Lucas 13
Ɨ nyúucarij tɨ jájcua tɨ aꞌɨj́na áꞌxaj ɨ Tavástaraꞌ ɨ Jesús tɨ Cɨríistuꞌ pueꞌeen ajta Salmos (COK) vs MNT
1 Aꞌájna séecan mu ajeꞌréꞌnyej ɨ Jesús jimi, matɨꞌɨj mij aꞌyan tyaatéꞌexaa aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ maj ɨ Galileea jáꞌchajcaꞌaj, Piláato tɨ huoꞌcuij matɨꞌɨj móoj cányaꞌxɨɨ muꞌvéeritacaj.
1 Nati ana veya’amaim sabuw afa hina hitit, Galilee sabuw sibor hiya’aya wanawanan Pilate rouw himomorob isan Jesu ana tur hi’owen.
2 Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
2 Naatu Jesu iyafutih eo, “Kwanotanot Galilee wanawanan nati sabuw hai bowabow kakafih ra’at sabuw afa hinatabirih imih biyababan nati na’atube hibai himorob?
3 Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨquee aꞌyan tyiꞌjaꞌyájna, ajta tɨpuaꞌaj muaꞌaj sequée jaꞌantzaahuatyeꞌen ɨ Dios, muaꞌaj xu siajta antyipuaꞌrij.
3 Baise en! A tur ao’owen bowabow kakafihine dogor baikitabir kwanab, baise boro kwanamorob i himomorob na’atube.
4 Arí aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tamuáamuataꞌ japuan aráhueeicaj aráꞌasej, ɨ tɨ huaꞌ japua rájve tyiꞌtɨ́j tɨ ájtyeej aꞌáa tɨ joꞌtyávaacaꞌaj aꞌájna a Siloé, ¿nyij aꞌyan setyiꞌmuaꞌtzej muaꞌaj aꞌɨ́ɨjma jimi maj jéetzeꞌ jeꞌej puaꞌaj tyíꞌtyetyeɨɨtyeristacaꞌaj mequee ɨ séecan ɨ maj Jerusalén huacháatɨmee?
4 Naatu sabuw 18 Siloam bar gagamin tafan katub re rabih himomorob, kwanotanot Jerusalem wanawanan i akisih hai tafasar ra’at sabuw afa hinatabirih, imih nati na’atube himorob?
5 Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨjɨn: capu aꞌyan tyiꞌjaꞌyájna, ajta tɨpuaꞌaj muaꞌaj sequée seequéj tyúꞌmuaꞌtyij ɨ Dios jimi, muaꞌaj xu siajta antyipuaꞌrij.
5 Baise en! A tur ao’owen, bowabow kakafihine dogor baikitabir kwanab, baise boro kwanamorob i himomorob na’atube.”
6 Tɨꞌquij séej nyúucarij jɨn tyihuoꞌtáꞌitɨɨriꞌ aꞌyan tɨjɨn:
6 Imaibo Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Veya ta orot ana masaw wanawanan ai fafou tanum yen ra’at. Naatu veya ta ro’oh isan tit na nura’at baise men ro’on ta itin.
7 Tɨꞌquij aꞌyan tyaatéꞌexaa aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ aꞌáa tyíꞌchaꞌɨɨcaꞌaj tɨjɨn: “Nuꞌríj huéeicaj nyinyiꞌraꞌaj áꞌtyeej nyaj jatyésiseꞌ tɨpuaꞌaj arí tacaꞌaj, ajta capu tacaꞌ. Pataꞌaj jeꞌejvéjchej, jiꞌnye aꞌmúu metyiꞌtávaacaj, tɨ quee tyiꞌtɨ́j huɨɨreꞌ.”
7 Basit nati masaw ana kaifinayan isan eo, ‘Aro, kwamur tounu wanawanan ai iti afe’enamaim ro’on men kafa’imo ta aitin. Akokok inatar nare asir bat ata me ebi’afiy.’
8 Ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyíꞌchaꞌɨɨcaꞌaj, aꞌyaa pu tyaatéꞌexaa tɨjɨn: “Nyavástaraꞌ, cheꞌ ooj matávaacaj séej nyinyiꞌraꞌaj. Nyáaj nu jaꞌtaꞌíjcheꞌsij, nyajta tyiꞌtɨ́j ataráastɨraꞌaj chuéj jamuán.
8 Baise orot ai ana kaifinayan eo, ‘Regah inihamiy kwamur ta’imon nabat tana’itin, ayu boro anamaim hub anab hain ana yai tana’itin.
9 Tɨpuaꞌaj juꞌsíj huatatácaꞌan, cheꞌ aꞌyan metyiꞌtávaacaj, naꞌríij quee huatácaꞌan, aj pej pij jaataꞌíjta maj jeꞌejvéjchej.”
9 Maras kwamur ai nabiw na’at basit gewasin, boro tanihamiy nabat, baise men nabiw na’at, imaibo boro inatar nare ina’afun.’”
10 Tɨꞌɨj aꞌájna putyíꞌrɨjcaj ɨ xɨcáaraꞌ maj jitzán jusoꞌpii, Jesús pu tyihuáꞌmuaꞌtyajcaꞌaj u tyeyúuj tzajtaꞌ,
10 Baiyarir ana veya ta Jesu na Kou’ay Baremaim ma sabuw bi’obaiyih.
11 sɨ́ɨj pu íitɨꞌ aꞌúun joꞌtyávaacaꞌaj, puꞌríj tamuáamuataꞌ japuan arahuéeicaj nyinyiꞌraꞌaj tyoomáꞌcaꞌaj tɨ tyíꞌcuiꞌ aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ tyiyáaruꞌ tɨ tzajtaꞌ séejreꞌ, antyúutɨpusityeꞌ aꞌɨ́jna ɨ íitɨꞌ, capu ɨꞌriitacaꞌaj tɨ huatyóojeꞌyej.
11 Nati’imaim babin ta afiy kakafih hirab kwatut ma kwamur etei 18 sasawar i na run. Nati babin koun ana rarik i kwabibin, baimutufurin isan biwa’an men karam.
12 Tɨꞌɨj Jesús jaaséej, aj puꞌij jaatajé tɨ jimí aveꞌréꞌnyej, aꞌyaa pu tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
12 Jesu nuw babin i’itin ana veya, babin eaf na nanamaim bat. Imaibo eo, “Babin, a sawowone abiyawasi.”
13 Tɨꞌɨj ij jaꞌajtamuárɨej, aj puꞌij aꞌɨ́jna ɨ íitɨꞌ huatyóojeꞌyacaꞌ, ajta tyaatatyójtziꞌrej ɨ Dios.
13 Naatu uman babin tafan yara’ah isan yoyoyoban ana veya, naniyan meyemeye babin koun ana rarik kwabeb inu’in mutufor misir bat God ana merar yi bora’ara’ah.
14 Ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyíꞌijta ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, aꞌɨ́ɨ pu huatanyúꞌcacaꞌ, jiꞌnye Jesús pu tyáahuaj aꞌájna xɨcáaraꞌ jitze matɨꞌɨj puaꞌaj jusoꞌpii, aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj aꞌɨ́ɨjma ɨ tyeɨ́tyee tɨjɨn:
14 Kou’ay bar ana kaifenayan yan so’ar, anayabin Jesu Baiyarir ana veya’amaim babin iyawas, naatu sabuw iuwih, “Veya etei six wanawananamaim i tanabow naatu yawas kwana kokok nati veya’amaim kwanan yawas kwanab, baise men Baiyarir ana veya’amaim.”
15 Jesús pu aꞌyan tyuꞌtanyúj tɨjɨn:
15 Regah orot iya’afut eo, “Wanawanan rerekabih! Baiyarir ana veya kwa taita’imon a donkey o a ox men kwarufamen kwabow kwan harew kwaitih tetomatom?
16 Arí aꞌmújna mu íitɨꞌ, aꞌmúu pu jitzán eeráanyej aꞌɨ́jcɨ ɨ Abraham, ajta puꞌríj tamuáamuataꞌ japuan aráhueeicaj nyinyiꞌraꞌaj tyooméj tɨ ɨ tyiyáaruꞌ jaatyáajɨꞌquej cuiꞌnyiꞌraꞌaj jɨmeꞌ. ¿Nyij quee aꞌyan tyiꞌtyéevijtɨj nyaj tyáahuaatyeꞌen aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ tɨ tyíꞌcuiꞌ?
16 Iti babin i Abraham uwan ta, Satan bai fatum wainab kwamur etei 18 sawar, naatu boun ana bai’akirane Baiyarir ana veya abobotait yawas baib isan asinaf kakaf?”
17 Tɨꞌɨj aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ, aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jájchaꞌɨɨriaꞌcaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús, tyámuaꞌ mu tyityaatóotyeviꞌriꞌ jimí, ajta séecan ɨ tyeɨ́tyee, tyámuaꞌ pu huoꞌtáꞌaj jeꞌej tɨ tyiꞌtɨ́j huarɨ́j tɨ huápuɨꞌɨj juxɨeꞌveꞌ.
17 Iti na’atube eo ana veya ana rakit sabuw biyah eohow, baise sabuw moumurih na’in sawar gewasih sinaf hi’i’itan isan hiyasisir.
18 Aj puꞌij ɨ Jesús aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
18 Imaibo Jesu ibatiyih, “God ana aiwob itinin i mi’itube? Abisa biyanamaim boro anayai kwana’itin?
19 Aꞌyaa pu huaséꞌrin tɨꞌɨj tyiꞌtɨ́j mostáasaj jatzeꞌ, tɨ aꞌtɨ́j jaahuástej joꞌtɨj tyajáꞌhuastee, tɨꞌquij ajnyéj aꞌɨ́jna ɨ jatzíj, ajta jeꞌen huahuásej, tɨꞌɨj ij aꞌyan uhuatɨ́tɨꞌɨj jaꞌraa tɨꞌɨj cɨyéj. Majta ɨ pínaꞌsee mu ajeꞌréꞌnyej, mej mij aꞌáan joꞌtyáaraꞌsej ɨ cɨyáaraꞌ jitze.
19 Itinin ta i orot ana ai momor ro’on bai in ana masawamaim tanum, naatu kuboun yen ra’at ai mamatar ana veya’amaim, mamu hina famefamenamaim hibatar hima’am na’atube.”
20 Aꞌyaa pu ajta tyuꞌtaxájtacaꞌ ɨ Jesús tɨjɨn:
20 Jesu iban maiye ibatiyih, “God ana aiwob i boro abisa’amaim ana yai kwana’itin?
21 Aꞌyaa pu een tɨꞌɨj aꞌɨ́jna ɨ levaduuraj íitɨꞌ tɨ jajnájchi ɨ aríinaj huéeicaj mediidaj tɨ aráꞌasej, ajta aꞌɨ́jna ɨ levaduuraj, aꞌɨ́ɨ pu néijmiꞌi tyináxcaj ɨ cuéjtzij.
21 Ana itinin ta i babin ana faraw afuninamih bai tew gagamin wanawanan isuwai re yeast auman wanawanan nayai kamat ra’at yen tew awan kakaratan na’atube.”
22 Tɨꞌɨj Jesús aꞌáa joomáꞌcaj ɨ juyéj jitze Jerusalén tɨ jóꞌnyaa, joꞌtɨj naꞌaj tɨ joꞌréꞌnyinyiicaꞌaj, tɨ huachájtaꞌtajmee, naꞌríij aꞌ ɨmuáj maj huacháatɨmee, aꞌɨ́ɨjma pu tyíꞌmuaꞌtyahuaꞌaj.
22 Imaibo Jesu au Jerusalem yen inan ana maramaim, bar merar gagamih naatu bar merar gidigidih imaim run tit, sabuw i’obaibiyih auman yen in.
23 Sɨ́ɨj pu aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
23 Orot babin ta na Jesu ibatiy, “Regah o kunotanot boro sabuw matan ta’amo God yawas nitih?” Jesu iyafutih eo,
24 —Siataꞌaj huatyóocaꞌnyej siaj sij aꞌáa joꞌtyájrutyej joꞌtɨj jaꞌpueertaj tɨ cɨ́ɨ antayóhuaj, jiꞌnye aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨjɨn mueꞌtɨ́j mu jaxɨeꞌvaꞌaj muáꞌjuꞌun maj utyájrutyej, ajta camu pújoorej.
24 “Kwanabow gewas etawan awan kukurinamaim kwanarun, anayabin sabuw moumurih na’in boro nati etawanamaim run isan hinasinaftobon, baise a tur ao’owen boro men nakaram.
25 Tɨꞌɨj ɨ tɨ ajaꞌchej ájchenyij, ajta jeꞌen tyeꞌtyáanaj joꞌtɨj jaꞌpueertaj, siajta muaꞌaj aꞌáa xu puaꞌquéj huatyuꞌuj xáꞌjuꞌun, siajta tyeꞌejtyátoꞌsixɨꞌɨj ɨ puéertaj jitze, aꞌyaa xu tyaatájeevij tɨjɨn: “Tavástaraꞌ, tyitaꞌantácuunyeꞌ.” Ajta aꞌyaa pu tyajamuaatéꞌexaatyeꞌsij tɨjɨn: “Canu jáꞌmuamuajtye aꞌtyán siaj puéꞌeen, nyajta quee jamuaꞌreej joꞌsiaj jaꞌráacɨj.”
25 Regah bar matuwan namisir etawan nahirihir kwa boro ufun kwanabat etawan kwanarukikitar kwanao, ‘Regah etawan kubotawiy arun,’ naatu i boro nao, ‘Ayu men aso’ob kwa iyab, naatu menane kwana.’
26 Siajta muaꞌaj, aꞌyaa xu tyuꞌtaxájtaj tɨjɨn: “Ityáj tu ajamuán tyúꞌcuaa, tyajta ajamuán huaꞌíj, pajta muáaj tyíꞌtamuaꞌtyahuaꞌaj joꞌtɨj ɨ juyéj joonyáatɨme.”
26 Imaibo kwa boro kwaniya’afut kwanao, ‘Aki o bairi taa tatom, naatu ai bar ai meraramaim ibi’obaibiyi iso’ob, aisim kukakasiy.’
27 Ajta aꞌɨ́ɨ pu aꞌyan tyajamuaatéꞌexaatyeꞌsij tɨjɨn: “Canu jamuaꞌreej joꞌsiaj jáꞌmaꞌcan. Xaꞌajtácɨɨnyij nye jimi muaꞌaj mu siaj jeꞌej puaꞌaj tyíꞌtyetyeɨtyee.”
27 Baise i boro nao maiye, ‘Ayu men aso’ob kwa iyab naatu menane kwana. Biyau’umaim kwatit sa’ab kwan, bowabow kakafin sinafuyah.’
28 Aꞌɨ́j xu sij jɨn juyiinyaj xáꞌjuꞌun siajta huatóoxaamujrityeꞌej, siatɨꞌɨj aꞌɨ́j huaꞌsej ɨ Abraham, siajta ɨ Isaac, siajta ɨ Jacob, siajta néijmiꞌcaa ɨ Dios jitze maꞌcan maj tyíꞌxajtacaꞌaj, siajta muaꞌaj aꞌáa xu jéjreꞌ joꞌtyaꞌúuj xáꞌjuꞌun.
28 Naatu boro narukouwi ufun kwanatit kwanama kwanarerey, wa kwanayob kakikak hiniwa’an, naatu kwananuwanuw boro Abraham, Isaac, Jacob naatu dinab oro’orot God ana aiwobomaim hinabat hinabiyasisir kwana’itih!
29 Jiꞌnye séecan mu ajeꞌréꞌnyesij mej mij ooráꞌsej joꞌtɨj méesaj joꞌtyéjvee mej mij tyúꞌcuaꞌnyij aꞌájna ɨ Dios tɨ jáꞌsejreꞌ. Siajta muaꞌaj aa xu puaꞌquéj joꞌtyúꞌuu xáꞌjuꞌun.
29 Sabuw boro veya yeninane, veya ra’iyinane, naatu torene, oyawane etei hinaru’ay God ana aiwobomaim hai efan hinabow hinamare hinama hiyuw hinaa hinabiyasisir boro kwana’itih.
30 Ajta jeꞌen ijíij maj uvéꞌtyajtɨj, aꞌɨ́ɨ mu anáatyaꞌaj muáꞌjuꞌun, ajta ɨ maj ijíij anáatyij, aꞌɨ́ɨ mu uvéꞌtyajtɨrij.
30 Sabuw iyab boun wan tibi’iyon boro hini’uf, naatu sabuw iyab boun tibi’uf boro wan hini’iyon efan hinab.
31 Tɨꞌɨj Jesús oochán jaatapuáꞌcɨtaj tɨ tyihuáꞌixaatyaꞌcaꞌaj ɨ tyeɨ́tyee, aj mu mij séecan jimí ajeꞌréꞌnyej, aꞌɨ́ɨ mu puéꞌeenyeꞌej ɨ fariseos, aꞌyaa mu tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
31 Nati veya ta’imon, Pharisee afa hina Jesu ana tur hi’owen hio, “O boro efan iti inihamiy inan efan ta, anayabin Herod ekokok o na’asbuni inamorobomih ef enunuwet.”
32 Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyuꞌtanyúj tɨjɨn:
32 Jesu iyafutih eo, “Kwan nati haruharu ana tur kwa’owen, ayu boun naatu maras hairi i boro sabuw iyab hisawow tema’am biyahimaim demon boro ana nunih naatu sawusawuwih aniyawasih, naatu veya baitounin i ayu au bowabow abisa bowamih anot anan i yomanin anisawar.
33 Aꞌyaa pu tyúuxɨeꞌveꞌ nyaj nyooj huameꞌen ijíij, nyajta ariáꞌpuaꞌaj, nyajta áatɨjmuaꞌ, jiꞌnye capu aꞌyan tyiꞌtyéevijtɨj tɨ huámuɨꞌnyij aꞌyájna puaꞌquéj Jerusalén sɨ́ɨj tɨ Dios jitze maꞌcan tyíꞌxaxaꞌaj.
33 Baise boun, maras, naatu mar natot ayu boro au ef anab maiye anayen anan, anayabin ef men ema’am dinab orot boro Jerusalem ufunane namorob.
34 ’Muaꞌaj mu siaj Jerusalén jaꞌchej, mu siaj Jerusalén jáꞌmaꞌcan, muaꞌaj xu huáꞌcuiꞌcaa aꞌɨ́ɨjma ɨ maj Dios jitze maꞌcan tyíꞌxaxaꞌaj, siajta huaꞌtoꞌxacaa tyetyéj jɨmeꞌ aꞌɨ́ɨjma ɨ Dios tɨ uhuojoꞌtaꞌítyacaꞌ jaꞌmua jimi. Mueꞌtɨ́j nu aꞌyan tyáꞌxɨeꞌvaꞌcaꞌaj nyaj huáꞌajsɨɨreꞌen ɨ jáꞌmuayojmuaꞌ nyej nyij huóꞌchaꞌɨɨn aꞌyájna tɨꞌɨj tyacuáarɨeꞌ tɨ huáꞌchaꞌɨj ɨ juyójmuaꞌ, tɨ hueꞌcánaamuaj ɨ juꞌ anáj jɨmeꞌ. Siajta muaꞌaj, caxu aꞌyan tyáꞌxɨeꞌveꞌ.
34 O Jerusalem, Jerusalem, dinab oro’orot irouw himorob, naatu kob abarayah God biyafarih kabayamaim irouw himorob. Mar bai’ab a kok a sabuw ataba’afuwih, kokorere natunatun bebenamaim ebaba’afuwih na’atube, baise o men i kok.
35 Cásɨꞌ xaaséj, nuꞌríj majamúuhuaꞌxɨj muaꞌajmaj mu siaj Jerusalén jaꞌchej, aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ, caxu cheꞌ nyeséejran ꞌasta naꞌaj quee atyojoꞌréꞌnyej aꞌájna xɨcáaraꞌ jitze siatɨꞌɨj aꞌyan tyuꞌtaxájtaj yee tyicheꞌ tyámuaꞌ tyeetyátoonyij aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ majaꞌvéꞌmej nyúucariaꞌraꞌ jitze ɨ tavástaraꞌ.
35 Imih a bar boro hinihamiy barikokow natuw. A tur ao’owen, ayu boro men kwana’itu, ana veya’amaim boro inao, ‘Yait Regah wabinamaim enan boro baigegewasin nab!’”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.