Atos 24
Majepacʉ jʉ̃menijicʉi yávaiye mamaene coyʉitucubo (CUBNT) vs AAI
1 Cũinápʉrʉpe paijãravʉa yóboi, ñai sacerdotevare jaboteipõecʉ, Ananías, earejamed̶a Cesarea ãmicʉriĩmaroi apevʉ judíova bʉcʉvaque aru Roma jaboteino d̶aicõjeiyede bueipõecʉque, ʉ̃i ãmiá Tértulo. Tértulo coyʉcacʉyʉ barejámed̶a ina judíovare. Que baru jabova ne ãmeina teivʉre jẽniari jã́iñami nʉrejaimad̶a, boro coyʉrĩ ad̶arĩdurãjivʉ Pablore ñai jabocʉ Félix ʉ̃i jivateinoi.
1 Veya etei umat roun sasawar ufunamaim firis gagamin Ananias regaregah ai’in afa naatu ofafar so’obayan orot wabin Tertulus bairi hire hin Caesarea hitit. Naatu Paul ana kakafih hibow hitit gawan Felix nanamaim ubar hitin.
2 Churarava ne davaiyede Pablore noi, Tértulo yópe arĩ, boro coyʉrĩ ad̶arĩdurejamed̶a:
2 Imaibo Paul hibai hina hirun naatu Tertulus busuruf ubar itin eo, “Felix o i gawan orot gewas so’ob wairaf, o a aiwob i gewasin bonawiyi manin maiyow tufuwamaim tama. Naatu sawar hi’afe’af iwowab maiye ata tafaram ana gewasin isan.
3 Que baru caivʉ ñʉje ĩmarocavʉ torojʉrĩ ãrʉvʉ mʉre.
3 Efan tata’amaim naatu ef tata’ane, o a merar ayiy asinaf gewasin iti isan, abiyasisir gagamin maiyow o isa.
4 Ʉbenita coreóvaivʉ cõmaje ãroje jã́ñʉre mʉ ñʉjare. Que baru joe baju nʉmequiyepe ayʉ maje boroteino, jẽniaivʉ mʉre mi jápiaquiyepe ayʉ ñʉje boro quĩ́jinore.
4 Ayu men akokok boro a veya gagamin anab, baise abifefeyani mar kafai tain inarub au tur ukwarihiwat anao inanowar.
5 Ñai ʉ̃mʉ Pablo pare cãrijovaimi ʉ̃. Caino joborõi maucʉvare d̶aibi judíovare ne baju, ʉ̃i apede bueiye boje. Apeyajubo, nazareno ãmicʉriyajubo jabovacacʉbe ʉ̃.
5 Iti orot i kou’obo’obowanayan, naatu wow atubob i iti orot ebimamataren, Jew sabuw hai tafaram wanawanan iti orot i ku’obo’obow kakafih temamatar, naatu kou’ay wabin Nazareth Kou’ay i’ukwarin sabuw etei ebobonawiyih.
6 Aru ãmed̶arĩduame ʉ̃ Jʉ̃menijicʉi cʉ̃ramine. Ʉbenita jẽcarã ñʉja ʉ̃́re. Aru ñájine d̶arãjivʉ batecárã ʉ̃́re ñʉje d̶aicõjeiyepe.
6 Naatu Tafaror Bar gagamin bisnowanowah atita’ur, imih afatum ai ofafar eo na’atube boro atibatiy.
7 Ʉbenita ñai jabocʉ Lisias darĩ churaravaque, ĩame ʉ̃́re ñʉjare jocarĩ parʉrõque.
7 Baise Baiyowayan hai orot ukwarin wabin Lisias fokarin maiyow narun e’abar giyi orot umai’imaim bosair, naatu sabuw iyab ubar hibitin iyunih baina o namaim baibatiyin isan iuwih.
8 Aru boro coyʉrĩ ad̶aicõjeame ñʉjare mi yebai. Mʉ jẽniari jápiayʉ baru ʉ̃́re, majini bʉojacʉyʉmu caiye ñʉje coyʉiyede ʉ̃́ra jãvene, arejamed̶a Tértulo Félide.
8 Imih o taiyuw iti orot inabibatiy boro inaso’ob sawar abisa isan aki ubar abitin boro inatita’ur.”
9 Aru ina judíova máre nopedeca boro coyʉrĩ ad̶arĩdurejaimad̶a Pablore, jʉ arĩ caiye iye Tértuloi yávaiye báquede.
9 Jew sabuw hirun hikofan ubar hitin hio, “Abisa iti orot eo i turobe.”
10 Dinʉmʉ ñai jabocʉ Félix jã́d̶ovarejamed̶a Pablore, ʉ̃i coyʉquiyepe ayʉ ʉ̃i borore. Que baru arejamed̶a:
10 Gawan orot Paul isan umanamaim iman tur tao isan, naatu Paul eo, “Ayu aso’ob kwamur moumurih maiyow o Jew sabuw hai tur ikaif. Isan imih ayu abiyasisir o namaim ayu taiyuwu ana wasfafaru’umih.
11 Mʉ majini bʉojacʉyʉmu jãve ji coyʉiyede. Quénora doce paijãravʉa vaivʉ caride, ji eaiye báquede Jerusalẽ́i. Nore nʉcacʉ yʉ, mearore jícʉyʉ Jʉ̃menijicʉre.
11 O taiyuw itita’ur kusoso’ob veya 12 na’atube i sawaraka, ayu ayen an Jerusalem atitit i God kwafirin isan.
12 Yʉ jarabetecacʉ apecʉre. Aru cãrijini jorojĩmetecacʉ cójijivʉre. Jʉ̃menijicʉi cʉ̃rami, aru judíovai cójijiñamiai, aru tãibʉi máre. Yópe ne boro coyʉrĩ ad̶aiyepe d̶abetecacʉ yʉ.
12 Naatu men kafa’imo Tafaror Bar gagamin wanawanan Jew sabuw bairi agamigam hi’itu’imih, na’atube men kafa’imo Kou’ay Baremaim naatu nati bar merar gagamin wanawanamaim kakafin baimatarin isan aku’obo’obowamih.
13 Bʉojabema jã́d̶ovaivʉ jãve ãmeno d̶ayʉre yʉre yópe ne coyʉiyepe.
13 Naatu abisa ayu kakafin sinaf hirouw ubar hitu teo boro men anayabin gewasin ta hinao inanowaramih.
14 Ʉbenita jãvemu “Pablo jʉ aibi Jesús Nazarecacʉ ʉ̃i bueiyede”, ne coyʉiye yʉrã. Jʉ ayʉbu yʉ Jʉ̃menijicʉre, ñʉjeñecuva mácavʉ ne mearore jímʉre. Mearore jíyʉbu yʉ Jʉ̃menijicʉre yópe ina judíova “Apede bueibi”, ne aiyepedeca yʉrã. Ʉbenita ape bueiye ãmevʉ. Jʉ ayʉbu yʉ caiye iye Jʉ̃menijicʉi d̶aicõjeiyede ʉ̃i coyʉiye báquede Moisés bácʉre aru caiye iye Jʉ̃menijicʉi yávaiyede coyʉcaipõeva mácavʉ ne toivaiye báquede máre.
14 Ayu iti bebeyan aorereb inanowar. Ayu i God uwai’inah hikwakwafir i boun akwakwafir naatu Ef nati i abi’ufunun isan ayu yawas boubun baimatarin hirouw teo. Naatu ayu i sawar tutufin etei Moses ana ofafaramaim naatu dinab hai Bukamaim hikikirum etei abitumatum.
15 Yʉ coreivʉ Jʉ̃menijicʉ nacovacʉyʉre caivʉ yaivʉ bácavʉre yainore jarʉvarĩ, mearare aru ãmenare máre, yópe judíova ne coyʉiyepedeca.
15 Naatu iti sabuw God isan nuhih fot hima tekakaif na’atube ayu auman nati not ta’imon abai ama akakaif, sabuw kakafih naatu gewasih etei boro morobone hinamisir maiye.
16 Que baru yʉ́vacari cainʉmʉa d̶aiyʉvʉ yʉ, “Boropatebevʉ yʉ”, arĩ dápiarĩ Jʉ̃menijicʉi jã́inoi aru põeva ne jã́iyede máre.
16 Imih ayu mar etei asisinaftobon God matanamaim naatu sabuw matahimaim au not etei roumutufurinamaim nama anabow.
17 ’Obediʉjʉa cʉ́tecacʉ apenoa joborõai. No yóboi, copainʉcacʉ Jerusalẽ́i cojedeca, tãutʉrare jícʉyʉ judíova cõmaje ãrojarivʉre aru ape jícaiyede jícʉyʉ Jʉ̃menijicʉre máre.
17 Kwamur moumurih maiyow ayu Jerusalem ai hamiy ufunamaim abow aremor, imih amatabir maiye anan i kabay abai sabuw yababan wairafih baibaisih isan naatu sibor auman ya’inamih ana.
18 Ji Jʉ̃menijicʉre jíquiye jipocai, d̶acacʉ yópe Jʉ̃menijicʉi d̶aicõjeiyede ʉ̃i coyʉiye báquepe Moisés bácʉre meacʉ bacʉyʉ́ Jʉ̃menijicʉi jã́inoi. No yóboi, apevʉ judíova, Asiacavʉ, jã́ima yʉre Jʉ̃menijicʉi cʉ̃rami jívʉi, jíyʉre ji jícaiyede Jʉ̃menijicʉre. Ʉbenita cójijivʉ cʉbetema ji yebai. Jaraino máre cʉbeteavʉ̃.
18 Ayu iti asisinaf ana maramaim Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hitita’uru, ofafar eo na’atube kouksouwen abai yomanin a’asa’ub ufunamaim, nati’imaim sabuw rou’ay en naatu uruw auman en.
19 Que baru boro coyʉrĩ ad̶arãdajarãri ina Asiacavʉvacari yui mi jipocai, na jã́ivʉ bácavʉ baru yʉre ãmeina teyʉre.
19 Baise Jew sabuw afa Asia’ane hinan i nati’imaim, igewasin nati sabuw i mi’itube hitan o namaim, saise au kakafih afa hitasoso’ob na’at ubar hititu hitao.
20 Aru ne coyʉbedu, coyʉjarãri ina ʉ̃mʉva yui cʉrivʉ, aipe ji ãmeina teiyede ne eaiye báquede ji cʉe báquede judíovai jabova ne cójijinoi.
20 O sabuw iti tebatabat kwibatiyih ayu abisa kakafin hai kaniser (Sanhedrin) hinunuwet biyau’umaim hititita’ur boro hinao inanowar.
21 Quénora arãjichʉma na: “Pablo cʉcʉ ñʉje cójijinoi, yópe arĩ cod̶oboboame, ‘Bʉod̶ama yʉre, ji bueiye boje maje coreiyede Jʉ̃menijicʉ nacovacʉyʉre caivʉ yaivʉ bácavʉre yainore jarʉvarĩ’ ”, arãjichʉma na ji borore, arejamed̶a Pablo Félide.
21 Baise sawar ta’imon nahimaim asinaf i kakafin hirouw teo i iti. Morobone misir maiye isan abibinan hibuwu ana o namaim abat kubibabatiyu.
22 Aru Félix, Jesús ʉ̃i yávaiye méne coreóvayʉ me, ʉ̃i jápiaiyede diede, dajocaicõjenejamed̶a ne coyʉiyede apejãravʉita, yópe arĩ:
22 Imaibo Felix iti Ef isan nonowar gewas ufunamaim, tur rufut au’uf nawiy. Naatu Paul iu, “Baiyowayah hai orot ukwarin Lisias nan natitabo a tur anonowar boro ana fufufun anao inanowar.”
23 Que arĩ bʉojarĩ, Félix coyʉrejamed̶a ñai churaravai jabocʉre, Pablore davayʉ bácʉre. Ʉ̃́re nʉvaicõjenejamed̶a Pablore jabovai cʉ̃rami cojedeca, churarava ne jã́ri corenajiyepe ayʉ ʉ̃́re noi. Ʉbenita d̶aicõjenejamed̶a Pablore yópe ʉ̃i ʉrõpe aru jã́radaicõjenejamed̶a ʉ̃́re ʉ̃i yóvaimarare, ne cad̶atenajiyepe aivʉ ʉ̃́re jaʉéde.
23 Naatu Felix baiyowayan orot gagamin babanamaim iu, “Paul inakif, baise baibasit initin nama naremor naatu tain tuwan baibasit initih abis nakokok na’at hinibais nama.”
24 Apejãravʉa yóboi, Félix copaidarejamed̶a cojedeca jímarepacomaque, judíovacaco, õi ãmiá Drusila. Órejaicõjenejamed̶a Pablore ne yebai, ne jápiaiyʉe boje ʉ̃i coyʉiyede aipe d̶arĩ põeva jʉ aivʉre Jesúre.
24 Veya bai’ab na’atube ufunamaim Felix aawan Drusila hairi hina. Drusila i Jew babin, Paul isan tur iyafar na tit naatu baitumatum Jesu Keriso wanawananamaim ema’ama isan idudur hima hinowar.
25 Que teni Pablo náre coyʉrejamed̶a põevare ne mearo d̶aiye jaʉéde apevʉre yópe Jʉ̃menijicʉi d̶aicõjeiyepe, aru põevare ne cʉrĩ majié jaʉéde ne baju coapa, aru Jʉ̃menijicʉi ñájine d̶aquiyede põevare ne ãmeina teiye boje máre. Aru iye coyʉiyede jápiayʉ, Félix cuecumari arejamed̶a Pablore:
25 Naatu Paul ma gewasin, yawas kaifin ma gewas, yawas mutufurin ma naatu baibabatiyen gagamin God boro sabuw nabibatiyih isan bidudur Felix bir naatu eo, “O i boro inihamiyu, veya gewasin ta anab maiye boro isa tur aniyafar.”
26 Obedijãravʉai Félix daicõjenejamed̶a Pablore ʉ̃i yebai, borotecʉyʉ ʉ̃́que, ʉ̃i coreiye boje ʉ̃i jíquiyepe ayʉ tãutʉrare. Tãutʉrare ʉ̃i jídu, Félix jaetovajebu ʉ̃́re.
26 Felix ana notamaim Paul boro kabay ta titin imaim ana tur tatubun isan mar etei eaf ena hairi tema tibidudur.
27 Ʉbenita pʉcaʉjʉa yóboi Félix ʉ̃i jaboteino cũinéjavʉ̃ya. Ʉ̃ torojʉre d̶aiyʉrĩ judíovare, dajocarejamed̶a Pablore bʉoimʉpe. Aru apecʉ jaboteni bʉ́rejamed̶a, ʉ̃i ãmiá Porcio Festo.
27 Kwamur rou’ab sasawar ufunamaim Posias Festus yen Felix ana efan bai igawan. Naatu Felix Jew sabuw baiyasisir i wabin bora’ahin isan Paul diburamaim ihamiy ma.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.