Marcos 6
Ɨ nyúucarij tɨ jájcua tɨ aꞌɨj́na áꞌxaj ɨ Tavástaraꞌ ɨ Jesús tɨ Cɨríistuꞌ pueꞌeen ajta Salmos (COK) vs AAI
1 Aj puꞌij ɨ Jesús jóꞌraa joꞌtɨj joꞌvéꞌsej, majta jamuán aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jamuán huacɨ́j.
1 Jesu efan nati ihamiy matabir maiye ana bai’ufununayah hitur bairi hina ana bar ana merar hitit.
2 Tɨꞌɨj atyojoꞌréꞌnyej aꞌájna xɨcáaraꞌ ɨ maj jitzán jusoꞌpii, aj puꞌij huatyóochej tɨ tyihuóꞌmuaꞌtyej joꞌmaj jóosɨꞌrii. Jéehua mu tyeɨ́tyee jáanamuajriꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús, aj mu mij jeꞌej tyoꞌtaséj majta jeꞌen aꞌyan tyuúꞌihuoꞌracaꞌaj tɨjɨn:
2 Baiyarir ana veya Kou’ay Baremaim busuruf sabuw i’obaibiyih, naatu sabuw moumurih ana tur hinonowar i hifofofor naatu hio, “Iti orot menamaim kirum so’ob? Naatu not rerekab yait itin ina’inanen fokarih esisinaf?
3 ¿Nyiquee aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ tyíꞌsiꞌchacaa, yójraꞌ ɨ Maríia, majta aꞌɨ́ɨn ihuáamuaꞌmuaꞌ puéꞌeen ɨ Jacobo, ɨ José, ɨ Judas, ajta aꞌɨ́jna ɨ Simón? ¿Nyi mequee aꞌɨ́ɨmaj majta ɨ ihuáamuaꞌmuaꞌ ɨ maj úucaa, tajamuán yéchej?
3 Iti orot i bar wowabayan. Mary natun taitin James, Joseph, Judas naatu Simon, ruburubun baibitar iti’imaim bairit tama’am?” Iti na’atube hio naatu hikwahir.
4 Ajta ɨ Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
4 Naatu Jesu hai tur eowen bar merar afa’amaim dinab orot i tekakakafiy, baise orot taiyuwin ana bar merar, ana sabuw, ana rara men tekakakafiy.
5 Aꞌɨ́j pu jɨn quee ɨ Jesús jéehua tyuꞌmuárɨej aꞌájna, séecan pu aváꞌmuarɨeꞌxɨj ɨ tyeɨ́tyee, ajta tyihuóꞌhuaa.
5 Naatu ana bar meraramaim ina’inan men ta sinaf, sawusawuwih bai’abamo biyah botobonen hiyawas.
6 Ajta jeꞌej puaꞌaj tyóomuaꞌajcaj jiꞌnye camu ɨ tyeɨ́tyee jimi tyáꞌtzaahuatyaꞌcaꞌaj.
6 Sabuw men hibitumatum isan Jesu ifofofor men kafai ta.
7 Aj puꞌij huoꞌtajé aꞌɨ́ɨjma ɨ maj tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuaj aráꞌasej, tɨꞌquij huaꞌréꞌityixɨj tyahuaꞌpuaj maꞌcan, ajta huoꞌtaꞌíj mej mij huoꞌtamuárityeꞌen ɨ tyiyáaruꞌuj ɨ maj huaꞌ tzajtaꞌ séejreꞌ ɨ tyeɨ́tyee.
7 Ana bai’ufununayah nah 12 eafih hina hitit afiy kakafih nunih isan fair itih naatu orot rouru’ab iyafarih hitit.
8 Aꞌyaa pu tyihuoꞌtaꞌíj maj quee tyiꞌtɨ́j aꞌaj ɨ maj jɨn huatyóohuɨɨreꞌen ɨ juyéj jitze, sulu maj aꞌɨ́j manaꞌaj antyichóoj ɨ tyáxuꞌuj. Capu juxɨéꞌvaꞌcaꞌaj maj tyoꞌcaꞌíneꞌej nusu maj túmii antyiꞌáꞌaj.
8 Naatu iuwih, “Remor kwanabubusuruf a tu akisin kwanab, men sawar ta, men rafiy, men hafoy, naatu men kabay ta kwanab naiw a kikiramaim kwanarobere.
9 Aꞌyaa pu tyihuoꞌtaꞌíj maj ajtóocaꞌqueetyaꞌxɨꞌɨn, ajta capu huoꞌtaꞌ maj huaꞌpuácaa tyeꞌentyicáanarij.
9 A baibiyon kwaniyoun, baise biya baibiyon men bairou’abin kwanab.”
10 Aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
10 Naatu iuwih, “Bar merar menatan kwarur imaim kwanama kwanabow nanan a veya nab imaibo nati bar merar kwanihamiy.
11 Ajta tɨpuaꞌaj majáꞌhuaꞌ mequee jamuajaꞌtáꞌcareꞌen siaj utyájrutyej, nusu mequee jáꞌmuanamuajracuj, xɨiꞌrácɨɨnyij siajta jaatácaꞌtzɨj ɨ jucaꞌquéj taꞌaj ij cáaxɨj ɨ chuéj, aꞌyaa mu aꞌɨ́ɨmaj tyáꞌmuaꞌreeren maj ootyáꞌɨtzee ɨ Dios jimi.
11 Naatu efan menamaim a merar men hinay hinabubuwi, o fana men hinanonowar kwana’orarafih kwanana’ufut tafaram kwanihamiy kwanan, nati i hai baimatnuwen!”
12 Matɨꞌɨj mij eeráacɨj aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jamuán huacɨ́j, mej mij huoꞌréꞌixaatyeꞌen ɨ tyeɨ́tyee maj tyáꞌantzaahuatyeꞌen ɨ Dios jimi.
12 Basit hitit hin bowabow kakafihine dogor baikitabiren isan hibinan.
13 Jéehua mu hueꞌráꞌityacaꞌ ɨ tyiyáaruꞌuj maj huaꞌ tzajtaꞌ séjriaꞌcaꞌaj ɨ tyeɨ́tyee, majta jéehua tyihuóꞌhuaa ɨ maj tyíꞌcucuiꞌcaꞌaj aꞌɨ́j mu huaꞌváꞌhuaatyaꞌxɨj ɨ aséityij ɨ huaꞌ muꞌúutzeꞌ.
13 Wagabur moumurih maiyow hinunih hitit naatu sawusawuwih moumurih na’in biyah raiy hirarouw etei hiyawas.
14 Ajta aꞌɨ́jna ɨ tajtúhuan ɨ tɨ aꞌyan ántyapuaj tɨjɨn Herodes, aꞌɨ́ɨ pu tyúꞌmuaꞌreeriꞌ jeꞌej tɨ tyíꞌmuarɨeꞌcaꞌaj Jesús, jiꞌnye puꞌríj néijmiꞌqueꞌ muaꞌreeriꞌhuacaꞌaj. Séecan mu aꞌyan tyíꞌxajtacaꞌaj tɨjɨn:
14 Jesu wabin ra’at aiwob orot Herod nowar, anayabin sabuw afa hio’o Iti i John Baptist morobone misir maiye, imih biyanamaim fair ma ina’inanen ta ta sinaf temamatar.
15 Majta séecan aꞌyan tyíꞌxajtacaꞌaj tɨjɨn:
15 Afa hio, “Iti i Elijah. Afa ibanak hio’o, ‘Iti i marasika dinab orot ta na tit.’”
16 Tɨꞌɨj ɨ Herodes aꞌyan tyúꞌnamuajriꞌ, aꞌyaa pu tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
16 Baise Herod nonowar ana maramaim eo, “John sikan abuburu’um i morobone misir maiye?”
17 Aꞌɨ́ɨ pu ɨ Herodes jaataꞌíjtacaꞌ maj jaꞌnájɨꞌqueꞌen majta jeꞌen jeꞌtyáanaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Juan, ajta ɨ íitɨꞌ tɨ aꞌyan ántyapuaacaꞌaj tɨjɨn Herodías, aꞌɨ́ɨ pu ɨ́ɨraꞌraꞌan puéꞌeenyeꞌej ɨ Felipe tɨ ihuáariaꞌraꞌ puéꞌeenyeꞌej aꞌɨ́jcɨ ɨ Herodes, aꞌɨ́ɨ puꞌij ɨ Herodes jaꞌancuréꞌviꞌtɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ íitaj ɨ Felipe tɨ jatyéviꞌtɨnyaꞌaj.
17 Anayabin Herod taiyuwin iuwih John hifatum hibai hin dibur baremaim hiyaru’uy. Iti sisinaf ana’an i Herod tain Philip aawan bi’awan isan.
18 Aꞌɨ́j pu jɨn ɨ Juan aꞌyan tyaatéꞌexaatyaꞌcaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Herodes tɨjɨn:
18 Anayabin Herod tain aawan bi’aawan isan John gam tur fokarin maiyow eo, “O i ofafar iastu’ub yawas kakafin kusisinaf.”
19 Herodías pu jájchaꞌɨɨriaꞌcaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Juan, aꞌɨ́j pu jɨn jajeꞌcatamuɨꞌcaꞌaj, ajta quee pújooriajvaꞌaj,
19 Imih Herodias yan so’ar kok kwanekwan boro John ta’asabun, baise ef men ta ma boro tasinaf.
20 jiꞌnye Herodes pu jatzɨɨnyaꞌcaꞌaj, aꞌɨ́ɨ pu jamuaꞌreeriacaꞌaj tɨ tyámuaꞌ tyíꞌtyevistacaꞌaj ɨ Juan, ajta quee tyiꞌtɨ́j jɨn áꞌɨtzeeriaꞌcaꞌaj, aꞌɨ́j pu jɨn jachaꞌɨɨcaꞌaj. Tyij ajta quee jeꞌej jájtyooveꞌej jeꞌej tɨ huárɨnyij tɨꞌɨjta janamuajraj, Herodes pu tyámuaꞌ naa tyáꞌnamuajracaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Juan.
20 Baise Herod i John isan birubir anayabin i so’ob John i orot kakafiyin, ana yawas mutufurin imih tatafafar, John binan Herod nonowar ana not i’afiy baise Herod ana kok i John tabinan i tanowar.
21 Tɨꞌɨj tyaꞌráꞌaj aꞌájna xɨcáaraꞌ aꞌnáj tɨ maꞌcan ɨ Herodes, jéehua pu tyeɨ́tyee huatáꞌinyej, matɨꞌɨj manaꞌaj ɨ maj tyíꞌijta, ajta ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj vaꞌcán jɨn tyityetyúuꞌpuꞌ majta ɨ maj jéehua juxɨeꞌveꞌ aꞌáa maj huacháatɨmee a Galileea.
21 Basit veya gewasin ta Herod tutufuw ana veya baiyasisir isan hiyuw bogaigiwas, ana sabuw nukwanukwarih, baiyowayah nukwanukwarih, naatu Galilee wanawanan sabuw gagamih etei e’af ayuwih.
22 Aꞌɨ́jna ɨ yójraꞌ ɨ Herodías, aꞌɨ́ɨ pu utyájrupij u chiꞌtáj tɨꞌij tyuꞌtyéeyeꞌen joꞌmaj tyajáꞌcuaꞌajcaa, jéehua pu jaꞌránajchacaꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Herodes tɨꞌɨj tyuꞌtyéenyej, ajta aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán tyíꞌcuaꞌajcaa, aj puꞌij ɨ tajtúhuan aꞌyan tyaatéꞌexaa ɨ íitaj tɨjɨn:
22 Nati’imaim Herodias natun babitai na run benaben Herod ana nanawan sabuw hiru’ay hima’am etei hiyasisir men kikimin ta.
23 Jéehua pu aꞌyan tyéeꞌixaaj tɨ jaatáꞌsij tyiꞌtɨ́j tɨ jaatáhuaviiraj, ajta quee jeꞌej rɨnyij tɨpuaꞌaj jaatáhuaviij jéꞌtaꞌ joꞌtɨj aꞌɨ́ɨn tyihuajáꞌijtyeꞌ.
23 Naatu babitai isan eobaifaro eo, “Abisa isan inifefeyan au aiwob turin auman boro anit.”
24 Aj puꞌij iirájraa aꞌɨ́jna ɨ íitɨꞌ, tɨꞌɨj ij aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ ɨ junáanaj tɨjɨn:
24 Babitai in hinah ibatiy, “Ayu boro abisa isan anifefeyan?” Hinah iya’afut iu, “John Baptist ukwarin!”
25 Aj puꞌij ajtáhuaꞌaj jiyeꞌtzín utyájrupij ɨ íitɨꞌ joꞌtɨj jeꞌrácatyii ɨ tajtúhuan, tɨꞌquij aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
25 Babitai matan kabiy in aiwob biyan tit ifefeyan eo, “Ayu akokok John Baptist ukwarin tew yan inayai iti boun inab inan initu.”
26 Aj puꞌij ɨ tajtúhuan jéehua huatóoxaamujrityej, ajta arí aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨ aꞌyan rɨnyij meeséeracaj aꞌɨ́ɨmaj ɨ tɨ huoꞌtáꞌinyej, aꞌɨ́j pu jɨn jaꞌráꞌastee ɨ junyúucaa.
26 Aiwob orot yababan gagamin bai, baise men karam sabuw matahamaim babitai isan eo’obaifaro ta’astu’ub.
27 Tɨꞌquij séej ɨ xantáaruꞌ huataꞌítyacaꞌ tɨꞌij jaajéꞌcaj ajta jeꞌen u uyoꞌtaꞌítyej ɨ muꞌúuraꞌ ɨ Juan. Aj puꞌij ɨ xantáaruꞌ ujóꞌmej joꞌtɨj jeꞌtyánamiꞌ ɨ Juan, tɨꞌquij jiꞌijvéjchacaꞌ ɨ muꞌúuraꞌ
27 Mar ta’imonamo tur iyafar sika afu’afuw orot iyun in John dibur baremaim ma’am sikan buru’um.
28 ajta jeꞌen uyaꞌrájtɨɨ ɨ túxaꞌaj jitze. Aꞌɨ́ɨ puꞌij aꞌɨ́j huatɨꞌɨj ɨ yójraꞌ ɨ Herodías; tɨꞌɨj taꞌij aꞌɨ́ɨn ayooɨ́ꞌtyej ɨ junáanaj.
28 Naatu ukwarin tew yan iwan bai na babitai itin imaibo bai in hinah itin.
29 Matɨꞌɨj aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj Juan jamuán huacɨ́ꞌcaꞌaj jáamuaꞌreeriꞌ, aꞌɨ́ɨ mu ajoꞌréꞌnyej mej mij yoꞌchueenyij ɨ muɨꞌchij, majta jeꞌen jaꞌváꞌnaj.
29 John ana bai’ufununayah tur hinonowar ana veya hina biyan hibai hin rahamaim hiyai.
30 Tɨꞌɨj aꞌyan tyuꞌrɨ́j, ɨ maj tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuaj aráꞌasej, aꞌɨ́ɨ mu tyúusɨɨj joꞌtɨj joꞌtyávaacaꞌaj ɨ Jesús, matɨꞌɨj mij néijmiꞌi jaatéꞌexaa jeꞌej maj tyiꞌtɨ́j huáruuj ajta jeꞌej maj tyihuóꞌmuaꞌtyej.
30 Tur Abarayah himatabir hina Jesu biyan hitit mi’itube hibowabow naatu sabuw hibi’obaiyih ana tur hi’owen.
31 Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
31 Naatu Jesu iuwih eo, “Tarabon tan efan sira’utubinamaim mar kafai taniyarir. Anayabin sabuw moumurih Jesu isan hirun hititit, ana bai’ufununayah bay men karam boro hitaa.
32 Ajta ɨ Jesús majta ɨ maj jamuán huacɨ́j aꞌɨ́ɨ mu joꞌcɨ́j ɨ báarcuj jitze, matɨꞌɨj mij aꞌáa jaꞌráꞌaj joꞌtɨj quee jaꞌ aꞌtɨ́j.
32 Imih akisihimo wa afe’en hisra’at hin efan ana sira’utubinamaim hitit.
33 Majta mueꞌtɨ́j mu huoꞌséj matɨꞌɨj joꞌcɨ́j, majta jeꞌen huoꞌmuájtyacaꞌ, aꞌɨ́j mu jɨn juɨꞌɨcán ajoꞌréꞌnyaxɨj joꞌtɨj naꞌaj maj huacháatɨmee, aꞌɨ́ɨ mu mij anaquéej aꞌáa jaꞌráꞌaj joꞌmaj jaꞌraꞌíixajcheꞌ.
33 Baise hinan sabuw moumurih na’in hi’itih hi’inanih, naatu hai bar hai merar hihamiyen aunah hi’iyon hina hima isan hikakaif na run,
34 Tɨꞌɨj ɨ Jesús eetáraj ɨ báarcuj jitze, jéehua pu ɨ tyeɨ́tyee huaséj, tɨꞌɨj ij huatóoxaamujri, jiꞌnye aꞌyaa mu huaséꞌrihuaꞌaj matɨꞌɨj cányaꞌxɨɨ tɨquee aꞌtɨ́j huáꞌsɨɨriaꞌcaꞌaj, aj puꞌij huatyóochej tɨ jéehua tyihuóꞌmuaꞌtyej.
34 wa’ane bisure auman sabuw kou’ay gagamin hima’am itih iyababan, anayabin iti sabuw i sheep na’atube aurih nabatanenayan en, naatu busuruf sawar moumurih na’in i’obaibiyih.
35 Tɨꞌɨj huatyéchumuaꞌriacaꞌ, aꞌɨ́ɨ mu ɨ maj jamuán huacɨ́j ajeꞌréꞌnyej matɨꞌɨj mij aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
35 Veya ra’iy birabirab auman, ana bai’ufununayah hina biyan hitit hio, “Iti efan i yok na’in naatu veya i sawar,
36 Huaꞌréꞌityixɨꞌ mu tyeɨ́tyee, mej mij joꞌcɨ́xɨꞌɨn joꞌmaj joꞌcháatɨmee ajta mej mij tyiꞌtɨ́j huánanan ɨ maj jáacuaꞌnyij.
36 sabuw kwiyafarih ten bar merar afa iti yubinamaim naatu masaw baremaim bay hinatobon hinaa.”
37 Ajta ɨ Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
37 Baise Jesu iyafutih eo, “Kwa a efanamaim abisa ema’am i kwaitih te’aan.” Naatu hiya’afut hio, “Bay nati na’atube i boro sumar etei eight orot ta’imon ana baiyan ana fofonin tanatobon sabuw tanituwih.”
38 Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
38 Jesu ibatiyih, “Kwa rafiy fafar bai’ab isa tema’am? Kwan kwa’itin.” Hin hiso’ob hina ana tur hi’owen rafiy fafar etei five naatu siy rou’ab.
39 Aj puꞌij huoꞌtaꞌíjtacaꞌ maj ooráꞌsej ɨ tyeɨ́tyee metyamueꞌtɨjmaꞌaj aꞌájna ɨ joꞌtɨj joꞌtuꞌpij,
39 Imaibo Jesu eo, “Sabuw kwa’uwih matan, matan fotan gewasin yan timarir.”
40 aꞌyaa mu mij tyityoꞌráꞌsacaꞌ, séecan anxɨtyej mu araꞌástɨmaꞌaj, majta séecan huáꞌpuatyej japuan tamuáamuataꞌ mu araꞌástɨmaꞌaj.
40 Naatu sabuw hi’uwih matan, matan fotan gewasin yan himarir, afa 100 na’atube afa 50 na’atube.
41 Aꞌɨ́ɨ puꞌij Jesús jaꞌancuráɨꞌpuj ɨ páan tɨ anxɨ́vij ajta ɨ hueꞌtyée ɨ maj huaꞌpuaj, jútyeꞌ puꞌij joꞌnyéerij tɨꞌquij tyaatatyójtziꞌrej ɨ Dios, ajta jeꞌen jaꞌantyítaaraxɨj ɨ páan, tɨꞌquij huoꞌráɨꞌpuꞌuj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́j mej mij aꞌɨ́ɨmaj huoꞌráaɨꞌpuꞌtyeꞌen ɨ tyeɨ́tyee. Aꞌɨ́j pu ajta huoꞌráɨꞌɨj ɨ hueꞌtyée.
41 Jesu rafiy five naatu siy rou’ab auman bow au mar nuw ra’at God ana merar yi imseseben ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih.
42 Néijmiꞌi mu tyúꞌcuaa ɨ tyeɨ́tyee, majta tyámuaꞌ naa tyityaatajúꞌxaj,
42 Sabuw etei nati bay hi’aa hai fofonin bai.
43 aj mu mij aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jamuán huacɨ́j jaariáꞌsɨɨ ɨ páan tɨ aváꞌɨtzee majta ɨ hueꞌtyée, tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuaj sicɨɨ mu mij tyaꞌváꞌjɨstej.
43 Ana bai’ufununayah rafiy rebarebah, naatu siy turih sabuw hi’aa hibow sakasak etei 12 hiwan foten.
44 Majta ɨ tyétyacaa ɨ maj tyúꞌcuaa, aꞌyaa mu aráꞌaxcaa aꞌchu anxɨ́ víꞌraꞌaj.
44 Oro’orot bay hi’aa i etei 5,000.
45 Tɨꞌɨj aꞌyan tyuꞌrɨ́j, Jesús pu huoꞌtaꞌíj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́j maj atyácɨɨnyej ɨ báarcuj jitze mej mij aꞌɨ́ɨmaj anaquéej antácɨɨnyej után jitze pujmuaꞌ, a tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Betsaida, ajta ɨ Jesús aꞌáa pu ajoꞌtyáꞌɨtzee tɨꞌij huaꞌréꞌityixɨꞌɨn ɨ tyeɨ́tyee.
45 Mar ta’imonamo Jesu ana bai’ufununayah iuwih wa hisra’at au Bethsaida wan iyafarih hirabon naatu i baise ma sabuw itubabarih hai ubar hin.
46 Tɨꞌɨj huaꞌreꞌítyixɨꞌɨj, aj puꞌij ɨ jɨríj jitze antyíraa tɨꞌij huatyényuunyij ɨ Dios jimi.
46 Sabuw itubarih hinan ufunamaim yoyobanamih yen in oyaw wan tit.
47 Tɨꞌɨj huaréꞌchuixariacaꞌ, aꞌáa mu meríj jéꞌtaꞌ joojúꞌcaꞌaj ɨ jájtyij japua ɨ báarcuj jitze muaꞌráatyaꞌaj. Ajta ɨ Jesús pu jusɨ́ɨj ajoꞌtácatyii ɨ jɨríj japua,
47 Birabirab auman wa re in kuyowen naatu Jesu akisinamo i me yanamaim ma.
48 aj puꞌij huoꞌséj tɨ huaꞌtyesiꞌhuarityaꞌcaꞌaj ɨ maj huajuꞌcaj ɨ jájtyij japua, jiꞌnye a pu jaꞌvaꞌaacacaꞌaj. Tɨꞌɨj tapuáꞌrisimaꞌcaj, Jesús pu ajeꞌréꞌnyej aꞌájna joꞌmaj joojúꞌcaꞌaj ɨ báarcuj jitze, aꞌáa pu jaꞌváꞌmaꞌcaꞌaj ɨ jájtyij japua, puꞌríj tɨn huaꞌnájeꞌyityeꞌsimaꞌaj.
48 Ana bai’ufununayah i’itih i hiboy hibi’akir, anayabin yourabad nahine bababin, mar tot auman Jesu tit riy yan bat remor in biyah tit tanatabirihimih.
49 Matɨꞌɨj aꞌɨ́ɨmaj jaaséj tɨ jájtyij japua ajaꞌváꞌmaꞌcaꞌaj, aꞌyaa mu tyuꞌmuáꞌaj tɨ nyájcan pueꞌéenyeꞌej, aj mu mij huatyejíihuajra,
49 Baise hinuw harew yan bat remor nan hi’itin ana veya wagabur mowan ta hirouw hitar koukuw.
50 jiꞌnye néijmiꞌi mu jaaséej majta tyámuaꞌ tyuꞌtátzɨɨn. Aj puꞌij ɨ Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
50 Anayabin Jesu iti na’atube sinaf hi’itin i hibir men kikimin ta, baise Jesu matan kabiy iuwih eo, “Ya hinakwat! Men kwanabirumih! Ayu anan.”
51 Tɨꞌɨj atyájraa ɨ báarcuj jitze, aj puꞌij huatyápuaꞌriacaꞌ ɨ tɨ huáꞌaacacaꞌaj, aj mu mij jeꞌej tyoꞌtaséj,
51 Naatu wa afe’en yen nuwarob eafuw ana bai’ufununayah hifofofor men kafaita.
52 jiꞌnye capu jeꞌej huáꞌmiteerastyaꞌcaꞌaj jeꞌej tɨ huarɨ́j tɨꞌij jaatámuiꞌrej ɨ páan, jiꞌnye jujɨ́ɨmuaꞌaj mu tyóonaamuaj ɨ jutzájtaꞌ.
52 Anayabin rafiy bimasib ana kirikirifot men hiso’ob, baise dogorohine i fokar.
53 Matɨꞌɨj antacɨ́j ɨ jájtyij japua, aꞌáa mu mij jaꞌráꞌaj a tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Genesaret, aꞌáa mu yeꞌriáꞌtapej ɨ báarcuj joꞌtɨj jaꞌvaꞌástɨmee ɨ jájtyij.
53 Naatu harew hirabon tafaram Genesaret imaim hirun hai wa hirouw,
54 Matɨꞌɨj eetacɨ́j ɨ báarcuj jitze, jiyeꞌtzín mu ɨ tyeɨ́tyee jaamuaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús.
54 wa’ane hitit hirara’iy ana veya sabuw Jesu hi’itin hi’inan.
55 Aꞌɨ́j mu jɨn jiyeꞌtzín ootyáhuaachacaꞌ mej mij huaꞌriaꞌtɨxɨj ɨ utáatzij japua ɨ maj tyíꞌcucuiꞌ aꞌájna joꞌtɨj joꞌtyávaacaꞌaj ɨ Jesús.
55 Naatu nati tafaram wanawanan sabuw himatkabikabiy hinunuw sawusawuwih emo’em hiwan hi’abar Jesu ana tur hinonowar imaim hi’abar hin.
56 Ajta joꞌtɨj naꞌaj tɨ joꞌréꞌnyinyiicaꞌaj, tɨ chájtaꞌnajmee tɨ cɨ́leꞌen naꞌríij tɨ viváajmaꞌaj, aꞌáa mu huojoꞌráatzajyiꞌcaa ɨ cáayej jitze, aj mu mij jahuaviiracaꞌaj tɨ huoꞌtáꞌan maj jaꞌajtamuárɨeꞌen ɨ máancajraꞌan jitze, ajta néijmiꞌi ɨ maj jaꞌajtamuárɨeꞌxɨj aꞌɨ́ɨ mu huarúj.
56 Bar merar kikimin o gagamin, naatu masaw bar imaim inan ana tur hinonowar, sawusawuwih hibow hitit ahar efanamaim hiya hifefeyan hai kok i mi’itube ana waifuw yomaninawat hitabutubun. Naatu sabuw etei Jesu hibubutubun iyawasih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.