Atos 9
Ɨ nyúucarij tɨ jájcua tɨ aꞌɨj́na áꞌxaj ɨ Tavástaraꞌ ɨ Jesús tɨ Cɨríistuꞌ pueꞌeen ajta Salmos (COK) vs AAI
1 Tɨꞌɨj ooj aꞌɨ́jna ɨ Saulo huaꞌnyeechacaj tɨ huóꞌcuiꞌnyij aꞌɨ́ɨjma ɨ maj tyáꞌtzaahuatyeꞌ ɨ tavástaraꞌ jimi, aj puꞌij uyoꞌtyéesej aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ tyihuáꞌijtyaꞌcaꞌaj u tyeyúuj tzajtaꞌ.
1 Baise Saul i Regah ana bai’ufununayah rouw morob isan menan bi’arakok. Imih na firis ukwarih biyah tit, fef tab auman tan Damaskas wanawanan Kou’ay Bar ta ta hai ukwarih hitaso’ob isan
2 Aj puꞌij jaatáhuaviiriꞌ tɨ aꞌɨ́ɨn ɨ yuꞌxarij jaatapíjtyeꞌen ɨ tɨ jɨn ujoꞌtyájrutyej u tyeyúuj tzajtaꞌ aꞌájna tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Damasco. Tɨꞌij aꞌáa huojoꞌhuoonyij ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj jaꞌtzaahuatyeꞌ ɨ nyúucarij ɨ maj jɨn tyámuaꞌ tyityaajúꞌ ɨ Dios jimi, tɨꞌɨj naꞌaj tyétyacaa majta úucaa, tɨꞌij aꞌáa huejeꞌtyáanaj a Jerusalén.
2 ifefeyan, saise sabuw iyab Regah ana efamaim hima’ama orot o babin etei tafatumih tabow tan Jerusalem dibur taya.
3 Tɨꞌɨj arí a véjriꞌ joomáꞌcaj a Damasco, aj puꞌij jiyeꞌtzín jéehua japuan rányeeriꞌcɨriaꞌcaꞌ, aꞌájna joꞌtɨj joomaꞌcaꞌaj ɨ Saulo.
3 Nati isan au Damaskas yen inan, na bar merar biyubin auman naniyan meyemeye marakaw marane namanamarabe bow sisibin roun roun etei e’arasib re,
4 Aj puꞌij acájvej tɨꞌquij chóotaꞌ atyívej, nyúucarij pu huánamuajriꞌ tɨ aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
4 naatu me yan re rab, orot fanan nowar wabin su’ub eo “Saul, Saul aisim ayu irabu kubia’akiru?”
5 Tɨꞌquij aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ aꞌɨ́jna ɨ Saulo tɨjɨn:
5 Saul ibatiy, “Regah o yait?” Orot fanan tit maiye iya’afut eo, “Ayu i Jesu o irabu kubia’akiru.
6 Aj puꞌij ɨ tavástaraꞌ aꞌyan tyuꞌtanyúj tɨjɨn:
6 Baise kumisir kwen bar merar gagamin kutit, nati’imaim boro hinao inanowar abisa boro inasinaf.”
7 Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jamuán huajúꞌcaꞌaj, jéehua mu tyíꞌtzɨɨnyaꞌcaꞌaj, jiꞌnye nyúucarij mu huánamuajriꞌ, majta camu aꞌtɨ́j aꞌ joꞌséj.
7 Orot afa Saul bairi hinan hai tur sawar hinutanub hibat orot fanan hinowar, baise men yait ta ana yumat hi’itin.
8 Aj puꞌij ájchej aꞌɨ́jna ɨ Saulo, tɨꞌɨj a únyeeriacaꞌ, capu cheꞌ tyíꞌsejracaꞌaj, matɨꞌɨj mij jaꞌnavíꞌraj ɨ muácaꞌraꞌan jitze meyoꞌvíꞌtɨj a Damasco.
8 Saul me yan inu’in misir matan nuw, baise matan isukway men abisa ta itin, basit uman hibai hi’unawiy hin Damaskas hitit.
9 Aꞌyaa pu áꞌtyeej huéeicaj xɨcáj tɨquee atányeej, ajta quee tyiꞌtɨ́j huácuaj capu ajta yaꞌcaꞌaj.
9 Veya tounu na’atube matan ifim ma. Nati ana maramaim men kafa’imo bay ta eaan naatu harew tom.
10 Sɨ́ɨj tɨ tyáꞌtzaahuatyeꞌ pu aꞌáa jáꞌchajcaꞌaj aꞌájna a Damasco, aꞌyaa pu ántyapuaacaꞌaj tɨjɨn Ananías, aj puꞌij tavástaraꞌ huataséjre aꞌɨ́jcɨ jimi, aꞌyaa pu tyaatajé tɨjɨn:
10 Baitumatumayan orot ta wabin Ananias Damaskas ma’am matan hibora’ah tainin tayowan Regah isan eafa’af fanan nowar, “Ananias!”
11 Aj puꞌij aꞌyan tyaatéꞌexaa aꞌɨ́jna ɨ tavástaraꞌ tɨjɨn:
11 Regah eo, “Inabogaigiwas inan ef gagamin wabin mutufor imaim inatit naatu Judas ana baremaim Tarsus orot wabin Saul isan inibatiyih, i ma eyoyoyoban.
12 Aꞌtɨ́j pu huataséjre aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ Saulo, tɨ aꞌyan ántyapuaj tɨjɨn Ananías, aꞌyaa pu tyuꞌtaséjre tɨ aꞌɨ́jna ɨ Ananías ujoꞌtyájrupij, tɨꞌquij jaꞌváꞌmuarɨej muꞌúutzeꞌ, tɨꞌij ajtáhuaꞌaj atányeerej.
12 Naatu Saul matan hibora’ah orot ta wabin Ananias itin narun umanamaim matan butubun nuwanuw maiyen itin.”
13 Tɨꞌɨj aꞌyan tyáanamuajriꞌ, aꞌyaa pu tyuꞌtanyúj aꞌɨ́jna ɨ Ananías tɨjɨn:
13 Ananias iya’afut eo, “Regah sabuw moumurih na’in nati orot isan hio anowar, sawar kakafih maiyow o a sabuw Jerusalem hima’am isah sinaf.
14 Ajta ijíij, aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tyíꞌijta ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, aꞌɨ́ɨ mu jaatáꞌ tɨ aꞌɨ́ɨn yatanyéj, ajta huáꞌanviꞌtɨj huaꞌnajɨ́ꞌcaxɨꞌɨn aꞌɨ́ɨjma ɨ maj muéetzij muanaꞌmichej.
14 Naatu boun i firis ukwarih biyahine fair bai na iti Damaskas tit sabuw iyab o tekwakwafiri bow fatumen isan.”
15 Ajta ɨ tavástaraꞌ aꞌyaa pu tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
15 Baise Regah iu, “O i boro inan anayabin ayu nati orot arubin isou nabowamih, wabu nab natit Ufun Sabuw, aiwob sabuw, naatu Israel sabuw wanawanahimaim nabosemor.
16 Nyáaj nu jaataséjratyeꞌej aꞌɨ́jcɨ ɨ Saulo tɨ aꞌyan tyúuxɨeꞌveꞌ tɨ jéehua jajpuéetzij jáꞌraꞌnyij nyéetzij jitze maꞌcan.
16 Naatu ayu taiyuwu boro ani’obaiy bai’akir gagamin na’in ayu wabu isan ni’akir.”
17 Aj puꞌij ujóꞌmej aꞌɨ́jna ɨ Ananías, aꞌáa pu jaꞌráꞌaj a Judas tɨ jaꞌchej, aj puꞌij utyájrupij u chiꞌtáj. Ajta jeꞌen jaꞌváꞌmuarɨej áan muꞌúutzeꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Saulo, aj puꞌij aꞌyan tyaatajé tɨjɨn:
17 Basit Ananias misir in bar efan Regah eo’omaim tit naatu bar wanawanan run, uman Saul tafanamaim yara’ah eo, “Saul ayu taiu Regah Keriso efamaim o isa birerereb i ayu iyunu anan o mata nigewasin inanuw maiye, naatu Anun Kakafiyin niwani.
18 Tɨꞌɨj aꞌyan tyaatéꞌexaa, tyiꞌtɨ́j pu eetácuurixɨj ɨ jɨꞌsáaraꞌ jitze tɨ joꞌriáꞌnajcaꞌaj, tɨꞌɨj atányeeriacaꞌ, aj puꞌij ájchej aꞌɨ́jna ɨ Saulo tɨꞌquij huáɨꞌhuacaꞌ.
18 Naniyan meyemeye matan siy kanabinin na’atube ma’am hea’obow re, matan kubunai nuw maiye, naatu misir re bapataito bai.
19 Aꞌtzúj aꞌtyéeviꞌcaj puꞌij téꞌej tyúꞌcuaa, tɨꞌquij jaatácaꞌnyistiꞌriꞌ, aꞌáa pu joꞌtyáꞌɨtzee huaꞌ jamuán ɨ maj tyáꞌtzaahuatyeꞌ aꞌchu puaꞌan xɨcáj aꞌájna a Damasco.
19 Bay eaa ufunamaim ana fair matabir maiye bai.
20 Aj puꞌij huatyóochej tɨ tyihuóꞌixaatyeꞌen ɨ huaꞌ tyeyúuj tzajtaꞌ, aꞌyaa pu tyihuáꞌmuaꞌtyajcaꞌaj tɨ ɨ Jesús yójraꞌ puéꞌeen aꞌɨ́jcɨ ɨ Dios.
20 Saul misir mutufor in Kou’ay Bar run busuruf Jesu isan binan eo, “Jesu i turobe God Natun.”
21 Néijmiꞌi ɨ maj jáanamuajriꞌ, aꞌɨ́ɨ mu jeꞌej yóꞌsejracaꞌaj, aꞌyaa mu tyíꞌxajtacaꞌaj tɨjɨn:
21 Sabuw etei hinowar hifofofor naatu hibabatiyih hio, “Orotoban iti Jerusalemamaim sabuw iyab Jesu wabinamaim hikwakwafir rouw himorob? Naatu iti’imaim nan ana’an i nati sawar ta’imon isan na, sabuw fatum bow na firis gagamin baitihimih?”
22 Jéetzeꞌ pu jacaꞌnyistiꞌracaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Saulo, tɨꞌij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaatyeꞌen ɨ tyeɨ́tyee, ajta huoꞌmuéꞌtɨj aꞌɨ́ɨjma ɨ juríiyuj ɨ maj Damasco jáꞌchajcaꞌaj tɨꞌɨj aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨ ɨ Jesús aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ Cɨríistuꞌ.
22 Baise Saul binan inan ana fair ra’at, Jew sabuw iyab Damaskas hima’am hai not botabir naatu i’obiyih Jesu i anababatun Keriso, iti na’at eo sabuw tur omih hikasiy.
23 Aꞌchu puaꞌan xɨcáj, aj mu mij jaaxáꞌpuɨꞌɨntarej aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan mej mij jaajéꞌcaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Saulo.
23 Fur bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Jew sabuw hiru’ay Saul morob isan hiyakitifuw.
24 Aj puꞌij jáamuaꞌreeriꞌ aꞌɨ́jna ɨ Saulo. Aꞌnáj tɨnaꞌaj tújca majta tɨ́caꞌ, aꞌáa mu jeꞌtyétyaꞌcaꞌaj joꞌtɨj jaꞌpueertaj joꞌtɨj jeꞌráanyee ɨ juyéj, mej mij jaajéꞌcaj.
24 Baise abisa sinafumih hiyayakitifuw i hio nowar, fai mar i etawan awan hima’afut hima’am tatitit hita’asabunimih.
25 Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ séecan ɨ maj tyáꞌtzaahuatyeꞌ, sicɨ́rij jitze tɨ veꞌéj mu jaꞌtyáaraj matɨꞌɨj mij jaꞌancuriáꞌtoj ɨ tɨ curiáꞌnamiꞌ jitze, aꞌtzáaj jéꞌtaꞌ tɨ́caꞌ aj puꞌij huatóoꞌuj.
25 Baise gugumin ta ana bai’ufununayah Saul kaifet wanawananamaim hiwan fur ana sou ta’amaim hiruru re.
26 Tɨꞌɨj aꞌáa jaꞌráꞌaj a Jerusalén, jaxɨeꞌvaꞌcaꞌaj tɨ huaꞌantyáanaxcaj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj tyáꞌtzaahuatyeꞌ, majta aꞌɨ́ɨmaj néijmiꞌi mu jatzɨɨnyaꞌcaꞌaj, jiꞌnye camu jaꞌtzaahuatyaꞌcaꞌaj yee aꞌɨ́ɨ pu ajta aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ tyáꞌtzaahuatyeꞌ.
26 Saul na Jerusalem tit sinaftobon bai’ufununayah bairi baita’imonin isan. Baise bai’ufununayah i Saul isan hai bir ra’at, anayabin men hibitumatum Saul i turobe baitumatumayan ta matar ai en.
27 Ajta aꞌɨ́jna ɨ Bernabé jaꞌantzaahuaj, aj puꞌij yoꞌvíꞌtɨj aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ maj tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuaj aráꞌasej, ajta huoꞌtéꞌexaa tɨ ɨ Saulo jaaséj aꞌɨ́jcɨ ɨ tavástaraꞌ, tɨꞌɨj aꞌáa joomáꞌcaj ɨ juyéj jitze, ajta ɨ Saulo tyihuóꞌixaaj ɨ Jesús jitze maꞌcan aꞌɨ́ɨjma ɨ maj Damasco jáꞌchajcaꞌaj.
27 Imaibo Barnabas na ibais bai in Tur Abarayah biyah tit, kubuna mi’itube efamaim Regah itin naatu Regah eo nowar. Ana binan fairin Jesu wabinamaim auman eo hinowar.
28 Aꞌyaa puꞌij aꞌáa tyojoꞌtyáꞌɨtzee aꞌɨ́jna ɨ Saulo aꞌájna a Jerusalén, ajta aꞌɨ́ɨjma jamuán joꞌcháꞌcanyaꞌaj. Tyihuáꞌixaatyaꞌcaꞌaj tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨmeꞌ ɨ Jesús jitze maꞌcan.
28 Naatu hibai bairi hima Jerusalem ana uman men sanet etei remor Regah wabinamaim binan.
29 Séecan pu ajta jamuán tyuꞌtaxájtacaꞌ, ɨ maj jaayíꞌtɨn ɨ huáꞌnyuucaa ɨ griego, majta aꞌɨ́ɨmaj jéehua mu tyúuꞌixaatyaꞌcaꞌaj aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ, majta tyíꞌtyesaꞌcaꞌaj maj jaajéꞌcaj.
29 Jew sabuw iyab Greek tur hio bairi hi’o hibas naatu rabin morob isan hiyakitifuw.
30 Matɨꞌɨj aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tyáꞌtzaahuatyeꞌ jáamuaꞌreeriꞌ, aj mu mij yoꞌvíꞌtɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ Saulo aꞌájna a tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Cesarea, matɨꞌɨj támij jaataꞌítyacaꞌ aꞌájna chájtaꞌ tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Tarso.
30 Baise baitumatumayah afa tur hinowar basit, Saul hibai hire Caesarea hitit naatu au Tarsus hiyafar in.
31 Matɨꞌɨj manaꞌaj ɨ maj tyáꞌtzaahuatyeꞌ, aꞌáa maj huacháatɨmee aꞌájna a Judea, ajta Galileea, ajta a Samaaria, néijmiꞌi mu tyámuaꞌ tyíꞌtyechajcaꞌaj, majta aꞌɨ́jcɨ jitze aróocaꞌnyajcaꞌaj ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios. Meꞌtyesaꞌcaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ tavástaraꞌ maj tyiꞌtɨ́j jɨn ootyáꞌɨtzeereꞌen jimi, majta aꞌɨ́jna jitze aróocaꞌnyajcaꞌaj ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios, aꞌɨ́j mu jɨn támuiꞌrisimaꞌaj.
31 Imaibo ekaleisia sabuw Judea, Galilee naatu Samaria wanawanahimaim etei tufuwamaim hima hiyasisir. Naatu Anun Kakafiyin ana baibaisamaim fair hibai naatu hai kou’ay busuruf wowab ra’at yen, Regah nanamaim kakaf auman hima.
32 Aꞌɨ́jna ɨ Pedro, aꞌɨ́ɨ pu huaꞌcamuáarejyiꞌca aꞌɨ́ɨjma ɨ maj tyáꞌtzaahuatyeꞌ, aꞌɨ́ɨjma pu ajta ujoꞌváꞌmuaariacaꞌ ɨ séecan ɨ maj tyáꞌtzaahuatyeꞌ, aꞌáa maj jáꞌchajcaꞌaj a chájtaꞌ tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Lida.
32 Peter efan ta ta etei run tit ana sabuw itih remor inan, veya ta God ana sabuw iyab Lydda bar merar gagamin hima’ama bainanawanihimih in.
33 Séej pu aꞌáa joꞌtyoo ɨ tyáataj tɨ aꞌyan ántyapuaj tɨjɨn Eneas, puꞌríj aráhueeicaj nyinyiꞌraꞌaj áꞌtyeeviꞌcaꞌaj tɨquee ajchaꞌcaꞌaj ɨ utáatzij japua, jiꞌnye capu tyéchavaaj.
33 Nati’imaim orot ta wabin Aeneas, an uman murubin bai’etaw en gem yan inu’in kwamur etei eight sawar.
34 Aj puꞌij aꞌyan tyaatéꞌexaa aꞌɨ́jna ɨ Pedro tɨjɨn:
34 Basit Peter isan eo, “Aeneas Jesu Keriso o ebiyawasi kumisir, a ir kunu ku’abar.” Orot mar ta’imonamo misir.
35 Néijmiꞌi ɨ maj aꞌáa joꞌcháatɨmaꞌcaa aꞌájna a Lida, majta aꞌájna a Sarón, aꞌɨ́ɨ mu jaaséej tɨꞌɨj ájchej, aj mu mij jaꞌantzaahuaj aꞌɨ́jcɨ ɨ tavástaraꞌ.
35 Sabuw etei Lydda naatu Sharon wanawanan hima’am abisa matar hi’i’itin etei hitumatum naatu Regah isan hitatabir.
36 Sɨ́ɨj tɨ ajta tyáꞌtzaahuatyeꞌ, aꞌáa pu joꞌtyávaacaꞌaj chájtaꞌ tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Jope, íitɨꞌ aꞌɨ́jna ɨ aꞌtɨ́j, aꞌyaa pu ántyapuaj tɨjɨn Tabiita; Tabiita aꞌyaa pu huatóomuaꞌaj huáꞌnyuucaa jɨmeꞌ ɨ griego tɨjɨn Doorcaj. Aꞌɨ́jna ɨ íitɨꞌ jéehua pu aꞌyan rɨjcaa tyiꞌtɨ́j jɨmeꞌ tɨ xáꞌpuɨꞌ, huáꞌhuɨɨriaꞌaj ɨ maj quee jeꞌej tyéejviicueꞌ.
36 Joppa bar meraramaim babin ta wabin Tabitha, Greek fanahimaim i Dorcas. Iti babin i baitumatumayan ta mar etei gewasin esisinaf naatu yababan wairafih ebibaisih.
37 Tɨꞌɨj Pedro ooj aꞌáa joꞌtyávaacaꞌaj aꞌájna a Lida, aj puꞌij ɨ Doorcaj tyiꞌijcuíꞌnyacaꞌ tɨꞌquij huamuɨ́ꞌ, ajta ɨ tyéviraꞌ matɨꞌɨj jacajoꞌsij, aj mu mij juꞌtyájtoo u chiꞌtáj.
37 Nati ana veya’amaim sawow bai naatu morob biyan hisouw hibai hiyen bar tafantoro’ot hi’inuw.
38 Aꞌájna a Jope aꞌáa pu véjriꞌ putyajáꞌrɨcɨj a Lida, aꞌáa pu joꞌtyávaacaꞌaj aꞌɨ́jna ɨ Pedro, matɨꞌɨj jáamuaꞌreeriꞌ aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tyáꞌtzaahuatyeꞌ, huaꞌpuácaa mu huataꞌítyacaꞌ mej mij uyoꞌtéꞌexaatyeꞌen aꞌyan tɨjɨn:
38 Joppa na Lydda titit i men ef yok, imih bai’ufununayah Joppa hima’am Peter na Lydda’amaim titit ana tur hinowar. Basit orot rou’ab hiyafarih hin hifefeyan hio, “Are Peter akokok saise inan biyai inatit, men inarubir.”
39 Tɨꞌquij ɨ Pedro huaꞌ jamuán ujóꞌmej, tɨꞌɨj aꞌáa jaꞌráꞌaj, aj mu mij juꞌtyéeviꞌtɨj joꞌtɨj jeꞌrácaꞌtyii ɨ muɨꞌchíj, majta néijmiꞌi aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj antyúujɨɨmuaꞌastariacaꞌ, muaꞌcooyiꞌnyaꞌaj mu eetyahuíistɨraj aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ Pedro, matɨꞌɨj mij tyaataséejra ɨ cáanarij aꞌɨ́ɨn tɨ tyíꞌtaꞌhuacareꞌej ɨ Doorcaj tɨꞌɨj óocheꞌ júuricaj.
39 Basit Peter bobuna misir bairi hin, hina hitit hiyen bar awan yate tafan imaim hirun. Naatu kwafukwafur baibin etei hai faifuw Dorcas yawasin ma’am ana veya sakir bitih auman hibow hina hi’obaibiy hirerey auman hirun.
40 Pedro pu huoꞌtaꞌíj maj néijmiꞌi iirácɨɨnyej, tɨꞌquij tyítunutacaꞌ, ajta jaatáhuoj ɨ Dios jimi, jaꞌraséeraj aꞌɨ́jcɨ ɨ muɨꞌchíj, aj puꞌij aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
40 Peter sabuw etei iuwih ufun hitit, i sun yowen yoyoban imaibo eo, “Tabitha kumisir!” Babin matan nuw naatu nura’at Peter i’itin ana maramaim misir mare ma.
41 Ajta ɨ Pedro muácaꞌraꞌan pu jitze jajvíꞌraj tɨꞌquij jaꞌajriáj, aj puꞌij huoꞌtajé aꞌɨ́ɨjma ɨ maj tyáꞌtzaahuatyeꞌ, ajta aꞌɨ́ɨjma ɨ úucaa ɨ maj antyúujɨɨmuaꞌastariacaꞌ, tɨꞌquij júurican huataséjratacaꞌ.
41 Peter eof babin bai ibais misir bat, imaibo baitumatumayah naatu kwafukwafur isah eaf hina yawasin batabat i’obaiyih hi’itin.
42 Néijmiꞌqueꞌ mu jáamuaꞌreeriꞌ aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj aꞌáa huacháatɨmaꞌcaa aꞌájna a Jope, mueꞌtɨ́j mu mij jaꞌantzaahuaj aꞌɨ́jcɨ ɨ tavástaraꞌ.
42 Tur tasasar tit Joppa sabuw etei hinowar naatu moumurih na’in Regah hitumitum.
43 Pedro pu aꞌáa joꞌtyáꞌɨtzee aꞌchu puaꞌan xɨcáj aꞌájna a Jope, aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ navíj tɨ tyíiꞌhuacaa, Simón pu ántyapuaacaꞌaj aꞌɨ́jna ɨ aꞌtɨ́j.
43 Peter veya moumurih na’in Joppa’amaim orot wabin Simon ana baremaim hairi hima.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.