1 Coríntios 4

Goãmʉ Yare Wereripʉ (DES) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Õpa arĩ pepique mʉa yʉre, Apolo sãre: Eropa ta erã Cristore mohme corerã ãhrima. Eropirã “Masa erã masibirirare Goãmʉ yare buhedore ĩgʉ apinirã ãhrima,” arĩ pepique mʉa.
1 Naatu boun it i Keriso ana akir wairafih na’atube sabuw hina’itit, naatu God ana buriburih koubuna’ayah na’atube hina’itit.
2 Yujugʉ ĩgʉ ya árĩburire iidore apinirãre ĩgʉ gamero dopa ta ii corero gahmea erãre. Yʉ sãre eropa ta ii corero gahmea Cristo ĩgʉ gamerire.
2 Naatu sabuw iyab hitutumih iti bowabow hibitih hai orot ukwarih isah hinabosunusunub.
3 Mʉa yʉre werewʉaquerecʉ̃ eropa pepicãa yʉhʉ. Gajirã masa erã yʉre werewʉacʉ̃ sãre eropa pepicãa yʉhʉ. Yʉ iirire ĩarã “I õari ãhraa. I ñeri ãhraa,” arĩ beyemasibeaa mʉa yʉre. Yʉ basi árĩqueregʉ yʉ iirire õaro beyemasipehobeaa yʉ sã.
3 Ayu au yawas kwanafufun o sabuw au yawas hinafufufun isan men abiyababan. Anababatun a tur ao’owen taiyuwu au yawas men afufufun.
4 Õpa arĩ pepia yʉhʉ. “Mari Opʉ yʉre ĩgʉ apidiro dopa ĩgʉ gamerire iipehorabʉ yʉhʉ,” arĩ pepia yʉhʉ. Yʉ õpa arĩ pepiquerecʉ̃ ta yʉ arĩ pepiri diaye árĩbiriboca. Mari Opʉ Cristo dihta yʉ iiricʉrire ĩagʉ õaro masimi yʉ ĩgʉ yare õaro iicʉ̃.
4 Ayu taiyuw au not iu’uwu men kakafin ta asinaf, baise boro men nati’imaim anab au kakafin en ana’omih. Regah akisin boro ayu nibatiyu.
5 Eropirã mari Opʉ ĩgʉ dujariboro core masare erã iirare arĩ werewʉabiricãque. Ĩgʉ dujarigʉ masa erã iirare iribojegue gajirã erã masibirirare Cristo deyoro moagʉcumi. Eropirã mari iidiarare ĩgʉ masicʉ̃ iigʉcumi gajirã masare. Irisubu ta mari nʉcʉre ĩgʉ yare mari iidiro dopa ta “Irire õaro iiabʉ,” arĩgʉcumi Goãmʉ marire.
5 Isan imih orot babin baibatiyin isan veya hiyai’iyai boro enan, kwanakaif Regah nan natitabo. I nanan ana veya gugumin wanawanan abisa wa’iwa’irin inu’in marakaw boro nakusisiar narun naatu orot dogoroh ana wa’iwa’irin etei boro nabow hinatit hinirerereb. Imaibo orot ta’ita’imon abisa hisisinaf isan God boro nabora’ara’ahih.
6 Yʉ acawererã, yʉhʉ Apolo mera gʉa árĩricʉrire werebʉ yʉhʉ mʉare buhebu. Eropa werebʉ Goãmʉ ĩgʉ yare ĩgʉ gojarapũ ĩgʉ arĩdirore mʉa tarinʉgabiriboro dopa. Eropa tarinʉgabirã árĩrã mʉa yujurãyerire umupeobiricãque. Mʉa eropa iibirã árĩtarinʉgadiarã iiaa.
6 Taitu, boun ayu akokok Apollos airi biyai’imaim bai’obaiyen ta anayai kwata’itin, saise tur abisa hio hikikirum yabin kwanaso’ob. “Tur abisa hikikirum ana fofoninamaim kwanao, men kwanatetebon.” Orot ta kwanabora’ah naatu ta kwananuw furuw kwanau kwaniyimih.
7 Mʉa eropa iibiriboro dopa gʉa iirare werebʉ mʉare. Mʉa eropa tarinʉgadiaquererã mʉapʉ gajirã tauro õarã árĩbeaa mʉa. Goãmʉ mʉare ĩgʉ ora dihtare opaa mʉa. Eropirã ĩgʉ mʉare masicʉ̃ iira dihtare masia mʉa. ¿Mʉa gamero oparã, mʉa bocatĩuro masirã árĩbiriquererã ta, duhpirã “Masipehorã ãhraa,” arĩri mʉa? Eropa arĩrã “Goãmʉ gʉare obirimi. Eropigʉ gʉare masicʉ̃ iibirimi,” arĩdiarã dopa ta iiaa mʉa.
7 Yait eo kwanowar kwa i turanah etei tafahimaim? Sawar etei kwabow kwama’ama etei i God it. Aisim taiyuw kwabobora’ara’ahi, ana itinin iti usar i kwabai kwaniyibe?
8 Mʉapʉ “Árĩpehrerire opaa gʉa. Gʉare ñehe dʉhyabeaa,” arĩraa mʉa. Eropirã gʉa mʉa pohro árĩbiricʉ̃ õpa arĩ pepiraa: “Oparã iro dopa masirã ãhraa gʉa,” arĩ pepiraa mʉa. Diaye ta oparã iro dopa mʉa masipehorã árĩcʉ̃ mʉare õatariaboya. Mʉa eropa árĩcʉ̃ mʉa mera gʉa sã oparã iro dopa masipehorã árĩboya. “Masirã ãhraa gʉa,” arĩ pepirã, ¿õaro arĩ pepiri mʉa? Õaro pepibeaa yʉ ĩacʉ̃.
8 Kwa a kok sawar etei i kwabow karam kwama’am. Naatu boun kwa i totobuyoy wairaf kwamatar, kwana kwai’aiwoboka, aki baise en. Au notamaim akokok mi’itube kwati’aiwob gewas, saise aki auman bairit tati’aiwob youn.
9 Õpa arĩ pepia yʉ tamera: Goãmʉ gʉare Jesu ĩgʉ yare buhedore apinirã doca maja curu apimi gʉare. I yeba majarã masa, anyua sã gʉa ñero taricʉ̃ gʉare ĩamʉrima eropa wacʉ̃.
9 Ayu akisu au itinin, aki tur abarayah ai efan i urantoro’ot anababatun God yai, ana itinin dibur sabuw bebeyan ma’o’ow ana efanamaim terouw temomorob na’atube. Aki boro bebeyanamaim ana morob tounamatar naatu sabuw tutufin etei hinamau’uwi.
10 Cristo yare gʉa buhecʉ̃ ĩarã, “Pee masibirã ãhrima,” arĩma masa gʉare. ¿Mʉapʉ Cristo yare õaro pee masirã ãhriri mʉa? “Turabirã, bu árĩrã ãhrima,” arĩma masa gʉare. ¿Mʉapʉ õaro turarã ãhriri mʉa? Mʉa basire umupeoa. Gʉapʉre masa ne umupeobeama.
10 Keriso wabinamaim taiyuwi ai’itinin na koko’awabe amatar, baise kwa i Keriso wanawananamaim kwana not wairafi kwamatar. Aki i ariririm, baise kwa a fair i erara’at, aki tinunuw furuwi, baise kwa i tekakakafiyi.
11 Gʉapʉ dohpaguere ñero tarirã, oaboarã, ñemesiburã, ñeri suhricʉrã, wiri moorã ãhraa. Eropirã gʉare gajirã umupeobirã, gʉare pabiramʉrima.
11 Iti boun ana veya’amaim aki sikai harewamih mamah, abi’aamorob, ai ar ai faifuw tibiririk, segar hiborabirabi efamaim a’in ama areremor ai bar en.
12 Eropirã gʉa buheniguiquererã teboricʉrã árĩrã gʉa árĩburi majare gʉa baburi sãre mohmea. Eropirã gajirã gʉare erã ñero wereniguiquerecʉ̃ ta gʉapʉ Goãmʉre õaro erã árĩburire serẽbasaa. Eropa iirã gajirã gʉare ñero iimorã erã nʉrʉquerecʉ̃ ta eropa pepicãa gʉa.
12 Bowabow gagamin maiyow abowabow isan ahahahar, sabuw teo rarafi ana veya’amaim aki baigegewasin abitih, terabi tibia’akiri ana veya aki ewawainabi.
13 Eropirã “Ñero iirã ãhrima,” gʉare erã werewʉaquerecʉ̃ ta gʉapʉ erãre õaro wereniguia erã õaro árĩburire. Eropirã erã bʉrigã dohoma gʉare. Iribojegue eropa iinʉgama. Dohpague sãre mʉraro ta iima gʉare.
13 Tiu’uwi kwanikwaniyi ana veya, yabow turamaim abiyafutih. Boun ana veya’amaim aki i tafaram ana hain naatu bay ana merekas na’atube amatar.
14 — ausente —
14 Ayu iti fef i men kwa itinin biya’ohow isan akikirumamih. Baise akokok animatnuwi, anayabin kwa i ayu natunatu au yabow.
15 — ausente —
15 Basit kwa ayub ana bonawiyenayah etei 10,000 na’atube tibi’obaiyi, baise tamatanah i men moumurih, anayabin Keriso Jesu ana baikofanamaim ayu ana kwa tamat amatar tur gewasin abai ana ait.
16 Eropigʉ ire turaro mʉare werebu iiaa yʉhʉ. Yʉre ĩhacũque mʉa sã.
16 Imih abifefeyani, ayu abisa asisinaf na’atube kwani’u’uru.
17 Mʉa eropa iicʉ̃ gamegʉ mʉa pohro Timoteore obeogʉ iiaa. Ĩgʉ yʉ magʉ iro dopa yʉ mahigʉ mari Opʉ Jesucristo yagʉ ãhrimi. Eropigʉ Cristo gamero dopa iiniguigʉ ãhrimi ĩgʉ. Timoteo mʉa pohro ejagʉ Jesucristo yare yʉ iidiro dopa mʉare guñacʉ̃ iigʉcumi mʉa sã eropa iiboro dopa. Jesu yarã pohrogue noho wagʉ Jesucristo yare erã iiburire buheniguicãa.
17 Ana’an iti isan ayu natu au yabow kek wabin Timothy kwa isa abiyafar. Iti kek i Regah ana bowabow isan ebobosunusunub, i enan boro kwa nuhinakusib, ayu au yawas naatu au bowabow mi’itube Keriso ana yawasamaim ama abowabow boro nao kwananowar, naatu mi’itube ekaleisia sabuw efan ta ta abi’obaiyih auman boro nao kwananowar.
18 Yujurãyeri mʉa mera majarã oparã árĩdiarã õpa arãñorã: “Pablo mari pohroguere arisome,” arĩ pepirañorã erã.
18 Kwa afa kwanotanot ayu boro men atan atinanawani kwarouw, imih kwa abai’oro’orot erara’at.
19 Goãmʉ gamecʉ̃ mʉa pohrogue dohparagã ta ejagʉca. Eropa ejagʉ erã oparã árĩdiarã mʉa mera majarã erã eropa arĩrare ĩagʉra. Eropigʉ erã Goãmʉ turari opacʉ̃ ĩagʉra yʉhʉ.
19 Baise ayu boro’omo anan aninanawani, Regah nakokok na’at. Imaibo boro taiyuwu anaso’ob, naatu men bai’o’orotoyah hai tur akisin, baise hai fair menane hibaib auman anaso’ob.
20 Goãmʉ mari Opʉ ãhrimi. Mari arĩ weretarinʉgaquerecʉ̃ ta ĩgʉ yare mari iibiricʉ̃ mari wereniguiri duhpiburi árĩbeaa. Ĩgʉ turari mera ĩgʉ gamero dopa iicʉ̃ gahmemi.
20 Anayabin God ana aiwob i men turawat namomon, baise ana fair auman.
21 ¿Mʉa pohrogue mʉa ya dipuwaja dipuwaja moagʉ yʉ wacʉ̃ gahmeri mʉa yʉre? ¿O mʉa õaro iira waja mucubiriri mera waro gahmeri mʉa yʉre?
21 Kwa a kok i boro abisa anab anan kwana’itin? Wabir anab anan ana wabir? O taiyuwu ana yara’iyu yabowamaim anan kwa isa?

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.