Romanos 1

Ɨ nyúucarij tɨ jájcua tɨ aꞌɨj́na áꞌxaj ɨ Tavástaraꞌ ɨ Jesús tɨ Cɨríistuꞌ pueꞌeen ajta Salmos (COK) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Nyáaj nu Pablo yajáꞌmuatyojtyeꞌ, ɨ nyaj jahuɨɨreꞌ ɨ Cɨríistuꞌ tɨ Jesús puéꞌeen, aꞌɨ́ɨ pu naꞌantyíhuoj, nyej nyij aꞌyan huárɨnyij jeꞌej tɨ aꞌɨ́ɨn tyinaataꞌíj, ajta naꞌváꞌjaj nyej nyij huoꞌtéꞌexaatyeꞌen ɨ nyúucariaꞌraꞌ ɨ Dios.
1 Paulo, servo de Cristo Jesus, chamado para ser apóstolo, separado para o evangelho de Deus,
2 Jájcuaj ɨmuáj pu ɨ Dios aꞌyan tyaꞌtóoratziiriꞌ tɨ tyámuaꞌ tyihuoꞌtáꞌan, aꞌɨ́j mu jɨn aꞌyan tyoꞌtyéyuꞌxacaꞌ aꞌɨ́jcɨ jitze ɨ yuꞌxarij tɨꞌij ityájma jimi huatyáꞌɨtzeereꞌen.
2 que ele, no passado, prometeu por meio dos seus profetas nas Escrituras Sagradas.
3 Aꞌɨ́jna ɨ nyúucarij, aꞌɨ́j pu áꞌxaj ɨ Cɨríistuꞌ tɨ jíꞌyojraꞌ ajta tavástaraꞌ puéꞌeen, tɨ ajta aꞌyan tyuꞌnɨéꞌhuacaꞌ tɨꞌɨj tyévij, aꞌɨ́j tɨ jitze eerámaꞌcan ɨ David.
3 Este evangelho diz respeito a seu Filho, o qual, segundo a carne, veio da descendência de Davi
4 Ajta tɨꞌɨj huatájuuriacaꞌ, Dios pu aꞌyan jaatamuaꞌaj tɨjɨn nyiyóoj pu puéꞌeen, ajta jaatáꞌ tɨꞌij néijmiꞌi jɨn antyúumuaꞌreeriaj, jiꞌnye aꞌɨ́j pu jitze aróocaꞌnyajcaꞌaj ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios.
4 e foi designado Filho de Deus com poder, segundo o Espírito de santidade, pela ressurreição dos mortos, a saber, Jesus Cristo, nosso Senhor.
5 Cɨríistuꞌ jimi nu jaꞌancuriáaꞌ aꞌɨ́jcɨ tɨ jɨn ɨ Dios tyámuaꞌ tyinaatáꞌ, nyej nyij jitzán maꞌcan jóꞌmeꞌen huaꞌ tzajtaꞌ ɨ tyeɨ́tyee, mataꞌaj mij néijmiꞌqueꞌ ɨ cháanacaj japua jaꞌantzaahuatyeꞌen majta aꞌɨ́j aráꞌastej.
5 Por meio dele viemos a receber graça e apostolado por amor do seu nome, para a obediência da fé, entre todos os gentios.
6 Matɨꞌɨj manaꞌaj aꞌɨ́ɨmaj, muaꞌaj xu siajta huaꞌ jitze ajtyámaꞌcan mu siaj Roma jaꞌchej. Dios pu jéehua jáꞌmuaxɨeꞌveꞌ, ajta jamuaꞌantyíhuoo siaj sij jitzán ajtyamaꞌcáantaj xáꞌraꞌnyij ɨ Jesús tɨ ajta Cɨríistuꞌ puéꞌeen ajta siaj sij huaꞌajtyáanaxca aꞌɨ́ɨjma ɨ maj tyáꞌtzaahuatyeꞌ.
6 Entre esses se encontram também vocês que foram chamados para pertencerem a Jesus Cristo.
7 Cheꞌ ɨ Dios, ajta ɨ tavástaraꞌ aꞌɨ́jna ɨ Jesús tɨ ajta Cɨríistuꞌ puéꞌeen, micheꞌ aꞌɨ́ɨn tyámuaꞌ tyajamuaatáꞌan majta tyámuaꞌ jamuáaꞌuurej.
7 A todos os amados de Deus que estão em Roma, chamados para ser santos. Que a graça e a paz de Deus, nosso Pai, e do Senhor Jesus Cristo estejam com vocês.
8 Anaquéecan jɨmeꞌ, aꞌɨ́j nu jitze maꞌcan ɨ Cɨríistuꞌ tyámuaꞌ tyaꞌtáꞌcaa ɨ Dios jaꞌmua jɨmeꞌ, jiꞌnye néijmiꞌqueꞌ ɨ cháanacaj japua mu meríj jamuaꞌreej siaj tyáꞌtzaahuatyeꞌ.
8 Em primeiro lugar, por meio de Jesus Cristo, dou graças ao meu Deus por todos vocês, porque a fé que vocês têm é proclamada no mundo inteiro.
9 Aꞌɨ́jna ɨ Dios, ɨ nyaj jahuɨɨreꞌ néijmiꞌi jɨmeꞌ ɨ nyaxɨéjnyuꞌcaa nyahuaꞌixáatyaꞌaj ɨ nyúucariaꞌraꞌ ɨ yójraꞌ, aꞌɨ́ɨ pu jamuaꞌreej nyaj aꞌnáj tɨnaꞌaj jamuaꞌtamuáꞌreꞌrii,
9 Pois Deus, a quem sirvo em meu espírito, no evangelho de seu Filho, é minha testemunha de como nunca deixo de fazer menção de vocês
10 aꞌyaa nu aꞌnáj tɨnaꞌaj tyáꞌhuaviij ɨ Dios, tɨpuaꞌaj aꞌyan tyinyatáꞌcareꞌen juxɨéꞌviꞌraꞌ jɨmeꞌ nyej nyij jamojoꞌváꞌmuaarej.
10 em todas as minhas orações, pedindo que, em algum momento, pela vontade de Deus, surja uma oportunidade de visitá-los.
11 Jiꞌnye jéehua nu jáꞌmuasejramuꞌ nyataꞌaj nyij caꞌnyíjraꞌaj jamuaataꞌan, ajta siaj sij aꞌɨ́jcɨ jitze aróocaꞌnyej ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios, siataꞌaj sij jéetzeꞌ tyámuaꞌ naa tyityaajuꞌun,
11 Porque desejo muito vê-los, a fim de repartir com vocês algum dom espiritual, para que vocês sejam fortalecidos,
12 tyataꞌaj tyij caꞌnyíjraꞌaj huatátaꞌan sɨ́ɨj ajta sɨ́ɨj, aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ tyaj taxaꞌaj tyáꞌtzaahuatyeꞌ taxɨéꞌviꞌraꞌ jɨmeꞌ.
12 isto é, para que nos consolemos uns aos outros por meio da fé mútua: a de vocês e a minha.
13 Aꞌyaa nu tyáꞌxɨeꞌveꞌ nyeꞌihuáamuaꞌ, siaj jáamuaꞌreej nyaj mueꞌtɨ́j jaaxáꞌpuɨꞌɨntarej nyaj aꞌáa jaꞌtanyéj jaꞌmua jimi, ajta nyatɨꞌɨjta jaaxáꞌpuɨꞌɨntareꞌen nyaj aꞌyan huárɨnyij, tyiꞌtɨ́j pu jeꞌej rɨnyij nyej nyij quee aꞌáa jóꞌmeꞌen. Aꞌyaa nu tyáꞌxɨeꞌveꞌ nyaj aꞌyan chaꞌtaj nyanaꞌaj tyaamueꞌtɨn jaꞌmua jimi ɨ nyaj jɨn tyuꞌtátuiireꞌen ɨ Dios jimi, jeꞌej nyaj nyeríj tyaamueꞌtɨj séecan jimi ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj séej chuéj japua joꞌcháatɨmee.
13 Quero que vocês saibam, irmãos, que muitas vezes me propus a ir visitá-los — no que tenho sido, até agora, impedido —, para conseguir algum fruto igualmente entre vocês, assim como também tenho conseguido entre os outros gentios.
14 Aꞌyaa nu nyeríj aꞌɨ́jcɨ jɨn tyaꞌtányaraj nyej nyij tyihuoꞌtéꞌexaatyeꞌen aꞌɨ́ɨjma ɨ maj Grecia jáꞌmaꞌcan, nyajta aꞌɨ́ɨjma ɨ maj séej chuéj japua jáꞌmaꞌcan, tɨpuaꞌaj jéehua maj tyojóꞌitej nusu ɨ maj quee tyojóꞌitej;
14 Pois sou devedor tanto a gregos como a bárbaros, tanto a sábios como a insensatos.
15 aꞌɨ́j nu jɨn jéehua jaxɨeꞌveꞌ nyej nyajta jamuaatéꞌexaatyeꞌen ɨ nyúucarij ɨ tɨ jɨn ɨ Dios jaꞌmua japua huatányuunyij, muaꞌajmaj mu siaj Roma jaꞌchej.
15 Por isso, quanto a mim, estou pronto a anunciar o evangelho também a vocês que estão em Roma.
16 Capu nyetyeviꞌrasteꞌ aꞌíjna ɨ nyúucarij, jiꞌnye aꞌɨ́ɨ pu puéꞌeen ɨ Dios tɨ jɨn uhuájcaꞌnyej taꞌaj ij néijmiꞌcaa huáhuɨɨreꞌen ɨ maj tyáꞌantzaahuatyeꞌsij, anaquéej mu aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan, majta jeꞌen ɨ maj séej chuéj japua jáꞌmaꞌcan.
16 Pois não me envergonho do evangelho, porque é o poder de Deus para a salvação de todo aquele que crê, primeiro do judeu e também do grego.
17 Jiꞌnye aꞌɨ́jna ɨ nyúucarij jitze pu séejreꞌ tɨ ɨ Dios tyámuaꞌ taꞌuurej, aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ tyej tyáꞌtzaahuatyeꞌ, tɨꞌɨj naꞌaj tyoꞌhuatyóochesij ajta jusén jɨmeꞌ. Aꞌyaa pu tyéꞌyuꞌsiꞌ ɨ yuꞌxarij jitze tɨjɨn: “Aꞌɨ́jna ɨ tɨ naa tyíꞌtyevij, aꞌɨ́ɨ pu júurij huatyáꞌɨtzeereꞌej aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ tɨ tyáꞌtzaahuatyeꞌ.”
17 Porque a justiça de Deus se revela no evangelho, de fé em fé, como está escrito: “O justo viverá por fé.”
18 Ajta ɨ Dios pu jaséjrataj ɨ tɨ jɨn nyúꞌcamuɨꞌ puéjtzij huaꞌtáꞌcariaꞌaj néijmiꞌcaa ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj jeꞌej puaꞌaj tyíꞌtyetyeɨtyee, ɨ maj quee tyiꞌtáꞌcaa tɨ séjreꞌej aꞌɨ́jna ɨ tɨ jɨꞌréꞌcan jɨmeꞌ.
18 A ira de Deus se revela do céu contra toda impiedade e injustiça dos seres humanos que, por meio da sua injustiça, suprimem a verdade.
19 Ajta ɨ Dios tɨ jimi ɨꞌríj tɨ aꞌtɨ́j jáamuaꞌtyij aꞌɨ́ɨ mu meríj jamuaꞌtyej, jiꞌnye Dios pu jusɨ́ɨj arí huoꞌtaséjra.
19 Pois o que se pode conhecer a respeito de Deus é manifesto entre eles, porque Deus lhes manifestou.
20 Tɨꞌɨj naꞌaj ɨ Dios tyeetyátaahuacaꞌ ɨ cháanacaj ɨ tɨ yujoꞌváꞌcaꞌaj, tyámuaꞌ pu naa tyéꞌmiteereꞌ jeꞌej tɨ een ɨ muárɨeꞌriaꞌraꞌ, ajta quee aꞌnáj huatyápuaꞌrij tɨꞌɨj naꞌaj yutɨj joꞌqueꞌtɨj jaꞌmej, jiꞌnye aꞌyaa pu tyíꞌsejreꞌ jeꞌej tɨ een ɨ Dios. Aꞌɨ́j pu jɨn quee jeꞌej tyíɨꞌrij tɨ aꞌtɨ́j séej jitzán tyoꞌojpuáꞌrityeꞌen.
20 Porque os atributos invisíveis de Deus, isto é, o seu eterno poder e a sua divindade, claramente se reconhecem, desde a criação do mundo, sendo percebidos por meio das coisas que Deus fez. Por isso, os seres humanos são indesculpáveis.
21 Tyij majta meríj jamuaꞌtyej ɨ Dios, camu jaatyátzaahuatyej, camu majta tyaatatyójtziꞌrej. Sulu aꞌɨ́j mu jitze ucájrupij maj aꞌɨ́jcɨ jitze tyúꞌmuaꞌtyij ɨ muaꞌtzíiraꞌaj tɨquee tyiꞌtɨ́j huɨɨreꞌ, capu ij cheꞌ huatáɨꞌriitarij tɨ tyámuaꞌ tyihuoꞌtámiteerasteꞌen tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨmeꞌ.
21 Porque, tendo conhecimento de Deus, não o glorificaram como Deus, nem lhe deram graças. Pelo contrário, se tornaram nulos em seus próprios raciocínios, e o coração insensato deles se obscureceu.
22 Aꞌyaa mu tyíꞌxajtacaꞌaj tɨjɨn tyámuaꞌ tu metyityoomuámuaꞌreꞌ, ajta aꞌyaa pu tyeꞌrájraa maj jéetzeꞌ quee maꞌumuámuaꞌriaꞌaj muáꞌraa.
22 Dizendo que eram sábios, se tornaram tolos
23 Jiꞌnye muꞌríj seequéj tyúꞌruuj séecan muꞌuj mij pujmuaꞌ najchej tɨquee Dios puéꞌeen, tɨ aꞌyan huaséꞌrin tɨꞌɨj tyévij, naꞌríij tɨꞌɨj pínaꞌaj, nusu tyiꞌtɨ́j tɨ muáacuacaa iiraꞌɨ́ɨcajmee caꞌ tyiꞌtɨ́j tɨ huacɨ́ɨnyejyiꞌij.
23 e trocaram a glória do Deus incorruptível por imagens semelhantes ao ser humano corruptível, às aves, aos quadrúpedes e aos répteis.
24 Aꞌɨ́j pu jɨn ɨ Dios mahuoohuáꞌxɨj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jeꞌej puaꞌaj meríj tyityoꞌcájrupij, majta tyéviꞌsiꞌ rɨcɨj ɨ juxaꞌaj tyeɨ́tyee jamuán.
24 Por isso, Deus os entregou à impureza, pelos desejos do coração deles, para desonrarem o seu corpo entre si.
25 Aꞌɨ́ɨ mu yoꞌhuáꞌxɨj ɨ tɨ jɨꞌréꞌcan jɨmeꞌ ɨ Dios jimi, aꞌɨ́j mu jéetzeꞌ áꞌastijreꞌ ɨ tɨ hueꞌtzij, majta aꞌɨ́j jimi jutzaahuatyeꞌ ɨ maj tyíꞌnajchej ɨ Dios tɨ tyúꞌtaahuacaꞌ, camu cheꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Dios ɨ tɨ néijmiꞌi tyúꞌtaahuacaꞌ, tyej tyij tyámuaꞌ tyaatáꞌan tɨꞌɨj naꞌaj jusén jɨmeꞌ. Cheꞌ aꞌyan atyojoꞌréꞌnyej.
25 Eles trocaram a verdade de Deus pela mentira, adorando e servindo a criatura em lugar do Criador, o qual é bendito para sempre. Amém!
26 Aꞌɨ́j pu jɨn ɨ Dios aꞌyan metyihuoohuáꞌxɨj mataꞌaj mij tyéviꞌsiꞌ huataséjreꞌen. Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj úucaa, aꞌɨ́ɨ mu jaatapuáꞌcɨtacaꞌ maj antyóonaxcaj ɨ tyétyacaa jamuán, mej mij seequéj huárɨnyij jeꞌej tɨquee ɨ Dios éenyeꞌqueꞌ huoꞌtyájto.
26 Por causa disso, Deus os entregou a paixões vergonhosas. Porque até as mulheres trocaram o modo natural das relações íntimas por outro, contrário à natureza.
27 Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ tyétyacaa, aꞌyaa mu chaꞌtaj manaꞌaj tyaatapuaꞌcɨtacaꞌ mej mij quee cheꞌ majta huaꞌantyáanaxcaj ɨ úucaa jeꞌej tɨ ɨ Dios tyihuoꞌtyájtoo. Aꞌyaa mu huarɨ́j mej mij juxaꞌaj tyétyacaa jamuán huóoxanaꞌcɨreꞌen aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ tɨ jeꞌej puaꞌaj een tɨ huaꞌ tzajtaꞌ eerányinyii, aꞌyaa mu mij tyaꞌajpuéjtzij aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ maj huápuɨꞌɨj jeꞌej puaꞌaj rɨcɨj.
27 Da mesma forma, também os homens, deixando o contato natural da mulher, se inflamaram mutuamente em sua sensualidade, cometendo indecência, homens com homens, e recebendo, em si mesmos, a merecida punição do seu erro.
28 Majta quee jaaxɨeꞌveꞌ maj jáamuaꞌtyij ɨ Dios, aꞌɨ́j pu jɨn aꞌyan metyihuoohuáꞌxɨj, mej mij aꞌyan huárɨnyij jeꞌej tɨquee tyiꞌtyéevijtɨj
28 E, por haverem desprezado o conhecimento de Deus, o próprio Deus os entregou a um modo de pensar reprovável, para praticarem coisas que não convêm.
29 Néijmiꞌi pu huaꞌ jimi séejreꞌ ɨ tɨ jeꞌej puaꞌaj een, aꞌɨ́ɨ mu juxanaꞌcɨreꞌ, majta jéehua tyíꞌnyacuaꞌaj, jeꞌej mu puaꞌaj tyíꞌtyetyeɨtyee. Aꞌɨ́ɨ mu majta tyúꞌjaaxɨejviꞌ, majta tyíꞌtyacuiꞌcaa, jéehua mu majta jutyaꞌracaa, majta jujɨ́ɨmuaꞌaj jucuanamuajcaa, majta mu jeꞌej puaꞌaj huáꞌuurej ɨ juꞌihuáamuaꞌ, majta jeꞌej puaꞌaj tyíꞌxaxaꞌaj.
29 Estão cheios de todo tipo de injustiça, perversidade, avareza e maldade. Estão cheios de inveja, homicídio, discórdia, engano e malícia. São difamadores,
30 Jeꞌej mu puaꞌaj tyihuáꞌxaj ɨ juxaꞌaj tyeɨ́tyee, majta jájchaꞌɨɨreꞌ ɨ Dios, majta huaꞌxaahuaj ɨ juxaꞌaj tyeɨ́tyee, majta óotzaahuatyeꞌ, majta hueꞌtzij jutaavijreꞌ, majta quee huáꞌtzaahuatyeꞌ ɨ juhuásimuaꞌ.
30 caluniadores, inimigos de Deus, insolentes, arrogantes, orgulhosos, inventores de males, desobedientes aos pais,
31 Camu jaxɨeꞌveꞌ maj tyihuojoꞌitéej muáꞌraꞌnyij, camu jaꞌráꞌastyaa ɨ junyúucaa, camu huaꞌxɨeꞌveꞌ ɨ jutyéɨtyeristyamuaꞌ, camu tyáꞌcuꞌvej.
31 insensatos, desleais, sem afeição natural e sem misericórdia.
32 Máamuaꞌreej jeꞌej tɨ Dios arí tyaaxáꞌpuɨꞌɨntarej tɨjɨn néijmiꞌi mu cuiꞌnyij ɨ maj aꞌyan rɨcɨj, capu huaꞌ jitze juxɨeꞌveꞌ, móocheꞌ mu aꞌyan rɨcɨj, ajta pu naa huaꞌasej maj séecan aꞌyan chaꞌtaj manaꞌaj rɨjcaj.
32 Embora conheçam a sentença de Deus, de que os que praticam tais coisas são passíveis de morte, eles não somente as fazem, mas também aprovam os que as praticam.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.