1 Coríntios 10
Goãmʉ Yare Wereripʉ (DES) vs AAI
1 Eropirã yʉ acawererã, ire masique mʉa. Mari ñecʉ sʉmarã mʉra iribojegue majarã árĩpehrerã mʉrague mera Goãmʉ árĩmʉriñumi. Ĩgʉ imica curu mera erãre wamʉhtañumi. Erã ĩgʉre eropa nʉrʉsia wahgãrã wʉariya deco diariya waĩcʉriya eja õaro taribuja wañuma.
1 Taitu, ata a’agir Moses nawiyih hititit ana veya abisa isah mamatar i kwananot. Ata a’agir etei rofom re tafafarih nawiyih Red Sea yan owasasin hirabon rewan rounane hiyen.
2 Erã árĩpehrerã imica curu doca árĩnirã wʉariya taribujanirã Moise yarã wañuma.
2 Rofom wanawanan naatu riy wanawanan hirarabon ana veya, etei bapataito hibai Moses ana bai’ufununayah himatar.
3 Eropirã erã árĩpehrerã ʉmaro maja dijuri barire bamʉriñuma. Goãmʉ ĩgʉ orire bamʉriñuma.
3 Naatu Ayubih ana bay itinin ta’imon marane hire’er etei hibow hi’aa.
4 Eropa barã erã árĩpehrerã Goãmʉ ĩgʉ ori deco sãre ihrimʉriñuma. Irisubuguere erã ihriburi decore Goãmʉ ĩgʉ apira ʉtãyegue iri decore wiridoreñumi. Erã iri deco ihridiro dopa Cristo iri ʉtãye iro dopa ĩgʉ ta erãre ojocariro odi árĩñumi. Ĩgʉ erã mera árĩmʉriñumi.
4 Na’atube ayubit ana harew itinin ta’imon marane re’er etei hitom, naatu ayubit ana To’one harew tit hitomatom nawiyih bairi hin, nati to i Keriso taiyuwin.
5 Erã eropa wanirã erã árĩquerecʉ̃ ta erã mera majarã bajarã ñero erã iicʉ̃ ĩagʉ Goãmʉ erãre ĩhasʉabiriñumi. Eropigʉ erãre masa marirogue boacʉ̃ iiñumi Goãmʉ.
5 Baise God ata a’agir moumurih na’in isah men iyasisir, imih himorob arar yan hai rarik awan karatan.
6 Erãre eropa wara marire güisãburi ãhraa erã iidiro dopa ta mari ñerire ʉaribejabiriborore.
6 Naatu sawar iti himamatar i bai’obaiyen na’atube it isat, ebimatnuwit saise men kakafin sinafumih nakura’ara’ahit hisisinafube tanasinafumih.
7 Eropirã goãmarã wéanirãre erã umupeodiro dopa iibita mʉa. Wecʉre erã wéadigʉre erã umupeodirore Goãmʉ yare erã gojarapũ werero õpa arãa: “Masa erã ba doaja ihrituha, wahgãnʉgaja, bosenʉ iiñuma,” arĩ gojamʉriñumi iribojeguere.
7 Wagabur ata a’agir sawar iu’inuwih hikwakwafirih na’atube tanasinafumih. Buk Atamaninamaim iti na’atube eo “Sabuw himare hiyuw hi’aa hibiyasisir, hai yasisir botabir hitom hikoko’aw himisir hiwa’an kwanekwan.
8 Pʉhrʉ gajirã erã mera majarã nome mera ñero iiñuma. Erã iidiro dopa iibiricãro gahmea marire. Erã eropa ñero iira dipuwaja yujunʉ ta erã veintitrés mil gohra masa sĩria wañuma.
8 Imih uwatanah afa hibiwa’an kwanekwanabe men taniwa’an kwanekwan, anayabin nati na’atube hisisinaf, veya ta’imon wanawanan sabuw etei 23,000 ah uy hire himorob.
9 Gajisubugue gajirã erã yujurãyeri Goãmʉ erã gamero dopa iicʉ̃ gamerã õpa ĩgʉre arĩ turiñuma. “Mari Opʉ itamumasibeami marire,” arĩñuma Goãmʉre turirã. Eropa arĩ turirã ĩgʉre guacʉ̃ iiñuma. Erã iidiro dopa iibiricãro gahmea marire. Erã eropa iira dipuwaja Goãmʉ erãre añaa mera cũri wejẽdoreñumi.
9 Ata Regah men routobonamaim tanayai, uwatanah afa na’atube hisinaf Regah hirurutubun etei tuwamorob yubih himorob.
10 Gajisubu daja erã mera majarã gajirã ñerã erã basi Goãmʉ iirare dʉyasocʉ̃ anyu masare wejẽgʉpʉ erãre wejẽñumi. Eropirã erã iidiro dopa iibiricãro gahmea.
10 Men tanagam kwanekwan, anayabin afa na’atube hisisinaf gurugurusen ana tounamatar na etei rouw himorob.
11 Eropa iiñumi Goãmʉ marire buhebu. Maripʉ pehrerinʉ coregã árĩrã ãhraa. Mari eropa árĩrã árĩcʉ̃ iribojegue majarã erã eropa warare Goãmʉ gojadoreñumi marire güisãgʉ.
11 Sawar iti himamatar etei i bai’obaiyen na’atube it isat, naatu baimatnuwit isan bukamaim hikirum. Anayabin veya iti boun tama’ama i tana mar yomanin tatit.
12 Eropirã mʉapʉ “Yʉ tamera õaro iiaa yʉhʉ,” arĩ pepirã árĩrã õaro iique ñerire iiri arĩrã.
12 Imih o yait kunotanot i kubatabatkikin, inakaif gewas men inare’emih.
13 Mari árĩpehrerã yujugʉ dʉhyaro mariro yujuyerisuburi ñerire guñaa. Eropa guñarã iri ñerire iidiaa. Mari eropa iidiaquerecʉ̃ ta Goãmʉpʉ marire itamuniguicãgʉ iimi. Ĩgʉ arĩdiro dopa iigʉ ãhrimi. Eropigʉ marire iri ñerire iidiarare tarinʉgacʉ̃ itamumi. Marire guñaturacʉ̃ iimi. Eropa guñaturarã warã iri ñerire iidiasome. Eropirã árĩpehreri ñeri iidiaquererã iri ñerire tarinʉgarãca.
13 Routobon mar etei o kubaib na’atube, nati routobon ta’imon sabuw etei tebaib. Baise God ana omatanen mar etei ekakaif. Imih boro men nihamiy routobon gagamin inab a fair nanatabir a niyaweyaw inare’emih. Baise routobon inabaib ana veya i boro fair nit inabatkikin naatu ef nabotawiy inahaiw inatit.
14 Eropirã mʉa yʉ mahirã yʉre peeque. Ne merogã goãmarã wéanirãre ne umupeobiricãque.
14 Isan imih au ofonah, wagabur hai bowabow etei kwanihamiyen.
15 Mʉa õaro pee masirã mʉa árĩcʉ̃ mʉare werea. Eropirã yʉ arĩri diaye árĩcʉ̃ masique mʉa.
15 Ayu iti tur i kwa not wairafi isa ao, saise au tur naniyan kwanab abisa ao kwana’itin.
16 Mari gamenere bocatĩrirã Goãmʉre “Õhaa,” arĩra pʉhrʉ iri vino deco dicʉripare ihria mari. Eropa ihrirã “Cristo mari ya ñero iira dipuwajare ĩgʉ di cóãra mera ĩgʉ mera árĩrã ãhraa mari,” arĩ masia. Eropirã panrure mari Cristo yarã nuha barã iiaa mari. Eropa barã “Mari ya árĩburire ĩgʉ dʉpʉ crusague sĩrira mera mari ĩgʉ mera árĩrã yuju dʉpʉ iro dopa ãhraa mari,” arĩ masia.
16 Merarayow ana kerowas imaim God ana merar tayiy tatomatom ana veya, Keriso ana rara etei tafafaram. Naatu rafiy taimasib ta’ani’aan ana veya it etei’imak Keriso biyan tafafaram.
17 Eropirã mari yujuru panrure nuha baro dopa árĩpehrerã mari Cristo yarã yuju dʉpʉ iro dopa ãhraa. Eropirã yuju curu ta ãhraa.
17 Anayabin rafiy fafar i ta’imon, it moumurit na’in, baise biyat i ta’imon, imih rafiy ta’imon tafafaram.
18 Moise dorerire iirã erã iirire guñaque mʉa. Goãmʉ wihigue erã waibʉgʉre wejẽ soema Goãmʉre umupeomorã. Erã eropa wejẽ soera pʉhrʉ erã soedigʉre bahama. Eropa barã yuju curu ta Goãmʉ yarã árĩrã ta iima.
18 Israel sabuw hai sinaf i kwananot. Sheep tebow terouw gem tafanamaim tisibor finimih turih tefaram ta’aau i God bairi nati’imaim tibita’imon maiye.
19 Õpa ta arĩgʉ goãmarã wéanirã diaye ãhrima, arĩbeaa. Goãmarã marima, arãa. Eropirã goãmarã wéanirã eropárĩcãrã iima. Eropiro goãmarã wéanirã pohrogue erã apira baripʉ bu gohra ta ãhraa. Iri bari bacʉ̃ marire gajiropa iibeaa, arãa yʉhʉ.
19 Men kwananot ayu nati wagabur naatu sibor nati wagabur isah kwasisibor i abibasit kwanarouw.
20 Yʉhʉ eropa arĩqueregʉ ta iri barire mʉa bacʉ̃ gamebirica. Õpa ãhraa iri: Jesu yarã árĩbirã goãmarã wéanirã pohrogue waibʉgʉre wejẽburire apirã Goãmʉre umupeobeama. “Gʉa goãmarãre umupeorã iiaa,” arĩrã watẽapʉre umupeorã iima erã. Erã eropa umupeocʉ̃ erã umupeori wihigue erã mera mʉa batamurã watẽa mera árĩrã iro dopa iirã iica mʉa. Mʉa eropa iicʉ̃ tamerare ne gamebeaa.
20 En! Baise, abisa au’uwi ana’an i iti na’atube. Eteni Sabuw hai sibor i wagabur isah tisisibor, men God isan. Imih ayu men akok kwa wagabur bairi kwanikofan.
21 Bocatĩrirã vino deco dicʉripare ihrirã panrure nuha barã “Cristo mera ãhraa,” arãa mari. Mari eropa iirã árĩrã, watẽa yapʉre ihri, bamasibeaa mari. Eropirã goãmarã wéanirã pohro apira barire erãre umupeorã mera iri barire batamumasibeaa mari.
21 Kwa men karam boro Regah ana kerowasamaim kwanatom, naatu iban maiye wagabur hai kerowasimaim kwanatom. Naatu men karam Regah ana gem kakafiyinamaim kwanaa, naatu wagabur ana gem tafanamaim kwanaa maiye.
22 Mari Opʉ ĩgʉ yarãre mahimi. Eropirã eropa barã watẽa yarã iro dopa iirã ĩgʉre guacʉ̃ iirãca. Ĩgʉ guacʉ̃ mʉa turabeaa ĩgʉ dipuwaja cãhmotaboro dopa.
22 Men tanasinaf Regah ana yaso’ar tanakura’ahimih. Kwanotanot it Regah ana fair tanatabir? En!
23 “Goãmʉ iidorebirira árĩpehreri iimasiri ãhraa yʉre,” arĩboca mʉa. Mʉa iiri ñeri iri árĩbiriquerecʉ̃ ta irire iirã gajirãre itamubiriboca mʉa. Eropirã Jesure umupeonemocʉ̃ iibiriboca mʉa gajirãre.
23 Sawar etei i sinaf isan hibasit, baise sawar etei boro men ta ana gewasin nitimih. Naatu sawar etei i sinaf isan hibasit, baise sawar etei boro men hinibaisimih.
24 Mari ya õaro árĩburi dihtare iibiricãro gahmea. Gajirã ya árĩburi sãre õaro itamuque mʉa.
24 Men yait ta akisin ana gewasin nanuwetamih, baise taituwan hai gewasin nanuwet.
25 — ausente —
25 Ahar efanamaim masanuw kwanatotobon kwana’aamo, men anot hinamour kwanibatebatemih.
26 — ausente —
26 Anayabin Buk Atamaninamaim iti na’atube eo, “Me yan sawar tutufin etei tema’am i Regah nowan.”
27 Jesure umupeobigʉ mʉare badoregʉ ĩgʉ sihucʉ̃ wadiarã waque. Eropa warã mʉare ĩgʉ ejorire baque. “¿I bari goãmarã wéanirã pohro erã apira bari ãhriri?” arĩ serẽpiñabita.
27 Orot baitumatum atin nifefeyani airi bay aamih kwanamare abisa namaim nayayare ina’aan, men anot hinamour inibatebatemih.
28 Gajigʉ ero árĩgʉ õpa arĩbocumi mʉare: “I bari goãmarã wéanirãre erã wejẽ apira dihi ãhraa,” arĩbocumi ĩgʉa. Ĩgʉ eropa arĩ werecʉ̃ iri bari tamerare babita. Mʉare eropa arĩ weredigʉ “Iri barire barã ñerire iirã iica,” arĩ pepibocumi. Ĩgʉ eropa arĩ pepibiriboro dopa “Babita,” arãa yʉhʉ mʉare.
28 Baise orot ta tainimaim na’afare nao, “Iti bay i wagabur isah hisibor.” Nati bay men ina’aan, orot eo’otani i inakakafiy anayabin masanuw ina’ani’aan boro inasinaf kakaf.
29 Eropa arĩgʉ mʉa ya árĩburire weregʉ iibeaa. Mʉare iri barire weredigʉ ya árĩburipʉre arĩgʉ iiaa mʉare. Irire mʉa bacʉ̃ ĩha mʉare ĩhacũ ĩgʉ sã babocumi. Ĩgʉpʉ eropa bagʉ “Ñero iigʉ iiaa,” arĩ pepibocumi. Eropirã “¿Eropa iibocuri ĩgʉ?” arĩ iri barire babita.
29 Nati i men o kakafin kusisinafumih, baise orot nati eo’otani na’iti boro o kakafin sinaf narouw nao. Aisim boro ayu au roufamen abaib sabuw afa hai notamaim ayu hinafufunu?
30 Goãmʉre gʉa ‘Õhaa,’ gʉa arĩra pʉhrʉ gʉa bacʉ̃ gajigʉ irire gʉa barare gʉare weresãmasibeami,” arĩboca mʉa yʉre. Yʉpʉ õpa yʉhria.
30 “Ayu au bay isan God aifefeyan igegewasin abai ani’aan, aisim sabuw boro au bay abigegewasin isan kakafin hinarouw hinao?”
31 I árĩpehrerire mʉare yʉ wererare weregʉ õpa arĩgʉ iiaa mʉare: Ʉmʉri nʉcʉ mʉa mohmerã, barã, ihrirã, árĩpehrerire iirã irire Goãmʉ ya árĩburi dihta iique. Eropirã árĩpehrerã masa Goãmʉre “Õagʉ, turagʉ ãhrimi,” erã arĩ umupeoboro dopa iique.
31 Imih abisa ku’ani’aan o kutomatom o kusisinaf etei God wabin bora’ara’ahin isan inasinaf.
32 Ne mʉa iiri mera judio masare, judio masa árĩbirãre, Goãmʉ yarã sãre goroweobiricãque.
32 Jew sabuw, Greek sabuw, na’atube ekaleisia sabuw wanawanahimaim men yait ta iniwa’an yababan nab nare’emih.
33 Õpa iiaa yʉpʉ. Masa árĩpehrerã erã sʉaboro dopa iiaa árĩpehreri mera. Eropigʉ yʉ gamero dopa iiniguicãbeaa yʉa. Gajirã masa ya árĩburipʉre õaro iiaa. Erãre Jesucristore umupeoborore eropa iiaa. Erã ĩgʉre umupeora pʉhrʉ erãre peamegue wabonirãre taugʉcumi.
33 Ayu i mar etei asisinaftobon sabuw afa aniyasisirih, saise anibaisih yawas hinab, men ayu taiyuwu aniyasisiru.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.