Atos 2
Ɨ nyúucarij tɨ jájcua tɨ aꞌɨj́na áꞌxaj ɨ Tavástaraꞌ ɨ Jesús tɨ Cɨríistuꞌ pueꞌeen ajta Salmos (COK) vs AAI
1 Tɨꞌɨj atyojoꞌréꞌnyej aꞌájna xɨcáaraꞌ maj jitzán tyíꞌyeꞌestyahuaꞌaj aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ taꞌráahuaꞌpuaj ɨ itéerij. Aꞌyaa mu jatamuáꞌmuaj tɨjɨn Pentecostés, aj mu mij néijmiꞌi tyúusɨɨj aꞌájna xɨcáaraꞌ jitze aꞌújna u chiꞌtáj.
1 Pentecost ana veya na tit, etei’imak hiru’ay efan ta’imonamaim hima.
2 Matɨꞌɨj mij jáanamuajriꞌ tɨ caꞌnyíin jɨn ajeꞌcájujhuaꞌnasimaꞌaj ɨ jútyeꞌ, caꞌnyíin pu jɨn namuajriaꞌcaꞌaj u chiꞌtáj joꞌmaj jeꞌrátyaꞌcaꞌaj.
2 Naniyan meyemeye yaurabad nidun wowogabe marane rena bar hima’am imaim run awan karatan.
3 Aj mu mij tyiꞌtɨ́j huaséj yaa tɨꞌɨj nyanúrij tɨ áꞌtaa, ajta joꞌtzaanyixɨj aꞌɨ́jna ɨ nyanúrij, tɨꞌquij huaꞌ muꞌúutzeꞌ anráavatzɨj ɨ tɨ huatyátzaanyixɨj.
3 Naatu abisa hi’i’itin i wairaf orot menan na’atube tamunimun na ta’ita’imon tafahimaim mara’ara’at.
4 Tɨꞌquij huatyáꞌɨtzee ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios huaꞌ jimi ɨ tyeɨ́tyee, aj mu mij huatyóohuij maj tyuꞌtaxáj séecan jɨmeꞌ ɨ nyúucarij maj quee xu aꞌnáj jɨn meꞌtyajáꞌxaj, aꞌɨ́ɨ pu huoꞌtaꞌ ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios maj aꞌyan tyuꞌtaxáj.
4 Etei’imak Anun Kakafiyin iwanih menah botabir tur tata’amaim hio, Anun Kakafiyin fair bitih na’atube.
5 Séecan mu ɨ tyeɨ́tyee aꞌáa joꞌtyúꞌuucaꞌaj ɨ maj ɨmuáj curiáꞌcɨxɨj ɨ maj jéehua jaxɨeꞌvaꞌcaꞌaj ɨ juyiꞌráj, mej mij aꞌyan huárɨnyij jeꞌej tɨ tyáꞌxɨeꞌveꞌ ɨ Dios, aꞌáa mu joꞌtyúꞌuucaꞌaj aꞌájna a Jerusalén.
5 Nati ana veya, Jew sabuw God ana bowayah orot gagamih etei tafaram tata’ane hiru’ay Jerusalemamaim hima’am.
6 Matɨꞌɨj huóꞌnamuajriꞌ ɨ maj jeꞌej tyáhuaasimeꞌej caꞌnyíin jɨmeꞌ, néijmiꞌi mu tyúusɨɨj, ajta quee jeꞌej huáꞌmiteerastyaꞌcaꞌaj, aj mu mij jeꞌej tyityoꞌtóomuajtyacaꞌ, jiꞌnye mahuáꞌnamuajracaꞌaj maj tyíꞌxajtacaꞌaj aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ huáꞌnyuucaa sɨ́ɨj ajta sɨ́ɨj.
6 Iti nidun hinonowar ana maramaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay hima’am, hai kasiy ra’at naatu hifofofor men kafaita, anayabin etei hai turamaim hio hinowar.
7 Jéehua mu jeꞌej huojoꞌsejracaꞌaj, aꞌyaa mu tyúuꞌihuoꞌracaꞌaj tɨjɨn:
7 Kasiy gagamin maiyow isah matar naatu taiyuwih hibabatiyih. “Iti sabuw tur teo etei i Galilee oro’orot?
8 ¿Jiꞌnye tyuꞌtáɨꞌriitariaꞌcaꞌ maj aꞌyan tyíꞌxajtaj tyatɨꞌɨj ityáj tyiꞌtamuáꞌmuaj? Tanyúuca mu jɨn tyíꞌxaj aꞌmúumaj.
8 Naatu mi’itube’emih it ata turamaim hio tanonowar?
9 Séecan tu aꞌáa jáꞌmaꞌcan aꞌájna a Partia, tyajta séecan aꞌájna a Media, tyajta séecan aꞌájna a Elam, tyajta séecan aꞌájna a Mesopotamia. Tyajta séecan aꞌáa jáꞌmaꞌcan a Judea, tyajta séecan aꞌájna a Capadocia, tyajta séecan aꞌájna a Ponto, tyajta séecan Asia jáꞌmaꞌcan.
9 It i tafaram ta ta’ika tana, Partia, Media, Ilam naatu afa i Mesopotamia’ane hina, Judea, Kapadosia, Pontus naatu Asia,
10 Séecan tu tyajta aꞌáa jáꞌmaꞌcan aꞌájna a Frigia, tyajta séecan aꞌájna a Panfilia, tyajta séecan aꞌájna a Egipto, tyajta puaꞌmaquéj aꞌájna a Libia, tyajta néijmiꞌqueꞌ aꞌáa tyaj ɨmuáj tyajaꞌránamuaj a Cirene,
10 Firigia, Pamfilia, Egypt naatu Libia wanawanan turin Sairini na’atune auman hina tema’ama. Naatu Romene nanawan auman hina Jerusalem tema’am. Nati i Jew sabuw naatu sabuw afa hai baitumatum hibotabir hina Jew sabuw himamatar auman.
11 séecan mu Roma jáꞌmaꞌcan; majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan, majta ɨ maj huatyóojuriiyutacaꞌ, ityáj tu huáꞌnamuaj jeꞌej maj tyíꞌxaj ɨ tanyúuca jɨmeꞌ. Aꞌɨ́j mu xaj ɨ tɨ naa namuajreꞌ jeꞌej tɨ yeꞌej rɨcɨj ɨ Dios.
11 It afa i Kurit naatu Arab sabuw. Baise God sawar gewasih maiyow sisinaf isan ata turamaim hio tanonowar!”
12 Séecan mu jeꞌej tyityoꞌtóomuajtyacaꞌ, majta quee jamuaꞌreeriacaꞌaj jeꞌej maj tyúꞌmuaꞌtyij, aꞌɨ́ɨ mu mij tyúuꞌihuoꞌracaꞌaj aꞌyan tɨjɨn:
12 Sabuw hifofofor naatu hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti sawar anayabin i abisa?” Peter sabuw rou’ay gagamin isah ebibinan|alt="Peter speaking to crowd" src="CN01892B.TIF" size="col" loc="Act 2.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="2.12"
13 Majta séecan huoꞌtyáxaahuatacaꞌ, aꞌyaa mu tɨjɨn:
13 Baise sabuw afa hi’iyab hio, “Nati sabuw i harew fokarin, hitom imih teo kwanekwan!”
14 Ajta aꞌɨ́jna ɨ Pedro, aꞌɨ́ɨ pu huatyéechaxɨj, aꞌɨ́ɨjma jamuán ɨ maj tamuáamuataꞌ japuan sɨ́ɨj aráꞌasej, aj puꞌij huoꞌtajé caꞌnyíin jɨmeꞌ aꞌɨ́ɨjma ɨ tyeɨ́tyee, aꞌyan tɨjɨn:
14 Tur Abarayah etei 11 hai founamaim Peter misir fanan aumetawat sabuw rou’ay gagamin na’in isah eo, “Taitu tuwai’inah Jew sabuw naatu kwa iyab Jerusalem wanawanan kwama’am, akokok tain kwanarub gewas sawar iti mamatar anayabin anakubuna kwananowar.
15 Aꞌyaa xu tyíꞌxaj tɨjɨn: “Metyájtaꞌruj aꞌmúumaj mu tyétyacaa. Capu aꞌyan tyiꞌjaꞌyájna, jiꞌnye óocheꞌ pu huaꞌíyaꞌaj naꞌaj.”
15 Kwa kwanotanot iti orot i harew fokarin hitom tibikoko’aw, baise, boun i nine korok mar auman.
16 Ajta aꞌíi pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ jaaxájtacaꞌ aꞌɨ́jna ɨ Joel. Aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́jcɨ jɨn tyiꞌtyávaacaꞌaj tɨꞌij Dios jitze maꞌcan tyihuoꞌtéꞌexaatyeꞌen ɨ tyeɨ́tyee.
16 Imih i men harew hitomamih, baise dinab orot Joel ana Bukamaim Atamaninamaim kirum eo,
17 Aꞌyaa pu tyíꞌxaj ɨ Dios.
17 ‘Mar ana yomaninamaim God eo,
18 Nyajta nu aꞌɨ́ɨjma jimi uyoꞌtaꞌítyij
18 Isa’amih, nati ana veya ayu au akir wairafih, oro’orot naatu baibin etei,
19 Nyáaj nu tyiꞌtɨ́j jamuaataséjratyeꞌej u tajapuá
19 Ayu boro maramaim baifofofor ana sinaf
20 Ajta ɨ xɨcáj jáꞌmuɨꞌnyij, capu cheꞌ huanyéeriꞌcɨj jaꞌmej.
20 Veya matan boro nagugum
21 Ajta aꞌtɨ́j tɨnaꞌaj tɨ ɨ Dios jimi huatyényuunyij,
21 Orot yait
22 ’Mu siaj Israel jitze ajtyámaꞌcan, xáanamuajriꞌ aꞌíjcɨ, xuꞌríj jamuaꞌreej tɨ ɨ Dios jaꞌantyíhuoj aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús Nazaret tɨ jáꞌmaꞌcan, aꞌyaa pu tyiꞌjaꞌyájna, jiꞌnye aꞌɨ́jna ɨ Jesús, jéehua pu tyiꞌtɨ́j jɨn aꞌyan huarɨ́j tɨ huápuɨꞌɨj juxɨeꞌveꞌ, aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ tɨ huoꞌtaséjra ɨ tyeɨ́tyee, aꞌɨ́ɨ pu aꞌyan huarɨ́j jaꞌmua jimi siaj sij jáamuaꞌreej tɨ Dios jaꞌantyíhuoj.
22 “Israel sabuw tur iti kwananowar! Jesu Nazareth mowan i God rubin naatu i wanawanamaim ina’inan yumatah ta ta, baifofofor ta ta God kwa biyamaim sinaf kwa’itin kwaso’ob.
23 Aꞌɨ́jna ɨ tyáatɨꞌ ɨ tɨ ajta tyévij jitze huanɨeꞌhuacaꞌ, aꞌɨ́j pu ɨ Dios jamuaatátuii, jiꞌnye aꞌyaa pu jaatamuaꞌaj, muaꞌaj xu sij yóꞌtatee ɨ cúruuj jitze, majta séecan jaꞌmua jamuán ɨ maj jeꞌej puaꞌaj tyíꞌtyetyeɨtyee.
23 Iti orot hibai kwa umamaim hiyai kwa’a’asabun i God ana kok naatu marasika yakitifuw inu’inumaim matar, naatu kwa sabuw kakafih hai baibaisamaim Jesu kwabai onaf afe’en kwa’onaf morob.
24 Ajta ɨ Dios pu jaatájuurityej, aꞌɨ́ɨ pu ajta japuan huatanyúj ɨ tɨ jɨn jajpuéjtzicaꞌaj aꞌɨ́jna ɨ Jesús, aꞌyaa pu huarɨ́j, jiꞌnye capu huatáɨꞌriitariacaꞌ tɨ aꞌáa jaꞌséeriaꞌaj jáꞌraꞌnyij muɨꞌchítyee tzajtaꞌ.
24 Baise God morobone iyawas maiye misir, naatu morob ana biyababanane rufam tit, anayabin morob ana fair men karam boro diburamaim tabotan tama.
25 Aꞌyaa pu tyuꞌtaxájtacaꞌ aꞌɨ́jna ɨ David aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ Jesús tɨjɨn:
25 David nati orot isan eo,
26 Aꞌɨ́j pu jɨn jutyamuaꞌveꞌ ɨ nyaxɨéjnyuꞌcaa,
26 Isan imih ayu dogorou ebiyasisir
27 jiꞌnye capáj tyuꞌtáꞌsij nyaj huámuɨꞌnyij,
27 Anayabin o boro men ininatbuhuruwu rahemaim ana’in,
28 Muáaj paj naataséjraj ɨ juyéj
28 O yawas ana ef i’obaiyu, naatu o ataragub wanawananamaim aiyasisir boro iniwansumu.’”
29 ’Nyeꞌihuáamuaꞌ, aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨmeꞌ, tɨꞌɨj ɨ David huamuɨ́ꞌ, majta jeꞌen jaꞌváꞌnaj, ijíij óocheꞌ pu yésejreꞌ iiyeꞌej Jerusalén joꞌmaj yaꞌváꞌnaj.
29 “Taituwau Jew, bebeyan a tur ao’owen aiwob orot David ata agir wabin gagamin, morob hiyai naatu ana rah i iti biyatamaim inu’in.
30 Ajta aꞌɨ́jna ɨ David, Dios jitze maꞌcan pu tyíꞌxaxaꞌtaꞌaj, aꞌyaa puꞌij tyáꞌmuaꞌreeriacaꞌaj tɨ ɨ Dios aꞌyan tyaꞌtáratziiriꞌ tɨ séej ɨ rey jɨmeꞌ tyeꞌentyárutyij ɨ tɨ jitzán eerámaꞌcan.
30 Naatu David i dinab orot God omatanen ana obaifaro auman yayare i so’ob, veya ta David ana rara’ane i uwan ta boro ni’aiwob.
31 Jiꞌnye aꞌɨ́ɨ pu ɨ David jamuaꞌreeriacaꞌaj tɨjɨn aꞌyaa pu tyeꞌmej jeꞌej tɨ ɨ Dios tyaataxájtacaꞌ. Aꞌɨ́j pu jɨn aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn huatájuuritaj ɨ Cɨríistuꞌ, ajta quee aꞌáa joꞌtyáꞌɨtzeereꞌej ɨ muɨꞌchítyee tzajtaꞌ, capu ajta huatyépetyij ɨ tyéviraꞌ.
31 God mar boro nanan abisa nasisinaf David i so’ob, Keriso morobone misir maiye isan ana tur i nowar.
32 Puꞌríj ɨ Dios jaatájuurityej aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús, ityáj tu tyajta aꞌyan tyáꞌmuaꞌreej tyajta tyuꞌséj aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ.
32 “God iti Jesu i boun morobone iyawas maiye misir, naatu aki i iti sawar himamatar ana sif robonayah.
33 Puꞌríj ajcáayijxɨ muácaꞌtaꞌ ɨ Dios u tajapuá, ajta arí jaꞌancuriáaꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ tɨ Dios jɨn atóoraj, aꞌɨ́ɨ puꞌij taꞌij ɨ Jesús ityájma taatáꞌ ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios, jiꞌnye aꞌyaa pu tyitaꞌtáratziiriꞌ. Aꞌíi puꞌij aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ siaj jaséj ajta ɨ siaj janamuaj.
33 God iti Jesu bora’ah yen uman asukwafune mare, naatu Tamah biyanane Anun Kakafiyin eo’omatan bai aki tafai yan isuwai re’er boun iti kwa’i’itin naatu kwanonowar.
34 Jiꞌnye capu aꞌɨ́ɨn puéꞌeenyeꞌej ɨ David ɨ tɨ tyíraa u tajapuá, ajta aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
34 Naatu David i men au mar yenamih, baise iti tur i eo,
35 Asta nyanaꞌaj quee huaꞌantyimueꞌtɨn
35 Inama’am a kamabiy sabuw ana bow
36 ’Aꞌɨ́j pu jɨn siataꞌaj jáamuaꞌreej néijmiꞌi ɨ siaj iiyeꞌej huacháatɨmee Israel, tɨ aꞌyan tyiꞌjaꞌyájna aꞌɨ́jna ɨ Jesús ɨ siaj jóꞌtatee, aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ Dios aꞌɨ́jna jɨn tyeꞌentyáarujtyej tɨꞌij Tavástaraꞌ puéꞌeenyeꞌ ajta Cɨríistuꞌ.
36 Isan imih kwa Israel sabuw iti tur ao i kwanaso’ob gewas. God iti Jesu kwabai kwao’onaf i bai yen ata Regah naatu ata Roubininenayan matar!”
37 Matɨꞌɨj jáanamuajriꞌ ɨ tyeɨ́tyee, jeꞌej pu puaꞌaj huoꞌtáꞌaj ɨ huaꞌ tzajtaꞌ, aj mu mij aꞌyan tyaataꞌíhuoꞌriꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Pedro, majta aꞌɨ́ɨjma ɨ séecan ɨ maj tamuáamuataꞌ japuan sɨ́ɨj aráꞌasej, aꞌyan tɨjɨn:
37 Sabuw iti tur hinonowar ana veya dogoroh rusib Peter naatu Tur Abarayah hibatiyih, “Taitu tuwai’inah aki boro mi’itube ana sinaf?”
38 Aj puꞌij ɨ Pedro aꞌyan tyuꞌtanyúj tɨjɨn:
38 Peter iyafutih eo, “Kwa etei dogor hinikitabir naatu Jesu Keriso wabinamaim bapataito kwanab, saise a bowabow kakafih nanotawiyen, naatu God ana usar Anun Kakafiyin boro kwanab.
39 Jiꞌnye aꞌíjna ɨ nyúucarij jaꞌmua jitze pu huatamaꞌcan, ajta jáꞌmuayojmuaꞌ, ajta ɨ maj aꞌ ɨmuáj joꞌcháatɨmee séej ɨ chuéj japua. Néijmiꞌcaa pu cɨꞌtyij aꞌɨ́ɨjma ɨ Dios tɨ huoꞌtájeevij.
39 Iti omatanen i kwa isa naatu kwa natunat isah, na’atube sabuw tutufin etei iyab ef yok tema’am ata Regah God boro na’a’afih isah.”
40 Séej pu nyúucarij ajta jɨn tyihuoꞌtéꞌexaaj, jéehua pu huoꞌijmujriꞌ mej mij quee jeꞌej puaꞌaj tyityetyúuchaꞌɨɨj matɨꞌɨj ɨ séecan ɨ tyeɨ́tyee.
40 Peter tur maumurih na’in imaim imatnuwih naatu ifefeyanih eo, “Sabuw tafa’asarih wanawanah kwama’am saisewat kwanatit kwaniyawasi!”
41 Aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jáanamuajriꞌ, majta tyáꞌantzaahuaj majta huáɨꞌhuacaꞌ, huéeicaj víꞌraꞌaj mu aꞌchu aráꞌaxcaa, aj mu mij aꞌɨ́ɨjma jamuán antyóosɨɨj ɨ maj tyáꞌtzaahuatyeꞌ.
41 Sabuw maumurih na’in iti tur hinonowar hitumatum naatu bapataito hibai, nati ana veya’amaim sabuw etei 3000 na’atube nati kou’ayamaim hirun.
42 Majta néijmiꞌi mu aꞌɨ́j jitze tyíꞌmuaꞌajcaj jeꞌej maj tyihuáꞌmuaꞌtyajcaꞌaj aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuaj aráꞌasej, tyámuaꞌ mu naa tyityetyúuchaꞌɨɨcaꞌaj, máahuoocaꞌaj ɨ Dios jimi, majta jusɨꞌrihuaꞌaj mej mij néijmiꞌi jáacuaꞌnyij ɨ páan.
42 Naatu hai veya hiya’asair Tur Abarayah biyahine tur hinowar bairi hibita’ay, rafiy himseseb hifaram hi’aa naatu hiyoyoyoban.
43 Néijmiꞌi mu jeꞌej tyojoꞌsejracaꞌaj majta jeꞌej tyityóomuajtyajcaꞌaj, aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ jeꞌej tɨ Dios tyiꞌtɨ́j tyíꞌsejratacaꞌaj aꞌɨ́ɨmaj jɨmeꞌ ɨ maj tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuaj aráꞌasej.
43 Tur Abarayah wanawanahimaim ina’inan naatu baifofofor maumurih maiyow hisisinaf sabuw awah ha’e.
44 Néijmiꞌi mu tyámuaꞌ tyíꞌtyechajcaꞌaj ɨ maj tyáꞌantzaahuaj, majta mu néijmiꞌi tyiꞌtóoaꞌcariaꞌaj aꞌchu tɨ sɨ́ɨj caa tyiꞌtɨ́j tyíꞌijchaꞌɨj.
44 Bai’ufununayah mar etei hina hita’imon sawar i nowah etei nena hifafarambonen.
45 Aꞌyaa mu rɨjcaj, tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j tyiꞌtɨ́j jaꞌɨtziityaꞌaj, aꞌɨ́ɨ pu tyiꞌtɨ́j toonyij, tɨꞌɨj ij jaatáꞌsij ɨ túmii aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨquee cheꞌ jeꞌej tyéejtyoovej.
45 Naatu hai sawar was arin, roumukur arin etei hibow hin hitobon kabay hibai hina wanawanahimaim sabuw iyab hai kok abisa isan hibiyababan etei ana fofonin hifafarambonen.
46 Aꞌnáj tɨnaꞌaj mu jusɨꞌrihuaꞌaj u tyeyúuj tzajtaꞌ, majta mu jusɨꞌrihuaꞌaj joꞌmaj jaꞌchej, mej mij joꞌtámuaꞌreej ɨ tavástaraꞌ, majta jeꞌen néijmiꞌi tyíꞌcuaꞌnyij, muutyámuaꞌvaꞌaj ɨ jutzájtaꞌ.
46 Veya matan hiyi Tafaror Bar gagaminamaim hiruru’ay. Naatu hai baremaim bay himseseb dogoroh ere yasisir auman hi’aa,
47 Tyámuaꞌ mu tyaꞌtáꞌcariaꞌaj ɨ Dios, majta ɨ tyeɨ́tyee naa mu huojoꞌsejracaꞌaj aꞌɨ́ɨjma, aꞌɨ́j mu jɨn aꞌnáj tɨnaꞌaj támuiꞌrisimaꞌaj aꞌɨ́ɨmaj ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj tyaꞌantzáꞌhuatyahuaꞌaj.
47 God hibobora’ara’ah naatu sabuw etei tur abarayah isah i hibiyasisir. Naatu veya ta’ita’imon ana fofonin sabuw iyab God biyawasih Regah bow ana kou’ay wanawanan yababar rara’at.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.