Atos 15

Ɨ nyúucarij tɨ jájcua tɨ aꞌɨj́na áꞌxaj ɨ Tavástaraꞌ ɨ Jesús tɨ Cɨríistuꞌ pueꞌeen ajta Salmos (COK) vs NVI

Sair da comparação
NVI Nova Versão Internacional
1 Aꞌáa mu aꞌnáj séecan jaꞌráꞌaj aꞌájna a Antoquíia, Judea maj jaꞌráacɨj, matɨꞌɨj mij huatyóohuij maj aꞌyan tyihuóꞌmuaꞌtyej ɨ juꞌihuáamuaꞌ, tɨquee jeꞌej tyíɨꞌrij tɨ Dios tyihuoꞌtúꞌuunyiꞌ tɨpuaꞌaj mequee jaꞌantyisíjchej ɨ junavíj, aꞌyájna tɨꞌɨj tyeetyájtoo ɨ Moisés.
1 Alguns homens desceram da Judéia para Antioquia e passaram a ensinar aos irmãos: "Se vocês não forem circuncidados conforme o costume ensinado por Moisés, não poderão ser salvos".
2 Aꞌɨ́jna ɨ Pablo, ajta ɨ Bernabé, tyámuaꞌ mu tyihuóꞌixaaj tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨmeꞌ, matɨꞌɨj mij aꞌɨ́ɨjma antyíhuo aꞌɨ́jcɨ ɨ Pablo majta ɨ Bernabé, majtáhuaꞌaj séecan, mej mij aꞌáa jóꞌjuꞌ a Jerusalén, majta jeꞌen jaaxáꞌpuɨꞌɨntareꞌen aꞌɨ́ɨjma jamuán ɨ maj tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuaj aráꞌasej, majta ɨ huáasij ɨ maj jusɨꞌrii u tyeyúuj tzajtaꞌ a Jerusalén.
2 Isso levou Paulo e Barnabé a uma grande contenda e discussão com eles. Assim, Paulo e Barnabé foram designados, juntamente com outros, para irem a Jerusalém tratar dessa questão com os apóstolos e com os presbíteros.
3 Matɨꞌɨj aꞌáa jaꞌráacɨj a Antoquíia, aꞌáa mu jeꞌréꞌnyej a Fenicia, majta aꞌájna a Samaaria, majta huoꞌtéꞌexaa maj majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj séej chuéj japua jáꞌmaꞌcan tyáꞌantzaahuaj ɨ Dios jimi. Aj mu mij huatóotyamuaꞌvej aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tyáꞌtzaahuatyeꞌ matɨꞌɨj huóꞌnamuajriꞌ jeꞌej maj tyíꞌxajtacaꞌaj.
3 A igreja os enviou e, ao passarem pela Fenícia e por Samaria, contaram como os gentios tinham se convertido; essas notícias alegravam muito a todos os irmãos.
4 Matɨꞌɨj aꞌáa jaꞌráꞌaj a Jerusalén aꞌɨ́jna ɨ Pablo ajta ɨ Bernabé, tyámuaꞌ mu tyihuoꞌtyéeje aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jusɨꞌrii u tyeyúuj tzajtaꞌ, majta ɨ maj tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuaj aráꞌasej, majta ɨ huáasij. Matɨꞌɨj mij néijmiꞌi huoꞌtéꞌexaa jeꞌej tɨ ɨ Dios tyámuaꞌ tyúꞌruuj huaꞌ jimi ɨ séecan ɨ tyeɨ́tyee.
4 Chegando a Jerusalém, foram bem recebidos pela igreja, pelos apóstolos e pelos presbíteros, a quem relataram tudo o que Deus tinha feito por meio deles.
5 Majta séecan aꞌɨ́ɨmaj ɨ fariseos ɨ maj majta tyáꞌtzaahuatyeꞌ, aꞌɨ́ɨ mu ájhuiixɨj, matɨꞌɨj mij aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
5 Então se levantaram alguns do partido religioso dos fariseus que haviam crido e disseram: "É necessário circuncidá-los e exigir deles que obedeçam à lei de Moisés".
6 Aj mu mij tyúusɨɨj aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuaj aráꞌasej, majta ɨ huáasij, mej mij tyiꞌhuóoꞌixaatyeꞌen aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ.
6 Os apóstolos e os presbíteros se reuniram para considerar essa questão.
7 Matɨꞌɨj aꞌtzúj aꞌtyéeviꞌij maj tyíꞌxaj, aj puꞌij ɨ Pedro ájchej, tɨꞌquij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
7 Depois de muita discussão, Pedro levantou-se e dirigiu-se a eles: "Irmãos, vocês sabem que há muito tempo Deus me escolheu dentre vocês para que os gentios ouvissem de meus lábios a mensagem do evangelho e cressem.
8 Ajta ɨ Dios, ɨ tɨ júꞌmuaꞌree jeꞌej tɨ aꞌtɨ́j tyíꞌmuaꞌtzej ɨ jutzájtaꞌ, aꞌɨ́ɨ pu taataséjra tɨ huoꞌtaxɨéꞌvej, jiꞌnye aꞌyaa pu chaꞌtánaꞌaj tyihuoꞌtáꞌ aꞌɨ́jna ɨ ju júuricamej tɨꞌij huatyáꞌɨtzeereꞌen aꞌɨ́ɨjma tzajtaꞌ tɨꞌɨj ajta ityájma tyitaatáꞌ.
8 Deus, que conhece os corações, demonstrou que os aceitou, dando-lhes o Espírito Santo, como antes nos tinha concedido.
9 Aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ Dios, néijmiꞌi tu taxaꞌaj tyanaꞌaj een, jiꞌnye aꞌyaa pu chaꞌtánaꞌaj tyámuaꞌ tyihuóꞌruuj matɨꞌɨj jimí tyáꞌantzaahuaj.
9 Ele não fez distinção alguma entre nós e eles, visto que purificou os seus corações pela fé.
10 Aꞌɨ́j pu jɨn, ¿jiꞌnye een jɨmeꞌ aꞌyan setyáꞌxaj ɨ Dios aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ siaj tyihuáꞌijtyeꞌ aꞌɨ́ɨjma ɨ maj tyáꞌtzaahuatyeꞌ yiꞌráj jɨmeꞌ ɨ maj quee jaꞌviicueꞌracaꞌaj ɨ tahuásimuaꞌcɨꞌɨj, tyajta ityáj?
10 Então, por que agora vocês estão querendo tentar a Deus, impondo sobre os discípulos um jugo que nem nós nem nossos antepassados conseguimos suportar?
11 Ajta aꞌyájna, aꞌyaa tu tyáꞌtzaahuatyeꞌ tyaj quee tyuꞌnájchitacaꞌ, aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ tɨ tavástaraꞌ tajapuá huatanyúj, aꞌyaa pu chaꞌtánaꞌaj huaꞌ japua tyuꞌtányuusij aꞌɨ́ɨjma.
11 De modo nenhum! Cremos que somos salvos pela graça de nosso Senhor Jesus, assim como eles também".
12 Aj mu mij néijmiꞌi huatyápuaꞌriacaꞌ ɨ maj tyíꞌxajtacaꞌaj, matɨꞌɨj mij huóꞌnamuajriꞌ jeꞌej maj tyihuáꞌixaatyaꞌcaꞌaj aꞌɨ́jna ɨ Pablo, ajta ɨ Bernabé. Néijmiꞌi mu huoꞌtéꞌexaa jeꞌej tɨ ɨ Dios tyihuoꞌtáꞌ mej mij tyiꞌtɨ́j huoꞌtaséjratyeꞌen ɨ maj jɨn tyámuaꞌ tyoꞌtaséj, aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj séej chuéj japua jáꞌmaꞌcan.
12 Toda a assembléia ficou em silêncio, enquanto ouvia Barnabé e Paulo falando de todos os sinais e maravilhas que, por meio deles, Deus fizera entre os gentios.
13 Matɨꞌɨj jaꞌantyipuáꞌrij ɨ maj tyíꞌxajtacaꞌaj, aj puꞌij Santiago aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
13 Quando terminaram de falar, Tiago tomou a palavra e disse: "Irmãos, ouçam-me.
14 Simón pu taatéꞌexaa tɨ ɨ Dios huoꞌtyáhuɨɨ aꞌɨ́ɨjma ɨ maj séej chuéj japua jáꞌmaꞌcan, séecan ɨ tyeɨ́tyee tzajtaꞌ mej mij majta tyámuaꞌ tyaatáꞌan.
14 Simão nos expôs como Deus, no princípio, voltou-se para os gentios a fim de reunir dentre as nações um povo para o seu nome.
15 Jeꞌej maj tyíꞌxaj aꞌɨ́ɨmaj, aꞌyaa mu chaꞌtaj manaꞌaj aráꞌtyeej tyoꞌyúꞌxacaꞌ ɨ maj tyíꞌxajtacaꞌaj ɨ Dios jitze maꞌcan, aꞌyaa pu tyéꞌyuꞌsiꞌ ɨ yuꞌxarij jitze,
15 Concordam com isso as palavras dos profetas, conforme está escrito:
16 aꞌyan tɨjɨn:
16 ‘Depois disso voltarei e reconstruirei a tenda caída de Davi. Reedificarei as suas ruínas, e a restaurarei,
17 Mataꞌaj mij séecan jáahuoonyij ɨ tavástaraꞌ, aꞌɨ́ɨjma jamuán ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj séej chuéj japua jáꞌmaꞌcan,
17 para que o restante dos homens busque o Senhor, e todos os gentios sobre os quais tem sido invocado o meu nome, diz o Senhor, que faz estas coisas’
18 Ɨ tavástaraꞌ pu jájcuaj ɨmuáj tyuꞌtáꞌ maj aꞌíjcɨ tyúꞌmuaꞌtyij, ajta aráꞌtyeej tɨ tyuꞌtáꞌ ɨ junyúucaa.
18 conhecidas desde os tempos antigos.
19 ’Aꞌɨ́j nu jɨn aꞌyan tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tyaj quee tyihuaꞌantyiúꞌnyiꞌraꞌan aꞌɨ́ɨjma ɨ maj séej chuéj japua jáꞌmaꞌcan ɨ maj majta jaꞌantzaahuatyeꞌsij ɨ Dios.
19 "Portanto, julgo que não devemos pôr dificuldades aos gentios que estão se convertendo a Deus.
20 Jéetzeꞌ pu tyíꞌhuɨɨreꞌ tyaj tyihuoꞌtaꞌítyiꞌreꞌen yuꞌxarij jitze, tyej tyij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaatyeꞌen maj quee tyíꞌcuaꞌcaj ɨ maj tyuꞌtámuꞌvejritacaꞌ huaꞌ jimi ɨ huaꞌ dioosij, majta quee juxanaꞌcɨriaꞌaj úucaa jamuán, majta ɨ úucaa quee juxanaꞌcɨriaꞌaj ɨ tyétyacaa jamuán, majta quee jacuaꞌcaa hueꞌriaꞌraꞌ tyiꞌtɨ́j maj jaatyácueꞌmiꞌin, ajta maj quee jacuaꞌcaa ɨ xúuriaꞌraꞌ.
20 Pelo contrário, devemos escrever a eles, dizendo-lhes que se abstenham de comida contaminada pelos ídolos, da imoralidade sexual, da carne de animais estrangulados e do sangue.
21 Jiꞌnye matɨꞌɨj manaꞌaj tyityeetyóohuij joꞌmaj joꞌcháatɨmee, tyeɨ́tyee mu séejreꞌ maj huáꞌixaatyeꞌ jeꞌej tɨ tyoꞌyúꞌxacaꞌ aꞌɨ́jna ɨ Moisés, ɨ maj huaꞌ tyeyúuj tzajtaꞌ jáꞌjiꞌvii tɨꞌɨjta atyojoꞌréꞌnyej aꞌájna xɨcáaraꞌ maj jitzán jusoꞌpii.
21 Pois, desde os tempos antigos, Moisés é pregado em todas as cidades, sendo lido nas sinagogas todos os sábados".
22 Aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuaj aráꞌasej, majta ɨ huáasij, majta néijmiꞌi ɨ maj jusɨꞌrii u tyeyúuj tzajtaꞌ, aꞌɨ́ɨ mu joꞌxáꞌpuɨꞌɨntarej maj séecan antyíhuoonyij, mej mij huoꞌtaꞌítyej a Antoquíia, aꞌɨ́ɨjma jamuán ɨ Pablo, ajta ɨ Bernabé. Aꞌɨ́j mu antyíhuo ɨ Judas tɨ ajta aꞌyan ántyapuaj tɨjɨn Barsabás, majta aꞌɨ́jcɨ ɨ Silas, aꞌíi mu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tyétyacaa maj jéehua juxɨeꞌveꞌ huaꞌ tzajtaꞌ ɨ maj tyáꞌtzaahuatyeꞌ.
22 Então os apóstolos e os presbíteros, com toda a igreja, decidiram escolher alguns dentre eles e enviá-los a Antioquia com Paulo e Barnabé. Escolheram Judas, chamado Barsabás, e Silas, dois líderes entre os irmãos.
23 Aꞌɨ́ɨjma mu jimi jaataꞌítyacaꞌ ɨ yuꞌxarij tɨ aꞌyan tyáꞌxaj tɨjɨn:
23 Com eles enviaram a seguinte carta: Os irmãos apóstolos e presbíteros, aos cristãos gentios que estão em Antioquia, na Síria e na Cilícia: Saudações.
24 Tuꞌríj jáamuaꞌreeriꞌ maj séecan iiyeꞌej joꞌcɨ́j tyaj quee ityáj huoꞌtaꞌítyacaꞌ, aꞌɨ́ɨ mu mij tyajamuaꞌantyiúꞌnyiꞌ aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ jeꞌej maj tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ, aꞌɨ́j xu sij jɨn quee cheꞌ jeꞌej jájtyoovej.
24 Soubemos que alguns saíram de nosso meio, sem nossa autorização, e os perturbaram, transtornando suas mentes com o que disseram.
25 Jiꞌnye néijmiꞌi tuꞌríj aꞌyan tyoꞌxáꞌpuɨꞌɨntarej tyaj séecan antyíhuoonyij ityájma maj jitze ajtyámaꞌcan, tyataꞌaj tyij huoꞌtaꞌítyej jaꞌmua jimi, aꞌɨ́ɨjma jamuán ɨ Pablo, ajta ɨ Bernabé,
25 Assim, concordamos todos em escolher alguns homens e enviá-los a vocês com nossos amados irmãos Paulo e Barnabé,
26 Aꞌɨ́ɨmaj mu meríj aꞌyan tyityatóomuaꞌaj maj huáꞌcuiꞌnyij aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ tavástaraꞌ ɨ Jesús tɨ ajta Cɨríistuꞌ puéꞌeen.
26 homens que têm arriscado a vida pelo nome de nosso Senhor Jesus Cristo.
27 Aꞌɨ́j tu jɨn huoꞌtaꞌítyacaꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Judas, tyajta ɨ Silas, aꞌɨ́ɨ mu jamuaatéꞌexaatyeꞌsij néijmiꞌi jeꞌej tyaj tyeríj tyaaxáꞌpuɨꞌɨntarej.
27 Portanto, estamos enviando Judas e Silas para confirmarem verbalmente o que estamos escrevendo.
28 Aꞌyaa pu tyámuaꞌ naa tyaꞌráꞌnajchacaꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios, ajta ityájma, tyaj quee jéehua tyiꞌtɨ́j jɨn tyajáꞌmuaꞌijcatyeꞌej, sulu aꞌɨ́j tuꞌuj ɨ tɨ jéetzeꞌ juxɨeꞌveꞌ.
28 Pareceu bem ao Espírito Santo e a nós não impor a vocês nada além das seguintes exigências necessárias:
29 Siaj quee jacuaꞌcaa ɨ yaꞌmuáatyee hueꞌraꞌ ɨ maj huaꞌ muꞌvejritacaa ɨ judioosij jimi, caxu siajta jacuaꞌcaj hueꞌriaꞌraꞌ ɨ tyiꞌtɨ́j tɨ huatyácueꞌmiꞌnyiꞌhuacaꞌ nusu ɨ xúuriaꞌraꞌ, caxu siajta juxanaꞌcɨriaꞌaj úucaa jamuán, majta ɨ úucaa quee majta juxanaꞌcɨriaꞌaj ɨ tyétyacaa jamuán. Tɨpuaꞌaj aꞌyan xáarɨnyij aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ jeꞌej tyaj tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ, tyámuaꞌ xu tyityeetyáꞌɨtzeereꞌsij ɨ Dios jimi. Aꞌyaa tu tyajaꞌmuatyojtziꞌreꞌ.”
29 Abster-se de comida sacrificada aos ídolos, do sangue, da carne de animais estrangulados e da imoralidade sexual. Vocês farão bem em evitar essas coisas. Que tudo lhes vá bem.
30 Matɨꞌɨj aꞌɨ́ɨmaj huoꞌtatyóotyaꞌaj, aj mu mij joꞌcɨ́j aꞌájna a Antoquíia, aj mu mij huaꞌajsɨɨ néijmiꞌcaa ɨ maj tyáꞌtzaahuatyeꞌ, matɨꞌɨj mij huoꞌtapíj ɨ yuꞌxarij.
30 Uma vez despedidos, os homens desceram para Antioquia, onde reuniram a igreja e entregaram a carta.
31 Matɨꞌɨj aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tyáꞌtzaahuatyeꞌ joꞌjíjvej ɨ yuꞌxarij, tyámuaꞌ mu naa tyityaatóotyamuaꞌvej, jiꞌnye jéehua pu caꞌnyíjraꞌaj huoꞌtaꞌ.
31 Os irmãos a leram e se alegraram com a sua animadora mensagem.
32 Ajta aꞌɨ́jna ɨ Judas, ajta ɨ Silas, ɨ maj majta tyihuáꞌixaꞌtyahuaꞌaj ɨ Dios jitze maꞌcan, aꞌɨ́ɨ mu jéehua caꞌnyíjraꞌaj huoꞌtaꞌ ɨ juꞌihuáamuaꞌ aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ maj tyihuoꞌtéꞌexaaj.
32 Judas e Silas, que eram profetas, encorajaram e fortaleceram os irmãos com muitas palavras.
33 Matɨꞌɨj aꞌtzúj aꞌáa aꞌtyéeviꞌij, aj mu mij ɨ maj tyáꞌtzaahuatyeꞌ tyámuaꞌ naa tyihuoꞌtatyójtyej mej mij juxáahuaj jóꞌcɨɨnyej, mataꞌaj mij majtáhuaꞌaj aꞌáa jaꞌráꞌastij aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ maj uhuojoꞌtaꞌítyacaꞌ.
33 Tendo passado algum tempo ali, foram despedidos pelos irmãos com a bênção da paz para voltarem aos que os tinham enviado.
34 Ajta aꞌɨ́jcɨ ɨ Silas, aꞌyaa pu tyaꞌránajchacaꞌ tɨ aꞌáa joꞌtyáꞌɨtzeereꞌen.
34 Mas Silas decidiu ficar ali.
35 Ajta aꞌɨ́jna ɨ Pablo, ajta ɨ Bernabé, aꞌɨ́ɨ mu Antoquíia joꞌtyáꞌɨtzee, majta séecan jamuán, móocheꞌ mu tyihuáꞌmuaꞌtyajcaꞌaj, majta huáꞌixaatyaꞌcaꞌaj ɨ tavástaraꞌ nyuucaaj.
35 Mas Paulo e Barnabé permaneceram em Antioquia, onde, com muitos outros ensinavam e pregavam a palavra do Senhor.
36 Aꞌtzúj aꞌtyéeviꞌcaj, aj puꞌij ɨ Pablo aꞌyan tyaatéꞌexaa aꞌɨ́jcɨ ɨ Bernabé tɨjɨn:
36 Algum tempo depois, Paulo disse a Barnabé: "Voltemos para visitar os irmãos em todas as cidades onde pregamos a palavra do Senhor, para ver como estão indo".
37 Ajta aꞌɨ́jna ɨ Bernabé, aꞌɨ́j pu viꞌtɨ́muꞌcaj ɨ Juan, ɨ maj majta aꞌyan jatamuáꞌmuaj tɨjɨn Marcos.
37 Barnabé queria levar João, também chamado Marcos.
38 Ajta aꞌɨ́jcɨ ɨ Pablo capu jaꞌránajchacaꞌ tɨ jáꞌanviꞌtɨj, jiꞌnye ɨ Marcos pu aꞌáa huojóohuaꞌxɨjcaꞌaj aꞌájna a Panfilia, capu cheꞌ huaꞌ jamuán tyihuáꞌmuaꞌtyajcaꞌaj.
38 Mas Paulo não achava prudente levá-lo, pois ele, abandonando-os na Panfília, não permanecera com eles no trabalho.
39 Aꞌɨ́j mu jɨn quee tyámuaꞌ tyoꞌxáꞌpuɨꞌɨntarej, matɨꞌɨj mij juxáxuiꞌij joꞌcɨ́xɨj, ajta aꞌɨ́jna ɨ Bernabé, aꞌɨ́j pu joꞌvíꞌtɨj ɨ Marcos, báarcuj jitze mu joꞌcɨ́j aꞌájna a Chipre.
39 Tiveram um desentendimento tão sério que se separaram. Barnabé, levando consigo Marcos, navegou para Chipre,
40 Ajta aꞌɨ́jna ɨ Pablo, aꞌɨ́j pu huatajé ɨ Silas tɨꞌij jamuán jóꞌmeꞌen, majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tyáꞌtzaahuatyeꞌ, aꞌɨ́ɨ mu jaatáhuaviiriꞌ ɨ tavástaraꞌ tɨꞌij huóꞌchaꞌɨɨn aꞌɨ́ɨjma ɨ maj huaꞌpuaj, matɨꞌɨj mij joꞌcɨ́j.
40 mas Paulo escolheu Silas e partiu, encomendado pelos irmãos à graça do Senhor.
41 Aꞌáa mu huatyéenyej aꞌájna a Siria, majta aꞌájna a Cilicia, caꞌnyíjraꞌaj mu huaꞌtáꞌcariaꞌaj ɨ huaꞌ tyeyúuj tzajtaꞌ ɨ maj tyáꞌtzaahuatyeꞌ.
41 Passou, então, pela Síria e pela Cilícia, fortalecendo as igrejas.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.