Marcos 12
Ɨ nyúucarij tɨ jájcua tɨ aꞌɨj́na áꞌxaj ɨ Tavástaraꞌ ɨ Jesús tɨ Cɨríistuꞌ pueꞌeen ajta Salmos (COK) vs VC
1 Aj puꞌij ɨ Jesús huatyóochej tɨ tyihuóꞌixaatyeꞌen séej jɨmeꞌ ɨ nyúucarij. Aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
1 E começou a falar-lhes em parábolas. Um homem plantou uma vinha, cercou-a com uma sebe, cavou nela um lagar, edificou uma torre, arrendou-a a vinhateiros e ausentou-se daquela terra.
2 Tɨꞌɨj tyaꞌráꞌaj aꞌnáj maj jajuꞌracaa ɨ úuvaj, séej pu huataꞌítyacaꞌ tɨ jimi tyíꞌhuɨɨreꞌ tɨꞌij huoꞌtáhuaviij aꞌchu tɨ jacɨꞌpuaj aꞌɨ́jcɨ ɨ aꞌtɨ́j.
2 A seu tempo enviou aos vinhateiros um servo, para receber deles uma parte do produto da vinha.
3 Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tyíꞌmuɨjhuacaa aꞌɨ́ɨ mu jaatyéeviꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ huataꞌíjtyiꞌrej, majta jaatyáavaxɨj aꞌyaa muꞌuj tyaataꞌítyacaꞌ camu tyiꞌtɨ́j jaatáꞌ.
3 Ora, eles prenderam-no, feriram-no e reenviaram-no de mãos vazias.
4 Aj puꞌij ɨ tɨ jachuéj ajtáhuaꞌaj séej huataꞌítyacaꞌ, majta mu aꞌɨ́jcɨ huatyátoꞌsij tyetyéj jɨmeꞌ matɨꞌɨj mij tyaapuéj ɨ muꞌúuraꞌ jitze, majta jajtyáꞌxɨj.
4 Enviou-lhes de novo outro servo; também este feriram na cabeça e o cobriram de afrontas.
5 Ajtáhuaꞌaj pu séej huataꞌítyacaꞌ, aꞌɨ́j mu mij huajéꞌcaj. Aj puꞌij ajtáhuaꞌaj séecan huataꞌítyacaꞌ, aꞌɨ́ɨjma mu majta huatyáavaxɨj, majta séecan huácuij.
5 O senhor enviou-lhes ainda um terceiro, mas o mataram. E enviou outros mais, dos quais feriram uns e mataram outros.
6 Óocheꞌ pu sɨ́ɨj áꞌɨtzeeriaꞌcaꞌaj, yójraꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ aꞌtɨ́j, jéehua pu jaxɨeꞌvaꞌcaꞌaj aꞌɨ́jcɨ. Aꞌɨ́j puꞌij huataꞌítyacaꞌ aꞌyan tyiꞌmuaꞌastɨ́j tɨjɨn: “Maꞌantzaahuatyeꞌsij aꞌíjcɨ ɨ nyiyóoj.”
6 Restava-lhe ainda seu filho único, a quem muito amava. Enviou-o também por último a ir ter com eles, dizendo: Terão respeito a meu filho!...
7 Majta ɨ maj tyíꞌmuɨjhuacaa aꞌyaa mu tyiꞌhuóoꞌixaaj tɨjɨn: “Aꞌmúu pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ néijmiꞌi tyáꞌcɨꞌtyij, tyicheꞌ jaajéꞌcaj, taꞌaj néijmiꞌi tyitáacɨꞌtyij.”
7 Os vinhateiros, porém, disseram uns aos outros: Este é o herdeiro! Vinde, matemo-lo e será nossa a herança!
8 Aj mu mij jaatyéeviꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ yójraꞌ, majta jaajéꞌcaj, matɨꞌɨj mij jiꞌrájrɨe.
8 Agarrando-o, mataram-no e lançaram-no fora da vinha.
9 —¿Jiꞌnye tyajamuáꞌmiteerasteꞌ muaꞌajmaj, jiꞌnye rɨnyij aꞌɨ́jna ɨ tɨ jaꞌaꞌrij ɨ chuéj ajta ɨ úuvaj? Aꞌɨ́ɨ pu ajaꞌvaꞌmaꞌaj jaꞌmej tɨꞌquij huáꞌcuiꞌnyij ɨ mej tyíꞌmuɨjhuacaa, ajta jeꞌen séecan huatapuéjveꞌsij ɨ chuéj ajta ɨ úuvaj.
9 Que fará, pois, o senhor da vinha? Virá e exterminará os vinhateiros e dará a vinha a outro.
10 ¿Nyi sequée aꞌnáj joꞌjíjvej ɨ yuꞌxarij jitze aꞌɨ́jcɨ ɨ nyúucarij? Aꞌyaa pu tyáꞌxaj tɨjɨn:
10 Nunca lestes estas palavras da Escritura: A pedra que os construtores rejeitaram veio a tornar-se pedra angular.
11 Aꞌyaa pu jáaruuj ɨ tavástaraꞌ,
11 Isto é obra do Senhor, e ela é admirável aos nossos olhos {Sal 117,22s}?
12 Aj mu mij tyuꞌtatyésej maj jaatyéeviꞌ ɨ Jesús, jiꞌnye aꞌyaa mu tyáꞌmuaꞌreeriacaꞌaj tɨ aꞌɨ́ɨjma huataxájtacaꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ nyúucarij jɨmeꞌ. Majta huáꞌtzɨɨnyaꞌcaꞌaj ɨ tyeɨ́tyee, aꞌɨ́j mu jɨn jaatátoj, matɨꞌɨj mij joꞌcɨ́j.
12 Procuravam prendê-lo, mas temiam o povo; porque tinham entendido que a respeito deles dissera esta parábola. E deixando-o, retiraram-se.
13 Matɨꞌɨj mij séecan huataꞌítyacaꞌ ɨ Jesús jimi fariseos mu puéꞌeenyeꞌej majta séecan ɨ maj Herodes jitze ajtyámaꞌcan, mej mij tyiꞌtɨ́j jaatéꞌexaatyeꞌen ɨ maj jɨn jitzán tyoꞌojpuáꞌrityeꞌen.
13 Enviaram-lhe alguns fariseus e herodianos, para que o apanhassem em alguma palavra.
14 Aꞌɨ́ɨ mu mij jóꞌjuꞌ matɨꞌɨj mij aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
14 Aproximaram-se dele e disseram-lhe: Mestre, sabemos que és sincero e que não lisonjeias a ninguém; porque não olhas para as aparências dos homens, mas ensinas o caminho de Deus segundo a verdade. É permitido que se pague o imposto a César ou não? Devemos ou não pagá-lo?
15 Ajta ɨ Jesús pu jamuaꞌreeriacaꞌaj maj quee huatoojéꞌyacan jɨn tyéꞌihuoꞌracaꞌaj, aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
15 Conhecendo-lhes a hipocrisia, respondeu-lhes Jesus: Por que me quereis armar um laço? Mostrai-me um denário.
16 Matɨꞌɨj mij ayaꞌváɨꞌtyej, aj puꞌij ɨ Jesús aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
16 Apresentaram-lho. E ele perguntou-lhes: De quem é esta imagem e a inscrição? De César, responderam-lhe.
17 Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
17 Jesus então lhes replicou. Dai, pois, a César o que é de César e a Deus o que é de Deus. E admiravam-se dele.
18 Aj mu mij séecan ɨ saduceos ajeꞌréꞌnyej ɨ Jesús jimi. Aꞌɨ́ɨ mu aꞌyan tyíꞌxaj maj quee cheꞌ huatájuuritaj ɨ maj meríj huácuij, aꞌyaa mu mij tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
18 Ora, vieram ter com ele os saduceus, que afirmam não haver ressurreição, e perguntaram-lhe:
19 —Maeestro, aꞌyaa pu tyoꞌyúꞌxacaꞌ ɨ Moisés tɨjɨn tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j nyeɨɨchej, ajta jeꞌen quee eexúj tyiyóomuaꞌcaj tɨꞌɨj huámuɨꞌnyij, juxɨeꞌveꞌ tɨ ɨ ihuáariaꞌraꞌ jaꞌancuréꞌviꞌtɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ jatyéviꞌtɨnyaꞌaj ɨ tɨ huamuɨ́ꞌ, taꞌaj ij aꞌɨ́ɨn tyiyóomuaꞌaj jáꞌraꞌnyij aꞌɨ́jcɨ jitze maꞌcan ɨ tɨ huamuɨ́ꞌ.
19 Mestre, Moisés prescreveu-nos: Se morrer o irmão de alguém, e deixar mulher sem filhos, seu irmão despo-se a viúva e suscite posteridade a seu irmão.
20 Aꞌyaa pu tyuꞌrɨ́j, muaꞌráahuaꞌpuaj ɨ maj juꞌihuaamuaꞌcaꞌaj, tɨꞌquij ɨ huaꞌ jaatzíꞌ huatyényeɨɨchacaꞌ, capu eexúj tyiyóomuaꞌcaj tɨꞌɨj huamuɨ́ꞌ.
20 Ora, havia sete irmãos; o primeiro casou e morreu sem deixar descendência.
21 Tɨꞌquij ɨ tɨ jeꞌtyáaꞌsej jaꞌancuréꞌviꞌtɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ jatyéviꞌtɨnyaꞌaj aꞌɨ́jna ɨ tɨ huamuɨ́ꞌ, aꞌɨ́ɨ puꞌij ajta huamuɨ́ꞌ quee jitzán tyiyóomuaꞌaj. Aꞌyaa pu chaꞌtánaꞌaj tyáaruj ɨ sɨ́ɨj ɨ tɨ jeꞌtyáaꞌsej,
21 Então o segundo desposou a viúva, e morreu sem deixar posteridade. Do mesmo modo o terceiro.
22 ajta néijmiꞌcaa aꞌyan tyúꞌruuj ɨ maj aráahuaꞌpuaj aráꞌaxcaa ɨ maj juꞌihuáamuaꞌ, capu sɨ́ɨj jitzán tyiyóomuaꞌaj taꞌraa. Ajta jeꞌen aꞌɨ́ɨn huamuɨ́ꞌ ɨ íitɨꞌ.
22 E assim tomaram-na os sete, e não deixaram filhos. Por último, morreu também a mulher.
23 Arí aꞌájna, matɨꞌɨj eetácɨɨnye joꞌmaj jaꞌváꞌnamiꞌ ɨ maj huácuij, majta jeꞌen majtáhuaꞌaj júurij muáꞌraꞌnyij, ¿aꞌtanyíj cɨ́naꞌraꞌan puéꞌeenyeꞌej jaꞌmej aꞌájna ɨ xɨcáaraꞌ jitze, tɨpuaꞌaj néijmiꞌi ɨ maj aráahuaꞌpuaj meetyéviꞌtɨnyaꞌaj?
23 Na ressurreição, a quem destes pertencerá a mulher? Pois os sete a tiveram por mulher.
24 Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
24 Jesus respondeu-lhes: Errais, não compreendendo as Escrituras nem o poder de Deus.
25 Matɨꞌɨj huatájuurej ɨ maj huácuij, camu cheꞌ nyejnyeɨꞌchen, camu majta ɨ úucaa huɨɨchaj, jiꞌnye aꞌyaa mu éenyeꞌej muáꞌjuꞌun matɨꞌɨj een ɨ maj tyíꞌhuɨɨreꞌ u tajapuá.
25 Na ressurreição dos mortos, os homens não tomarão mulheres, nem as mulheres, maridos, mas serão como os anjos nos céus.
26 Ajta aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ maj huatájuuritaj ɨ maj meríj huácuij, ¿nyi sequée aꞌnáj joꞌjíjvej ɨ yuꞌxarij Moisés tɨ joꞌyúꞌxacaꞌ jeꞌej tɨ tyáꞌxaj ɨ nyúucarij tɨ ɨ Moisés tuꞌpíj huaséj ɨ tɨ vivéejmee tɨꞌɨj tyátaasimaꞌaj? Aꞌɨ́j pu jitze ɨ Dios aꞌyan tyaatéꞌexaa aꞌɨ́jcɨ ɨ Moisés tɨjɨn: “Nyáaj nu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ huaꞌ Dios, aꞌɨ́jna ɨ Abraham, ajta ɨ Isaac nyajta aꞌɨ́jcɨ ɨ Jacob”.
26 Mas quanto à ressurreição dos mortos, não lestes no livro de Moisés como Deus lhe falou da sarça, dizendo: Eu sou o Deus de Abraão, o Deus de Isaac e o Deus de Jacó {Êx 3, 6}?
27 Aꞌɨ́j pu jɨn, capu huaꞌ Dios puéꞌeen aꞌɨ́ɨjma ɨ maj meríj huácuij, sulu aꞌɨ́ɨjma pu Dios ɨ maj júurij. Aꞌɨ́j xu jɨn muaꞌaj jeꞌej puaꞌaj tyityojoꞌvátzɨj.
27 Ele não é Deus de mortos, senão de vivos. Portanto, estais muito errados.
28 Matɨꞌɨj jáanamuajriꞌ tɨ ɨ Jesús tyámuaꞌ naa tyihuoꞌtéꞌexaaj, sɨ́ɨj tɨ huaꞌ jitze ajtyámaꞌcan ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze ɨ maj jɨn tyíꞌijta, aꞌɨ́ɨ pu huóꞌnamuajriꞌ jeꞌej maj tyúuꞌixaatyaꞌcaꞌaj, aꞌɨ́ɨ pu ajtyáxɨɨriacaꞌ jimi tɨꞌquij aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
28 Achegou-se dele um dos escribas que os ouvira discutir e, vendo que lhes respondera bem, indagou dele: Qual é o primeiro de todos os mandamentos?
29 Jesús pu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
29 Jesus respondeu-lhe: O primeiro de todos os mandamentos é este: Ouve, Israel, o Senhor nosso Deus é o único Senhor;
30 Aꞌyaa pu tyúuxɨeꞌveꞌ paj jaaxɨéꞌveꞌen ɨ Dios néijmiꞌi jɨmeꞌ aꞌxɨéjnyuꞌcaa, pajta néijmiꞌi a júuricamej jɨmeꞌ, pajta ɨ paj jɨn maꞌúumuaꞌrej, ajta patɨꞌɨj panaꞌaj tyoꞌhuájcaꞌnyej.”
30 amarás ao Senhor teu Deus de todo o teu coração, de toda a tua alma, de todo o teu espírito e de todas as tuas forças.
31 Ajtáhuaꞌaj pu sɨ́ɨj ɨ nyúucarij tɨ jeꞌtyáaꞌsej, tɨ aꞌyan yee: “Pataꞌaj aꞌyan chaꞌtaj panaꞌaj tyámuaꞌ tyéejchaꞌɨɨj ɨ axaꞌaj tyévij, aꞌyájna patɨꞌɨj asɨ́ɨj tyiꞌtyíaꞌchaꞌɨj.” Capu sɨ́ɨj ajtáhuaꞌaj ɨ nyúucarij séejreꞌ tɨ jéetzeꞌ juxɨeꞌveꞌ quee aꞌíjna ɨ nyúucarij tɨ huaꞌpuaj.
31 Eis aqui o segundo: Amarás o teu próximo como a ti mesmo. Outro mandamento maior do que estes não existe.
32 Aj puꞌij aꞌyan tyaatéꞌexaa aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze tɨjɨn:
32 Disse-lhe o escriba: Perfeitamente, Mestre, disseste bem que Deus é um só e que não há outro além dele.
33 Ajta maj jaaxɨéꞌveꞌen ɨ Dios néijmiꞌi jɨmeꞌ ɨ juxɨéjnyuꞌcaa, ajta néijmiꞌi jɨmeꞌ ɨ maj jɨn maꞌumuámuaꞌreꞌ ajta aꞌchu tɨ sɨ́ɨj uhuájcaꞌnyej, ajta ɨ tyaj huoꞌxɨéꞌveꞌen ɨ taxaꞌaj tyeɨ́tyee tyatɨꞌɨj tajɨ́ɨmuaꞌaj tyíꞌtaxɨeꞌveꞌ, jéetzeꞌ pu tyíꞌhuɨɨreꞌ ɨ Dios jimi quee tɨpuaꞌaj néijmiꞌi tyetyuꞌtámuꞌvejrita aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ maj huáꞌcuiꞌcaa naꞌríij néijmiꞌi jɨmeꞌ joꞌmaj huajaꞌtɨeꞌracaa ɨ yaꞌmuáatyee.
33 E amá-lo de todo o coração, de todo o pensamento, de toda a alma e de todas as forças, e amar o próximo como a si mesmo, excede a todos os holocaustos e sacrifícios.
34 Tɨꞌɨj ɨ Jesús jáamuaꞌreeriꞌ jeꞌej tɨ tyuꞌtaxájtacaꞌ aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyihuáꞌmuaꞌtyej, ajta tyámuaꞌ tyuꞌtaxájtacaꞌ amitéeriaꞌcan jɨmeꞌ, aꞌyaa pu tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
34 Vendo Jesus que ele falara sabiamente, disse-lhe: Não estás longe do Reino de Deus. E já ninguém ousava fazer-lhe perguntas.
35 Jesús pu tyihuáꞌmuaꞌtyajcaꞌaj ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, aj puꞌij aꞌyan tyuꞌtaꞌíhuoj tɨjɨn:
35 Continuava Jesus a ensinar no templo e propôs esta questão: Como dizem os escribas que Cristo é o filho de Davi?
36 Ajta aꞌɨ́jna júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios, aꞌɨ́ɨ pu caꞌnyíjraꞌaj jaatáꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ David tɨꞌɨj aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
36 Pois o mesmo Davi diz, inspirado pelo Espírito Santo: Disse o Senhor a meu Senhor: senta-te à minha direita, até que eu ponha os teus inimigos sob os teus pés {Sal 109,1}.
37 ¿Jiꞌnye tyíɨꞌrij tɨ ɨ Cɨríistuꞌ aꞌɨ́j jitze eeramaꞌcáantaj ɨ David, tɨpuaꞌaj ɨ David aꞌyan ajta jatamuáꞌmuatyaꞌan ɨ Cɨríistuꞌ tɨjɨn “Nyavástaraꞌ”?
37 Ora, se o próprio Davi o chama Senhor, como então é ele seu filho? E a grande multidão ouvia-o com satisfação.
38 Aꞌyaa pu ɨ Jesús tyihuáꞌmuaꞌtyajcaꞌaj tɨjɨn:
38 Ele lhes dizia em sua doutrina: Guardai-vos dos escribas que gostam de andar com roupas compridas, de ser cumprimentados nas praças públicas
39 Aꞌɨ́ɨ mu jahuoo joꞌmaj jaꞌrarasej ɨ maj vaꞌcán jɨn tyityatatyíj, naꞌríij tɨpuaꞌaj metyíꞌyeꞌestyaj ajaꞌhuaꞌ chiꞌtáj, aꞌɨ́ɨ mu jahuoonyij joꞌtɨj joꞌojcaj ɨ tɨ tyihuáꞌcueꞌtyej mej mij tyúꞌcuaꞌnyij ɨ méesaj japua véjriꞌ aꞌɨ́jcɨ jimi,
39 e de sentar-se nas primeiras cadeiras nas sinagogas e nos primeiros lugares nos banquetes.
40 aꞌɨ́ɨ mu majta tyihuáꞌariꞌracaa néijmiꞌi aꞌchu maj caa tyiꞌtɨ́j tyíꞌijchaꞌɨj ɨ maj antyúujɨɨmuaꞌastariacaꞌ ɨ ucaríjsee, ajta mej mij quee jeꞌej huojoꞌsejra aꞌɨ́ɨ mu áꞌtɨjtɨꞌ metyenyúusimaꞌaj ɨ Dios jimi. Aꞌɨ́ɨ mu mij jéetzeꞌ jajpuéetzij muáꞌjuꞌun.
40 Eles devoram os bens das viúvas e dão aparência de longas orações. Estes terão um juízo mais rigoroso.
41 Ajtáhuaꞌaj pu Jesús aꞌúun joꞌtyávaacaꞌaj u tyeyúuj tzajtaꞌ aꞌájna véjriꞌ joꞌmaj tyajáꞌmuꞌvejritacaa, aꞌɨ́ɨjma pu séjracaꞌaj ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj túmii muꞌvejritacaꞌaj. Mueꞌtɨ́j mu ɨ chíjtyaanyiꞌ jéehua ɨ túmii jucáhuaꞌnaa.
41 Jesus sentou-se defronte do cofre de esmola e observava como o povo deitava dinheiro nele; muitos ricos depositavam grandes quantias.
42 Aj puꞌij íitɨꞌ ajeꞌréꞌnyej tɨ jusɨ́ɨjtacaꞌaj, tɨꞌquij aꞌɨ́ɨn huaꞌpuácaa ucáahuaꞌxɨj ɨ túmii tɨ quee aꞌchu aráꞌasej.
42 Chegando uma pobre viúva, lançou duas pequenas moedas, no valor de apenas um quadrante.
43 Aj puꞌij ɨ Jesús huoꞌtajé aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́j, tɨꞌquij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
43 E ele chamou os seus discípulos e disse-lhes: Em verdade vos digo: esta pobre viúva deitou mais do que todos os que lançaram no cofre,
44 jiꞌnye néijmiꞌi mu aꞌɨ́j tyuꞌtáꞌ ɨ túmii tɨ huaꞌváꞌɨtziꞌtyee, ajta aꞌmújna mu íitɨꞌ, mu tɨquee jeꞌej tyéejviicueꞌ, néijmiꞌi pu ucáahuaꞌxɨj aꞌchu tɨ tyíꞌtoovaꞌaj.
44 porque todos deitaram do que tinham em abundância; esta, porém, pôs, da sua indigência, tudo o que tinha para o seu sustento.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.