2 Pedro 2
Goãmʉ Yare Wereripʉ (DES) vs AAI
1 Iribojegue mari acawererã judio masa mera majarã gajirã “Goãmʉ yare weremʉhtarã ãhraa,” arĩ gʉyamʉriñuma. Erã iidiro dopa ta dohpague sãre mʉa mera majarãre eropa ta arĩ gʉyarã árĩrãcoma. Erã diaye Goãmʉ yare buherã arĩ buheboro dopa ta gʉyaripʉre buherãcoma. Eropa buherã Cristo yapʉre goroweorãcoma. Eropa iirã Cristo erã ya dipuwajare sĩribasadigʉre guñabirãcoma. Eropirã ĩgʉre “Gʉa Opʉ ãhrimi,” arĩ ne pepisome. Iri árĩpehrerire erã eropa iira dipuwajare mata Goãmʉ erãre peamegue wadoregʉcumi.
1 Marasika dinab baifufuwenayah sabuw wanawanahimaim hima’am na’atube, ef ta’imon bai’obaiyen baifuwenayah boro wanawanamaim hinamatar. Sabuw nati na’atube kwa boro men kafa’imo kwana’inanih naatu sawar hai yabih en hinabi’obaiyi kwa God bairi boro kwanakusib. Naatu hai bai’obaiyen i tetebon kwanekwan naatu hinifuwen hinao karam Regah fanan kwanasa’ir men abistan ta. Baise bowabow kakafinane God kwa iyawasi.
2 Eropa erã gʉya buhecʉ̃ peerã erã, erã ñerire ʉaribejaro dopa ta bajarã masa erãre ĩhacũ ñero iirãcoma. Erã ñero iicʉ̃ ĩha gajirã Jesucristo yare diaye majare ñero wereniguirãcoma.
2 Imih sabuw moumurin maiyow nati baifufuwenayah hai sor hai kew ana ef boro kwani’ufunun. Anayabin kwa ama mi’itube kwama kwasisinaf boro imaim hina’itin tur kakafin hinao God ana bai’obaiyen gewasin isan.
3 Eropirã erã gʉyaricʉrã niyerure waja gamerã gʉyari buherire buherãcoma mʉare. Eropa buhera dipuwaja Goãmʉ erãre peamegue wadoregʉcumi. Iribojegue ta eropa iinirãre dipuwaja moadoretuhañumi ĩgʉ.
3 Nati sabuw i baikabatayah naatu hai turamaim boro hinifufuwi a kabay hinabow. Anayabin mar manin maiyow iti sawar hisinaf tana God hai baimakiy isan yabuna sawar ma ekakaif.
4 Eropa ta iribojegue dipuwaja moadoreñumi ñerã anyua sãre. Erãre peamegue peresu iiñumi. Eropa iigʉ i ʉmʉ pehrerinʉ árĩcʉ̃ erãre dipuwaja moagʉcumi.
4 God ana tounamatar bowabow kakafih hisisinaf ana maramaim men kabibirih. Baise bow ah umah fatum i’asrowen baimakiy ana efan wanu’uminamaim hinama, baibatebat ana veya tekakaif.
5 Eropa ta iribojegue majarãre Goãmʉre gamebirinirãre dipuwaja moañumi ĩgʉ. Eropigʉ árĩpehrero i yebare miugʉ, árĩpehrerã ñerã masare miu wejẽpehocãñumi. Noé dihtare gajirã siete masa mera tauñumi. Noépʉ irisubu majarãre Goãmʉ yare õarire buhemʉririñumi.
5 God sabuw men kabibirih baise gis yen sabuw men God hibitumatum hi’atomatom himorob, baise Noah akisinamo iyawas, naatu yawas roumutuforen isan binan sabuw etei seven tafafarih hiyawas.
6 Eropa ta Sodoma waĩcʉri maca majarãre Gomorra waĩcʉri maca majarã sãre Goãmʉ dipuwaja moañumi. Iri macarire pa iinirãre dipuwaja moadoretupeame mera õaro soepehocãñumi. Eropigʉ pʉhrʉgue árĩmorãre ĩgʉre gamebirinirãre ĩgʉ dipuwaja moaborore ĩhmugʉ iiñumi. Ñerãre ĩgʉ dipuwaja moaborore ĩhmugʉ iiñumi “Güiporo,” arĩgʉ.
6 Tafaram Sodom naatu Gomorah hairi hai bowabow eaf isan God tafaram eafun. Imih wairaf iyafar ra’iy earah munimuniwat hi’in. God iti sinaf saife sabuw afa imatnuwih i aurih boro na’atube namatar, God men ana kokomaim hinama’am na’at.
7 Eropigʉ Lote waĩcʉgʉre tauñumi. Lotepʉ õagʉ árĩñumi. Eropa árĩgʉ árĩgʉ Sodoma majarã Goãmʉ dorerire tarinʉgarã ñetariaro erã iicʉ̃ ĩagʉ gariborea wañumi. Eropigʉ ʉma erã basi erã ñero iicʉ̃ ĩagʉ gariboretaria wañumi ĩgʉ.
7 Na’atube God Lot biyawas i kwananot. I God ana kokomaim ma. Naatu sabuw etei’imak hiso’ob abistan kakafin hisisinaf, hisorasor hikewakew hibiwa’an i’itih ana naniyan eaf i futuwih.
8 Ĩgʉ õagʉ ñerã watope árĩñumi. Eropigʉ ʉmʉri nʉcʉ ñetariaro erã iicʉ̃ ĩagʉ ñero erã wereniguicʉ̃ peegʉ ñero sĩporãcʉñumi.
8 Lot i sabuw wanawanahimaim ma’am. Nati orot God matanamaim i gewasinawat ma’am. Sabuw bowabow kakafih hisisinaf matanyan i’itah, tur nonowar naatu God ana ofafar hi’a’astu’ub isan dogoron wanawanan yababan awan karatan.
9 Ĩgʉre Goãmʉ taucʉ̃ ĩarã ire masia mari. Goãmʉ mari Opʉ marire ĩgʉre gamerãre mari ñerã watope árĩcʉ̃ marire taugʉcumi mari ñero iibiriboro dopa. Eropigʉ ñerãpʉre erã ñero iira dipuwajacʉrã árĩcʉ̃ apigʉcumi. Pehrerinʉ árĩcʉ̃guere erãre dipuwaja moagʉcumi.
9 Hai itanen etei kwa’itahika. Regah so’ob God ana sabuw mi’itube hinibi’akir i boro niyawasih. Naatu i so’ob sabuw kakafih isah baikwatutuwen boro nabogaigiwas na’in ana veya’amaim i boro sabuw etei nibabatiyih. Naatu iyab tafa’asarih boro baimakiy nitih.
10 Ñerire turaro ʉaribejarã Goãmʉ dorerire tarinʉgarã erã tamerare ñero dipuwaja moagʉcumi ĩgʉ. Oã mʉa mera majarãre gʉya buherã ñeri ʉaribejarire iirã ne mari Opʉre umupeobeama. “Gajirãre mari tarinʉgaa,” arĩ pepirã ãhrima erã. Eropa arĩrã erã deyobirãre ʉmaro majarãre, ñerã turarãre ne güibirã ñero arĩ wereyama erãre. Erãpʉre tauro dipuwaja moagʉcumi Goãmʉ.
10 I hai ma’amaim taiyuwih isah tebiyasisir naatu hai kok gagamin i bowabow kakafin hiniwa’an naatu men tekokok yait ta nakaifih i babahimaim hinama. Nati sabuw boro baimakiy fokarin maiyow hinab.
11 Goãmʉ yarã anyuapʉ ne erã iiro dopa iibeama. Erã tauro turarã ãhrima. Eropa turarã árĩquererã ta erã ne wereyari mera ʉmaro majarãre ñerã turarãre “Peamegue waporo,” arĩ weresãbeama mari Opʉre.
11 Nati baifufuwen bai’obaiyenayah i men God ana tounamatar bairi hai fofoninamih, anayabin tounamatar hai fair i ra’at kwanekwan. Abistan sinaf isan i aurih hamehamen. Baifufuwen bai’obaiyenayah hai fair i kikimin. Baise tounamatar boro men Regah Jesu Keriso nanamaim hinabat ubar turanah hinitihimih.
12 Erã gʉya buherãpʉ nʉgʉ majarã waimʉrã iro dopa pee masibirã ãhrima. Erã gamero dopa ta iima erã. Eropirã erã masibirirare wereya ñero arĩ wereniguicorema. Eropa iirã erã árĩcʉ̃ waimʉrãre mari wejẽro dopa ta Goãmʉ erãre peamegue cóãgʉcumi.
12 Baise baifufuwenayah i kaiyaraforobe hai not meyemeye, i hai naniyanamaim hitatam tesisinaf, i hitufuw bow rauw morob akisin. Iti bai’obaiyenayah i kaiyaraforobe, abistan isan hi’o tibi’i’iyab i men kafa’imo tesoso’ob. Nati sabuw God boro narauw boun sabuw for terauw te’a’asbunubunuwen na’atube.
13 Eropigʉ erã ñero iira dipuwaja dipuwaja moagʉcumi Goãmʉ. Erã ñerire ʉaribejataricãma. Eropirã ñerire ñero iiniguicãma. Mʉa mera bosenʉ iiquererã iri bosenʉ iri ñerire iidiama. Erã eropiirã gʉhyasĩricʉ̃ iima erã querecʉrã árĩrã.
13 Sabuw afa isah hisinaf kakaf hi’afiyih isan imih ana wayow Regah boro ni’afiyih. Naatu i hai kokokomaim tesisinaf biyah ana yasisir isan mar bebeyanamaim. A hiyuwamaim terur bay te’aau sabuw matahimaim i biya’ohow gagamin maiyow.
14 Eropirã nomere ĩarã ñeadiama erã. Eropirã ñerire eropa iiniguidiama. Goãmʉ yare dabero masinʉgarãre ñerire iidorerã, eropa árĩrãre erã ĩhacũcʉ̃ iima. Eropirã erã seyaro gajinore, niyeru sãre gʉya emamehrerã ãhrima. Eropirã erã Goãmʉ ĩgʉ dipuwaja moamorã ãhrima.
14 I baibin isah matanfufur tenunuwet bairi baiwa’anamih. I men kafa’imo baiwa’an tibihamiy. Sabuw afa hai baitumatum ririmih i boro hinabuwih i hai yawas babanamaim hinama. I hai yawas tutufin etei i kabatamaim ema’am. God boro nao rarafih.
15 Erã diaye majare duhu Balaam ĩgʉ iidiro dopa iirã iima. Balaam mʉrʉ Beor mʉrʉ magʉ árĩñumi. Ĩgʉ iribojegue ĩgʉ ñeri iiri mera niyerure wajatadiariñumi.
15 Ef mutufurin i hirusa’ir naatu i hai ef hirukasiy, naatu Balam natun Beor hairi hai ef i hirura’ah, i kabay isan iyabow kwanekwan saise kakafin tasinaf imaim kabay tab.
16 Ĩgʉ eropa iigʉ wacʉ̃ ĩgʉ burropʉ ĩgʉre turiñumi. Ĩgʉ burro wereniguimasibigʉ ĩgʉ árĩquerecʉ̃ ta Goãmʉ ĩgʉre wereniguicʉ̃ iiñumi. Ĩgʉ eropa wereniguicʉ̃ peegʉ Balaam turaro ĩgʉ ñeri iidiarare duhucãñumi.
16 Balam bowabow kakafin sinaf isan, bobaituw wabin donkey kwarar iu, bobaituw men tur te’eo baise orot babinabe tur eo Balam isan, naatu dinab orot ana sinaf kakafin rufut.
17 Erã gʉyaricʉrã maʉ dipague deco mariro iro dopa ãhrima. Deco mariri maʉri dipari iri duhpiburi árĩbiriro dopa ta erã gʉyaricʉrã ne duhpimorã árĩbeama. Eropirã imica cururi miruñe weãbeori cururi gohrotoro dopa ta erã gʉyaricʉrã sã erã wereniguirire gohrotoniguima. Eropigʉ naitĩarogue erã warore amutuhapʉ Goãmʉ erogue erãre dipuwaja moabu.
17 Iti sabuw i boun harew buruburur eyey emamamah na’atube, naatu boun mar iuy enunuw ena en esasawar naatu ufunamaim taun men eyarayar. Baifuwenayah isah, God efan gugumin wanu’umin isah yabuna inu’in.
18 Erã gʉyaricʉrã erã wereniguiri duhpiburi gohra árĩbeaa. Masirã iro dopa masare eropa buhemaacãma. Õpa arĩ buhema erã: “Mari gamero dopa ta mari iicʉ̃ õapũrica,” arĩ buherima erã. Erã eropa arĩ buhecʉ̃ masa peerã, erã ʉaribejarire iidiarã erã ya buherire gahmema. Gajirã masa Goãmʉre ne umupeonʉgarã erã gʉyaricʉrire peerã ãhrima. Erã ñerire erã duhura pʉhrʉgã erã gʉyarire peenʉgama daja. Eropa peerã Goãmʉ yapʉre erã peeborapʉre peebeama daja. Ñeripʉre gohrotoma daja Goãmʉ yarã árĩbonirã.
18 I tibi’o’orot naatu koka’aw ana tur na’atube te’o. Sabuw tafah fair teya’iy biyah ana yasisir isan tisisinaf. Naatu sabuw iyab bowabow kakafin marasika hisisinaf i hihamiyen naatu i yawas gewasinamaim tema’am i ti’ukikinih hinatatabir maiye ef kakafinamaim hinama.
19 Erãre õpa arĩ buhema gʉyarã: “Mari iidiaro dopa ta mari iimasia,” arĩrima erã. Erã eropa arĩ buhequerecʉ̃ ta erã arĩdiro dopa wabeaa erãre. Õaripʉre iidiaquererã iimasibeama. Ñerire yoari boje duhudiabirã, pʉhrʉ irire duhudiaquererã duhumasibeama. Iri ñeri erãre dorea. Erã ñeri ʉaribejari erãre dorea. Eropiro yujugʉre ñeripʉ tarinʉgacʉ̃ ĩgʉpʉre ñerire duhumasiya mara.
19 Roufamen isan sabuw te’o’omatanih baise i taiyuwih bowabow kakafin fatumih ana akir himatar. Anayabin orot babin bowabow kakafin ana akir matar ma esisinaf i au naniyan in.
20 Mari Opʉ Jesucristore marire taugʉre ne masinʉgarã i yeba maja ñerire duhucãma. Erã eropa duhura pʉhrʉ dipaturi ñerire gohrotorã daja, ñero gohra dujaboñuma erã. Cristore erã masiboro core erã árĩmʉhtadiro tauro ñetariaro dujama pare dipaturi ñerire gohrotorã daja.
20 Sabuw iyab ata Regah naatu ata Baiyawasenayan Jesu Keriso hinasusu’ub gewas na’at, nati sabuw i tafaram ana bowabow kakafinane i hihaiw. Naatu ibanak hinamatabir maiye bowabow kakafin hinasisinaf naatu isah nabi’ukwarin. Nati sabuw wan hisisinaf i hamen baise iti uf hisisinaf i hirouwabon anababatun.
21 Eropa ñero dujarã õari buheripʉre erã ne masinʉgabiricʉ̃ õatariaboya erãre. Erã Goãmʉ dorerire masira pʉhrʉ irire cóãnirã ñetariaro dujarãcoma.
21 Ana gewasin nati sabuw i men hitan ef roumutuforen ana yawas gewasin hitaso’ob, naatu hitatabir God ana ofafar kakafiyin i bitih hitakwahir kouh hititin.
22 Eropirã dipaturi ñerire gohrotorã, masa nʉcʉ erã õpa arĩ wereniguidiro dopa ta iirã iima erã. “Diaye etocapi ĩgʉ etocapirare dipaturi ĩgʉ basi ta bahami daja. Eropigʉ yese ĩgʉre guhbura pʉhrʉ dipaturi ĩgʉ ñeri tarague oyami daja,” arĩ wereniguima masa. Eropa ta iima õarire ne gamenʉgarã dipaturi ñerire gohrotorã daja.
22 Abistan isah mamatar i turobe, mi’itube Buk Atamanin proverb eo, “Haru namout naatu natatabir abistan mamout boro na’aan.” Naatu ibanak ta eo maiye, “For babin inirurub gewasin maiyow naatu i boro na’intabir nan yur yan nare nibour.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 2 Pedro 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.