Atos 8
Ɨ nyúucarij tɨ jájcua tɨ aꞌɨj́na áꞌxaj ɨ Tavástaraꞌ ɨ Jesús tɨ Cɨríistuꞌ pueꞌeen ajta Salmos (COK) vs MNT
1 Ajta aꞌɨ́jna ɨ Saulo aꞌáa pu joꞌtyávaacaꞌaj, aꞌɨ́ɨ pu huaꞌsejracaꞌaj matɨꞌɨj jaajéꞌcaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Esteban.
1 Stephen hi’asabun momorob isan Saul auman isaito. Saul Ekaleisia Bai’akir Kakafin Itih Nati ana veya’amaim ekaleisia Jerusalem wanawananamaim isah bai’akir kakafin matar, naatu bai’ufununayah etei nanabin hibihir. Afa au Judea na’at hibihir naatu afa au Samaria na’at hibihir. Baise tur abarayah akisihimo Jerusalem hima.
2 Majta séecan ɨ maj tyámuaꞌ tyíꞌtyetyeɨɨtyeristacaꞌaj, aꞌɨ́ɨ mu jaꞌváꞌnaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Esteban, jéehua mu áꞌtyeej maj juxaamuɨjrityeꞌ aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ.
2 Kwafirenayah sabuw afa Stephen hiyai naatu isan hiyababan rerey gagamin maiyow hima hirererey.
3 Meentyij aꞌɨ́jna ɨ Saulo, jeꞌej puaꞌaj huáꞌuuriajcaꞌaj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj tyáꞌtzaahuatyeꞌ, aꞌɨ́ɨ pu utyáruꞌpichaꞌaj huaꞌ chiꞌtáj joꞌmaj joꞌcháatɨmaꞌcaa, aj puꞌij huiꞌrájaꞌpuanaꞌaj ɨ tyétyacaa, ajta ɨ úucaa, néijmiꞌcaa pu tyíꞌtuiiriaꞌcaꞌaj mej mij hueꞌtyáanaj.
3 Naatu Saul ekaleisia gurusin busuruf bar awan awan run tit orot babin bow rouw fatum iteten in dibur baremaim yaririyen.
4 Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj maꞌúrutyixɨj, joꞌtɨj naꞌaj maj joojúꞌcaꞌaj, aꞌɨ́ɨ mu huaꞌmuaꞌtyajcaꞌaj ɨ tyeɨ́tyee ɨ nyúucariaꞌraꞌ ɨ Dios, ɨ tɨ jɨn huaꞌ japua huatányuusij.
4 Iyab hitagey nanabin hititit i God ana tur hibinan auman hinan.
5 Aj puꞌij Felipe aꞌáa jaꞌtanyéj aꞌájna chájtaꞌ tɨ aꞌáa jaꞌajtyámaꞌcan a Samaaria, tɨꞌquij huatyóochej tɨ tyihuóꞌixaatyeꞌen aꞌɨ́jcɨ jitze maꞌcan ɨ Cɨríistuꞌ.
5 Philip re in Samaria bar merar gagaminamaim Keriso ana tur binan in.
6 Jéehua mu tyúusɨꞌrihuaꞌaj ɨ tyeɨ́tyee, majta tyámuaꞌ naa tyúunamuajrastyaꞌcaꞌaj jeꞌej tɨ tyíꞌxajtacaꞌaj aꞌɨ́jna ɨ Felipe, jiꞌnye jéehua pu tyíꞌsejratacaꞌaj tyiꞌtɨ́j tɨ huápuɨꞌɨj juxɨeꞌveꞌ mej mij jáamuaꞌreej tɨjɨn Dios pu jitze aróocaꞌnyajcaꞌaj.
6 Philip eo sabuw hinonowar naatu ina’inanen sinaf hi’i’itan etei hina hiyubin ana tur nowar isan.
7 Majta mueꞌtɨ́j huarúj ɨ maj tyiyáaruꞌuj huaꞌ tzajtaꞌ séjriaꞌcaꞌaj, muatyejíihuajraa ɨ tyiyáaruꞌuj matɨꞌɨj iiráacɨj ɨ tyeɨ́tyee tzajtaꞌ. Majta mueꞌtɨ́j huarúj ɨ maj quee tyéchavaaj, majta ɨ maj quee tyámuaꞌ tyityaacɨ́ꞌɨj.
7 Sabuw moumurih maiyow wanawanahimaim afiy kakafih tarsumih hima’am erefanah auman hititit, naatu ah umah kafikafirih naatu ah umah murumurubih moumurih maiyow auman iyayawasih
8 Aꞌɨ́j mu mij jɨn tyámuaꞌ tyityahuóotyamuaꞌvej aꞌájna a chájtaꞌ.
8 Imih nati bar meraramaim yasisir gagamin maiyow tafair tit.
9 Sɨ́ɨj pu ajta aꞌáa joꞌtyávaacaꞌaj tɨ aꞌyan ántyapuaacaꞌaj tɨjɨn Simón, ɨ tɨ aráꞌtyeej tɨ tyíꞌhuaꞌtacareꞌej aꞌɨ́jcɨ jitze maꞌcan ɨ tyiyáaruꞌ, ɨ tɨ ajta huáꞌcuanamuajcaꞌaj ɨ tyeɨ́tyee Samaaria maj joꞌcháatɨmee, jéehua puꞌij aꞌɨ́j jɨn óotzaahuatyaꞌcaꞌaj.
9 Baise nati bar meraramaim i orot ta wabin Simon ma farum eafusar farum Samaria orot babin bibibiruwih, naatu taiyuwin wabin bora’ara’ah orot gagamin rouw eo.
10 Néijmiꞌi mu jaꞌtzaahuatyaꞌcaꞌaj, tɨꞌɨj naꞌaj ɨ maj cɨ́leꞌen, majta ɨ maj huáasij, aꞌyaa mu tyíꞌxajtacaꞌaj tɨjɨn:
10 Naatu sabuw etei nati bar merar hima’am, orot kikimin yen in orot gagamin etei fanan akisin hinonowar hio, “Iti orot i God ana fair bai, wabin ‘Fair Gagamih.’”
11 Majta jaꞌtzaahuatyaꞌcaꞌaj, jiꞌnye puꞌríj áꞌtyeeviꞌcaꞌaj aꞌɨ́jna ɨ Simón tɨ aꞌyan rɨjcaj aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ mej mij jeꞌej tyoꞌtaséj ɨ tyeɨ́tyee.
11 Sabuw etei hibi’ufunun anayabin manin maiyow ana farumamaim bibibiruwih.
12 Ajta matɨꞌɨj jaꞌantzaahuaj aꞌɨ́jcɨ ɨ nyúucarij ɨ Felipe tɨ huóꞌixaaj, ɨ Dios tɨ jɨn tyíꞌijta, ajta ɨ Cɨríistuꞌ, aj mu mij huáɨꞌhuacaꞌ ɨ tyétyacaa, majta ɨ úucaa.
12 Baise ana maramaim Philip na tur gewasin God ana aiwob isan naatu Jesu Keriso ana fair isan binan hinonowar, orot babin etei hitumatum naatu bapataito hibai.
13 Aꞌɨ́ɨ pu ajta ɨ Simón tyáꞌantzaahuaj, aj puꞌij huáɨꞌhuacaꞌ, tɨꞌquij huatyóochej tɨ jamuán joꞌchaꞌcanyeꞌen aꞌɨ́jcɨ ɨ Felipe, tyámuaꞌ pu tyóomuaꞌajcaa aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ jeꞌej tɨ rɨjcaj aꞌɨ́jna ɨ Felipe, ajta aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ tɨ tyíꞌsejratacaꞌaj Dios jitze maꞌcan.
13 Simon taiyuwin auman itumatum naatu bapataito bai misir Philip mi’itube inan na’atube i’ufunun hairi hin naatu ina’inan gagamih maiyow himamatar i’itah isan ifofofor morob.
14 Matɨꞌɨj jáamuaꞌreeriꞌ ɨ maj tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuaj aráꞌasej, ɨ maj aꞌáa joꞌtyúꞌuucaꞌaj a Jerusalén, maj meríj jaꞌantzaahuaj aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj Samaaria joꞌcháatɨmee ɨ nyúucarij Dios tɨ jimi jeꞌrámaꞌcan, aj mu mij huoꞌtaꞌítyacaꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Pedro, majta aꞌɨ́jcɨ ɨ Juan aꞌɨ́ɨjma jimi.
14 Tur Abarayah Jerusalem hima’am Samaria sabuw God ana tur hibasit hibaib tur hinowar, Peter John hairi hiyafarih isah hin.
15 Matɨꞌɨj aꞌáa jaꞌráꞌaj, aj mu mij jaatáhuaviiriꞌ ɨ Dios aꞌɨ́ɨjma jɨmeꞌ ɨ maj tyáꞌtzaahuatyeꞌ Samaaria maj jáꞌmaꞌcan, tɨꞌij huatyáꞌɨtzeereꞌen huaꞌ tzajtaꞌ aꞌɨ́jna ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios.
15 Hin hititit ana veya isah hiyoyoban, saise Anun Kakafiyin hitab.
16 Jiꞌnye capu eexúj yavaꞌcányajcaꞌaj ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios tɨꞌij huatyáꞌɨtzeereꞌen huaꞌ tzajtaꞌ, aꞌɨ́j mu jɨn huáɨꞌhuacaꞌ ɨ tyeɨ́tyee nyúucaritzeꞌ ɨ Jesús.
16 Anayabin Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibaib ana veya, Anun Kakafiyin men yait ta tafanamaim yenamih.
17 Matɨꞌɨj mij aꞌɨ́ɨn ɨ Pedro ajta ɨ Juan, huaꞌváꞌmuarɨeꞌxɨj huaꞌ muꞌúutzeꞌ aꞌɨ́ɨjma ɨ tyeɨ́tyee, aj puꞌij huaꞌ jitze ráꞌaj aꞌɨ́jna ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios.
17 Imaibo Peter John hairi umah tafah hiyara’aten isah hiyoyoban naatu Anun Kakafiyinane hibai.
18 Tɨꞌɨj ɨ Simón jaaséej tɨ ajeꞌcámaꞌcaꞌaj ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios matɨꞌɨjta séej aváꞌmuarɨeꞌen áan muꞌúutzeꞌ, aj puꞌij aꞌɨ́ɨn túmii huaáꞌcaꞌaj.
18 Sabuw tafah umah hiyara’aten Anun Kakafiyin re hibaib Simon i’itin ana veya, kabay baih tur abarayah itih naatu
19 Aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj aꞌɨ́jna ɨ Simón tɨjɨn:
19 eo, “Ayu auman akokok nati fair ayu kwanitu, saise sabuw iyabowat tafah ayayara’aten i auman Anun Kakafiyin hinab.”
20 Aj puꞌij ɨ Pedro aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
20 Baise Peter iya’afut eo “O akabay airi mi’itube kwatamorob, anayabin o kunotanot God ana siwar i boro kabayamaim inatubun.
21 Capáj aꞌyan tyuꞌtáꞌcɨꞌpuaj paj jaꞌancuriáꞌan, jiꞌnye capáj tyámuaꞌ tyiꞌtyíaꞌchaꞌɨj muaꞌ tzajtaꞌ ɨ Dios jimi.
21 O a bowabow ta men aki biyai’imaim ema’am, anayabin o dogor God nanamaim i men mutufurinamih.
22 Huatapuáꞌcɨtaj aꞌíjcɨ ɨ paj jɨn jeꞌej puaꞌaj rɨcɨj, pajta jaatáhuaviij ɨ Dios, tɨꞌij tyimuaatúꞌuunyiꞌ aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ paj asɨ́ɨj aꞌyan tyéejtyoj muaꞌ tzajtaꞌ.
22 Iti not kakafihine dogor kwikitabir naatu Regah isan kuyoyoban ta’itin a not kakafin nati dogoromaim ema’am boro nanotawiy.
23 Jiꞌnye aꞌyaa nu tyíꞌmuasej muéetzij, paj quee tyámuaꞌ huojoꞌmuaꞌraj ɨ tyeɨ́tyee, aꞌɨ́ɨ pu muatyánaamuaj ɨ tɨ jeꞌej puaꞌaj een.
23 Anayabin ayu ai’iti o dogor wanawanan i bahiy iwansumi mata ebifefek naatu bowabow kakafin ana dibur irun kuma’am.”
24 Aj puꞌij aꞌyan tyuꞌtanyúj aꞌɨ́jna ɨ Simón tɨjɨn:
24 Imaibo Simon iyafutih eo, “Regah isan kwayoyoban wainu, saise sawar iti na’atube men ta isou namataramih.”
25 Matɨꞌɨj huoꞌixáatyaꞌaj ɨ nyúucariaꞌraꞌ ɨ tavástaraꞌ aꞌɨ́ɨjma ɨ tyeɨ́tyee, majta mu huoꞌtéꞌexaa ɨ nyúucarij ɨ tɨ jɨn Dios huaꞌ japua huatányuunyij, muiꞌcaquéj aꞌáa maj huacháatɨmee a Samaaria, matɨꞌɨj mij joꞌcɨ́j aꞌájna a Jerusalén.
25 Regah ana yawas hio’orereb naatu ana tur hibibinan ufunamaim, Peter John hairi himatabir maiye au Jerusalem hiyey ana veya, Samaria bar merar ta ta wanawanahimaim tur gewasin hibinan auman hin.
26 Tɨꞌquij sɨ́ɨj tyuꞌtaxájtacaꞌ aꞌɨ́jcɨ jamuán ɨ Felipe, aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen sɨ́ɨj tɨ tyíꞌhuɨɨreꞌ u tajapuá ɨ Dios jimi, aꞌyaa pu tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
26 Imaibo God ana tounamatar Philip iu, “A ef asukwafune inab, arar yan ana ef Jerusalemane re in Gaza titit iwat inab inare inan.”
27 Aj puꞌij ájchej ɨ Felipe, tɨꞌquij joꞌmej, aꞌáa pu joꞌcamáꞌcaj tɨꞌɨj aꞌtɨ́j antyinájchacaꞌ Etiope tɨ jáꞌmaꞌcan. Vaꞌcán pu jɨn tyiꞌtyávaacaꞌaj aꞌɨ́jna ɨ aꞌtɨ́j aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ Candace, aꞌyaa pu huatóomuaꞌaj ɨ Candace tɨjɨn huaꞌ reíinaj ɨ maj aꞌáa jáꞌmaꞌcan a Etiope. Aꞌɨ́jna ɨ aꞌtɨ́j, aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́jna jɨn antyúumuaꞌreeriacaꞌaj tɨ túmii sɨɨriaꞌcaꞌaj, aꞌɨ́ɨ pu aꞌáa jaꞌtanyéj aꞌájna a Jerusalén tɨꞌij Dios joꞌtyáanajchej.
27 Imih Philip misir ef nati butitiy inan founamaim Ethiopia orot gagamin hairi hitar. Iti orot i Ethiopia hai queen ana kabay etei ana nutitiyenayan gagamin, aiwob babin ana aiwob wabin i Kandis. Iti orot gagamin yena Jerusalem God kwafir sawar,
28 Puꞌríj aꞌáa jóꞌraa aꞌájna chuéj japua joꞌtɨj jáꞌmaꞌcan, aꞌɨ́j pu jitze araquée huamaꞌcaꞌaj ɨ cariáataꞌ. Yuꞌxarij pu jitze tyéꞌjijvaꞌcaꞌaj aꞌɨ́ɨn tɨ joꞌyúꞌxacaꞌ ɨ Isaías.
28 me yan ana wa bai ana ubar matabir maiye re’er, ef yanamaim dinab orot Isaiah ana buk rusasar ma iyab auman inan.
29 Aj puꞌij ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios, aꞌyan tyaatéꞌexaa aꞌɨ́jcɨ ɨ Felipe tɨjɨn:
29 Naatu Anun Kakafiyin Philip iu, “Kwen ni’i wa sisibinamaim kwiyubin.”
30 Tɨꞌɨj ij ɨ Felipe ajtyáxɨɨriacaꞌ aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ aꞌtɨ́j, aj puꞌij jáanamuajriꞌ tɨ tyéꞌjijvaꞌcaꞌaj aꞌɨ́jcɨ jitze ɨ yuꞌxarij aꞌɨ́ɨn tɨ joꞌyúꞌxacaꞌ ɨ Isaías, tɨꞌquij ɨ Felipe aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
30 Philip imaibo nunuw yen na iyubin, tainin i’abar dinab orot Isaiah ana tur biyab nowar, naatu Philip orot ibatiy, “Nati buk kubiyab anayabin iso’ob?”
31 Aj puꞌij aꞌyan tyuꞌtanyúj aꞌɨ́jna ɨ aꞌtɨ́j tɨjɨn:
31 Orot iya’afut eo, “Mi’itube boro anaso’ob? Orot ta isou nakubuna boro anaso’ob?” Naatu Philip ifefeyan yen sisibin mare.
32 Aꞌyaa pu tyéꞌyuꞌsiꞌhuacaꞌaj ɨ tɨ jitzán tyéꞌjijvaꞌcaꞌaj tɨjɨn:
32 Orot gagamin i buk firorow wanawanan ana hanef iti rusasar ma biyab.
33 Jéehua mu jaatyáxaahuatacaꞌ, capu aꞌtɨ́j japuan huatanyúj.
33 — ausente —
34 Aj puꞌij aꞌɨ́jna ɨ aꞌtɨ́j aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Felipe tɨjɨn:
34 Naatu Ethiopia orot Philip ibatiy, “Ku’o anowar, yait isan iti dinab orot eo? I taiyuwin isan, ai orot babin ta isan?”
35 Aj puꞌij ɨ Felipe huatyóochej tɨ jaatéꞌexaatyeꞌen aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ jáꞌjijvaꞌcaꞌaj ɨ yuꞌxarij jitze, aꞌɨ́j pu huataxájtacaꞌ ɨ nyúucarij jeꞌej tɨ tyiꞌtɨ́j jáaruuj aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús.
35 Imaibo Philip Buk ana hanef menamaim busuruf biyab imaim tur gewasin Jesu isan ana tur eowen.
36 Matɨꞌɨj aꞌáa joꞌréꞌnyej joꞌtɨj jaꞌrájmuaa, aj puꞌij aꞌɨ́jna ɨ aꞌtɨ́j aꞌyan tyaatéꞌexaa aꞌɨ́jcɨ ɨ Felipe tɨjɨn:
36 Ef yan hire hinan auman hina harew soson ta’amaim hitit naatu orot gagamin eo, “Harew iti, tare bapataito kwitu.”
37 Aj puꞌij ɨ Felipe aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
37 Philip iya’afut eo, “O karam boro bapataito inab, dogor tutufin etei inabitumatum na’at.” Iya’afut eo, “Ayu abitumatum Jesu Keriso i God Natun.
38 Aj puꞌij jaataꞌíjtacaꞌ tɨ óochaxɨj ɨ cariáataꞌ, matɨꞌɨj mij acáacɨj ɨ maj huaꞌpuaj, aj mu mij atyáacɨj a jáataꞌ, tɨꞌquij ɨ Felipe jáaꞌɨɨriꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ aꞌtɨ́j.
38 Orot gagamin ana wa rowenatan naatu Philip hairi hire hin harew yan hire nati’imaim Philip orot bapataito itin.
39 Matɨꞌɨj eetacɨ́j a jáataꞌ, aj puꞌij ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios yoꞌvíꞌtɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ Felipe jiyeꞌtzín jɨmeꞌ. Ajta aꞌɨ́jna ɨ aꞌtɨ́j capu cheꞌ jaaséej aꞌɨ́jcɨ ɨ Felipe jeꞌej tɨ huárupij, aj puꞌij jóꞌraa aꞌɨ́jna ɨ aꞌtɨ́j naa tyuutyámuaꞌveꞌej.
39 Harewane hiyeye ana maramaim, Regah Anunin Philip bora’ah. Orot gagamin men itin maiye, baise ereyasisir auman ana ef rura’ah maiye remor in.
40 Ajta aꞌɨ́jna ɨ Felipe, aꞌáa pu joꞌtaséjrej aꞌájna chájtaꞌ tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Azoto. Aꞌɨ́ɨ pu huoꞌtéꞌexaa ɨ tyeɨ́tyee aꞌɨ́jcɨ ɨ nyúucarij tɨ jɨn Dios huaꞌ japua huatányuunyij, aꞌyaa pu aꞌɨ́jcɨ jɨn huarɨ́j, ajtáhuaꞌaj áyee tɨ huachájtaꞌtajmee jitze, ajtáhuaꞌaj áyee, ꞌasta naꞌaj quee aꞌáa jaꞌráꞌaj aꞌájna a tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Cesarea.
40 Nati ana veya’amaim Philip i Azotus imaim rouwatait, naatu in Caesarea tit, efamaim inan bar awan, awan run tit tur gewasin binan auman remor in.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.