̃ ĩagʉ Pablo ĩgʉre bʉrigã gaguinigui õpa arĩpʉ.
28 Baise Paul fanan aumetawat na’in e’af eo, “Taiyuw bi’asabuni! Aki etei iti ama’am!”
29 Ĩgʉ eroparĩcʉ̃ peegʉ erãre coregʉpʉ sihãgodore, erã pohrogue omagã Pablo, Sila guburi pohrogue naragã merejapʉ ĩgʉ.
29 Dibur kaifayan hinow isan e’af naatu nunuw run, an uman hi’oror auman Paul Silas hairi nahimaim ra’iy.
30 Eropigʉ ĩgʉ erãre iri taribugue árĩrãre aĩ wiria, serẽpipʉ erãre.
30 Imaibo nawiyih bairi hitit naatu ibatiyih eo, “Regaregah abisa ana sinaf boro yawas anab?”
31 —Jesucristore umupeoque mʉhʉ. Mʉ acawererã sã ĩgʉre umupeoporo. Mʉa eropa iicʉ̃ Goãmʉ mʉare taugʉcumi ĩgʉ pohro mʉa waboro dopa, arĩ wereñorã erã.
31 Hiya’afut hio, “Regah Jesu initumitum boro yawas inab, o a nibur bairi.”
32 — ausente —
32 Imaibo Regah ana tur nati bar wanawanan hibinan dibur kaifenayan ana sabuw bairi hinowar.
33 — ausente —
33 Nati veya ta’imon gugumin wanawanan dibur kaifenayan buwih hai feher souwen naatu i ana nibur bairi bapataito hibai. Dibur kaifenayan Paul koun esasouw|alt="Jailer and Paul" src="CN01990B.TIF" size="col" loc="Act 16.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.33"
34 Erãre waĩyetuhajara pʉhrʉ erãre coredigʉ Pablo sãre bari peopʉ. Eropirã ĩgʉ ĩgʉ acawererã mera õari buherire erã peera pʉhrʉ bʉrigã mucubiriñorã. Goãmʉre masinʉgañorã.
34 Naatu Paul Silas buwih ana bar wanawanan hirun bay itih hi’aa. Nati orot ana nibur bairi dogoroh yasisir awan karatan, anayabin i hina God ana baitumatumayah himatar.
35 Boyodiji merecʉ̃ ĩarã oparãpʉ erã surarare peresugue obeoñorã Pablo sãre wiudorerã.
35 Mar to tur nowarayah hai orot gagamih naatu ma’utenayah hai orot ukwarih hiyafarih hio, “Kwan dibur kaifenayan kwau! Nati orot ebotaitih ten.”
36 Erã eropa wiudorera pʉhrʉ iri wihire coregʉpʉ Pablo sãre werepʉ.
36 Basit dibur kaifenayan Paul ana tur eowen eo, “Tur nowarayah orot gagamih tur hiyafar hio, O Silas airi i abobotaiti, airi kwatit tufuwamaim kwan!”
37 Eropa erã wiudiaquerecʉ̃ ta Pablo werepʉ surarare:
37 Baise Paul ma’utenayah hai oro’orot isah eo, “Aki men abisa kakafin ta asinaf naatu men hibatiyi, baise bebeyanamaim hirabi hi’afiyi naatu dibur hiyariyi, kwanaso’ob aki i Rome ana fef abai ama’am! Naatu boun tekokok i wa’iwa’iramaim hiniyafari’imih. Men karam, aki akokok kwana’uwih i taiyuwih hinan hinabotaiti.”
38 Ĩgʉ eropa arĩ werecʉ̃ peerã dujaa wereñorã oparãre surarapʉ. Erã eropa arĩ werera pʉhrʉ Pablo Sila mera Roma majarã erã árĩcʉ̃ masirã oparãpʉ güi árĩñorã.
38 Ma’utenayah hai orot ukwarih himatabir baibatiyih orot gagamih hai tur hi’owen, naatu Paul Silas hairi Rome ana fef hibai hima’am isan, ana tur hinonowar ana maramaim hibir.
39 Eropirã erã Pablo sã pohro ejarã, õpa arĩñorã:
39 Basit hina abis kakafin isah hisisinaf isan hairi matahimaim hi’e’en naatu diburane hibotaitih, naatu bar merar baihamiyin isan hi’uwih.
40 Eropirã Pablo Sila mera peresugue árĩnirã wiri, Lidia waĩcʉgo ya wihigue eja, Jesu yarãre bocatĩriñorã. Eropirã erã Jesu yarãre õaro wereñorã. Õaro sĩporãcʉcʉ̃ iiñorã erãre. Erã eropa iira pʉhrʉ Pablo Sila mera waha wañorã.
40 Paul, Silas hairi dibur bar hihamiy hina Lydia ana bar hitit, nati’imaim baitumatumayah hi’itih kaufair ana tur hitih naatu hihamiyih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.