Mateus 23

Ɨ nyúucarij tɨ jájcua tɨ aꞌɨj́na áꞌxaj ɨ Tavástaraꞌ ɨ Jesús tɨ Cɨríistuꞌ pueꞌeen ajta Salmos (COK) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj aꞌɨ́ɨjma ɨ tyeɨ́tyee, ajta aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́j, aꞌyaa pu tɨjɨn:
1 Então Jesus disse às multidões e a seus discípulos:
2 —Aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze, majta ɨ fariseos, aꞌɨ́ɨ mu tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ tyeɨ́tyee ɨ yuꞌxarij jitze Moisés tɨ joꞌyúꞌxacaꞌ.
2 “Os mestres da lei e os fariseus ocuparam o lugar de intérpretes oficiais da lei de Moisés.
3 Aꞌɨ́j pu jɨn aꞌyan tyúuxɨeꞌveꞌ siaj huaꞌráꞌastej, siajta néijmiꞌi jɨn aꞌyan huárɨnyij jeꞌej maj tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ, ajta caxu aꞌyan rɨjcaj jeꞌej maj aꞌɨ́ɨmaj rɨcɨj, jiꞌnye camu aꞌɨ́ɨmaj aꞌyan rɨcɨj jeꞌej maj tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ.
3 Portanto, pratiquem tudo que eles dizem e obedeçam-lhes, mas não sigam seu exemplo, pois eles não fazem o que ensinam.
4 Jéehua mu tyihuáꞌijcatyeꞌ ɨ tyeɨ́tyee aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ tɨ huápuɨꞌɨj muárɨeꞌrij tɨquee aꞌtɨ́j pújoorej tɨꞌij aꞌyan huárɨnyij, majta aꞌɨ́ɨmaj camu tóoaꞌcaa tɨꞌij aꞌyan chaꞌtánaꞌaj tyihuóꞌcɨꞌtyij.
4 Oprimem as pessoas com exigências insuportáveis e não movem um dedo sequer para aliviar seus fardos.
5 Néijmiꞌi mu aꞌyan rɨcɨj jéjreꞌcɨtzeꞌ mej mij ɨ tyeɨ́tyee huoꞌséj. Antajiyoꞌojmaꞌcan mu taꞌhuacaa aꞌɨ́jcɨ ɨ maj jɨn ootoojɨ́ꞌcaꞌajmaꞌaj ɨ jumuꞌúj jitze, majta tɨtɨꞌɨjmeꞌen tyaꞌajhuɨ́ɨxɨꞌɨn joꞌtɨj joꞌcaꞌástɨmee ɨ huáꞌsiicuꞌ.
5 “Tudo que fazem é para se exibir. Usam nos braços filactérios mais largos que de costume e vestem mantos com franjas mais longas.
6 Aꞌyaa mu tyáꞌxɨeꞌveꞌ tɨ huoꞌcɨꞌtyij maj ooráꞌsej ɨ ɨpuárij japua aꞌɨ́jcɨ jamuán ɨ tɨ antyúumuaꞌreej ɨ maj jɨn tyíꞌyeꞌestyaa, ajta huaꞌ tyeyúuj tzajtaꞌ, aꞌɨ́ɨ mu jaxɨeꞌveꞌ maj ooráꞌsej ɨ ɨpuárij japua taꞌnájcaj joꞌmaj jáꞌraꞌsacaa ɨ huáasij,
6 Gostam de sentar-se à cabeceira da mesa nos banquetes e de ocupar os lugares de honra nas sinagogas.
7 ajta aꞌyan tyihuaꞌráanajchi maj ɨ tyeɨ́tyee tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨn huoꞌtatyójtyeꞌen aꞌájna joꞌtɨj tyajáꞌtuiihuaj, majta aꞌyan huaꞌtamuáꞌmuatyaꞌan tɨjɨn maeestro.
7 Gostam de receber saudações respeitosas enquanto andam pelas praças e de ser chamados de ‘Rabi’.
8 ’Siajta muaꞌaj caxu aꞌyan tyáꞌhuoocaj mej mij ɨ tyeɨ́tyee aꞌyan jamuatamuáꞌmuatyeꞌen yee maeestro, jiꞌnye néijmiꞌi xu muaꞌaj juꞌihuáamuaꞌ, ajta sɨ́ɨj naꞌaj aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ tyajaꞌmuamuaꞌtyej, aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ Dios.
8 “Não deixem que pessoa alguma os chame de ‘Rabi’, pois vocês têm somente um mestre, e todos vocês são irmãos.
9 Siajta quee aꞌtɨ́j aꞌyan tamuáꞌmuatyeꞌen yee nyavástaraꞌ íiyan cháanacaj japua, jiꞌnye séej xuꞌuj tyivástaraꞌ, ɨ tɨ tajapuá jáꞌsejreꞌ.
9 Não se dirijam a pessoa alguma aqui na terra como ‘Pai’, pois somente Deus no céu é seu Pai.
10 Caxu siajta jahuoocaj mej mij aꞌyan jamuaatámuaꞌtyij yee nyamaeestro, jiꞌnye aꞌɨ́ɨ puꞌuj ɨ Cɨríistuꞌ aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ jaꞌmua maeestro.
10 Não deixem que pessoa alguma os chame de ‘Mestre’, pois vocês têm somente um mestre, o Cristo.
11 Aꞌɨ́jna ɨ tɨ jéetzeꞌ vaꞌcán jɨn tyiꞌtyéjvee jaꞌmua jimi, cheꞌ aꞌɨ́ɨn néijmiꞌcaa jamuaatyáhuɨɨreꞌen.
11 O mais importante entre vocês deve ser servo dos outros,
12 Jiꞌnye aꞌɨ́jna ɨ tɨ jusɨ́ɨj óotzaahuatyeꞌ, aꞌɨ́j mu huatyáxaahuataj, ajta ɨ tɨquee aꞌyan tyóotzaahuatyeꞌ, aꞌɨ́ɨ pu vaꞌcán jɨn tyeꞌentyárutyij.
12 pois os que se exaltam serão humilhados, e os que se humilham serão exaltados.
13 ’Siataꞌaj huatóoxaamujrityeꞌen muaꞌaj mu siaj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze, siajta muaꞌaj mu siaj fariseos puéꞌeen, jiꞌnye caxu tyámuaꞌ metyityoomuámuaꞌreꞌ, siajta tyiꞌtyánaamuaj u tajapuá mej mij quee ɨ tyeɨ́tyee utyájrutyej joꞌtɨj ɨ Dios tyejéꞌijtaj. Caxu siajta muaꞌaj utyárutyicuj, caxu siajta huaꞌtáꞌcaa mej mij utyájrutyej ɨ maj aꞌyan tyáꞌxɨeꞌveꞌ maj utyájrutyej.
13 “Que aflição os espera, mestres da lei e fariseus! Hipócritas! Fecham a porta do reino dos céus na cara das pessoas. Vocês mesmos não entram e não permitem que os outros entrem.
14 ’Siataꞌaj huatóoxaamujrityeꞌen, mu siaj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze, siajta muaꞌaj mu siaj fariseos puéꞌeen, caxu tyámuaꞌ metyityoomuámuaꞌreꞌ, jiꞌnye muaꞌaj xu tyihuáꞌariꞌracaa ɨ maj tyúꞌchaꞌɨj ɨ juchéj ɨ úucaa ɨ maj antyúujɨɨmuaꞌastariacaꞌ, siajta jeꞌen jéehua áꞌtɨjtɨꞌ setyenyúusimaꞌaj ɨ Dios jimi, aꞌɨ́j xu sij jɨn jéetzeꞌ jajpuéetzij xáꞌjuꞌun.
14 “Que aflição os espera, mestres da lei e fariseus! Hipócritas! Tomam posse dos bens das viúvas de maneira desonesta e, depois, para dar a impressão de piedade, fazem longas orações em público. Por causa disso, serão duramente castigados.
15 ’Siataꞌaj huatóoxaamujrityeꞌen, mu siaj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze, siajta muaꞌaj fariseos, caxu tyámuaꞌ metyityoomuámuaꞌreꞌ, aꞌyaa xu tyíꞌtyacɨɨnyej néijmiꞌqueꞌ ɨ cháanacaj japua siajta ɨ jájtyij japua siaj sij séej huamuéꞌtɨn tɨꞌij ajta aꞌyan tyiꞌtyúuchaꞌɨj jáꞌraꞌnyij siatɨꞌɨj muaꞌaj, ajta siatɨꞌɨj séej huamuéꞌtɨn, aꞌyaa xu jaꞌuuren tɨꞌij aꞌɨ́ɨn jéetzeꞌ jamuaatyámueꞌtɨn aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ tɨ jeꞌej puaꞌaj tyíꞌtyevistan, aꞌɨ́j pu jɨn jéetzeꞌ jajpuéetzij jaꞌmej sequée muaꞌaj.
15 “Que aflição os espera, mestres da lei e fariseus! Hipócritas! Atravessam terra e mar para converter alguém e depois o tornam um filho do inferno, duas vezes pior que vocês.
16 ’Siataꞌaj huatóoxaamujrityeꞌen muaꞌaj mu siaj quee atanyéjnyeꞌ, aꞌyaa xu tyíꞌxaj tɨjɨn: “Capu tyiꞌtɨ́j huɨɨreꞌ tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j tyaꞌtóoratziij nyúucaritzeꞌ ɨ tyeyúuj, sulu tɨpuaꞌaj tyaꞌtóoratziij nyúucaritzeꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ ooroj tɨ tyeyúuj tzajtaꞌ séejreꞌ, aj pu xaa juxɨeꞌveꞌ tɨ jaꞌráꞌastej aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ tɨ jɨn tyaꞌtóoratziiriꞌ.”
16 “Que aflição os espera, guias cegos! Vocês dizem não haver importância se alguém jura ‘pelo templo de Deus’, mas se jurar ‘pelo ouro do templo’ será obrigado a cumprir o juramento.
17 Muaꞌaj siaj quee tyámuaꞌ metyityoomuámuaꞌreꞌ siajta quee atanyéjnyeꞌ. ¿Tyiꞌtanyí jéetzeꞌ juxɨeꞌveꞌ nyi aꞌɨ́jna ɨ ooroj tɨ tyeyúuj tzajtaꞌ jáꞌsejreꞌ, caꞌ ɨ tyeyúuj ɨ tɨ tzajtaꞌ séejreꞌ ɨ ooroj?
17 Tolos cegos! O que é mais importante: o ouro ou o templo, que torna o ouro sagrado?
18 Aꞌyaa xu siajta muaꞌaj tyíꞌxaj tɨjɨn: “Tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j tyaꞌtóoratziij nyúucaritzeꞌ aꞌɨ́jna ɨ maj japuan tyíꞌmuꞌvejritaj, capu tyiꞌtɨ́j huɨɨreꞌ, ajta tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j tyaꞌtóoratziij nyúucaritzeꞌ ɨ muꞌvéjrij tɨ jaꞌ áan jaꞌtyáꞌ aꞌɨ́jna ɨ maj japuan tyíꞌmuꞌvejritaj, aj pu xaa aꞌyan tyúuxɨeꞌveꞌ tɨ jaꞌráꞌastee.”
18 Dizem também não haver importância se alguém jura ‘pelo altar’, mas se jurar ‘pelas ofertas sobre o altar’ será obrigado a cumprir o juramento.
19 Muaꞌaj mu siaj aracúcuꞌnyijmee. ¿Tyiꞌtanyí jéetzeꞌ juxɨeꞌveꞌ nyi aꞌɨ́jna ɨ muꞌvéjrij, caꞌ aꞌɨ́jna ɨ maj japuan tyíꞌmuꞌvejritacaa?
19 Cegos! O que é mais importante: a oferta sobre o altar ou o altar, que torna a oferta sagrada?
20 Aꞌɨ́jna ɨ tɨ jitzán tyaꞌtóoraj ɨ maj japuan tyíꞌmuꞌvejritacaa, capu aꞌɨ́j naꞌaj jitze tyaꞌtóoraj ɨ maj japuan tyíꞌmuꞌvejritacaa, sulu aꞌɨ́j pu ajta jitze tyaꞌtóoraj ɨ tɨ aꞌáan tyejeꞌtyáꞌ ɨ maj japuan tyíꞌmuꞌvejritacaa,
20 Quando juram ‘pelo altar’, juram por ele e por tudo que está sobre ele.
21 ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ atóoraj nyúucaritzeꞌ ɨ tyeyúuj, capu aꞌɨ́j naꞌaj jitze tyaꞌtóoratziiriꞌ ɨ tyeyúuj, sulu aꞌɨ́j pu ajta nyúucaritzeꞌ ɨ Dios tɨ tzajtaꞌ séejreꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ tyeyúuj.
21 Quando juram ‘pelo templo’, juram por ele e por Deus, que nele habita.
22 Ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ nyúucaritzeꞌ atóoratyij ɨ tajapuá, aꞌɨ́j pu jitze tyaꞌtóoraj ɨ nyúucaritzeꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ ɨpuárij Dios tɨ japuan áan joꞌojcaj, ajta jeꞌen tyaꞌtóoraj nyúucaritzeꞌ ɨ Dios tɨ aꞌáan joꞌojcaj aꞌɨ́jcɨ japua ɨ ɨpuárij.
22 Quando juram ‘pelo céu’, juram pelo trono de Deus e por Deus, que se senta no trono.
23 ’Siataꞌaj huatóoxaamujrityeꞌen mu siaj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze, siajta muaꞌaj mu siaj fariseos puéꞌeen, mu siaj quee tyámuaꞌ metyityoomuámuaꞌreꞌ, jiꞌnye muaꞌaj xu tyiꞌtáꞌcaa jeꞌcácaa ɨ tɨ juxɨeꞌveꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ siaj tyíꞌnaꞌchityaa ɨ siaj tyíꞌcuaꞌcaa aꞌɨ́jcɨ ɨ meentaj, siajta aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ naa tyaarɨeꞌej anís tyiꞌtɨ́j, siajta aꞌɨ́jcɨ ɨ comíino, siajta quee jaꞌráꞌastej aꞌɨ́jcɨ ɨ nyúucarij tɨ jéetzeꞌ juxɨeꞌveꞌ tɨ aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ siaj tyámuaꞌ jaꞌhuóomuaꞌraj, ajta siaj huaꞌancuꞌvajxɨꞌɨn ɨ tyeɨ́tyee, ajta siaj quee tyiꞌtɨ́j jɨn áꞌɨtzeeriaꞌaj séecan jimi. Aꞌyaa pu tyúuxɨeꞌveꞌ siaj aꞌyan huárɨnyij, siajta quee yóꞌhuaꞌnan aꞌɨ́jcɨ ɨ siaj jeꞌcácaa tyuꞌtáꞌan.
23 “Que aflição os espera, mestres da lei e fariseus! Hipócritas! Têm o cuidado de dar o dízimo da hortelã, do endro e do cominho, mas negligenciam os aspectos mais importantes da lei: justiça, misericórdia e fé. Sim, vocês deviam fazer essas coisas, mas sem descuidar das mais importantes.
24 Muaꞌaj mu siaj aracúcuꞌnyijmee, séecan xu tyíꞌtyeseꞌ siaj sij jaꞌráꞌastej ɨ nyúucarij tɨ quee jéehua juxɨeꞌveꞌ, siajta seríj yoꞌhuáꞌxɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ nyúucarij tɨ jéetzeꞌ juxɨeꞌveꞌ.
24 Guias cegos! Coam a água para não engolir um mosquito, mas engolem um camelo!
25 ’¡Siataꞌaj huatóoxaamujrityeꞌen mu siaj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze, siajta muaꞌaj fariseos!, jiꞌnye muaꞌaj xu tyámuaꞌ juꞌuurej maj jéjreꞌ, siajta mu jutzájtaꞌ jeꞌej xu puaꞌaj tyíꞌtyetyeɨtyee, aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ siaj tyíꞌnahuaꞌ siajta jéehua tyíꞌnyacuaꞌaj.
25 “Que aflição os espera, mestres da lei e fariseus! Hipócritas! Têm o cuidado de limpar a parte exterior do copo e do prato, enquanto o interior está imundo, cheio de ganância e falta de domínio próprio.
26 Fariseo mu paj quee atányeej, pooj miꞌ tyámuaꞌ uhuáꞌuuren aꞌ tzajtaꞌ, aj paj xaa naa huaséꞌrihuaꞌaj puáꞌmej maj jéjreꞌ.
26 Fariseus cegos! Lavem primeiro o interior do copo e do prato, e o exterior também ficará limpo.
27 ’Siataꞌaj huatóoxaamujrityeꞌen mu siaj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze siajta jeꞌen muaꞌaj fariseos, caxu tyámuaꞌ metyityoomuámuaꞌreꞌ, aꞌyaa xu een tɨꞌɨj ɨ huaꞌ chiꞌij joꞌmaj huajaꞌavaꞌtacaa ɨ muɨꞌchítyee, muaꞌaj xu naa huaséꞌrin maj jéjreꞌ, maj siajta jeꞌej puaꞌaj tyíꞌtyetyeɨtyee ɨ jutzájtaꞌ, ajta jéehua tyoꞌhuáaꞌ ɨ tyihuáꞌcarij, ajta ɨ néijmiꞌi ɨ tɨ arí jeꞌej puaꞌaj tyíꞌeen.
27 “Que aflição os espera, mestres da lei e fariseus! Hipócritas! São como túmulos pintados de branco: bonitos por fora, mas cheios de ossos e de toda espécie de impureza por dentro.
28 Aꞌyaa xu muaꞌaj een, jéjreꞌ xu aꞌyan tyúusejrataj siaj tyámuaꞌ tyíꞌtyetyeɨtyee, siajta ɨ jutzájtaꞌ jeꞌej puaꞌaj een aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ siaj jeꞌej puaꞌaj rɨcɨj.
28 Por fora parecem justos, mas por dentro seu coração está cheio de hipocrisia e maldade.
29 ’Siataꞌaj huatóoxaamujrityeꞌen mu siaj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze, siajta muaꞌaj mu siaj fariseos puéꞌeen, jiꞌnye muaꞌaj xu jaꞌajtáꞌhuaj ɨ huaꞌ chiꞌij ɨ maj tzajtaꞌ huoꞌtyáatoꞌraj ɨ maj meríj huácuij, ɨ maj Dios jitze maꞌcan tyíꞌxajtacaꞌaj, siajta tyámuaꞌ tyíꞌuurej ɨ tyihuáꞌchiꞌij ɨ maj tzajtaꞌ huoꞌtyáatoꞌraj ɨ maj tyámuaꞌ tyíꞌtyetyeɨɨtyeristacaꞌaj,
29 “Que aflição os espera, mestres da lei e fariseus! Hipócritas! Constroem túmulos para os profetas, enfeitam os monumentos dos justos
30 siajta jeꞌen aꞌyan tyuꞌtaxájtaj tɨjɨn: “Tɨpuaꞌaj ityáj tyajúuricajcheꞌ aꞌájna ɨmuáj matɨꞌɨj yéchajcaꞌaj ɨ tahuásimuaꞌ, catu aꞌyan tyihuaꞌcuiꞌnyíicheꞌ aꞌɨ́ɨjma ɨ maj Dios jitze maꞌcan tyíꞌxajtacaꞌaj.”
30 e depois dizem: ‘Se tivéssemos vivido no tempo de nossos antepassados, não teríamos participado com eles do derramamento de sangue dos profetas’.
31 Aꞌíj xu jɨn aꞌyan tyáꞌtzaahuatyeꞌ ɨ jutzájtaꞌ ɨ siaj aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ siaj huaꞌ jitze eerámaꞌcan aꞌɨ́ɨjma ɨ maj huoꞌcuij aꞌɨ́ɨjma ɨ maj Dios jitze maꞌcan tyíꞌxajtacaꞌaj.
31 “Ao dizer isso, porém, testemunham contra si mesmos que são, de fato, descendentes dos que assassinaram os profetas.
32 Siataꞌaj jaꞌantyícɨꞌtyij aꞌɨ́jcɨ ɨ maj juꞌhuatyáhuiij aꞌɨ́ɨmaj ɨ jáꞌmuahuasimuaꞌcɨꞌɨj.
32 Vão e terminem o que seus antepassados começaram.
33 ’Muaꞌaj mu siaj jeꞌej puaꞌaj tyíꞌtyetyeɨtyee. Aꞌɨ́j xu jitze eerámaꞌcan ɨ cúꞌcuꞌuj tɨ tyíꞌhueꞌtacaa. ¿Nyi aꞌyan setyiꞌmuaꞌtzej yee jáꞌmuahuɨɨreꞌen tɨꞌij quee ɨ Dios puéjtzij jamuaataꞌan?
33 Serpentes! Raça de víboras! Como escaparão do julgamento do inferno?
34 Aꞌɨ́j nu jɨn nyáaj huoꞌtaꞌítyij jaꞌmua jimi aꞌɨ́ɨjma ɨ maj Dios jitze maꞌcan tyíꞌxaj, nyajta ɨ maj tyámuaꞌ metyityoomuámuaꞌreꞌ, nyajta ɨ maj tyihuóꞌmuaꞌtyej. Siajta muaꞌaj, séecan xu cuiꞌnyij, siajta séecan áꞌtatan ɨ cúruuj jitze, siajta séecan huatyávaxɨꞌɨj ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, siajta séecan huatamuárityeꞌsij séej chájtaꞌnaj jitze siajta séej.
34 “Por isso eu lhes envio profetas, homens sábios e mestres da lei. Vocês crucificarão alguns e açoitarão outros nas sinagogas, perseguindo-os de cidade em cidade.
35 Muaꞌajmaj puꞌij jáꞌmuacɨꞌtyij néijmiꞌi ɨ puéjtzij ɨ maj jɨn tyityáacuij íiyan ɨ cháanacaj japua, matɨꞌɨj manaꞌaj tyeejéꞌcaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Abel tɨ tyámuaꞌ tyíꞌtyevistacaꞌaj ajta matɨꞌɨj jaajéꞌcaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Zacarías ɨ tɨ yójraꞌ puéꞌeenyeꞌej aꞌɨ́jna ɨ Berequías, aꞌáa siaj yoꞌjéꞌcaj jéꞌtaꞌ joꞌtɨj joꞌtyéjvee ɨ huaꞌ tyeyúuj, ajta aꞌɨ́jna ɨ maj japuan tyíꞌmuꞌvejritacaa.
35 Como resultado, serão responsabilizados pelo assassinato de todos os justos de todos os tempos, desde o assassinato do justo Abel até o de Zacarias, filho de Baraquias, que vocês mataram no templo, entre o santuário e o altar.
36 Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨ néijmiꞌi ɨ puéjtzij huáꞌcɨꞌtyij aꞌɨ́ɨjma ɨ tyeɨ́tyee ijíij maj yan huacháatɨmee.
36 Eu lhes digo a verdade: esse julgamento cairá sobre a presente geração.”
37 ’Jerusalén, Jerusalén siaj huacháatɨmee, muaꞌaj xu huáꞌcuiꞌcaa aꞌɨ́ɨjma ɨ maj Dios jitze maꞌcan tyíꞌxaj, siajta huoꞌtyátoꞌsixɨj aꞌɨ́ɨjma ɨ Dios tɨ jaꞌmua jimi huoꞌtaꞌítyacaꞌ mej mij tyajamuáamuaꞌtyej. Mueꞌtɨ́j nu aꞌyan tyáꞌxɨeꞌvaꞌcaꞌaj nyaj tyámuaꞌ tyajamuáachaꞌɨɨn, nyej nyij jaꞌmua japua huatányuunyij, aꞌyájna tɨꞌɨj ɨ tyacuáarɨeꞌ tɨ huaꞌantyásɨɨrej ɨ xɨ́ɨpiriꞌij tɨꞌij huaꞌváꞌnaj ɨ juꞌ anáj jɨmeꞌ, siajta muaꞌaj, caxu aꞌyan tyaataxɨeꞌvej.
37 “Jerusalém, Jerusalém, cidade que mata profetas e apedreja os mensageiros de Deus! Quantas vezes eu quis juntar seus filhos como a galinha protege os pintinhos sob as asas, mas você não deixou.
38 Cásɨꞌ xaaséj, aꞌmájna joꞌsiaj jaꞌchej, puꞌríj tyaꞌráꞌiixaj tɨꞌɨj yáanaꞌquij metyooꞌéenyeꞌej jaꞌmej,
38 E, agora, sua casa foi abandonada e está deserta.
39 aꞌyaa tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ siaj quee cheꞌ nyeséejran, ꞌasta sianaꞌaj quee aꞌyan tyuꞌtaxáj yee: “Tyicheꞌ tyaatatyójtziꞌreꞌen aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ yajaꞌvéꞌmej nyúucaritzeꞌ ɨ tavástaraꞌ.”
39 Pois eu lhe digo: você nunca mais me verá, até que diga: ‘Bendito é o que vem em nome do Senhor!’”.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.