Marcos 12

Ɨ nyúucarij tɨ jájcua tɨ aꞌɨj́na áꞌxaj ɨ Tavástaraꞌ ɨ Jesús tɨ Cɨríistuꞌ pueꞌeen ajta Salmos (COK) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Aj puꞌij ɨ Jesús huatyóochej tɨ tyihuóꞌixaatyeꞌen séej jɨmeꞌ ɨ nyúucarij. Aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
1 Depois Jesus começou a falar-lhes por parábola:
2 Tɨꞌɨj tyaꞌráꞌaj aꞌnáj maj jajuꞌracaa ɨ úuvaj, séej pu huataꞌítyacaꞌ tɨ jimi tyíꞌhuɨɨreꞌ tɨꞌij huoꞌtáhuaviij aꞌchu tɨ jacɨꞌpuaj aꞌɨ́jcɨ ɨ aꞌtɨ́j.
2 No tempo da colheita, mandou um servo para que recebesse dos lavradores a sua parte dos frutos da vinha.
3 Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tyíꞌmuɨjhuacaa aꞌɨ́ɨ mu jaatyéeviꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ huataꞌíjtyiꞌrej, majta jaatyáavaxɨj aꞌyaa muꞌuj tyaataꞌítyacaꞌ camu tyiꞌtɨ́j jaatáꞌ.
3 Mas os lavradores o agarraram, espancaram e o despacharam de mãos vazias.
4 Aj puꞌij ɨ tɨ jachuéj ajtáhuaꞌaj séej huataꞌítyacaꞌ, majta mu aꞌɨ́jcɨ huatyátoꞌsij tyetyéj jɨmeꞌ matɨꞌɨj mij tyaapuéj ɨ muꞌúuraꞌ jitze, majta jajtyáꞌxɨj.
4 De novo, enviou-lhes outro servo, e eles bateram na cabeça dele e o insultaram.
5 Ajtáhuaꞌaj pu séej huataꞌítyacaꞌ, aꞌɨ́j mu mij huajéꞌcaj. Aj puꞌij ajtáhuaꞌaj séecan huataꞌítyacaꞌ, aꞌɨ́ɨjma mu majta huatyáavaxɨj, majta séecan huácuij.
5 Mandou ainda outro servo, e a este mataram. Muitos outros lhes enviou, dos quais espancaram uns e mataram outros.
6 Óocheꞌ pu sɨ́ɨj áꞌɨtzeeriaꞌcaꞌaj, yójraꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ aꞌtɨ́j, jéehua pu jaxɨeꞌvaꞌcaꞌaj aꞌɨ́jcɨ. Aꞌɨ́j puꞌij huataꞌítyacaꞌ aꞌyan tyiꞌmuaꞌastɨ́j tɨjɨn: “Maꞌantzaahuatyeꞌsij aꞌíjcɨ ɨ nyiyóoj.”
6 — Restava-lhe ainda um: o seu filho amado. Por fim, mandou o filho, pensando: “O meu filho eles respeitarão.”
7 Majta ɨ maj tyíꞌmuɨjhuacaa aꞌyaa mu tyiꞌhuóoꞌixaaj tɨjɨn: “Aꞌmúu pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ néijmiꞌi tyáꞌcɨꞌtyij, tyicheꞌ jaajéꞌcaj, taꞌaj néijmiꞌi tyitáacɨꞌtyij.”
7 Mas os tais lavradores disseram entre si: “Este é o herdeiro; venham, vamos matá-lo, e a herança será nossa.”
8 Aj mu mij jaatyéeviꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ yójraꞌ, majta jaajéꞌcaj, matɨꞌɨj mij jiꞌrájrɨe.
8 E, agarrando o filho, mataram-no e o lançaram fora da vinha.
9 —¿Jiꞌnye tyajamuáꞌmiteerasteꞌ muaꞌajmaj, jiꞌnye rɨnyij aꞌɨ́jna ɨ tɨ jaꞌaꞌrij ɨ chuéj ajta ɨ úuvaj? Aꞌɨ́ɨ pu ajaꞌvaꞌmaꞌaj jaꞌmej tɨꞌquij huáꞌcuiꞌnyij ɨ mej tyíꞌmuɨjhuacaa, ajta jeꞌen séecan huatapuéjveꞌsij ɨ chuéj ajta ɨ úuvaj.
9 — Que fará, pois, o dono da vinha? Virá, exterminará aqueles lavradores e entregará a vinha a outros.
10 ¿Nyi sequée aꞌnáj joꞌjíjvej ɨ yuꞌxarij jitze aꞌɨ́jcɨ ɨ nyúucarij? Aꞌyaa pu tyáꞌxaj tɨjɨn:
10 Vocês ainda não leram este trecho da Escritura:
11 Aꞌyaa pu jáaruuj ɨ tavástaraꞌ,
11 Isto procede do Senhor
12 Aj mu mij tyuꞌtatyésej maj jaatyéeviꞌ ɨ Jesús, jiꞌnye aꞌyaa mu tyáꞌmuaꞌreeriacaꞌaj tɨ aꞌɨ́ɨjma huataxájtacaꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ nyúucarij jɨmeꞌ. Majta huáꞌtzɨɨnyaꞌcaꞌaj ɨ tyeɨ́tyee, aꞌɨ́j mu jɨn jaatátoj, matɨꞌɨj mij joꞌcɨ́j.
12 E procuravam prender Jesus, porque entenderam que ele havia contado essa parábola contra eles; mas temiam o povo. Então eles o deixaram e foram embora.
13 Matɨꞌɨj mij séecan huataꞌítyacaꞌ ɨ Jesús jimi fariseos mu puéꞌeenyeꞌej majta séecan ɨ maj Herodes jitze ajtyámaꞌcan, mej mij tyiꞌtɨ́j jaatéꞌexaatyeꞌen ɨ maj jɨn jitzán tyoꞌojpuáꞌrityeꞌen.
13 E enviaram a Jesus alguns dos fariseus e dos herodianos, para que o apanhassem em alguma palavra.
14 Aꞌɨ́ɨ mu mij jóꞌjuꞌ matɨꞌɨj mij aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
14 Chegando, disseram-lhe: — Mestre, sabemos que o senhor é verdadeiro e não se importa com a opinião dos outros, porque não olha a aparência das pessoas, mas, segundo a verdade, ensina o caminho de Deus; é lícito pagar imposto a César ou não? Devemos ou não devemos pagar?
15 Ajta ɨ Jesús pu jamuaꞌreeriacaꞌaj maj quee huatoojéꞌyacan jɨn tyéꞌihuoꞌracaꞌaj, aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
15 Mas Jesus, percebendo a hipocrisia deles, respondeu:
16 Matɨꞌɨj mij ayaꞌváɨꞌtyej, aj puꞌij ɨ Jesús aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
16 Eles trouxeram. E Jesus lhes perguntou: Eles responderam: — De César.
17 Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
17 Então Jesus disse: E muito se admiraram dele.
18 Aj mu mij séecan ɨ saduceos ajeꞌréꞌnyej ɨ Jesús jimi. Aꞌɨ́ɨ mu aꞌyan tyíꞌxaj maj quee cheꞌ huatájuuritaj ɨ maj meríj huácuij, aꞌyaa mu mij tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
18 Então alguns saduceus, que dizem não haver ressurreição, aproximaram-se de Jesus e lhe perguntaram:
19 —Maeestro, aꞌyaa pu tyoꞌyúꞌxacaꞌ ɨ Moisés tɨjɨn tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j nyeɨɨchej, ajta jeꞌen quee eexúj tyiyóomuaꞌcaj tɨꞌɨj huámuɨꞌnyij, juxɨeꞌveꞌ tɨ ɨ ihuáariaꞌraꞌ jaꞌancuréꞌviꞌtɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ jatyéviꞌtɨnyaꞌaj ɨ tɨ huamuɨ́ꞌ, taꞌaj ij aꞌɨ́ɨn tyiyóomuaꞌaj jáꞌraꞌnyij aꞌɨ́jcɨ jitze maꞌcan ɨ tɨ huamuɨ́ꞌ.
19 — Mestre, Moisés nos deixou escrito que, se um homem morrer e deixar mulher sem filhos, o irmão desse homem deve casar com a viúva e gerar descendentes para o falecido.
20 Aꞌyaa pu tyuꞌrɨ́j, muaꞌráahuaꞌpuaj ɨ maj juꞌihuaamuaꞌcaꞌaj, tɨꞌquij ɨ huaꞌ jaatzíꞌ huatyényeɨɨchacaꞌ, capu eexúj tyiyóomuaꞌcaj tɨꞌɨj huamuɨ́ꞌ.
20 Havia sete irmãos. O primeiro casou e morreu sem deixar filhos;
21 Tɨꞌquij ɨ tɨ jeꞌtyáaꞌsej jaꞌancuréꞌviꞌtɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ jatyéviꞌtɨnyaꞌaj aꞌɨ́jna ɨ tɨ huamuɨ́ꞌ, aꞌɨ́ɨ puꞌij ajta huamuɨ́ꞌ quee jitzán tyiyóomuaꞌaj. Aꞌyaa pu chaꞌtánaꞌaj tyáaruj ɨ sɨ́ɨj ɨ tɨ jeꞌtyáaꞌsej,
21 o segundo casou com a viúva e morreu, também sem deixar descendência; e o terceiro, da mesma forma.
22 ajta néijmiꞌcaa aꞌyan tyúꞌruuj ɨ maj aráahuaꞌpuaj aráꞌaxcaa ɨ maj juꞌihuáamuaꞌ, capu sɨ́ɨj jitzán tyiyóomuaꞌaj taꞌraa. Ajta jeꞌen aꞌɨ́ɨn huamuɨ́ꞌ ɨ íitɨꞌ.
22 E, assim, os sete não deixaram descendência. Por fim, depois de todos, morreu também a mulher.
23 Arí aꞌájna, matɨꞌɨj eetácɨɨnye joꞌmaj jaꞌváꞌnamiꞌ ɨ maj huácuij, majta jeꞌen majtáhuaꞌaj júurij muáꞌraꞌnyij, ¿aꞌtanyíj cɨ́naꞌraꞌan puéꞌeenyeꞌej jaꞌmej aꞌájna ɨ xɨcáaraꞌ jitze, tɨpuaꞌaj néijmiꞌi ɨ maj aráahuaꞌpuaj meetyéviꞌtɨnyaꞌaj?
23 Na ressurreição, quando eles ressuscitarem, de qual deles ela será a esposa? Porque os sete casaram com ela.
24 Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
24 Jesus respondeu:
25 Matɨꞌɨj huatájuurej ɨ maj huácuij, camu cheꞌ nyejnyeɨꞌchen, camu majta ɨ úucaa huɨɨchaj, jiꞌnye aꞌyaa mu éenyeꞌej muáꞌjuꞌun matɨꞌɨj een ɨ maj tyíꞌhuɨɨreꞌ u tajapuá.
25 Pois, quando ressuscitarem dentre os mortos, nem casarão, nem se darão em casamento, mas serão como os anjos nos céus.
26 Ajta aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ maj huatájuuritaj ɨ maj meríj huácuij, ¿nyi sequée aꞌnáj joꞌjíjvej ɨ yuꞌxarij Moisés tɨ joꞌyúꞌxacaꞌ jeꞌej tɨ tyáꞌxaj ɨ nyúucarij tɨ ɨ Moisés tuꞌpíj huaséj ɨ tɨ vivéejmee tɨꞌɨj tyátaasimaꞌaj? Aꞌɨ́j pu jitze ɨ Dios aꞌyan tyaatéꞌexaa aꞌɨ́jcɨ ɨ Moisés tɨjɨn: “Nyáaj nu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ huaꞌ Dios, aꞌɨ́jna ɨ Abraham, ajta ɨ Isaac nyajta aꞌɨ́jcɨ ɨ Jacob”.
26 Quanto aos mortos, que eles de fato ressuscitam, vocês nunca leram no Livro de Moisés, no trecho referente à sarça, como Deus lhe falou: “Eu sou o Deus de Abraão, o Deus de Isaque e o Deus de Jacó”?
27 Aꞌɨ́j pu jɨn, capu huaꞌ Dios puéꞌeen aꞌɨ́ɨjma ɨ maj meríj huácuij, sulu aꞌɨ́ɨjma pu Dios ɨ maj júurij. Aꞌɨ́j xu jɨn muaꞌaj jeꞌej puaꞌaj tyityojoꞌvátzɨj.
27 Ele não é Deus de mortos, e sim de vivos. Vocês estão completamente enganados.
28 Matɨꞌɨj jáanamuajriꞌ tɨ ɨ Jesús tyámuaꞌ naa tyihuoꞌtéꞌexaaj, sɨ́ɨj tɨ huaꞌ jitze ajtyámaꞌcan ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze ɨ maj jɨn tyíꞌijta, aꞌɨ́ɨ pu huóꞌnamuajriꞌ jeꞌej maj tyúuꞌixaatyaꞌcaꞌaj, aꞌɨ́ɨ pu ajtyáxɨɨriacaꞌ jimi tɨꞌquij aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
28 Chegando um dos escribas, que ouviu a discussão entre eles e viu que Jesus tinha dado uma boa resposta, perguntou-lhe: — Qual é o principal de todos os mandamentos?
29 Jesús pu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
29 Jesus respondeu:
30 Aꞌyaa pu tyúuxɨeꞌveꞌ paj jaaxɨéꞌveꞌen ɨ Dios néijmiꞌi jɨmeꞌ aꞌxɨéjnyuꞌcaa, pajta néijmiꞌi a júuricamej jɨmeꞌ, pajta ɨ paj jɨn maꞌúumuaꞌrej, ajta patɨꞌɨj panaꞌaj tyoꞌhuájcaꞌnyej.”
30 Ame o Senhor, seu Deus, de todo o seu coração, de toda a sua alma, de todo o seu entendimento e com toda a sua força.”
31 Ajtáhuaꞌaj pu sɨ́ɨj ɨ nyúucarij tɨ jeꞌtyáaꞌsej, tɨ aꞌyan yee: “Pataꞌaj aꞌyan chaꞌtaj panaꞌaj tyámuaꞌ tyéejchaꞌɨɨj ɨ axaꞌaj tyévij, aꞌyájna patɨꞌɨj asɨ́ɨj tyiꞌtyíaꞌchaꞌɨj.” Capu sɨ́ɨj ajtáhuaꞌaj ɨ nyúucarij séejreꞌ tɨ jéetzeꞌ juxɨeꞌveꞌ quee aꞌíjna ɨ nyúucarij tɨ huaꞌpuaj.
31 O segundo é: “Ame o seu próximo como você ama a si mesmo.” Não há outro mandamento maior do que estes.
32 Aj puꞌij aꞌyan tyaatéꞌexaa aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze tɨjɨn:
32 Então o escriba disse: — Muito bem, Mestre! E com verdade o senhor disse que ele é o único, e não há outro além dele,
33 Ajta maj jaaxɨéꞌveꞌen ɨ Dios néijmiꞌi jɨmeꞌ ɨ juxɨéjnyuꞌcaa, ajta néijmiꞌi jɨmeꞌ ɨ maj jɨn maꞌumuámuaꞌreꞌ ajta aꞌchu tɨ sɨ́ɨj uhuájcaꞌnyej, ajta ɨ tyaj huoꞌxɨéꞌveꞌen ɨ taxaꞌaj tyeɨ́tyee tyatɨꞌɨj tajɨ́ɨmuaꞌaj tyíꞌtaxɨeꞌveꞌ, jéetzeꞌ pu tyíꞌhuɨɨreꞌ ɨ Dios jimi quee tɨpuaꞌaj néijmiꞌi tyetyuꞌtámuꞌvejrita aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ maj huáꞌcuiꞌcaa naꞌríij néijmiꞌi jɨmeꞌ joꞌmaj huajaꞌtɨeꞌracaa ɨ yaꞌmuáatyee.
33 e que amar a Deus de todo o coração e de todo o entendimento e com todas as forças e amar o próximo como a si mesmo é mais do que todos os holocaustos e sacrifícios.
34 Tɨꞌɨj ɨ Jesús jáamuaꞌreeriꞌ jeꞌej tɨ tyuꞌtaxájtacaꞌ aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyihuáꞌmuaꞌtyej, ajta tyámuaꞌ tyuꞌtaxájtacaꞌ amitéeriaꞌcan jɨmeꞌ, aꞌyaa pu tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
34 Vendo Jesus que o escriba havia respondido sabiamente, declarou-lhe: E ninguém mais ousava fazer perguntas a Jesus.
35 Jesús pu tyihuáꞌmuaꞌtyajcaꞌaj ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, aj puꞌij aꞌyan tyuꞌtaꞌíhuoj tɨjɨn:
35 Jesus, ensinando no templo, perguntou:
36 Ajta aꞌɨ́jna júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios, aꞌɨ́ɨ pu caꞌnyíjraꞌaj jaatáꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ David tɨꞌɨj aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
36 O próprio Davi falou, pelo Espírito Santo:
37 ¿Jiꞌnye tyíɨꞌrij tɨ ɨ Cɨríistuꞌ aꞌɨ́j jitze eeramaꞌcáantaj ɨ David, tɨpuaꞌaj ɨ David aꞌyan ajta jatamuáꞌmuatyaꞌan ɨ Cɨríistuꞌ tɨjɨn “Nyavástaraꞌ”?
37 — O próprio Davi chama o Cristo de Senhor; então como ele pode ser filho de Davi? E a grande multidão o ouvia com prazer.
38 Aꞌyaa pu ɨ Jesús tyihuáꞌmuaꞌtyajcaꞌaj tɨjɨn:
38 E, ao ensinar, Jesus dizia:
39 Aꞌɨ́ɨ mu jahuoo joꞌmaj jaꞌrarasej ɨ maj vaꞌcán jɨn tyityatatyíj, naꞌríij tɨpuaꞌaj metyíꞌyeꞌestyaj ajaꞌhuaꞌ chiꞌtáj, aꞌɨ́ɨ mu jahuoonyij joꞌtɨj joꞌojcaj ɨ tɨ tyihuáꞌcueꞌtyej mej mij tyúꞌcuaꞌnyij ɨ méesaj japua véjriꞌ aꞌɨ́jcɨ jimi,
39 buscam as primeiras cadeiras nas sinagogas e os primeiros lugares nos banquetes;
40 aꞌɨ́ɨ mu majta tyihuáꞌariꞌracaa néijmiꞌi aꞌchu maj caa tyiꞌtɨ́j tyíꞌijchaꞌɨj ɨ maj antyúujɨɨmuaꞌastariacaꞌ ɨ ucaríjsee, ajta mej mij quee jeꞌej huojoꞌsejra aꞌɨ́ɨ mu áꞌtɨjtɨꞌ metyenyúusimaꞌaj ɨ Dios jimi. Aꞌɨ́ɨ mu mij jéetzeꞌ jajpuéetzij muáꞌjuꞌun.
40 devoram as casas das viúvas e, para o justificar, fazem longas orações. Estes sofrerão juízo muito mais severo.
41 Ajtáhuaꞌaj pu Jesús aꞌúun joꞌtyávaacaꞌaj u tyeyúuj tzajtaꞌ aꞌájna véjriꞌ joꞌmaj tyajáꞌmuꞌvejritacaa, aꞌɨ́ɨjma pu séjracaꞌaj ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj túmii muꞌvejritacaꞌaj. Mueꞌtɨ́j mu ɨ chíjtyaanyiꞌ jéehua ɨ túmii jucáhuaꞌnaa.
41 Sentado diante da caixa de ofertas, Jesus observava como o povo lançava ali o dinheiro. Ora, muitos ricos depositavam grandes quantias.
42 Aj puꞌij íitɨꞌ ajeꞌréꞌnyej tɨ jusɨ́ɨjtacaꞌaj, tɨꞌquij aꞌɨ́ɨn huaꞌpuácaa ucáahuaꞌxɨj ɨ túmii tɨ quee aꞌchu aráꞌasej.
42 Vindo, porém, uma viúva pobre, lançou duas pequenas moedas correspondentes a um quadrante.
43 Aj puꞌij ɨ Jesús huoꞌtajé aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́j, tɨꞌquij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
43 E, chamando os seus discípulos, Jesus disse:
44 jiꞌnye néijmiꞌi mu aꞌɨ́j tyuꞌtáꞌ ɨ túmii tɨ huaꞌváꞌɨtziꞌtyee, ajta aꞌmújna mu íitɨꞌ, mu tɨquee jeꞌej tyéejviicueꞌ, néijmiꞌi pu ucáahuaꞌxɨj aꞌchu tɨ tyíꞌtoovaꞌaj.
44 Porque todos eles deram daquilo que lhes sobrava; ela, porém, da sua pobreza deu tudo o que possuía, todo o seu sustento.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.