Mateus 13

Ɨ nyúucarij tɨ jájcua tɨ aꞌɨj́na áꞌxaj ɨ Tavástaraꞌ ɨ Jesús tɨ Cɨríistuꞌ pueꞌeen ajta Salmos (COK) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Aꞌájna xɨcáaraꞌ jitze, Jesús pu iirájraa u chiꞌtáj, aꞌáa pu jaꞌráꞌaj joꞌtɨj jaꞌvaꞌástɨmee ɨ jájrij tɨꞌquij aꞌáa joꞌtayíxɨj.
1 Naquele mesmo dia Jesus saiu de casa, foi para a beira do lago da Galileia, sentou-se ali e começou a ensinar.
2 Aj mu mij jéehua ajtyáxɨɨriacaꞌ ɨ tyeɨ́tyee joꞌtɨj jeꞌej jéꞌeenyeꞌej, aj puꞌij antyíraj ɨ báarcuj jitze tɨ jáataꞌ acávaꞌcaꞌaj, ajta jeꞌen ooyíxɨj, majta ɨ tyeɨ́tyee aꞌáa mu jaꞌajtyequéetɨmaꞌcaa a tɨ jaꞌvaꞌástɨmee ɨ jájtyij.
2 A multidão que se ajuntou em volta dele era tão grande, que ele entrou num barco e sentou-se; e o povo ficou em pé na praia.
3 Tɨꞌquij jéehua tyihuaꞌajmuáꞌtyej séej nyúucarij jɨmeꞌ, aꞌyan tɨjɨn:
3 Jesus usou parábolas para ensinar muitas coisas. Ele disse:
4 Aa pu joomaꞌcaꞌaj jatahuaꞌnáaj ɨ ímueꞌrij, séecan puꞌij ɨ ímueꞌrij juyéj jitze huavatzɨ́ɨjraa, aj mu mij pínaꞌsee jútyeꞌ ajeꞌcáanyej matɨꞌɨj mij jaaréꞌjeꞌpuj.
4 Quando estava espalhando as sementes, algumas caíram na beira do caminho, e os passarinhos comeram tudo.
5 Ajta séecan aꞌáa pu joꞌvatzɨ́ɨjraa ɨ tyetyéj tzajtaꞌ joꞌtɨj quee jéehua jáꞌchuej, aj puꞌij jiyeꞌtzín ajnyéj ɨ ímueꞌrij, jiꞌnye capu jéehua huáchootaꞌcaꞌaj tɨꞌij aróonaanaꞌtyeꞌen,
5 Outra parte das sementes caiu num lugar onde havia muitas pedras e pouca terra. As sementes brotaram logo porque a terra não era funda.
6 ajta tɨꞌɨj eeréꞌnyej ɨ xɨcáj, aj puꞌij huariaꞌhuaj ɨ tɨ arí ajnyéj, jiꞌnye capu aꞌchu ajoꞌcanáanaꞌajmaꞌcaaj.
6 Mas, quando o sol apareceu, queimou as plantas, e elas secaram porque não tinham raízes.
7 ’Ajta séecan ɨ ímueꞌrij, aꞌáa pu joꞌvatzɨ́ɨjraa ɨ tzícareꞌej tzajtaꞌ, tɨꞌɨj ij ɨ tzícareꞌej huahuósej, aꞌɨ́ɨ pu jaꞌváꞌnaj ɨ tɨ arí ajnyájcaꞌaj, aꞌɨ́j pu jɨn quee huácɨɨriacaꞌ.
7 Outras sementes caíram no meio de espinhos, que cresceram e sufocaram as plantas.
8 ’Ajta séecan aꞌáa pu joꞌvatzɨ́ɨjraa joꞌtɨj joꞌjɨ́ꞌreꞌen ɨ chuéj, aꞌɨ́ɨ pu xaa ij ajnyéj, tɨꞌquij huahuósej, séecan puꞌij ɨ ímueꞌrij aꞌyan tyeꞌrájraa aꞌchu anxɨtyej ɨ jatzíj tɨ catyéꞌtyaꞌajmaꞌcaa, ajta séecan huéeicatyej. Ajta séecan seityéj japuan tamuáamuataꞌ pu catyéꞌtyaꞌajmaꞌcaa sɨ́ɨj ajta sɨ́ɨj.
8 Mas as sementes que caíram em terra boa produziram na base de cem, de sessenta e de trinta grãos por um.
9 ’Mu siaj ityanamuáarajmee, tyámuaꞌ xu naa tyáanamuaj.
9 E Jesus terminou, dizendo:
10 Aj mu mij ajtyáxɨɨriacaꞌ ɨ Jesús jimi aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jamuán huacɨ́j, matɨꞌɨj mij jaataꞌíhuoꞌriꞌ jeꞌej tɨ een jɨmeꞌ séej nyúucarij jɨn tyihuáꞌixaatyaꞌcaꞌaj ɨ tyeɨ́tyee.
10 Então os discípulos chegaram perto de Jesus e perguntaram: — Por que é que o senhor usa
11 Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyuꞌtanyúj tɨjɨn:
11 Jesus respondeu:
12 ’Aꞌɨ́jna ɨ tɨ cɨ́ɨ tyiyoꞌitéej jeꞌej tɨ tyíꞌeen ɨ Dios jimi, Dios pu jéetzeꞌ jaatáꞌsij, ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ quee yóꞌitej, Dios pu jáariꞌraj aꞌchu tɨ caa arí tyúꞌmuaꞌreej
12 Pois quem tem receberá mais, para que tenha mais ainda. Mas quem não tem, até o pouco que tem lhe será tirado.
13 Aꞌɨ́j nu jɨn séej nyúucarij jɨmeꞌ tyihuáꞌixaatyeꞌ, jiꞌnye aꞌɨ́ɨ mu atanyéjnyeꞌ, ajta camu tyiꞌtɨ́j séej, majta mu iityanamuáarajmee, majta quee tyiꞌtɨ́j namuaj, camu majta yóꞌitej.
13 É por isso que eu uso parábolas para falar com essas pessoas. Porque elas olham e não enxergam; escutam e não ouvem, nem entendem.
14 Aꞌyaa puꞌij huaꞌ jimi tyaꞌróoꞌastej jeꞌej tɨ tyoꞌyúꞌxacaꞌ aꞌɨ́jna ɨ Isaías ɨ tɨ tyíꞌxajtacaꞌaj ɨ Dios jitze maꞌcan aꞌyan tɨjɨn:
14 E assim acontece com essas pessoas o que disse o
15 Jiꞌnye aꞌɨ́ɨ mu quee tyámuaꞌ metyityoomuámuaꞌreꞌ,
15 Pois a mente deste povo está fechada:
16 ’Siajta muaꞌaj siataꞌaj huatóotyamuaꞌveꞌen, jiꞌnye muaꞌaj xu iityanamuáarajmee siaj sij jaꞌráꞌastijreꞌen ɨ siaj janamuaj, siajta atanyéjnyeꞌ.
16 Jesus continuou, dizendo:
17 Aꞌyaa nu tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨn tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ maj mueꞌtɨ́j ɨ maj tyíꞌxaxaꞌtaꞌaj ɨ Dios jitze maꞌcan, aꞌɨ́ɨ mu jaxɨeꞌvaꞌcaꞌaj maj jaaséj jeꞌej siaj muaꞌaj seríj tyiꞌtɨ́j tyíꞌsej nyej jimi, majta quee camu jaaséej, aꞌyaa mu majta tyáꞌxɨeꞌvaꞌcaꞌaj maj jáanamuaj jeꞌej siaj muaꞌaj tyíꞌnamuaj nyej jimi, ajta camu jáanamuajriꞌ.
17 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: muitos profetas e muitas outras pessoas do povo de Deus gostariam de ver o que vocês estão vendo, mas não puderam; e gostariam de ouvir o que vocês estão ouvindo, mas não ouviram.
18 ’Xáanamuajriꞌ jeꞌej tɨ huatóomuaꞌaj ɨ nyúucarij tɨ jaxaj aꞌɨ́jcɨ ɨ aꞌtɨ́j tɨ tyíꞌhuastyaa.
18 — Então escutem e aprendam o que a
19 Aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jáanamuaj ɨ nyúucariaꞌraꞌ ɨ Dios, majta quee yóꞌitej, aꞌyaa mu een tɨꞌɨj ɨ ímueꞌrij tɨ ajoꞌvatzɨ́ɨjraa aꞌájna juyéj jitze, aꞌɨ́jna ɨ tɨ jeꞌej puaꞌaj een, aꞌɨ́ɨ pu tzajtaꞌ huataséjreꞌsij, tɨꞌquij huáariꞌraj ɨ nyúucarij ɨ maj júꞌmuaꞌreeriacaꞌaj ɨ juxɨéjnyuꞌcaa tzajtaꞌ.
19 As pessoas que ouvem a mensagem do vem e tira o que foi semeado no coração delas.
20 ’Ajta aꞌɨ́jna ɨ ímueꞌrij tɨ ajoꞌvatzɨ́ɨjraa ɨ tyetyéj tzajtaꞌ, aꞌyaa pu een tɨꞌɨj ɨ maj janamuaj ɨ nyúucarij majta jeꞌen jutyamuaꞌveꞌej naa tyaꞌancuriáaꞌsij ɨ maj jáanamuajriꞌ,
20 As sementes que foram semeadas onde havia muitas pedras são as pessoas que ouvem a mensagem e a aceitam logo com alegria,
21 majta quee jéehua ajoꞌcanáanaꞌajmee capu ij huáɨꞌriityeꞌ maj tyámuaꞌ eenyeꞌ, matɨꞌɨjta jajpuéjtzij naꞌríij séecan jeꞌej puaꞌaj mahuáꞌuuriaj, caꞌnácan mu ootyáꞌɨtzeereꞌej.
21 mas duram pouco porque não têm raiz. E, quando por causa da mensagem chegam os sofrimentos e as perseguições, elas logo abandonam a sua fé.
22 ’Aꞌɨ́jna ɨ ímueꞌrij tɨ ajoꞌvatzɨ́ɨjraa joꞌtɨj joꞌtzícareꞌej tzajtaꞌ, aꞌɨ́ɨ pu aꞌyan een matɨꞌɨj ɨ maj janamuaj ɨ nyúucarij, ajta jéehua mu tyúumuaꞌtziityeꞌ aꞌɨ́jna jɨmeꞌ jeꞌej tɨ tyeꞌmej íiyan tɨ tyíꞌmaꞌcan cháanacaj japua, majta aꞌyan tyáꞌxɨeꞌveꞌ maj huoochíjtyaanyiꞌtaj, aꞌɨ́ɨ puꞌij huáꞌcuanamuaj. Néijmiꞌi pu aꞌíjna quee tyiꞌtáꞌcaa tɨ ɨ nyúucarij tyámuaꞌ huaꞌ jimi tyuꞌtyáꞌɨtzeereꞌen mej mij aꞌɨ́jna jɨn huahuóseꞌen.
22 Outras pessoas são parecidas com as sementes que foram semeadas no meio dos espinhos. Elas ouvem a mensagem, mas as preocupações deste mundo e a ilusão das riquezas sufocam a mensagem, e essas pessoas não produzem frutos.
23 ’Ajta ɨ ímueꞌrij tɨ aꞌáa joꞌvatzɨ́ɨjraa ɨ chuéj japua tɨ huajɨꞌreꞌen, aꞌyaa pu een matɨꞌɨj ɨ maj janamuaj ɨ nyúucarij majta yóꞌitej, jéehua mu mij tyuꞌtátuiireꞌsij ɨ Dios jimi tɨꞌɨj aꞌɨ́jna ímueꞌrij tɨ huácɨɨriacaꞌ aꞌchu anxɨtyej tɨ catyéꞌtyaꞌajmaꞌcaa, naꞌríij huéeicatyej ajta seityéj japuan tamuáamuataꞌ ɨ ímueꞌrij.
23 E as sementes que foram semeadas em terra boa são aquelas pessoas que ouvem, e entendem a mensagem, e produzem uma grande colheita: umas, cem; outras, sessenta; e ainda outras, trinta vezes mais do que foi semeado.
24 Jesús pu ajtáhuaꞌaj séej nyúucarij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
24 Jesus contou outra parábola . Ele disse ao povo:
25 ajta matɨꞌɨj néijmiꞌi tyacuꞌtzísimaꞌcaj, sɨ́ɨj pu ajoꞌréꞌnyej tɨ jájchaꞌɨɨreꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ chuéj tyíchaꞌɨj, tɨꞌquij tuꞌpíj huahuástej aꞌɨ́jcɨ tzajtaꞌ ɨ tyeríicuj, ajta jeꞌen jóꞌraa.
25 Certa noite, quando todos estavam dormindo, veio um inimigo, semeou no meio do trigo uma erva ruim, chamada joio, e depois foi embora.
26 ’Aj puꞌij tɨꞌɨj ajnyéj aꞌɨ́jna ɨ tyeríicuj ajta jeꞌen íijmueyaꞌxɨj, aj mu mij jáamuaꞌreeriꞌ tɨ ajta sɨ́ɨj huáviviihuacaꞌ ɨ ímueꞌrij, jiꞌnye capu íijmueyaꞌxɨj aꞌɨ́jna ɨ tuꞌpíj.
26 Quando as plantas cresceram, e se formaram as espigas, o joio apareceu.
27 Matɨꞌɨj mij ɨ maj tyíꞌmuarɨeꞌ ujóꞌjuꞌ mej mij jaatéꞌexaatyeꞌen aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ chuéj tyíchaꞌɨɨj aꞌyaa mu tɨjɨn: “Tavástaraꞌ, nyi pequee aꞌɨ́j huahuástej ɨ ímueꞌrij tɨ jɨ́ꞌreꞌen aꞌájna aꞌ chuéj japua, ¿joꞌnyij jaꞌajnyéj aꞌɨ́jna ɨ tuꞌpíj?”
27 Aí os empregados do dono das terras chegaram e disseram: “Patrão, o senhor semeou sementes boas nas suas terras. De onde será que veio este joio?”
28 Aj puꞌij aꞌɨ́jna ɨ tɨ chuéj tyíchaꞌɨj aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn: “Sɨ́ɨj tɨ nyéjchaꞌɨɨreꞌ pu jaahuástej.” Majta ɨ maj tyíꞌmuarɨeꞌ aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn: “¿Nyi muaꞌráanajchij tyaj ujóꞌjuꞌun tyej tyij jeꞌejcuuxɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ tuꞌpíj?”
28 — “Foi algum inimigo que fez isso!”, respondeu ele.
29 ’Aj puꞌij aꞌyan tyuꞌtanyúj tɨjɨn: “Capu juxɨeꞌveꞌ siaj jaariáꞌcutaj aꞌɨ́jcɨ ɨ tuꞌpíj, jiꞌnye tɨpuaꞌaj seríj jeꞌejcunan aꞌɨ́jcɨ ɨ tuꞌpíj, ajta pu éjcuuxɨsij aꞌɨ́jna ɨ tyeríicuj.
29 — “Não”, respondeu ele, “porque, quando vocês forem tirar o joio, poderão arrancar também o trigo.
30 Cheꞌ aꞌyan eenyeꞌ tɨꞌij néijmiꞌi huahuóseꞌen ꞌasta quee atyojoꞌréꞌnyej nyatɨꞌɨj tyeꞌentyiáꞌsij, aj nu nyij huoꞌtaꞌíjtyeꞌsij ɨ maj tyíꞌmuɨjhuacaa mej mij anaquéej jeꞌejcuuxɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ tuꞌpíj, mataꞌaj jaꞌantyájɨꞌcaꞌxɨꞌɨn mej mij jajsɨ́ɨreꞌen majta jaatyáteeraj, majta jeꞌen juꞌtyátoosij aꞌɨ́jcɨ ɨ tyeríicuj u chiꞌtáj joꞌmaj tyejéꞌyuhuacaa.”
30 Deixem o trigo e o joio crescerem juntos até o tempo da colheita. Então eu direi aos trabalhadores que vão fazer a colheita: ‘Arranquem primeiro o joio e amarrem em feixes para ser queimado. Depois colham o trigo e ponham no meu depósito.’ ”
31 Jesús pu ajtáhuaꞌaj séej nyúucarij huoꞌtéꞌexaa aꞌyaa pu tɨjɨn:
31 Jesus contou outra parábola . Ele disse ao povo:
32 Aꞌɨ́jna ɨ mostáasaj, aꞌyaa pu eenyeꞌ tyájatzeꞌ tɨꞌɨj ɨ tɨ jéetzeꞌ cɨ́leen quee séecan ɨ jatzíj, ajta tɨꞌɨj huahuóseꞌen, jéetzeꞌ pu uhuatɨ́tɨꞌɨj jaꞌmej quee séecan ɨ tuꞌpíj iiyeꞌej tɨ séejreꞌ ɨ cháanacaj japua. Yaa pu uhuatɨ́tɨꞌɨj jaꞌmej tɨꞌɨj cɨyéj, aj mu mij pínaꞌsee aveꞌréꞌnyesij mej mij aꞌáan tyojoꞌtyóoꞌitoꞌrityeꞌen ɨ cɨyáaraꞌ jitze.
32 Ela é a menor de todas as sementes; mas, quando cresce, torna-se a maior de todas as plantas. Ela até chega a ser uma árvore, de modo que os passarinhos vêm e fazem ninhos nos seus ramos.
33 Ajtáhuaꞌaj séej nyúucarij huoꞌtéꞌexaa aꞌyaa pu tɨjɨn:
33 Jesus contou mais esta parábola para o povo:
34 Jesús pu néijmiꞌi aꞌyan tyihuáꞌixaatyaꞌcaꞌaj séej nyúucarij jɨmeꞌ ɨ tyeɨ́tyee, capu tyiꞌtɨ́j huáꞌixaatyaꞌcaꞌaj jaꞌhuooꞌitéerican jɨmeꞌ.
34 Jesus usava parábolas para dizer tudo isso ao povo. Ele não dizia nada a eles sem ser por meio de parábolas.
35 Aꞌyaa pu huarɨ́j tɨꞌij aróoꞌastej jeꞌej tɨ tyuꞌtaxájtacaꞌ aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyíꞌxajtacaꞌaj ɨ Dios jitze maꞌcan tɨ aꞌyan tɨjɨn:
35 Isso aconteceu para se cumprir o que o profeta tinha dito: “Usarei parábolas quando falar com esse povo e explicarei coisas desconhecidas desde a criação do mundo.”
36 Aj puꞌij ɨ Jesús huoꞌtatyóotyeꞌej eerájraa ɨ tyeɨ́tyee jimi, tɨꞌquij chiꞌtáj utyájrupij, aꞌúu mu mij ajtyáxɨɨriacaꞌ ɨ maj jamuán huacɨ́j, matɨꞌɨj mij jaatáhuaviiriꞌ tɨ huoꞌtéꞌexaatyeꞌen jeꞌej tɨ huatóomuaꞌaj aꞌɨ́jna ɨ nyúucarij tɨ jaxaj ɨ tuꞌpíj tɨ quee tyiꞌtɨ́j huɨɨreꞌ tɨ ajnyéj ɨ tasáahua japua.
36 Então Jesus deixou a multidão e voltou para casa. Os discípulos chegaram perto dele e perguntaram: — Conte para nós o que quer dizer a
37 Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
37 Jesus respondeu:
38 ajta aꞌɨ́jna ɨ tasáahua, aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ cháanacaj. Aꞌɨ́jna ɨ ímueꞌrij tɨ jɨ́ꞌreꞌen aꞌɨ́ɨ mu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ maj tyíꞌhuɨɨreꞌ ɨ Dios jimi, ajta aꞌɨ́jna ɨ tuꞌpíj, aꞌɨ́ɨ mu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tyeɨ́tyeristyamuaꞌmeꞌen ɨ tyiyáaruꞌ.
38 O terreno é o mundo. As sementes boas são as pessoas que pertencem ao .
39 Ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ jájchaꞌɨɨreꞌ aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tyiyáaruꞌ. Ajta aꞌájna xɨcáaraꞌ maj jitzán tyíꞌtzaanan, aꞌyaa pu huatóomuaꞌaj aꞌájna xɨcáaraꞌ tɨ jitzán antyipuaꞌrij ɨ cháanacaj, majta ɨ maj tyíꞌtzaanan, aꞌɨ́ɨ mu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ maj tyíꞌhuɨɨreꞌ u tajapuá.
39 O inimigo que semeia o joio é o próprio Diabo. A colheita é o fim dos tempos, e os que fazem a colheita são os anjos.
40 Aꞌyájna matɨꞌɨj ɨ tuꞌpíj tyéꞌejcuuxɨj mej mij jaatyáteeraj, aꞌyaa pu chaꞌtánaꞌaj tyeꞌmej aꞌájna xɨcáaraꞌ tɨ jitzán jóꞌvesij ɨ cháanacaj.
40 Assim como o joio é ajuntado e jogado no fogo, assim também será no fim dos tempos.
41 Nyajta nyáaj ɨ nyaj nyajta tyévij jitze huanɨeꞌhuacaꞌ, nyáaj nu huojoꞌtaꞌítyij ɨ maj tajapuá tyíꞌhuɨɨreꞌ mej mij huáꞌajsɨɨreꞌen aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jeꞌej puaꞌaj huáꞌuurej ɨ tyeɨ́tyee, majta jeꞌej puaꞌaj rɨcɨj.
41 O Filho do Homem mandará os seus anjos, e eles ajuntarão e tirarão do seu Reino todos os que fazem com que os outros pequem e também todos os que praticam o mal.
42 Aꞌáa mu huojóohuaꞌxɨj joꞌtɨj jáꞌtaa, aꞌáa mu mij jéehua juyiinyixɨꞌɨn, majta jéehua huápuɨꞌɨj jajpuéjtzij muáꞌjuꞌun.
42 Depois os anjos jogarão essas pessoas na fornalha de fogo, onde vão chorar e ranger os dentes de desespero.
43 Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj aꞌyan rɨcɨj jeꞌej tɨ ɨ Dios tyáꞌxɨeꞌveꞌ, aꞌyaa mu séeriaꞌaj muáꞌjuꞌun tɨꞌɨj ɨ xɨcáj aꞌájna joꞌtɨj ɨ huaꞌ vástaraꞌ tyejéꞌijtaj. Majta ɨ maj iityanamuáarajmee, micheꞌ tyámuaꞌ tyáanamuaj.
43 Então o povo de Deus brilhará como o sol no Reino do seu Pai. Se vocês têm ouvidos para ouvir, então ouçam.
44 ’Aꞌájna joꞌtɨj ɨ Dios tyejéꞌijtaj, aꞌyaa pu tyíꞌeen tɨꞌɨj ɨ tyiꞌtɨ́j tɨ aviitziꞌ aꞌájna tasáahua japua tɨ ajta jéehua tyáꞌnajchij. Aꞌtɨ́j pu jáatyoj aj puꞌij ajtáhuaꞌaj jaatyáꞌavaatacaꞌ, tɨꞌquij néijmiꞌi tyuꞌtój ɨ tɨ tyíꞌijchaꞌɨj aj puꞌij jáananɨej aꞌɨ́jcɨ ɨ chuéj.
44 — O
45 ’Aꞌyaa pu ajta tyíꞌeen aꞌájna joꞌtɨj ɨ Dios tyejéꞌijtaj tɨꞌɨj aꞌtɨ́j tɨ tyíꞌtoꞌracaa tɨ joꞌchaꞌcan tɨꞌij jáahuoonyij tyiꞌtɨ́j peerla tɨ naa een,
45 — O
46 tɨꞌɨj séej huátyoj tɨ tyáꞌnajchij, aj puꞌij jóꞌraa tɨꞌij néijmiꞌi tyúꞌtoonyij aꞌchu tɨ tyíꞌijchaꞌɨj, taꞌaj ij aꞌɨ́j huánanan ɨ peerla.
46 Quando encontra uma pérola que é mesmo de grande valor, ele vai, vende tudo o que tem e compra a pérola.
47 ’Aꞌyaa pu ajta tyíꞌeen aꞌájna joꞌtɨj ɨ Dios tyejéꞌijtaj, tɨꞌɨj aꞌɨ́jna ɨ tápiꞌnarij ɨ maj hueꞌtyée jɨn viviꞌracaa, matɨꞌɨj jaꞌtyáhuaꞌxɨj a jáataꞌ, aj puꞌij tyoonáxcacan eetajájpuaj ɨ hueꞌtyée.
47 — O
48 Matɨꞌɨj quee cheꞌ úꞌvejrij ɨ tápiꞌnarij tzajtaꞌ, aj mu mij jeꞌtapísij a jáataꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ tápiꞌnarij, matɨꞌɨj mij aꞌáa yoopísij joꞌtɨj joꞌhuáchij, aj mu mij huaꞌsejran, matɨꞌɨj mij huaꞌváɨxɨꞌsij ɨ hueꞌtyée maj jɨ́ꞌreꞌen, majta ɨ maj quee jɨ́ꞌreꞌen, aa mu huóohuaꞌxɨj.
48 E, quando está cheia, os pescadores a arrastam para a praia e sentam para separar os peixes: os que prestam são postos dentro dos cestos, e os que não prestam são jogados fora.
49 ’Aꞌyaa puꞌij ajta tyeꞌmej aꞌájna xɨcáaraꞌ tɨ jitzán néijmiꞌi tyeꞌentyipuáꞌrij íiyan ɨ cháanacaj japua, aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tyíꞌhuɨɨreꞌ u tajapuá aꞌɨ́ɨ mu iiráajuꞌun mej mij huaꞌváꞌjajpuaxɨꞌɨn ɨ tyeɨ́tyee maj jeꞌej puaꞌaj rɨcɨj, majta ɨ maj xáꞌpuɨꞌ rɨcɨj,
49 No fim dos tempos também será assim: os anjos sairão, e separarão as pessoas más das boas,
50 aj mu mij aꞌáa huojoꞌcáhuaꞌxɨj ɨ oornaj tzajtaꞌ aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jeꞌej puaꞌaj rɨcɨj. Aj mu mij juyiinyixɨꞌɨn, majta jéehua jajpuéetzij muáꞌjuꞌun.
50 e jogarão as pessoas más na fornalha de fogo. E ali elas vão chorar e ranger os dentes de desespero.
51 Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
51 Então Jesus perguntou aos discípulos: — Sim! — responderam eles.
52 Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
52 Jesus disse:
53 Tɨꞌɨj Jesús jaꞌantyipuáꞌrij tɨ tyihuáꞌixaatyeꞌ séej nyúucarij jɨmeꞌ, aj puꞌij jóꞌraa,
53 Quando Jesus acabou de contar essas parábolas , saiu dali
54 aꞌáa pu jaꞌráꞌaj joꞌtɨj joꞌvéꞌsej, aj puꞌij huatyóochej tɨ tyihuóꞌmuaꞌtyej huaꞌ tyeyúuj tzajtaꞌ. Majta ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj jáanamuajriꞌ, jeꞌej mu tyoꞌtaséj aꞌyaa mu mij tyúuꞌixaatyaꞌcaꞌaj tɨjɨn:
54 e voltou para a cidade de Nazaré, onde ele tinha morado. Ele ensinava na sinagoga , e os que o ouviam ficavam admirados e perguntavam: — De onde vêm a sabedoria dele e o poder que ele tem para fazer milagres?
55 ¿Nyi quee yójraꞌ puéꞌeen aꞌɨ́jcɨ tɨ tyíꞌsiꞌchacaa, ajta aꞌɨ́ɨn náanajraꞌ ɨ Maríia? ¿Nyiquee aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ huaꞌ ihuáaraꞌ aꞌɨ́ɨjma ɨ Jacobo, ɨ José, ɨ Simón, ajta aꞌɨ́jna ɨ Judas,
55 Por acaso ele não é o filho do carpinteiro? A sua mãe não é Maria? Ele não é irmão de Tiago, José, Simão e Judas?
56 nyi mequee majta yéchej tajamuán, aꞌɨ́ɨmaj ɨ ihuáamuaꞌmuaꞌ ɨ maj úucaa? ¿Joꞌnyij jáꞌmaꞌcan aꞌɨ́jna ɨ muaꞌtzíiriaꞌraꞌ tɨ jitzán séejreꞌ?
56 Todas as suas irmãs não moram aqui? De onde é que ele consegue tudo isso?
57 Aꞌɨ́j mu mij jɨn quee jaxɨeꞌvaꞌcaꞌaj maj jimi tyáꞌantzaahuatyeꞌen. Ajta ɨ Jesús aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
57 Por isso ficaram desiludidos com ele. Mas Jesus disse:
58 Aꞌɨ́j pu jɨn quee jéehua tyuꞌmuárɨej aꞌájna, jiꞌnye aꞌɨ́ɨmaj ɨ tyeɨ́tyee camu jitzán tyáꞌtzaahuatyaꞌcaꞌaj.
58 Jesus não pôde fazer muitos milagres ali porque eles não tinham fé.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.