Mateus 26
Ɨ nyúucarij tɨ jájcua tɨ aꞌɨj́na áꞌxaj ɨ Tavástaraꞌ ɨ Jesús tɨ Cɨríistuꞌ pueꞌeen ajta Salmos (COK) vs AAI
1 Tɨꞌɨj Jesús jaꞌantyipuáꞌrij ɨ tɨ tyihuoꞌmuaꞌaj, aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́j tɨjɨn:
1 Jesu bi’obaibiyih ufunamaim, ana bai’ufununayah isah eo,
2 —Xuꞌríj jamuaꞌreej tɨ huaꞌpuaj xɨcáj áꞌɨtzeereꞌ matɨꞌɨj tyíꞌyeꞌesten aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ tɨꞌɨj Dios tyihuoꞌtúꞌuunyiꞌriꞌ, ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ ajta tyévij jitze huanɨeꞌhuacaꞌ aꞌɨ́ɨ pu huatátuiiriꞌhuaj mej mij jóꞌtatan ɨ cúruuj jitze.
2 “Kwanaso’ob veya rou’ab ufunamaim Tar Nowaten ana hiyuw enan. Nati ana veya’amaim Orot Natun boro hinab rakit sabuw umahimaim hinayai hina’onaf.”
3 Majta ɨ maj tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, majta ɨ huáasij ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan, aꞌɨ́ɨ mu ajaꞌtyúusɨɨj joꞌtɨj jaꞌchej aꞌɨ́jna ɨ tɨ néijmiꞌi jɨn antyúumuaꞌreej ɨ huaꞌ tyeyúuj tzajtaꞌ ɨ tɨ aꞌyan ántyapuaj tɨjɨn Caifás,
3 Imaibo Firis ukwarih naatu regaregah ai’in etei firis gagamin Kaiafas ana baremaim hiru’ay.
4 aꞌɨ́ɨ mu mij jaaxájtacaꞌ jeꞌej maj huárɨnyij mej mij hueꞌtzij jɨn jaatyéeviꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús majta jeꞌen jaajéꞌcaj.
4 Naatu Jesu wa’iwa’iramaim fatumin bain asabunin isan hiyakitifuw.
5 Aꞌyaa mu tyúuꞌixaatyaꞌcaꞌaj tɨjɨn:
5 Baise hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawananamaim, anayabin rakit boro tanaku’ub was hinagiy.”
6 Jesús pu aꞌáa joꞌtyávaacaꞌaj a Betania joꞌtɨj jaꞌchej aꞌɨ́jna ɨ Simón, ɨ maj aꞌyan jatamuáꞌmuaj tɨjɨn ɨ tɨ cáꞌatzaj,
6 Jesu na Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana baremaim tit,
7 aj puꞌij íitɨꞌ jimi ajtyáxɨɨriacaꞌ limeetaj pu huajásimaꞌaj, tyetyéj limeetaraꞌ pu puéꞌeenyeꞌej, naa pu tyaꞌváꞌjɨsticaꞌaj ɨ tɨ naa tyaarɨeꞌej, tɨ ajta huápuɨꞌɨj tyáꞌnajchij. Tɨꞌɨj ɨ Jesús huatyequéecaj ɨ méesaj jitze, aj puꞌij ɨ íitɨꞌ jaꞌváꞌhuaaj áan muꞌúutzeꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ naa tyaarɨeꞌej.
7 mare ma bay eaa auman babin ta kibub kikimin kabay wabin alabaster imaim hikwak raiy ana baiyan gagamin hisuwai batabat bai na run Jesu aribun yan isuwai re.
8 Majta ɨ maj jamuán huacɨ́j, matɨꞌɨj jaaséej jeꞌej tɨ huarɨ́j, aj mu mij huatanyínyuꞌcacucaꞌ ɨ íitaj jimi, aꞌyaa mu tyiꞌtyuuꞌixáatyaꞌajraa tɨjɨn:
8 Ana bai’ufununayah hi’itin yah so’ar hio, “Iti sawar i yabin en asir esisinaf.
9 Ɨꞌríitacaj pu maj jáatoonyijcheꞌ muiꞌcájritzeꞌ ɨ túmii, mej mij aꞌɨ́ɨjma huatáhuɨɨreꞌen ɨ maj quee jeꞌej tyéejviicueꞌ.
9 Igewasin iti raiy ana baiyan tatayara’ah hitatubun kabay tatab, sabuw yababan wairafih tatitih.”
10 Jesús huóꞌnamuajriꞌ jeꞌej maj tyíꞌxajtacaꞌaj, aj puꞌij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
10 Baise Jesu so’ob abisa hio, imih iuwih eo, “Babin men yumatanamaim kwana’umih. Anayabin sawar gewasin maiyow ayu isau esisinaf.
11 Jiꞌnye aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj quee jeꞌej tyéejviicueꞌ, aꞌnáj tɨnaꞌaj mu jaꞌmua jamuán séeriaꞌaj muáꞌjuꞌun, nyajta nyáaj canu aꞌnáj tɨnaꞌaj jaꞌmua jamuán séeriaꞌaj naꞌmej.
11 Sabuw yababan wairafih boro mar etei bairi kwanama kwanibaisih, baise ayu i boro men mar etei bairi tanama’amih.
12 Jeꞌej tɨ tyiꞌtɨ́j huáruuj mu íitɨꞌ tɨꞌɨj naꞌváꞌxɨriꞌriꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ naa tyaarɨeꞌej aꞌɨ́j pu jɨn tyámuaꞌ náaruj matɨꞌɨj naꞌváꞌnaj.
12 Iti babin ayu biyau raiy erabirab i ayu au morob isan eyayabuna.
13 Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨjɨn néijmiꞌqueꞌ ɨ cháanacaj japua joꞌmaj huojoꞌtéꞌexaatyeꞌej ɨ tyeɨ́tyee ɨ nyúucariaꞌraꞌ ɨ Dios, aꞌɨ́j mu majta huoꞌtéꞌexaatyeꞌej jeꞌej tɨ huarɨ́j aꞌíjna ɨ íitɨꞌ mej mij joꞌtámuaꞌreej.
13 Anababatun a tur ao’owen, tafaram wanawananamaim iti Tur Gewasin hinabibinan ana maramaim abisa gewasin iti babin sisinaf boro kik owe’owen na’atube auman hinabinan.”
14 Sɨ́ɨj tɨ huaꞌ jitze ajtyámaꞌcan ɨ maj tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuaj aráꞌasej, ɨ tɨ aꞌyan ántyapuaacaꞌaj tɨjɨn Judas Iscariote, aꞌɨ́ɨ pu aváꞌraj tɨꞌij aꞌɨ́ɨjma jimi joꞌmej ɨ maj tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ puaaríij,
14 Imaibo bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim orot wabin Judas Iscariot tit in firis ukwarih biyah tit,
15 aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
15 naatu ibatiyih, “Ayu Jesu anab kwa anabit boro abisa ayu kwanitu?” Naatu matanamaim kabay hibotait hiyab in 30 na’atube hiya’asair.
16 Aj puꞌij ɨ Judas huatyóochej tɨ jáahuoonyij aꞌnáj tɨ huatáɨꞌriitarij tɨꞌij huoꞌtátuiireꞌen aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús.
16 Nati ana veya’amaim Judas ef ana gewasin nuwet Jesu batih isan.
17 Tɨꞌɨj atyojoꞌréꞌnyej aꞌájna xɨcáaraꞌ ɨ taꞌnájcaj maj jitzán tyíꞌyeꞌestyahuaꞌaj matɨꞌɨj páan cuaꞌcariaꞌaj tɨquee cuꞌustij, aj mu mij jimi ajeꞌréꞌnyej ɨ Jesús aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jamuán huacɨ́j aꞌyaa mu tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
17 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw veya wantoro’ot bubusuruf, Jesu ana bai’ufununayah hina hio, “Menamaim kukokok Tar Nowaten ana bay anabogaigiwas?”
18 Aj puꞌij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
18 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem bar merar kwanatit orot iti ana tur kwana’owen kwanao, ‘Bai’obaiyenayan eo, ayu au veya i natit, akokok au bai’ufununayah bairi boro o abaremaim Tar nowaten ana hiyuw anaa aniyasisir.’”
19 Majta ɨ maj jamuán huacɨ́j, aꞌyaa mu huarɨ́j jeꞌej tɨ ɨ Jesús tyihuoꞌtaꞌíj, néijmiꞌi mu tyámuaꞌ tyúꞌruuj ɨ maj tyíꞌcuaꞌnyij.
19 Bai’ufununayah Jesu eobaimanih na’atube hisinaf, Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
20 Tɨꞌɨj huatyéchumuaꞌriacaꞌ, Jesús pu huatyéeyixɨj ɨ méesaj jitze, huaꞌ jamuán ɨ maj tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuaj aráꞌaxcaa,
20 Naatu nati rabirab bai’ufununayah etei 12 Jesu bairi himare hibusuruf bay hiaa.
21 matɨꞌɨj móocheꞌ tyíꞌcuaꞌcaj, aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
21 Bay hiaa wanawananamaim Jesu eo, “Turobe a tur ao’owen, kwa wanawanamaim orot ta boro babau inao anamorob.”
22 Aj mu mij jéehua huatóoxaamujri, majta huatyóohuij maj aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌ sɨ́ɨj ajta sɨ́ɨj tɨjɨn:
22 Ana bai’ufununayah hai yababan ra’at, naatu ta’ita’imon hibusuruf Jesu hibabatiy hio, “Regah, nati i men ayu’umih?”
23 Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
23 Jesu iyafutih eo, “Orot menatan ayu airi tew wanawanan ai rafiy anabubutu’ub, nati orot i boro ayu babau nao.
24 Aꞌyaa pu néijmiꞌi atyojoꞌréꞌnyesij nye jimi ɨ nyaj nyajta tyévij jitze huanɨeꞌhuacaꞌ jeꞌej tɨ tyéꞌyuꞌsiꞌ ɨ yuꞌxarij jitze, ajta aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ tɨ nyéetzij tyuꞌtátuiireꞌsij, jéetzeꞌ pu jatyahuɨꞌrihuaꞌcaj tɨquee huanɨeꞌhuacajcheꞌ.
24 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikirum hio na’atube. Baise orot yait ayu babau nao, nati orot i boro yababan gagamin na’in nab. Gewasin nati orot tafaramamaim men tatufuwamih!”
25 Ajta aꞌɨ́jna ɨ Judas ɨ tɨ huoꞌtátuiireꞌsij, aꞌyaa pu tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
25 Judas yanuwayan Jesu ibatiy eo, “Regah, o kunotanot i men ayu’umih?” Jesu iya’afut eo, “O wai.”
26 Móocheꞌ mu tyíꞌcuaꞌcaj tɨꞌɨj Jesús páan tɨꞌɨj, ajta tɨꞌɨj tyaatatyóotziꞌriaꞌaj ɨ Dios aj puꞌij jaatyátaaraxɨj, ajta jeꞌen huoꞌráɨꞌpuꞌuj ɨ maj jamuán huacɨ́j, aꞌyan tyihuaꞌixáatyeꞌej tɨjɨn:
26 Bay hia wanawanan Jesu rafiy bai, i gegewasin sawar, imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyau kwabai naatu kwa’aan.”
27 Ajta jeꞌen váasuj tyijáj, ajta tɨꞌɨj tyaatatyóotziꞌriaꞌaj ɨ Dios, aj puꞌij huoꞌtajájnyi aꞌyan tyihuaꞌixáatyeꞌej tɨjɨn:
27 Imaibo wine kerowasamaim hisuwai batabat bai God ana merar yi sawar, itih eo, “Kwa etei’imak iti kwanatom.
28 jiꞌnye aꞌíi pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ nyaxúureꞌ, ɨ tɨ jɨn tyaꞌróoꞌastej jeꞌej tɨ ɨ Dios tyaꞌtóoratziiriꞌ jájcuaj ɨmuáj, aꞌɨ́j nu jɨn ɨ nyaxúureꞌ huaꞌ japua huatányuusij muiꞌcaa ɨ tyeɨ́tyee tɨꞌij Dios tyihuoꞌtúꞌuunyiꞌ.
28 Iti i ayu au rara, au Obaibasit Boubun abisuwai sabuw moumurih hai bowabow kakafih notawiyen isan.
29 Ajta aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ, nyaj quee cheꞌ juꞌquéiꞌsij aꞌɨ́jcɨ ɨ jáꞌriaꞌraꞌ ɨ úuvaj, ꞌasta naꞌaj quee tyaꞌráꞌastij aꞌájna xɨcáaraꞌ jitze tɨꞌɨj ɨ Dios tyuꞌtaꞌíjtaj néijmiꞌqueꞌ ɨ cháanacaj japua.
29 A tur ao’owen, ayu iti wine boro men anatom, anama’am nati ana veya’amaim wine boubun kwa bairit Tamai ana aiwobomaim tanatom.”
30 Matɨꞌɨj tyuꞌtachuíicaj ɨ maj jɨn tyaatatyójtziꞌrej ɨ Dios, aj mu mij joꞌcɨ́j, matɨꞌɨj mij aꞌáa jaꞌráꞌaj Aseitúunajrimi jɨríj tɨ joꞌtacáꞌaj.
30 Naatu himisir ew ta hitabor hitit hin Olive Oyawamaim hitit.
31 Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
31 Imaibo Jesu hai tur eowen eo, “Iti boun gugumin kwa etei boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, Buk Atamaninamaim eo na’atube,
32 Ajta nyatɨꞌɨj huatájuuritaj, aꞌáa nu nyajtáhuaꞌaj jamuajaꞌajsɨɨreꞌej aꞌájna a Galileea.
32 Baise ayu morobone anamimisir ufunamaim boro au na ani’iyon wan anan Galilee anatit.”
33 Pedro pu aꞌyan tyuꞌtanyúj tɨjɨn:
33 Peter iya’afut eo, “Turau’unah boro hinabihir, baise ayu boro men anabihir o anihamiyimih.”
34 Jesús pu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
34 Jesu Peter iu, “Anababatun a tur ao’owen, boun gugumin o boro ayu inayaubu mar tounu, naatu i ufunamaim kokorere boro nao’o inanowar.”
35 Ajta ɨ Pedro aꞌyaa pu tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
35 Peter raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo tur nati ana’omih, morobomih na’at airit tanamorob.” Naatu bai’ufununayah etei tur ta’imon hio.
36 Aj puꞌij jóꞌraa aꞌɨ́jna ɨ Jesús majta ɨ maj jamuán huacɨ́j, aꞌáa mu jaꞌráꞌaj joꞌtɨj aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Getsemaní, aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
36 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit hin Gethsemane hitit naatu iuwih eo, “Iti imaim kwamare kwama, ayu anan auweyane anayoyoban.”
37 Ajta aꞌɨ́jna joꞌvíꞌtɨj ɨ Pedro, ajta aꞌɨ́ɨjma ɨ maj huaꞌpuaj ɨ maj yójmuaꞌmuaꞌ puéꞌeen ɨ Zebedeo, aj puꞌij jeꞌej puaꞌaj jaataꞌaj ajta jéehua huatóoxaamujrɨj.
37 Peter naatu Zebedee natunatun rou’ab buwih bairi hin, ana not kwaris naatu dogoron wanawanan ana yababan ra’at
38 Aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
38 iuwih eo, “Dogorou wanawanan au yababan i ra’at kwanekwan dogorou emama’afut. Imih iti’imaim kwamare mata nanuw bairit tanama.”
39 Aꞌtzúj pu aꞌ ɨmuáj joꞌreꞌnyéej ɨ Jesús tɨꞌɨj ij tyítunutacaꞌ a chóotaꞌ, aj puꞌij aꞌyan tyuꞌtyéenyuj ɨ Dios jimi tɨjɨn:
39 Jesu akisinamo nabinamaim in yumatan au babe ra’iy yoyoban eo, “Tamai, karam iti biyababan ana kerowas ayu biyau’umaim itabosair, baise men ayu au kok, o a kok.” Bai’ufununayah bay hibow tefafaram|alt="Jesus praying in garden" src="cn01810B.tif" size="col" loc="Mat 26.39" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.39"
40 Aj puꞌij taꞌij ajeꞌréꞌnyej joꞌmaj jaꞌajtyáꞌcaꞌaj ɨ maj jamuán huacɨ́j, muꞌríj tyácuꞌtzisimaꞌaj. Aj puꞌij aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Pedro tɨjɨn:
40 Naatu matabir maiye na ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih, Peter isan eo, “Anayabin aisim nataunu’uka mata hifot kwa’inu’in, karam one hour na’atube mata tanuw bairit tatama?
41 Xaꞌtanyéjnyeꞌrij siajta tyényuusimeꞌen ɨ Dios jimi, siaj sij quee tyiꞌtɨ́j jɨn ootyáꞌɨtzeereꞌen. Muaꞌaj xu tyámuaꞌ naa tyaꞌajxɨéꞌviꞌraꞌ siajta jucaꞌnyej ɨ jutzájtaꞌ, ajta ɨ jáꞌmuahueꞌraꞌ jitze capu jaꞌmuacaꞌnyistiꞌ.
41 Mata to iwa’an kwayoyoban, saise men routobon kwanabaimih. Anun i ekokok yoyoban, baise biya i himorob.”
42 Tɨꞌɨj táhuaꞌaj ij huariáꞌraa, ajta aꞌyan tyuꞌtyéenyuj tɨjɨn:
42 Mar bairou’abin Jesu in maiye yoyoban eo, “Tamai, iti biyababan ana kerowas bosairin isan ana ef men nama’am na’at, basit anatom, saise a kokok anasinaf namatar.”
43 Tɨꞌɨj táhuaꞌaj ajeꞌréꞌnyej, ajtáhuaꞌaj pu huoꞌtyoj macuꞌtzúcaj ɨ maj jamuán huacɨ́j, jiꞌnye jéehua pu huáꞌmueꞌtɨcaꞌaj ɨ cutzíj.
43 Matabir maiye nan matah kou bit hi’in yugaranih inan itih.
44 Aꞌáa mu joꞌtyáꞌɨtzee aꞌɨ́ɨmaj, huéeicaj jitze pu ajtáhuaꞌaj ujóꞌmej ɨ Jesús, ajtáhuaꞌaj pu huatyéenyuj ɨ Dios jimi, aꞌyaa pu chaꞌtánaꞌaj tyaatáhuaviiriꞌ jeꞌej tɨ anaquéej tyaatáhuaviiracaꞌaj.
44 Naatu ihamiyih hi’in i mar baitonin matabir in tur ta’imon eo yoyoban maiye.
45 Aj puꞌij ajeꞌréꞌnyej joꞌmaj jaꞌajtyáꞌcaꞌaj ɨ maj jamuán huacɨ́j, aꞌyaa puꞌij tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
45 Imaibo matabir na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa boro’ika kwa’in kwabiyarir? Mata tinuw, kwamisir, Orot Natun ana veya i natit, sabuw kakafih umahimaim eyey.
46 Xáꞌajhuiixɨꞌ, cheꞌréj, puꞌríj yajaꞌvéꞌmej aꞌɨ́jna ɨ tɨ nyéetzij tyuꞌtátuiireꞌsij.
46 Kwamisir tan! Orot yanuwayanaban iti enan kwa’i’itin.”
47 Óocheꞌ pu tyiꞌtyaxáatasimaꞌcaj ɨ Jesús, tɨꞌɨj ɨ Judas ajeꞌréꞌnyej, sɨ́ɨj tɨ aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ huaꞌ jitze ajtyámaꞌcan ɨ maj tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuaj aráꞌaxcaa, jéehua mu tyeɨ́tyee jamuán huajúꞌcaꞌaj náhuaaj metyuꞌɨ́ɨꞌsimaꞌaj majta séecan cɨyéj tyuɨ́ꞌɨsimaꞌaj ɨ maj jɨn huóocuiꞌnyij. Aꞌɨ́ɨmaj mu uhuojoꞌtaꞌítyacaꞌ ɨ maj tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ puaaríij, majta ɨ huáasij aꞌáa maj tyityatatyíj a chájtaꞌ.
47 Jesu eo ana tur sawara’e, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta, wabin Judas, sabuw kou’ay gagamin na’in, firis ukwarih naatu regaregah ai’in hibiyafarih nawiyih kaiy, kefat, mis hiteten auman bairi hina hitit.
48 Ajta aꞌɨ́jna ɨ Judas ɨ tɨ tyuꞌtátuiireꞌsij ɨ Jesús, aꞌyaa pu arí anaquéej tyihuoꞌtéꞌexaatyaꞌcaꞌaj tɨjɨn: “Aꞌɨ́jna ɨ nyaj jiꞌtyápuɨꞌtzeꞌej, aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen, siataꞌaj jaatyéeviꞌ.”
48 Orot yanuwayan sabuw eobaimanih eo, “Orot menatan anamamamay orotoban nati kwanab kwanafatum.”
49 Aꞌyaa puꞌij tɨꞌɨj ajtyáxɨɨriacaꞌ ɨ Jesús jimi, aꞌyaa pu tyaatatyójtye tɨjɨn:
49 Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Tufuw isa nama Bai’obaiyenayan!” naatu mamay.
50 Jesús pu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
50 Jesu iya’afut eo, “Au begon, abisa isan inot inan saife kusinaf.” Imaibo sabuw hibatabat hitit Jesu uman hibai hibukikin.
51 Aj puꞌij sɨ́ɨj tɨ Jesús jamuán joꞌcháꞌcanyaꞌaj juchúun íjcutacaꞌ tɨꞌquij jaꞌajtavéjchacaꞌ ɨ naxɨéeraꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ jahuɨɨreꞌ ɨ tɨ tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ.
51 Bai’ufununayan orot ta ana kaiy bora’ah, firis gagamin ana akir wairafin tainin roun eafuw.
52 Jesús pu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
52 Naatu Jesu iu, “A kaiy ana efanamaim kwiwan maiye, anayabin sabuw iyab umahimaim kaiy tema’am boro kaiyomaim hinamorob.
53 ¿Nyi pequee jamuaꞌreej nyej nyáaj jaayíꞌtɨn nyaj jaatáhuaviij ɨ nyavástaraꞌ tɨꞌij huéeicatyej víꞌraꞌaj huojoꞌtaꞌítyej ɨ maj tajapuá tyíꞌhuɨɨreꞌ?
53 O men iso’obamih, ayu Tamai isan atabifefeyan boro mar ta’imon tounamatar sibisib na’atube tiyafarih ayu hitawasfafaru.
54 Ajta tɨpuaꞌaj aꞌyan náarɨnyij, capu cheꞌ huatáɨꞌriitarij tɨꞌij aróoꞌastej jeꞌej tɨ tyéꞌyuꞌsiꞌ ɨ yuꞌxarij jitze tɨ aꞌyan tyúuxɨeꞌveꞌ tɨ aꞌyan tyáꞌraꞌnyij.
54 Baise nati na’atube anasinaf, Buk Atamaninamaim mataramih hi’o hikikirum boro men niturobe’emih.”
55 Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ ɨ tyeɨ́tyee tɨjɨn:
55 Naatu tatabir sabuw isah eo, “Ana itinin ayu bainowan mowan na’atube, imih kaiy kefat kwaiteten ayu yuwu rabu’umih kwanan. Mar etei Tafaror Bar wanawananamaim ama sabuw abi’obaiyih aisim men imaim kwatafatumu?
56 Ajta néijmiꞌi pu aꞌyan tyíꞌrɨnyij tɨꞌij aꞌyan tyaꞌróoꞌastej jeꞌej maj tyoꞌyúꞌxacaꞌ aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj Dios jitze maꞌcan tyíꞌxajtacaꞌaj.
56 Baise abisa God ana dinab oro’orot Buk Atamaninamaim hio hikikirum emamatar saife nan niturobe.” Nati’imaim ana bai’ufununayah etei hihamiy hibihir.
57 Majta ɨ maj jaatyéeviꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús, aꞌáa mu yoꞌvíꞌtɨj aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ Caifás, aꞌɨ́jna ɨ tɨ néijmiꞌi jɨn antyúumuaꞌreej ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, joꞌmaj jóosɨɨriaꞌcaꞌaj ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ nyúucarij jitze ɨ maj jɨn tyíꞌijta, majta ɨ huáasij.
57 Sabuw Jesu hibai hifatum hibai hin firis gagamin wabin Kaiafas ana baremaim hitit, nati’imaim Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in hiru’ay hima’am.
58 Ajta aꞌɨ́jna ɨ Pedro aꞌtzúj pu ɨmuáj jaavájrasimaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús, aꞌáa puꞌij jaꞌráꞌaj joꞌtɨj jaꞌrájtaꞌcuaj joꞌtɨj jaꞌchej aꞌɨ́jna ɨ tɨ néijmiꞌi jɨn antyúumuaꞌreej ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ. Aꞌúu pu joꞌtyájrupij, tɨꞌquij huaꞌ jamuán ooyíxɨj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj tyíꞌchaꞌɨj, tɨꞌij jáamuaꞌreej jeꞌej tɨ atyojoomaꞌaj taꞌmej.
58 Baise Peter yokaika Jesu i’ufunun bairi hina, firis gagamin ana bar sebosebomaim hitit naatu run ma’utenayan oro’orot bairi himare abisa tamamatar ta’itin isan.
59 Majta ɨ maj tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ puaaríij huaꞌ jamuán ɨ juéesij, aꞌɨ́ɨ mu jahuoocaꞌaj ɨ hueꞌtzij ɨ maj jɨn Jesús jitze tyoꞌojpuáꞌrityeꞌen tɨꞌij huatáɨꞌriitarej maj jaajéꞌcaj,
59 Firis gagamin naatu kaniser ana kau’ay etei hiru’ay nuhinot tur hitabow hitit hitifufuwen Jesu tamorob isan.
60 ajta camu jeꞌej tyéejtyoj tyiꞌtɨ́j maj jitzán ujpuáꞌrityeꞌen, maj majta mueꞌtɨ́j ɨ tyeɨ́tyee hueꞌtzij jɨn tyaaxájtziꞌriꞌ. Aj mu mij huaꞌpuaj ajeꞌréꞌnyej,
60 Baise nuhinot tur hinunuwet men ta hibai. Sabuw moumurih maiyow hitit Jesu morobomih hibifufuwen hai tur naniyan en.
61 aꞌyaa mu mij tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
61 hiorereb hio “Iti orot eo, ‘Ayu i karam God ana Tafaror bar anagurus nare, naatu veya tounu wanawanan boro anawowab efanin namatar.’”
62 Aj puꞌij aꞌɨ́ɨn ájchej ɨ tɨ néijmiꞌi jɨn antyúumuaꞌreej ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, tɨꞌquij aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ ɨ Jesús tɨjɨn:
62 Imaibo Firis gagamin misir Jesu isan eo, “O boro men tur ta inao? Orot hairi o a tur isan hio’orereb inonowar boro tur ta inao ai en?”
63 Ajta ɨ Jesús capu huatanyúj. Ajta ɨ tɨ néijmiꞌi jɨn antyúumuaꞌreej ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, aꞌyaa pu tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
63 Baise Jesu awanamaim men tur ta titamih.
64 Jesús pu aꞌyan tyuꞌtanyúj tɨjɨn:
64 Jesu iya’afut eo, “Tur i nati kuo, baise kwa etei a tur ao’owen. Mar boro nanan orot Natun boro God uman ana asukwafune nabat mar ana rofom wanawanan nanan kwana’itin.”
65 Ajta ɨ tɨ néijmiꞌi jɨn antyúumuaꞌreej ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, aꞌɨ́ɨ pu jaꞌcásujtzaꞌan ɨ jusíicuꞌ mej mij jáamuaꞌreej tɨ huatanyúꞌcacaꞌ, ajta aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
65 Firis gagamin iti tur nonowar ana veya ana faifuw bai sib eo, “Iti orot i tur kakafin maiyow eo God ebi’ib! Aisim boro tanama sif rubonayah afa’abo tananuwet? Kwa taiyuw bai’ib tur eo kwanowar,
66 ¿jiꞌnye tyajamuáꞌmiteerasteꞌ muaꞌajmaj?
66 kwa a not i mi’itube?” Etei hiya’afut hio, “I bowabow kakafin sinaf imih namorob!”
67 Aj mu mij jaꞌrátziꞌtziqueꞌmuaꞌxɨj ajɨ́ɨsaꞌ, majta jaatyáavaxɨj. Séecan mu majta jɨ́ɨsaꞌ jaꞌráavaxɨj,
67 Imaibo yumatan hikwaitututur, hiborabirab naatu sabuw afa hiboborabirab,
68 aꞌyan metyeꞌixáatyeꞌej tɨjɨn:
68 hio, “Keriso, o God ana dinab orot na’at kuo anowar! Yait o rab?”
69 Ajta ɨ Pedro, aꞌáa pu joꞌtácatyii a jéꞌtaꞌ joꞌtɨj jaꞌrájtaꞌcuaj ɨ chiꞌtáj. Aj puꞌij sɨ́ɨj íitɨꞌ utyájrupij ɨ tɨ jahuɨɨreꞌ aꞌɨ́jna ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ tɨ antyúumuaꞌreej, aj puꞌij jimi ajeꞌréꞌnyej tɨꞌquij aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
69 Peter ufun bar ana seboseb wanawanan mare ma’am, Firis Gagamin ana bowayan babitai tit iu, “O auman i Galilee orot Jesu ana of ta.”
70 Aj puꞌij ɨ Pedro tyuꞌhuéꞌtacaꞌ néijmiꞌi mu jaséeracaj tɨꞌɨj aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
70 Baise Peter sabuw etei nahimaim yaub eo, “Ayu o a tur kuo yabin men aso’ob.”
71 Aj puꞌij ájchee, tɨꞌquij aꞌáa joꞌréꞌnyej joꞌtɨj jaꞌpueertaj, aꞌáa puꞌij ajtáhuaꞌaj sɨ́ɨj íitɨꞌ jaaséej ajta jeꞌen aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj ɨ tyeɨ́tyee tɨjɨn:
71 Naatu misir tit in bar ana etawan awanamaim tit, nati’imaim bowayan babitai ta itin naatu oro’orot nati’imaim hibatabat hai tur eowen eo, “Iti orot i Jesu Nazareth mowan ana of ta.”
72 Ajtáhuaꞌaj pu ɨ Pedro tyuꞌhuéꞌtacaꞌ, junyúucaritzeꞌ pu jɨn aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
72 Peter iban maiye yaub naatu ifaro eo, “Ayu nati orot men aso’ob.”
73 Aꞌtzúj aꞌtyéeviꞌcaj, ɨ maj aꞌáa jaꞌréꞌtyaꞌcaꞌaj, aꞌɨ́ɨ mu ajeꞌréꞌnyej jimí, matɨꞌɨj mij aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
73 Hima kafa’imo orot afa nati’imaim hibatabat hina Peter biyan hitit hio, “O i anababatun ni’i orot ana of ta, anayabin a tur kuo ana nowarin naatu a sawar io’osen ana itinin i ta’imon.”
74 Aj puꞌij Pedro huatyóochej tɨ jaatáhuaviij tɨ ɨ Dios puéjtzij jaatáꞌan tɨpuaꞌaj quee aꞌyan tyiꞌjaꞌyájnatan, aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
74 Imaibo Peter ifaro eo, “Ana bifufuwen na’at God ana orarafen anab, tur anababatun a tur ao’owen, ayu iti orot men aso’ob.” Mar ta’imon kokorere eo.
75 aj puꞌij ɨ Pedro joꞌtámuaꞌreeriꞌ jeꞌej tɨ ɨ Jesús anaquéej tyaatéꞌexaatyaꞌcaꞌaj aꞌyan tɨjɨn: “Tɨꞌɨj quee xu jijhuaj ɨ tyacuáarɨeꞌ, huéeicaj paj naatyáhueꞌtaj aꞌyan petyiꞌxáataj tɨjɨn capáj nyamuaꞌtyej.” Aj puꞌij iirájraa aꞌɨ́jna ɨ Pedro, tɨꞌquij jéehua huápuɨꞌɨj tyuuyíinyajraa.
75 Basit Peter nuhin taseb Jesu eo not, “O boro mar tounu ayu inayaubu, imaibo kokorere boro nao.” Naatu Peter tit in ufun rerey igagagamat.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.