Lucas 15
Majepacʉ jʉ̃menijicʉi yávaiye mamaene coyʉitucubo (CUBNT) vs AAI
1 Apenʉmʉ earejaimad̶a Jesús yebai obedivʉ Roma ãmicʉrõ jaboteino jabovare tãutʉra ĩcaipõeva aru ãmeno d̶aipõeva máre, jápiarãeaivʉ ʉ̃́re.
1 Ana veya ta kabay o’onayah naatu sabuw kakafih Jesu ana tur nowaramih hiru’ay.
2 Fariseova aru Jʉ̃menijicʉi yávaiye báquede bueipõeva máre borotedejaimad̶a, ne bajumia aivʉ:
2 Baise Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah yah so’ar higam hio, “Iti orot sabuw kakafih hai merar yi buwih bairi hima hi’aa tetomatom kwa’itih.”
3 Ne que aiye boje, Jesús coyʉrejamed̶a náre yo jã́ri dápiarĩ ne d̶arãjiyepe ainore:
3 Basit Jesu oroubonamaim iuwih eo,
4 —Mʉjacacʉ ovejavare coreipõecʉ cʉvacʉ baru cien paivʉ ovejavare, aru cũinácʉ nácacʉ ʉ̃i mamatedu, ñai dajocajebu ina noventa y nueve paivʉ ovejavare põecʉbenoi, vocʉñʉ ñai bíjayʉ bácʉre ʉ̃́re earĩta.
4 “O ta a bobaituw sheep etei 100 hitama’am, naatu ta’imon takakasiy boro mi’itube itasinaf? A bobaituw 99 boro raiyarayar yan dihamiyih hitama, naatu a sheep kakasiy boro itanunuwih itatita’uribo nuhi tafot.
5 Aru ʉ̃́re earĩ, ĩni, arʉboi tʉorĩ, torojʉrĩ nʉvajebu ñai ovejare ʉ̃i cʉ̃ramita.
5 Naatu itabaib ana veya boro itiyasisir gagamin maiyow, ita’abar itan.
6 Cʉ̃rami earĩ, órejajebu ʉ̃i yóvaimarare aru ʉ̃i cad̶ajĩecavʉre máre. Aru ajebu náre yópe: “Torojʉjarã yʉ́que, ji oveja bíjayʉ bácʉre ji eaiye boje”, ajebu.
6 A bar taituwa, a ofonah etei ita’af ayuwih hai tur ita’owen, ‘Kwana bairit taniyasisir, anayabin ayu au sheep kakasiy i abaika.’
7 Nopedeca coyʉyʉbu mʉjare: Ina cavarõ mearo Jʉ̃menijicʉi cʉrõcavʉ torojʉrãjarama cũinácʉ ãmeno d̶aipõecʉ chĩori, oatʉvaru ʉ̃i d̶aiyede, apevʉ noventa y nueve paivʉ pʉeno, ina “Chĩori oatʉvaiye jaʉbevʉ yʉre”, arĩ dápiaivʉ, arĩ buedejamed̶a Jesús.
7 A tur ao’owen, ef i nati na’atube, orot ta’imon bowabow kakafinane dogor baikitabir ebaib isan maramaim i tibiyasisir gagamin maiyow, men sabuw 99 gewas hirouw kakafih auman tema’am na’atube’emih.
8 Cojedeca Jesús coyʉrejamed̶a apeno jã́ri dápiarĩ ne d̶arãjiyepe ainore, náre buecʉyʉ:
8 Itinin tabo iti na’atube, babin ana kabay ten kina ana fofonin yai inu’in one kina kasiy, naatu babin notanot men karam misir ramef ito’ab bar wanawanan yahib, huhun etei nuwet inan ana kabay tita’ur.
9 Ditʉravare earĩ, ĩni, epeni, torojʉrĩ órejajebu õi yóvaimarare aru õi cad̶ajĩecavʉre máre. Aru ajebu náre yópe: “Torojʉjarã yʉ́que, ji tãutʉratʉrava bíjaino mácarõre ji eaiye boje”, ajebu.
9 Naatu ana kabay baib ana veya ana ofonah naatu tain tuwan etei e’af ayuwih eo, ‘Kwanan bairit taniyasisir, anayabin au kabay kakasiy i abaika.’
10 Nopedeca coyʉyʉbu mʉjare: Ina Jʉ̃menijicʉi ángeleva torojʉrãjarama cũinácʉ ãmeno d̶aipõecʉ chĩori, oatʉvaru ʉ̃i d̶aiyede, arĩ buedejamed̶a Jesús.
10 Imih a tur ao’owen, ef i nati na’atube, God ana tounamatar maramaim orot ta’imon bowabow kakafin wairafin ana kakafihine dogor baikitabir baib isan boro yasisir gagamin na’in hinab.”
11 Cojedeca Jesús coyʉrejamed̶a apeno jã́ri dápiarĩ ne d̶arãjiyepe ainore, náre buecʉyʉ:
11 Jesu iban maiye oroubon ta eo, “Ana veya ta orot natunatun rou’ab bairi hima’am.
12 Aru ñai ĩmacʉcapũravʉ pued̶abecʉ jípacʉre aquemavʉ: “Mʉ, jipacʉ, jíjacʉ yʉre, ‘Míye baquiyébu’, mi aiye báquede yʉre”, aquemavʉ. (Mamacʉ nópe ayʉ jípacʉre, “Mi yaiquínore ʉvʉ yʉ”, ayʉbe ʉ̃.) Dinʉmʉma népacʉ jíquemavʉ diede náre coapa.
12 Natun uf misir tamah isan eo, ‘Tamai ayu akokok au nowau sawar inakusib initu.’ Tamah misir sawar etei bai natunatun hairi isah ana fofonin kusib faramih.
13 Obebejãravʉa yóboi, ñai ĩmacʉ caiye ʉ̃i apejĩene mead̶arĩ, ĩni, nʉquemavʉ joai, apeno joborõi. Aru noi jarʉvaquemavʉ caiye ʉ̃i cʉvaede ʉ̃i ʉrõpe d̶arĩ.
13 Naatu veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim kek uf ana sawar bobuna misir tafaram ta ef yok na’in imaim remor in. Naatu nati’imaim ma ana kabay etei asir isaroun kwanikwaniy sawar.
14 Aru ʉ̃i jarʉvarĩburu yóboi caiye ʉ̃i cʉvae báquede, ãvʉé daquemavʉ caino no ʉ̃i cʉrijoborõre. Que baru ʉ̃ ʉrarõ ñájiquemavʉ ãvʉéna.
14 Ana kabay isaroun kwanikwaniy in sasawar ufunamaim, baimar kakafin nati tafaramamaim tit, kek busuruf aa morob.
15 Nʉri, memeino voquemavʉ apecʉ ʉ̃mʉ, dijoborõcacʉre. Que teni ñai jaroquemavʉ ʉ̃́re, coreicõjeñʉ oteivãrivare.
15 Naatu misir in nati’imaim tafaram matuwan orot ta biyan tit, naatu nati orot bai iyafar in for baibituw ana efanamaim tit ma for ituw. Orot natun kasikasiyin for hai dam ana efanamaim|alt="prodigal son in pig pen" src="cn01759B.tif" size="col" loc="Luk 15.15" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.15"
16 Aru ãiyʉtequemavʉ oteivãriva ne ãinore. Ʉbenita ñame jíbetequemavʉ ʉ̃́re.
16 Aa morob kok kwanekwan for hai bay hi’aa turih taa, baise men yait ta abisa itin eaanimih.
17 Ãrʉri earĩ, dápiarĩ aquemavʉ ʉ̃i baju: “Caivʉ ina jipacʉre memecaivʉ cʉvarãma ʉrarõ ne ãiye méne aru pʉpʉiye máre. Ʉbenita yʉ yaiyʉ́tamu ãvʉéna.
17 “Veya ta ma binotanot ana notamaim nuhin taseb eo, ‘Tamai ana bowayah moumurih na’in i aurih bay karam hi’aa hitom yah iw tema’am, baise ayu iti’imaim aa amomorob.
18 Caride copaiquijivʉ jipacʉ yebai. Coyʉquijivʉ ʉ̃́re yópe: ‘Mʉ, jipacʉ, ãmeno d̶avʉ yʉ Jʉ̃menijicʉre aru mʉre máre.
18 Gewasin ayu boro ana misir anan tamai biyan anatit ana tur ana’owen anao. Tamai ayu i bowabow kakafin maiyow asinaf God matanamaim, naatu o auman matamaim.
19 Que baru “jímacʉ”, abejacʉ yʉre caride. Jã́jacʉ yʉre yópe mi jã́iyepe cũinácʉ memecayʉre mʉre’ ”, arĩ dápiaquemavʉ ʉ̃.
19 Isan imih ayu i men karam boro o natumih inabuwu maiye, baise a bowayah sabuw ibaiyanih isa tebowabow na’atube ayu isou inasinaf.’
20 ’Que teni nacajari nʉquemavʉ jípacʉ yebai. Aru jípacʉ dayʉre jã́ri joamica, cõmaje ãroje jã́quemavʉ ʉ̃́re. Que baru cúyarĩ, copʉ nʉri, ʉ̃́re narióquemavʉ. Aru ʉ̃i viobʉrã nuquemavʉ mamacʉre.
20 Iti na’atube eo, basit misir tamah isan matabir maiye remor na bar ariyan titit auman, tamah bat nuwanuw natun nan itin, dogoron wanawanan yababan awan karatan, nunuw in natun bai rouh mamay. Regah natun mamatabir ana merar yi ebaib|alt="father meeting returning son" src="CN01761B.TIF" size="col" loc="Luk 15.20" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.20-21"
21 Aru mamacʉ aquemavʉ ʉ̃́re: “Mʉ, jipacʉ, ãmeno d̶avʉ yʉ Jʉ̃menijicʉre aru mʉre máre. Que baru ‘jímacʉ’, abejacʉ mʉ yʉre caride”, aquemavʉ jípacʉre.
21 Baise kek eo, ‘Tamai ayu i bowabow kakafin maiyow God isan asinaf kakaf na’atube o isa asinaf kakaf, isan imih ayu i men karam o natumih inabuwu.’
22 Ʉbenita jípacʉ aquemavʉ ʉ̃́re memecaivʉre: “Davacajarã maumejiena ʉ̃́re meacaje cuitótecajede. Doajarã ʉ̃́re. Ad̶ajarã ãmuyo ad̶aitarabʉre máre. Aru cʉraidoare máre doajarã ʉ̃́re.
22 Baise regah ana bowayah iuwih eo, ‘Saise kwan faifuw boubun gewasin kwabai natu kwai’us, uman ring kwaiyoun naatu a baibiyon boubun kwabai kwana an kwaiyoun.
23 Davajarã ñai oteivecʉ mamacʉ me jiacʉcʉre. Boajárã, ãmuri, torojʉve tenajivʉ caivʉ ĩmarocavʉ.
23 Naatu for biyan kabinitut kwarab kwaitab tana’aan taniyasisir.
24 Ñai jímacʉ yaiyʉ́ bácʉpe páyʉ ũmedayʉpebe cojedeca. Javede bíjame yʉre jocarĩ. Ʉbenita eaivʉ ʉ̃́re cojedeca”, aquemavʉ jípacʉ. Aru torojʉve teni bʉ́quemavʉ na.
24 Anayabin ayu natu i morob na’atube ma’am, boun i yawas maiye, naatu kasiy na’atube ma’am boun i tatita’ur maiye.’ Naatu douduf hitaiy re.
25 ’Que teiyedeca, jíbʉcʉ memeñʉ matequémavʉ jioi. Copaini cʉ̃rami, joabejĩnoi jápiaquemavʉ ne upaiyede.
25 Baise nati ana veya’amaim regah natun ain ma sheep kakaifen matabir na bar biyubin auman hiyasisir hibenaben douduf nidun nowar.
26 Aru cũinácʉ memecaipõecʉre órejarĩ, jẽniari jã́quemavʉ ʉ̃́re, “¿Aipe teni upaivʉba na?”
26 Naatu bowayah orot ta eaf na ibatiy, ‘Abisa emamatar?’
27 Jʉ aquemavʉ ʉ̃́re: “Míyocʉ copaini dacʉbe. Que baru mipacʉ boaicõjemi ñai oteivecʉ me jiacʉcʉre, mamacʉ meacʉre copʉ etaiye boje”, aquemavʉ ʉ̃́re.
27 Orot eo, ‘O tai matabir maiye na bar tit, imih tamat for biyan kabinitut rab abiyasisir, anayabin gewasinamaim matabir maiye na bar tamat biyan tit.’
28 Ʉbenita ñai jíbʉcʉ jarayʉ, torojʉve teinoi ecoiyʉbetequemavʉ. Que baru jípacʉ, etarĩ ʉ̃i yebai, jẽniaquemavʉ ʉ̃́re: “Mʉ, bʉcʉ, ecorĩ, ãjacʉ”.
28 Basit orot ain yan so’ar kwanekwan, men kok boro bar wanawanan tarun. Naatu tamah tit natun ain eobaibinub runamih iu.
29 Ʉbenita aquemavʉ jípacʉre: “Obediʉjʉa memecaivʉ mʉre yebacacʉpe. Aru cainʉmʉa jʉ aivʉ mʉre aru mi cõjeiyede d̶aivʉ. Ʉbenita yʉre mʉ jíbevʉ cũinájieneca cũinácʉ oteiãimajicʉre, ñʉje ãrajiyepe ji yóvaimaraque torojʉve teinoi.
29 Baise orot ain eo, ‘Tamai kwamur manin maiyow akirwairafih na’atube isa abow men kafa’imo fana asair. Naatu au yasisir isan abisa itu? En anababatun! Men kafa’imo goat ta itu au ofonah bairi ai yasisiramih. Aiyab!
30 Ʉbenita ñai mímacʉ ʉ̃i eaiyede, mi jíye báquede ʉ̃́re jarʉvayʉ bácʉreca nomiva ãmenaque, boacáicõjenebu mʉ ʉ̃́re oteivecʉ me jiacʉcʉre”, aquemavʉ ʉ̃.
30 Baise o natu kabay etei baibin baiwa’an kwanekwaneyah biyahimaim isaroun kwanikwaniy sawar, naatu matabir na bar titit, o isan for biyan kabinitut irab kwabiyasisir.’
31 Aru jípacʉ aquemavʉ ʉ̃́re: “Mʉ, bʉcʉ, mʉ cʉvʉ yʉ́que cainʉmʉa. Aru caiye ji cʉvae míyetamu.
31 Regah natun ain iya’afut eo, ‘Natu o i airit mar etei iti’imaim tama’am, naatu ayu au sawar tutufin etei iti baremaim tema’am i o nowa, men yait ta nowanamih.
32 Ñai míyocʉ yaiyʉ́ bácʉpe páyʉ apʉcʉpebe cojedeca. Ñai bíjayʉ bácʉ eaimʉme caride. Que baru torojʉve teiye jaʉvʉ majare”, aquemavʉ népacʉ, arĩ coyʉrejamed̶a Jesús.
32 Baise tanaben taniyasisir, anayabin tai morobobe yumatan taboyauw tama’am boun yawas maiye, naatu kasiyobe ma’am boun tatita’ur maiye.’”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.