Lucas 11

Ɨ nyúucarij tɨ jájcua tɨ aꞌɨj́na áꞌxaj ɨ Tavástaraꞌ ɨ Jesús tɨ Cɨríistuꞌ pueꞌeen ajta Salmos (COK) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Séej pu aꞌyan tyuꞌrɨ́j, aꞌáa pu ɨ Jesús jaꞌtyényuusimaꞌaj ɨ Dios jimi, tɨꞌɨj jaꞌantyipuáꞌrij tɨ tyényuusij, sɨ́ɨj pu ɨ maj jamuán huacɨ́j aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
1 Um dia Jesus estava orando num certo lugar. Quando acabou de orar, um dos seus discípulos pediu: — Senhor, nos ensine a orar, como João ensinou os discípulos dele.
2 Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
2 Jesus respondeu:
3 Tyitaatáꞌ ɨ tɨ tyíꞌcueꞌriꞌ ɨ tɨ aꞌnáj tɨnaꞌaj tajitzé tyúuxɨeꞌveꞌ.
3 Dá-nos cada dia o alimento
4 Tyitaatúꞌuunyiꞌ ɨ tyaj jɨn ootyáꞌɨtzee aꞌjimi, jiꞌnye ityáj tu tyajta tyihuoꞌtúꞌuunyiꞌriꞌ néijmiꞌcaa aꞌɨ́ɨjma ɨ maj ityájma jimi ootyáꞌɨtzee.
4 Perdoa os nossos pecados,
5 Aj puꞌij ajta aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
5 Então Jesus disse aos seus discípulos:
6 jiꞌnye oochán pu uvéꞌnyej sɨ́ɨj ɨ nyaꞌ amíincuj tɨ muꞌ jaꞌtamáꞌcaꞌaj, nyajta nyáaj, canu tyiꞌtɨ́j tyíchaꞌɨj ɨ nyaj jáacueꞌtyej.”
6 É que um amigo meu acaba de chegar de viagem, e eu não tenho nada para lhe oferecer.”
7 Tɨꞌquij aꞌɨ́jna ɨ tɨ iirájcaj capu aꞌyan tyuꞌtányuusij yee: “Capáj nyaꞌɨtziityaꞌaj, puꞌríj eetyánamiꞌ ɨ puéertaj, majta ɨ tɨꞌríij muꞌríj huajeꞌej, nyajta nyáaj nuꞌríj nyajta huacaꞌaj, capu cheꞌ ɨꞌríj nyaj ájchenyij nyej nyij tyiꞌtɨ́j muaatáꞌan.”
7 — E imaginem que o amigo responda lá de dentro: “Não me amole! A porta já está trancada, e eu e os meus filhos estamos deitados. Não posso me levantar para lhe dar os pães.”
8 Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ, capu aꞌɨ́jna jɨn ájchesij tɨꞌij tyiꞌtɨ́j jaatáꞌ aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ tɨ amíincuraꞌ puéꞌeen, sulu aꞌɨ́j jɨn pu ájchesij tɨꞌij quee jaꞌɨtziityaꞌaj ɨ amíincuraꞌ, aj puꞌij jaatáꞌsij, aꞌchu tɨ tyiꞌtɨ́j jaatáhuaviiraj.
8 Jesus disse:
9 Aꞌɨ́j nu jɨn aꞌyan tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨjɨn: Tyiꞌtɨ́j siaj huatáhuoosij, Dios pu jamuaatáꞌsij, ajta tyiꞌtɨ́j siaj huoo aꞌɨ́j xu jimi jatyoonyij, setyeꞌejtyátoꞌsixɨꞌ joꞌtɨj jaꞌpueertaj, aj puꞌij ɨ Dios tyajamuaꞌantácuunyeꞌsij.
9 Por isso eu digo: peçam e vocês receberão; procurem e vocês acharão; batam, e a porta será aberta para vocês.
10 Jiꞌnye tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j tyiꞌtɨ́j jahuaviiraj, aꞌɨ́ɨ pu jaꞌancuriáaꞌsij, ajta ɨ tɨ tyiꞌtɨ́j huoo, aꞌɨ́ɨ pu jatyoonyij, ajta ɨ tɨ tyeꞌejtyátoꞌsixɨꞌɨn joꞌtɨj jaꞌpueertaj, Dios pu tyaꞌantácuunyeꞌsij.
10 Porque todos aqueles que pedem recebem; aqueles que procuram acham; e a porta será aberta para quem bate.
11 ’¿Nyiquij muaꞌaj aꞌyan xáarɨnyij mu siaj huayóojmuaꞌ, tɨpuaꞌaj aꞌyóoj hueꞌej muahuaviiraj, nyiquij cúꞌcuꞌuj paatapíjtyeꞌsij,
11 Por acaso algum de vocês será capaz de dar uma cobra ao seu filho, quando ele pede um peixe?
12 nusu tyáxcaj paatáchuiityeꞌsij tɨpuaꞌaj toꞌoj muahuaviiraj?
12 Ou, se o filho pedir um ovo, vai lhe dar um escorpião?
13 Aꞌyaa xu muaꞌaj tyij siajta jeꞌej puaꞌaj een ɨ jutzájtaꞌ, siáamuaꞌreej siaj tyiꞌtɨ́j huoꞌtáꞌan ɨ juyójmuaꞌ tɨ jɨ́ꞌreꞌen, ajta aꞌɨ́jna ɨ jaꞌmuavástaraꞌ ɨ tɨ tajapuá jáꞌsejreꞌ, aꞌɨ́ɨ pu jéetzeꞌ jaayíꞌtɨn tɨꞌij huoꞌtáꞌan ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jaatáhuaviiraj.
13 Vocês, mesmo sendo maus, sabem dar coisas boas aos seus filhos. Quanto mais o Pai, que está no céu, dará o Espírito Santo aos que lhe pedirem!
14 Jesús pu tyiyáaruꞌuj huatamuárij tɨ tyévij tzajtaꞌ séjriaꞌcaꞌaj, ajta aꞌɨ́jna ɨ tyiyáaruꞌ capu jatáꞌcariaꞌaj tɨ ɨ tyévij tyuꞌtaxáj, tɨꞌɨj Jesús jaatamuárij, aj puꞌij huatáɨꞌriitariacaꞌ tɨ tyuꞌtaxáj ɨ tyévij. Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ tyeɨ́tyee aꞌɨ́j mu jɨn jeꞌej tyoꞌtaséj,
14 Jesus estava expulsando de certo homem um demônio que não o deixava falar. Quando o demônio saiu, o homem começou a falar. A multidão ficou admirada,
15 majta séecan aꞌyaa mu tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
15 mas alguns disseram: — É
16 Majta séecan aꞌyaa mu tyáꞌxɨeꞌvaꞌcaꞌaj maj tyiꞌtɨ́j jɨn jaꞌantyimuéꞌtɨn ɨ Jesús, aꞌɨ́j mu jɨn jaatáhuaviiriꞌ tɨ tyiꞌtɨ́j huoꞌtaséjratyeꞌen mej mij aꞌɨ́jcɨ jɨn jáamuaꞌreej tɨ tajapuá jáꞌmaꞌcan.
16 Outros, querendo conseguir alguma prova contra Jesus, pediam que ele fizesse um milagre para mostrar que o seu poder vinha de Deus.
17 Ajta ɨ Jesús pu jamuaꞌreeriacaꞌaj jeꞌej maj tyíꞌmuaꞌajcaa, aꞌyaa puꞌij tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
17 Mas Jesus, conhecendo os pensamentos deles, disse:
18 Aꞌyaa puꞌij ajta tyíꞌeen ɨ tyiyáaruꞌ jimi, tɨpuaꞌaj jéꞌtaꞌ muáacɨɨnyej, ¿jiꞌnye tyíɨꞌrij tɨꞌij áꞌtyeeviꞌin ɨ maj jɨn antyúumuaꞌreej? Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ siaj muaꞌaj aꞌyan tyíꞌnyaxaj yee nyaj Beelzebú jitze arányacaꞌnyej nyej nyij huoꞌtamuárityeꞌen ɨ tyiyáaruꞌuj,
18 Se o reino de Satanás tem grupos que lutam entre si, como continuará a existir? Vocês dizem que é Belzebu que me dá poder para expulsar demônios.
19 ajta tɨpuaꞌaj aꞌyan tyíꞌeenyeꞌ, ¿aꞌtanyíj jitze muaꞌróocaꞌnyej mej mij huoꞌtamuárityeꞌen ɨ tyiyáaruꞌuj aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jaꞌmua jamuán huacɨꞌɨj? Aꞌɨ́ɨ mu mij aꞌyan tyajamuaataxájta siaj muaꞌaj siajta ootyáꞌɨtzee.
19 Mas, se é assim, quem dá aos seguidores de vocês o poder para expulsar demônios? Assim, os seus próprios seguidores provam que vocês estão completamente enganados.
20 Jiꞌnye tɨpuaꞌaj ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios jitze naꞌrányacaꞌnyej nyej nyij huoꞌtamuárityeꞌen ɨ tyiyáaruꞌuj, aꞌyaa pu huatóomuaꞌaj tɨ arí aꞌájna atyojoꞌréꞌnyej jaꞌmua jimi aꞌnáj tɨ ɨ Dios néijmiꞌqueꞌ tyuꞌtaꞌíjtaj.
20 Na verdade é pelo poder de Deus que eu expulso demônios, e isso prova que o
21 ’Aꞌtɨ́j tuꞌhuájcaꞌnyej tɨ ajta tyámuaꞌ tyéꞌchaꞌɨj ɨ juchiꞌij, néijmiꞌi ɨ tɨ tyiꞌráaꞌ tyámuaꞌ pu naa tyíꞌchaꞌɨɨriꞌhuaj.
21 — Quando um homem forte e bem-armado guarda a sua própria casa, tudo o que ele tem está seguro.
22 Ajta tɨpuaꞌaj sɨ́ɨj mujoꞌvéꞌmeꞌen tɨ jéetzeꞌ uhuájcaꞌnyej quee aꞌɨ́jna, aꞌɨ́ɨ puꞌij jaatyámueꞌtɨj, tɨꞌquij néijmiꞌi tyáꞌnahueꞌran ɨ tɨ tyíꞌijchaꞌɨj.
22 Mas, quando um homem mais forte o ataca e vence, leva todas as armas em que o outro confiava e reparte tudo o que tomou dele.
23 ’Aꞌɨ́jna ɨ tɨ quee nyahuɨɨreꞌ, aꞌɨ́ɨ pu nyéjchaꞌɨɨreꞌ, ajta ɨ tɨquee tyeɨ́tyee tyísɨɨreꞌej nye jimi, aꞌɨ́ɨ pu huojoꞌcuíꞌnaj.
23 — Quem não é a meu favor é contra mim; e quem não me ajuda a ajuntar está espalhando.
24 ’Ajta aꞌyan tɨjɨn:
24 Jesus continuou:
25 Tɨꞌɨj uvéꞌnyen, aꞌyaa pu een aꞌɨ́jna ɨ aꞌtɨ́j, naa pu een ɨ jutzájtaꞌ, cuxáa maj moochán uhuaréꞌichoꞌtacaꞌ, néijmiꞌi pu tyámuaꞌ tyíꞌeen.
25 Aí volta e encontra a casa varrida e arrumada.
26 Aj puꞌij aꞌɨ́jna ɨ xɨéjnyuꞌcarij séecan ujaꞌráviꞌtɨj ɨ maj aráahuaꞌpuaj aráꞌasej, ɨ maj majta jéetzeꞌ jeꞌej puaꞌaj een quee ɨ sɨ́ɨj. Matɨꞌɨj mij néijmiꞌi utyárutyij ɨ tyévij tzajtaꞌ mej mij aꞌúu jaꞌcháaj muáꞌraꞌnyij. Ajta jeꞌen jéetzeꞌ jeꞌej puaꞌaj éenyeꞌej jaꞌmej aꞌɨ́jna ɨ tyévij quee tɨꞌɨj aamíꞌ éenyeꞌej.
26 Depois sai e vai buscar outros sete espíritos piores ainda, e todos ficam morando ali. Assim a situação daquela pessoa fica pior do que antes.
27 Tɨꞌɨj Jesús ooj tyiꞌxáatacaj, sɨ́ɨj pu íitɨꞌ aꞌáa joꞌtyávaacaꞌaj huaꞌ tzajtaꞌ ɨ tyeɨ́tyee. Aj puꞌij aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ caꞌnyíin jɨmeꞌ tɨjɨn:
27 Quando Jesus acabou de dizer isso, uma mulher que estava no meio da multidão gritou para ele: — Como é feliz a mulher que pôs o senhor no mundo e o amamentou!
28 Aj puꞌij Jesús aꞌyan tyuꞌtanyúj tɨjɨn:
28 Mas Jesus respondeu:
29 Jéehua mu ɨ tyeɨ́tyee móocheꞌ ajtyáxɨɨrisimaꞌaj ɨ Jesús jimi, ajta aꞌɨ́jna, aꞌyaa pu tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
29 Quando a multidão se ajuntou em volta de Jesus, ele começou a falar e disse o seguinte:
30 ’Jiꞌnye aꞌɨ́ɨ pu ɨ Jonás aꞌɨ́ɨn puéꞌeenyeꞌej ɨ tɨ huápuɨꞌɨj juxɨeꞌveꞌ ɨ maj jaaséej ɨ maj Nínive jáꞌchajcaꞌaj, aꞌyaa nu chaꞌtaj nyanaꞌaj nyáaj aꞌɨ́ɨn tyiꞌpuéꞌeen ɨ tɨ huápuɨꞌɨj juxɨeꞌveꞌ mej mij jaaséj ijíij maj huátyeɨtyee.
30 Assim como o
31 Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ, aꞌájna xɨcáaraꞌ jitze tɨ jitzán Dios huáꞌxɨjtyeꞌen ɨ tyeɨ́tyee, aꞌɨ́jna ɨ tɨ aamíꞌ tyiꞌtyávaacaꞌaj reíinaj jɨmeꞌ yúutyej pujmuaꞌ, aꞌɨ́ɨ pu aꞌáa joꞌtyéechaxɨj jaꞌmua jamuán. Aꞌɨ́ɨ pu ajta huaꞌ jitze tyoꞌojpuáꞌrityeꞌsij tyiꞌtɨ́j jɨmeꞌ, jiꞌnye aꞌɨ́ɨ pu ɨmuáj mujoꞌvéꞌmej tɨꞌij jáanamuaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Salomón tɨ tyámuaꞌ metyóomuaꞌriajcaꞌaj. Nyajta nyáaj, ɨ nyaj yaa huatyéjve ɨ tyeɨ́tyee tzajtaꞌ, jéetzeꞌ nu vaꞌcán jɨn tyiꞌtyéjvee quee aꞌɨ́jna ɨ Salomón.
31 No Dia do Juízo a rainha de Sabá vai se levantar e acusar vocês, pois ela veio de muito longe para ouvir os sábios ensinamentos de Salomão. E eu afirmo que o que está aqui é mais importante do que Salomão.
32 Majta ɨ maj Nínive jáꞌchajcaꞌaj, aꞌyaa mu rɨnyij aꞌájna xɨcáaraꞌ jitze ɨ Dios tɨ jitzán huáꞌxɨjtyeꞌen ɨ tyeɨ́tyee. Aꞌɨ́ɨ mu huatyáhuiixɨꞌɨj jaꞌmua jamuán ijíij siaj huátyeɨtyee, matɨꞌɨj mij jaꞌmua jitze tyoꞌojpuáꞌrityeꞌsij tyiꞌtɨ́j jɨmeꞌ. Aꞌɨ́ɨmaj mu seequéj tyuꞌmuáꞌaj matɨꞌɨj jáanamuajriꞌ jeꞌej tɨ tyihuoꞌtéꞌexaaj ɨ Jonás. Nyajta nyáaj jéetzeꞌ nu vaꞌcán jɨn tyiꞌtyéjvee quee aꞌɨ́jna ɨ Jonás.
32 No Dia do Juízo o povo de Nínive vai se levantar e acusar vocês porque, quando ouviram a mensagem de Jonas, eles se arrependeram dos seus pecados. E eu afirmo que o que está aqui é mais importante do que Jonas.
33 ’Aꞌɨ́jna ɨ tɨéj ɨ maj jaꞌantyítɨeeraj, capu aꞌtɨ́j meꞌyoꞌtyáꞌavaataj. Capu ajta xáꞌrij tzajtaꞌ juꞌcáchesij. Capu xaa nyuꞌuj, sulu áan pu ɨmuáj yoꞌojchesij tɨꞌij huoꞌtyátatzaviꞌtyeꞌen ɨ maj aꞌúun joꞌtyárutyij.
33 Jesus continuou:
34 Aꞌyaa pu tyíꞌhuɨɨreꞌ ajɨꞌsij tɨꞌɨj tɨéj tɨ áꞌtaa a jitze, aꞌɨ́j pu jɨn, tɨpuaꞌaj jɨ́ꞌreenyeꞌ ajɨꞌsij, aꞌyaa pu éenyeꞌej jaꞌmej, cuxáa tɨ huányeeriꞌcɨj néijmiꞌqueꞌ ajitze. Naꞌríij quee jɨ́ꞌreenyeꞌ ajɨꞌsij, aꞌyaa pu een cuxáa tɨ huatɨ́caꞌ ajitze.
34 Os olhos são como uma luz para o corpo: quando os olhos de você são bons, todo o seu corpo fica cheio de luz. Porém, se os seus olhos forem maus, o seu corpo ficará cheio de escuridão.
35 Tyámuaꞌ xuꞌuj muaꞌaj tɨꞌij quee óomuɨꞌnyij ɨ tɨéj tɨ arí jaꞌmua jitze séejreꞌ.
35 Portanto, tenha cuidado para que a luz que está em você não seja escuridão.
36 Tɨpuaꞌaj aꞌnáj tɨnaꞌaj áꞌtaacaj muaꞌ jitze, ajta quee aꞌmuɨꞌɨjca, néijmiꞌqueꞌ pu huanyéeriꞌcɨj jaꞌmej. Aꞌyaa pu tyeꞌmej, tɨꞌɨj ɨ tɨéj tɨ ajitze séjreꞌej.
36 Pois, se o seu corpo estiver completamente luminoso, e nenhuma parte estiver escura, então ele ficará todo cheio de luz como acontece quando você é iluminado pelo brilho de uma lamparina.
37 Tɨꞌɨj jaꞌantyipuáꞌrij tɨ tyihuóꞌixaaj, aj puꞌij sɨ́ɨj fariseo jaatajé tɨ tyojoꞌváꞌcuaꞌnyij joꞌtɨj jaꞌchej, aꞌáa puꞌij ɨ Jesús joꞌmej tɨꞌquij utyájrupij ajta jeꞌen ajtyéeyixɨj joꞌtɨj méesaj joꞌtyéjvee.
37 Quando Jesus acabou de falar, um fariseu o convidou para jantar na casa dele. Jesus foi e sentou-se à mesa.
38 Ajta aꞌɨ́jna ɨ fariseo, jeꞌej puꞌij puaꞌaj tyoꞌtóomuaꞌaj, tɨꞌɨj jaaséej ɨ Jesús tɨquee anomuéetyaꞌaj tyuꞌcuaj jeꞌej maj tyeeyíꞌtɨhuaꞌaj.
38 O fariseu ficou admirado quando viu que Jesus não tinha se lavado antes de comer.
39 Aj puꞌij tavástaraꞌ aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
39 Então o Senhor disse a ele:
40 ’Siajta quee tyiꞌtɨ́j muaꞌreej, aꞌɨ́jna ɨ tɨ jaatyátaahuacaꞌ ɨ jáꞌmuahueꞌraꞌ, ¿Nyiquee aꞌɨ́ɨn ajta jaatyátaahuacaꞌ ɨ tɨ jáꞌmuatzajtaꞌ séejreꞌ?
40 Seus tolos! Quem fez o lado de fora não é o mesmo que fez o lado de dentro?
41 Siataꞌaj tyihuoꞌtáꞌan ɨ maj quee jeꞌej tyéejviicueꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ siaj tyíꞌijchaꞌɨj. Aꞌyaa xu aꞌɨ́jcɨ jɨn huárɨnyij, tɨꞌij tyámuaꞌ tyeꞌrájraꞌnyij jaꞌmua jimi.
41 Portanto, deem aos pobres o que está dentro dos seus copos e pratos, e assim tudo ficará limpo para vocês.
42 ’Jeꞌej pu puaꞌaj atyojoꞌréꞌnyesij jaꞌmua jimi ɨ fariseos siaj puéꞌeen. Aꞌyaa xu tyiꞌtáꞌcaa ɨ séej tamuáamuataꞌ anxɨtyej tɨ jitze maꞌcan aꞌɨ́jcɨ ɨ tuꞌpíj, tyiꞌtɨ́j meentaj, siajta aꞌɨ́jcɨ ɨ tuꞌpíj tɨ aꞌyan huatóomuaꞌaj tɨjɨn ruda, siajta néijmiꞌi tɨꞌɨj naꞌaj puaꞌmáj tyíꞌxoo ɨ tuꞌpíj. Siajta seríj yoꞌhuáꞌxɨj ɨ tɨ jéetzeꞌ juxɨeꞌveꞌ ɨ Dios jimi, siaj tyámuaꞌ huóꞌuurej ɨ juxaꞌaj tyeɨ́tyee jeꞌej tɨ tyaꞌráanajchi, siajta tyámuaꞌ tyéejchaꞌɨɨj ɨ Dios. Tyámuaꞌ pu atyojoꞌreꞌnyéenyijcheꞌ tɨpuaꞌaj sequée yoꞌhuaꞌnaacajcheꞌ siaj jaꞌráꞌastee aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ jéetzeꞌ juxɨeꞌveꞌ. Ajta aꞌyan tyúuxɨeꞌveꞌ siaj tyuꞌtáꞌan aꞌɨ́jcɨ ɨ séej tamuáamuataꞌ anxɨtyej tɨ jitze maꞌcan.
42 — Ai de vocês, fariseus! Pois dão para Deus a décima parte até mesmo da hortelã, da arruda e de todas as verduras, mas não são justos com os outros e não amam a Deus. E são exatamente essas coisas que vocês devem fazer sem deixar de lado as outras.
43 ’Siataꞌaj huatóoxaamujrityeꞌen muaꞌaj, mu siaj fariseos puéꞌeen, jéehua xu jaxɨeꞌveꞌ tɨ tyiꞌtɨ́j jamuáacɨꞌtyij siaj sij ooráꞌsej ɨpuárij japua joꞌmaj jáꞌraꞌsacaa ɨ huásij ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ. Ajta jamuaꞌráanajchij maj ɨ tyeɨ́tyee jamuaatatyójtyeꞌen tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨmeꞌ joꞌmaj tyajaꞌtóotɨmej.
43 — Ai de vocês, fariseus! Pois gostam demais dos lugares de honra nas
44 ’Siataꞌaj huatóoxaamujrityeꞌen, jiꞌnye aꞌyaa xu een tɨꞌɨj joꞌmaj huajaꞌváꞌnaamua ɨ muɨꞌchítyee. Majta ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj japuan huahuíistɨcɨꞌɨj, camu jamuaꞌreej yee aꞌtyán mu avaꞌnámiꞌhuajmee.
44 — Ai de vocês! Pois são como sepulturas que não se veem, sepulturas que as pessoas pisam sem perceber.
45 Tɨꞌɨj ij sɨ́ɨj tɨ tyíꞌmuaꞌtaj ɨ yuꞌxarij jitze, Moisés tɨ joꞌyúꞌxacaꞌ, aꞌyaa pu tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
45 Então um mestre da Lei disse a Jesus: — Mestre, falando assim, o senhor está nos ofendendo também.
46 Jesús pu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
46 Jesus respondeu:
47 ’Jeꞌej pu puaꞌaj tyeꞌmej jaꞌmua jimi, jiꞌnye muaꞌaj xu jaꞌajtáꞌhuaj ɨ maj tzajtaꞌ huoꞌtyátoosij aꞌɨ́ɨjma ɨ maj Dios jitze maꞌcan tyíꞌxaxaꞌtaꞌaj, aꞌɨ́ɨmaj maj huoꞌcuij ɨ jáꞌmuahuasimuaꞌcɨꞌɨj.
47 Ai de vocês! Pois fazem túmulos bonitos para os
48 Aꞌɨ́j pu jɨn aꞌyan tyéꞌmiteereꞌ tɨjɨn jamuaꞌránajchacaꞌ jeꞌej maj huóꞌruuj ɨ jáꞌmuahuasimuaꞌcɨꞌɨj, jiꞌnye aꞌɨ́ɨ mu huoꞌcuij aꞌɨ́ɨjma ɨ maj Dios jitze maꞌcan tyíꞌxaxaꞌtaꞌaj, siajta muaꞌaj jaꞌajtáꞌhuaj joꞌmaj huajaꞌváꞌnaj.
48 Com isso vocês mostram que concordam com o que os seus antepassados fizeram, pois eles mataram os profetas, e vocês fazem túmulos para eles.
49 ’Aꞌɨ́j pu jɨn ɨ Dios jumuaꞌtzíiraꞌaj jɨn aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn: “Nyahuoꞌtaꞌítyij huaꞌ jimi ɨ tyeɨ́tyee séecan maj nye jitze maꞌcan tyíꞌxaj, nyajta séecan ɨ nyaj huaꞌantyíhuoj mej mij nyahuɨɨriaꞌaj. Jeꞌcácaa mu cuiꞌnyij aꞌɨ́ɨmaj ɨ tyeɨ́tyee, majta séecan jeꞌej puaꞌaj uurej.”
49 Por isso a Sabedoria de Deus disse: “Mandarei para eles profetas e mensageiros, e eles matarão alguns e perseguirão outros.”
50 Aꞌɨ́j pu jɨn ɨ Dios aꞌɨ́ɨjma jitze tyíꞌpuaꞌrityeꞌen ijíij maj huátyeɨtyee aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ, matɨꞌɨj manaꞌaj puaꞌmáj huácuij ɨ maj Dios jitze maꞌcan tyíꞌxajtacaꞌaj, matɨꞌɨj puaꞌmáj huácuij tɨꞌɨj naꞌaj tyuꞌséjrej ɨ cháanacaj,
50 Por causa disso esta gente de hoje será castigada pela morte de todos os profetas assassinados desde a criação do mundo,
51 tɨꞌɨj naꞌaj ɨ Abel tɨ huamuɨ́ꞌ ajta aꞌɨ́jna ɨ Zacarías, ɨ maj jaajéꞌcaj jéꞌtaꞌ joꞌtɨj joꞌtyéjvee aꞌɨ́jna ɨ maj japuan tyíꞌmuꞌvejritacaa, ajta ɨ tyeyúuj tɨ jaꞌvéꞌnyee. Aꞌɨ́j pu jɨn ɨ Dios aꞌɨ́ɨjma jitze tyíꞌpuaꞌrityeꞌen ijíij maj huátyeɨtyee.
51 começando pela morte de Abel até a morte de Zacarias, que foi assassinado entre o altar e o
52 ’Jeꞌej pu puaꞌaj tyeꞌmej jaꞌmua jimi mu siaj tyíꞌmuaꞌtaj ɨ yuꞌxarij jitze Moisés tɨ joꞌyúꞌxacaꞌ. Jiꞌnye muaꞌaj xu jujɨ́ɨmuaꞌaj jamuaꞌreeriacaꞌaj jeꞌej tɨ tyáꞌxɨeꞌveꞌ ɨ Dios, siajta quee aꞌyan huarɨ́j jeꞌej tɨ ɨ Dios tyáꞌxɨeꞌveꞌ. Caxu siajta huaꞌtáꞌcaa mej mij séecan jáamuaꞌtyij jeꞌej tɨ tyíꞌeen ɨ Dios jimi.
52 — Ai de vocês, mestres da Lei! Pois guardam a chave que abre a porta da casa da Sabedoria. E assim nem vocês mesmos entram, nem deixam os outros entrarem.
53 Tɨꞌɨj Jesús iirájraa, aꞌɨ́ɨmaj ɨ fariseos, majta ɨ maj tyíꞌmuaꞌtaj ɨ yuꞌxarij jitze Moisés tɨ joꞌyúꞌxacaꞌ, aꞌɨ́ɨ mu jéehua huatanyínyuꞌcacucaꞌ, majta jeꞌen huatyóohuij maj jáaꞌɨtziityeꞌen jéehua metyeꞌíhuoꞌraj,
53 Quando Jesus saiu dali, os mestres da Lei e os fariseus começaram a criticá-lo com raiva e a lhe fazer perguntas sobre muitos assuntos.
54 mej mij jájtyoonyij ɨ tɨ jɨn eeráꞌɨtzen, aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ jeꞌej tɨ aꞌɨ́ɨn tyuꞌtaxájtaj.
54 Eles queriam levá-lo a dizer alguma coisa que pudesse lhes servir de motivo para acusá-lo.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.