1 Coríntios 15
Ɨ nyúucarij tɨ jájcua tɨ aꞌɨj́na áꞌxaj ɨ Tavástaraꞌ ɨ Jesús tɨ Cɨríistuꞌ pueꞌeen ajta Salmos (COK) vs AAI
1 Ajta ijíij, nyeꞌihuáamuaꞌ, aꞌyaa nu tyáꞌxɨeꞌveꞌ siaj joꞌtámuaꞌreej ɨ nyúucarij ɨ nyaj jamuáaꞌixaa ɨ tɨ jɨn Dios jamuiꞌrátoosij. Aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ nyúucarij ɨ siaj jaꞌancuriáaꞌ, ɨ siaj siajta jitzán tyámuaꞌ tyíꞌtyesejreꞌ.
1 Taitu, boun i akokok tur gewasin abinan kwanowar, imaim yawas kwabai, naatu imaim kwabatabatkikin isan nuhi akukusib.
2 Aꞌíi pu ajta aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ nyúucarij ɨ tɨ jɨn Dios jamuiꞌrátoosij, tɨpuaꞌaj tyámuaꞌ jitzán setyíꞌtyesejriaꞌaj, jeꞌej nyaj nyeríj tyajamuáaꞌixaa, naꞌríij sequée, capu tyiꞌtɨ́j jeꞌej tyajamuaatyáhuɨɨreꞌej ɨ siaj jaꞌantzaahuaj.
2 Iti tur gewasinamaim kwa iyawasi, imih tur abinan kwanonowar kwanabubukikin, baise men kwanabubukikin kwa a baitumatum boro nan yabin en namatar.
3 Anaquéecan jɨmeꞌ aꞌyaa nu chaꞌtaj tyajaamuamuaꞌtyej jeꞌej nyej nyajta nyáaj tyaꞌancuriáaꞌ, tɨ ɨ Cɨríistuꞌ huamuɨ́ꞌ tajitzé maꞌcan tɨꞌij tyitaatúꞌuunyiꞌ ɨ tyaj jɨn ootyáꞌɨtzee ɨ Dios jimi, aꞌyaa pu tyéꞌyuꞌsiꞌ ɨ yuꞌxarij jitze,
3 Ayu abisa abaib i kwa isa aya’abun, naatu nati tur ana’an gagamin i iti, Keriso it ata bowabow kakafin isan morob, Bukamaim eo na’atube.
4 matɨꞌɨj jaꞌváꞌnaj ajta jeꞌen huéeicaj xɨcáj jitze huatájuuriacaꞌ, aꞌyájna tɨꞌɨj ajta tyéꞌyuꞌsiꞌ ɨ yuꞌxarij jitze.
4 Hibai hin hubemaim hiyai, veya tounu ufunamaim misir maiye, Bukamaim eo na’atube.
5 Aj puꞌij aꞌɨ́jcɨ jimi huataséjre ɨ Pedro, ajta jeꞌen huaꞌ jimi ɨ maj tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuaj aráꞌasej.
5 Peter isan irerereb, imaibo tur abarayah nah 12 isah irerereb.
6 Ajta jeꞌen aꞌɨ́ɨjma jimi huataséjre ɨ maj aꞌyan aráꞌasej aꞌchu anxɨ́vij ɨ anxɨtyej, majta mueꞌtɨ́j móocheꞌ júurij, tyij majta meríj jeꞌcáj huácuij.
6 Nati ufunamaim veya ta’imon wanawanan ana bai’ufununayah etei 500 tafanamaim auman isah irerereb, moumurih na’in i boun yawasih tema’am baise afa i himorob.
7 Tɨꞌquij téꞌej aꞌɨ́jcɨ jimi huataséjre ɨ Santiago, ajta jeꞌen néijmiꞌcaa jimi ɨ tɨ huaꞌantyíhuoj.
7 Nati ufunamaim James isan irerereb, imaibo ana tur abarayah etei isah irerereb.
8 Uveꞌtyáatɨcan jɨmeꞌ puꞌquij nye jimi huataséjre, nyaj aꞌyan een tɨꞌɨj ɨ páꞌrɨꞌɨj tɨ huanɨeꞌhuacaꞌ tɨꞌɨj quee xu tyaꞌráꞌaj aꞌnáj tɨ nɨeꞌhuan.
8 Uftoro’ot ayu atufuw kokobeya na’atube ama’am isou irerereb.
9 Jiꞌnye nyáaj nu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ jéetzeꞌ cɨléenyeꞌ jɨn tyiꞌtyéjvee huaꞌ jimi ɨ tɨ Dios huaꞌantyíhuoj, capu ij aꞌyan tyinyetyévijtyeꞌ nyaj aꞌyan tyaataxáj yee nyáaj nu huaꞌ jitze ajtyámaꞌcan aꞌɨ́ɨjma ɨ Dios tɨ huaꞌantyíhuoj, jiꞌnye nyáaj nu jeꞌej puaꞌaj huóꞌruuj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jusɨꞌrihuaꞌaj ɨ Dios jimi.
9 Ayu i tur abarayah etei babahimaim imih ayu i men boro tur abarayan hinarouw hinao, anayabin God ana ekaleisia ai nununih arouw ai’a’akirih.
10 Maꞌ ajta ɨ Dios pu tyámuaꞌ tyinaatáꞌ, aꞌɨ́j nu jɨn sɨ́ɨj aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ Dios tɨ jaꞌantyíhuoj, ajta ɨ tɨ jɨn tyámuaꞌ tyinaatáꞌ jéehua pu tyuꞌtyáhuɨɨ, jiꞌnye jéetzeꞌ nu nyeríj tyuꞌmuárɨej mequee aꞌɨ́ɨmaj, Dios pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ caꞌnyíjraꞌaj naatáꞌ ajta jéehua náahuɨɨ nyej nyij tyuꞌmuárɨeꞌen.
10 Baise God ana manaw ana kabeberamaim ayu tur abarayan amatar, naatu manaw kabeber ayu bitu i men yabin en, baise bowabow gagamin na’in abow, tur abarayah etei ana tabirih, men ayu au fairamaim abowabowamih, baise God ana manaw ana kabeber ayu wanawana’umaim ma ebowabow.
11 Ajta ɨ tɨ jéetzeꞌ juxɨeꞌveꞌ, tɨpuaꞌaj nyáaj naꞌríij aꞌɨ́ɨmaj, aꞌíi pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tyaj jáꞌmuaꞌixaatyeꞌ, ajta ɨ siaj muaꞌaj seríj jaꞌantzaahuaj.
11 Isan imih i tibibinan naatu ayu abibinan ana itinin i men ta’amih, baise ana’an gagamin i abisa abibinan i kwa kwaitumatum.
12 Ajta tɨpuaꞌaj aꞌɨ́j tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨ ɨ Cɨríistuꞌ huatájuuriacaꞌ, ¿jiꞌnye mej mij séecan ɨ maj jaꞌmua jitze ajtyámaꞌcan aꞌyan tyíꞌxaj yee maj quee cheꞌ huatájuurij ɨ maj meríj huácuij?
12 Boun aki abibinan ai tur i Keriso morobone mimisir isan ao’o, baise mi’itube’emih kwa afa kwao moroboyah boro men hinayawas maiye hinamisir?
13 Jiꞌnye tɨpuaꞌaj mequee cheꞌ huatájuurej ɨ muɨꞌchítyee, capu ij ajta ɨ Cɨríistuꞌ huatájuuriacaꞌ,
13 Morobone misir maiye men nama’am na’at, ana itinin Keriso morobone men misir maiye’emih.
14 ajta tɨpuaꞌaj ɨ Cɨríistuꞌ quee huatájuuriacaꞌ, capu ij tyiꞌtɨ́j huɨɨreꞌ ɨ nyúucarij tyaj jáꞌmuaꞌixaatyeꞌ, capu ajta tyiꞌtɨ́j huɨɨreꞌ ɨ siaj jɨn tyáꞌtzaahuatyeꞌ.
14 Naatu Keriso morobone men tamimisir maiye na’at, aki ai binan i yabin en, naatu kwa Keriso kwabitumitum auman i yabin en.
15 Tɨpuaꞌaj aꞌyan tyiꞌjaꞌyájnatan, ityáj tu aꞌyan éenyeꞌej táꞌjuꞌun tɨꞌɨj ɨ maj tyíꞌhueꞌtacaa aꞌɨ́jna jɨmeꞌ ɨ tyaj aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨ ɨ Dios jaatájuurityej ɨ Cɨríistuꞌ, ajta quee jaatájuurityej, tɨpuaꞌaj aꞌyan tyiꞌjaꞌyájnatan matɨꞌɨj séecan tyíꞌxaj tɨjɨn maj quee cheꞌ huatájuurij ɨ maj meríj huácuij.
15 Naatu murumurubih men hinamimisir maiye na’at, aki i God isan abifufuwen. Anayabin Keriso morobone God baiyawasin arouw ao, naatu moroboyah morobone men hinamimisir maiye na’at, nati ebiturobe, God Keriso morobone men iyawas maiye misirimih.
16 Jiꞌnye tɨpuaꞌaj mequee cheꞌ huatájuuritaj ɨ muɨꞌchítyee, aꞌyaa pu huatóomuaꞌaj tɨ ɨ Cɨríistuꞌ ajta quee huatájuuriacaꞌ.
16 Morobone misir maiye men nama’am na’at, Keriso morobone men misir maiye.
17 Tɨpuaꞌaj ɨ Cɨríistuꞌ quee huatájuuriacaꞌ, capu tyiꞌtɨ́j huɨɨreꞌ ɨ siaj jaꞌtzaahuatyeꞌ, siajta sióocheꞌ jeꞌej puaꞌaj tyityetyúuchaꞌɨj.
17 Naatu Keriso morobone men tamimisir na’at, kwa a baitumatum i yabin en, naatu kwa i boro’ika bowabow kakafin tafatumi kwatama’ama.
18 Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tyáꞌtzaahuatyeꞌej ɨ Cɨríistuꞌ jimi muáacuij, muꞌríj mij majta jóꞌvej.
18 Naatu iban maiye sabuw iyab Keriso wabinamaim himomorob ana itinin i hikasiy na’atube.
19 Tɨpuaꞌaj aꞌyaa naꞌaj tyíꞌtahuɨɨreꞌ ijíij tyaj tyooj júurij ɨ tyaj jɨn tyáꞌtzaahuatyeꞌ ɨ Cɨríistuꞌ jimi, jéetzeꞌ puꞌij jeꞌej puaꞌaj tyíꞌtaꞌuurej quee néijmiꞌcaa aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj aꞌyan japuan séejreꞌ ɨ cháanacaj.
19 Keriso wanawananamaim yawas tabai nuhit fot tama’am. Baise ata yawas i iti tafaram akisin isan tanama tananotanot na’at. It i tafaram wananwanan ana gonenet sabuw tamatar.
20 Ajta aꞌyaa pu tyiꞌjaꞌyájna tɨ ɨ Cɨríistuꞌ huatájuuriacaꞌ. Aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ anaquéej aꞌyan huarɨ́j tyej tyij jáamuaꞌreej maj majta huatájuuritaj ɨ maj meríj huácuij.
20 Baise turobe Keriso i anababatun morobone misir maiye, God ana sabuw iyab himomorob wanawanahimaim Keriso i wan morobone misir.
21 Aꞌyaa puꞌuj tɨꞌɨj ajta tyihuáꞌcɨꞌtyij ɨ tyeɨ́tyee maj huáꞌcuiꞌnyij aꞌɨ́jna jɨmeꞌ tɨ sɨ́ɨj naꞌaj ɨ tyáatɨꞌ ootyáꞌɨtzee ɨ Dios jimi, aꞌyaa pu chaꞌtaj naꞌaj tyihuáꞌcɨꞌtyij maj huatájuurej aꞌɨ́jna jɨmeꞌ tɨ ajta sɨ́ɨj ɨ tyáatɨꞌ huatájuuriacaꞌ.
21 Anayabin orot ta’imon ana sinafumaim morob matar, imih orot ta’imon ana sinafumaim morobone misir maiye matar.
22 Ajta aꞌyájna matɨꞌɨj ɨ Adán jimi néijmiꞌi tyityáacuij, aꞌyaa mu chaꞌtaj manaꞌaj néijmiꞌi tyiꞌtyajúurij muáꞌjuꞌun ɨ Cɨríistuꞌ jimi.
22 Sabuw etei tamomorob, anayabin Adam ana rara, naatu morobone boro tanamisir maiye anayabin Keriso yawasin ema’am.
23 Ajta aꞌyaa pu tyihuáꞌcɨꞌtyij jeꞌej tɨ tyihuoꞌxáꞌpuɨꞌɨntariꞌriꞌ, anaquéej pu ɨ Cɨríistuꞌ huatájuuriacaꞌ, majta jeꞌen aꞌɨ́ɨmaj huatájuurij ɨ maj jitzán ajtyámaꞌcan.
23 Baise morobone tanamimisir maiye, i boro koumutufuren inu’in na’atube hinabusuruf, wantoro’ot boro Keriso namisir, naatu nanan ana veya sabuw iyab Keriso nowan boro hinamisir.
24 Aj puꞌij néijmiꞌi tyeꞌentyipuáꞌrij, tɨꞌɨj ɨ Cɨríistuꞌ aꞌɨ́ɨjma antyipuáꞌrityeꞌen ɨ maj tyityatatyíj, ajta ɨ maj tyiꞌtɨ́j jɨn antyúumuaꞌreej, ajta néijmiꞌi tyuꞌtátuireꞌen ɨ Dios jimi ɨ tɨ jɨn antyúumuaꞌreej.
24 Imaibo mar yomanin nan natit, tafaram hai bonawiyenenayah, hai aiwob, hai kaifenayah etei hai fair tutufin Keriso nagugurus ufunamaim, aiwob nab Tamah God nitin.
25 Jiꞌnye aꞌyaa pu tyúuxɨeꞌveꞌ tɨ ɨ Cɨríistuꞌ tyuꞌtaꞌíjtaj ꞌasta naꞌaj quee néijmiꞌcaa antyimueꞌtɨn ɨ maj jájchaꞌɨɨreꞌ.
25 Naatu Keriso i boro ni’aiwob nanan ana rakit sabuw etei nabow nan an babanamaim nawastanen.
26 Ajta ɨ tɨ uveꞌtyáatɨcan jɨn jaꞌantyimuéꞌtɨj, aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ tyeꞌentyípuaapuaꞌrityee.
26 Naatu uftoro’ot i sawar wabin Morob it ata rakit gagamin boro nagurus nitaiy nare.
27 Jiꞌnye Dios pu néijmiꞌi jɨn tyuꞌtyáamueꞌtɨj ɨ Cɨríistuꞌ jimi. Ajta tɨꞌɨj aꞌyan tyíꞌxaj tɨ aꞌɨ́ɨn néijmiꞌi tyuꞌmuéꞌtɨj, capu xaa nyuꞌuj aꞌɨ́j huatyáamueꞌtɨj ɨ Dios, jiꞌnye Dios pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ jaatáꞌ tɨꞌij néijmiꞌi jɨn antyúumuaꞌreeriaj.
27 Anayabin Buk Atamaninamaim eo, “Sawar etei boro nabow an babanamaim naya.” Iti tur Sawar etei an babanamaim yara’iyen rouw eo, i rerereb yan, God men i auman bobar eomih, anayabin God sawar etei boro Keriso ana fair babanamaim naya.
28 Ajta tɨꞌɨj ɨ Cɨríistuꞌ néijmiꞌi tyuꞌtyáamueꞌtɨj, aj puꞌij ɨ Cɨríistuꞌ ɨ tɨ yójraꞌ puéꞌeen ɨ Dios, aꞌɨ́ɨ pu jusɨ́ɨj huatóotosij ɨ Dios jimi, ɨ tɨ néijmiꞌi tyaatáꞌ. Aꞌyaa pu ɨ Dios néijmiꞌi jɨn tyeꞌentyúumuaꞌreeriaj jaꞌmej.
28 Sawar hinabow hinan God Natun babanamaim hinaya’ay ufunamaim, Jesu boro Tamah God ana fair babanamaim namare, anayabin sawar etei God bow Natun babanamaim ya, naatu God boro sawar tutufin etei ni’ukwarin ana sabuw etei isah.
29 Tɨpuaꞌaj seequéj eenyeꞌ, ¿jiꞌnye marɨnyij ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj huóomueꞌhuacaꞌ aꞌɨ́ɨjma jitze maꞌcan ɨ maj meríj huácuij? Tɨpuaꞌaj mequee cheꞌ huatájuuritaj ɨ maj meríj huácuij, ¿jiꞌnye een jɨmeꞌ huaꞌnyúucaritzeꞌ mahuóomueꞌhuacaꞌ?
29 Naatu morobone misir maiye en na’at, sabuw iyab moroboyah efanih bapataito hibaib boro abistan hinasinaf? Naatu morobone misir maiye en na’at, aisim sabuw moroboyah efanih taih tuwah hina bapataito tebaib?
30 ¿Jiꞌnye een jɨmeꞌ ityáj tyetyaꞌajpuéjtzij aꞌnáj tɨnaꞌaj?
30 Naatu it auman aisim ata yawas takwahir tatit veya matan tayi tabowabow?
31 Jiꞌnye een jɨmeꞌ nyeꞌihuáamuaꞌ, aꞌnáj tɨnaꞌaj nyetyaꞌajpuéjtzij. Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨmeꞌ aꞌɨ́jna jɨmeꞌ nyaj jáꞌnyatzaahuatyeꞌ jaꞌmua jɨmeꞌ ɨ Cɨríistuꞌ jimi, aꞌɨ́jna ɨ Jesús tɨ ajta tavástaraꞌ puéꞌeen.
31 Taitu ayu i mar etei morob ana efanamaim ama’am. Anayabin sawar abisa Keriso kwa isa sisinaf imaim ayu kura’ara’ahu iti tur akukurerereb.
32 Tɨpuaꞌaj mequee huatájuurej ɨ maj meríj huácuij, ¿jiꞌnye tyiꞌtɨ́j jɨn tyinyetyáhuɨꞌrii nyatɨꞌɨj huatyéenyoꞌsej aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ tyiꞌtyán aꞌájna a Éfeso? Aꞌyaa mu séecan tyíꞌxaj tɨjɨn: “Tyicheꞌ tyúꞌcuaꞌnyij, tyajta huayeꞌen, jiꞌnye ariáꞌpuaꞌaj tu cuiꞌnyij.”
32 Morob ufunamaim yawas men tama’am, aisim ayu iti Ephesus hai sigarafor bairi atiyow? Abisa ana gewasin boro anab? Morobone misir maiye en na’at.
33 Caxu tóoaꞌcareꞌen maj jáꞌmuacuanamuaj tyiꞌtɨ́j jɨmeꞌ. Tɨꞌɨj ɨ aꞌtɨ́j tyuꞌtaxájtacaꞌ: “Aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jeꞌej puaꞌaj tyityetyúuchaꞌɨɨj, aꞌɨ́ɨ mu jeꞌej puaꞌaj tyihuojóꞌjɨpuaj ɨ maj tyámuaꞌ tyityetyúuchaꞌɨɨj mej mij majta jeꞌej puaꞌaj huárɨnyij.”
33 Men sabuw hinifufuwi a not hinakwaris. “A ofonah kakafih boro ayawas gewasin hinagurus.”
34 Siataꞌaj tyámuaꞌ huárɨnyij, caxu cheꞌ juxanaꞌcɨriaꞌaj, jiꞌnye jeꞌcáj xu muaꞌaj quee jamuaꞌtyej ɨ Dios. Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ siataꞌaj sij huatóotyeviꞌraꞌastaj.
34 Ukwar kwanabotawiy gewas, ef kakafih kwasisinaf kwanihamiyen, anayabin kwa afa God men kwaso’ob, iti ao, saise kwa biya hina’ohow.
35 Tyij quee sɨ́ɨj aꞌyan tyuꞌtaꞌíhuoꞌsij tɨjɨn: “¿Jiꞌnye metyityaatájuurij ɨ muɨꞌchítyee? ¿Tyiꞌtanyí tyéviraꞌ jɨn maj séeriaꞌaj muáꞌjuꞌun?”
35 Sabuw afa boro hinibatiy hinao, “Moroboyah boro mi’itube hinamisir maiye? Naatu hina mimisir biyah ana itinin boro mi’itube hinab?”
36 Mu paj quee maꞌúumuaꞌrej, aꞌɨ́jna ɨ jatzíj ɨ siaj jaahuástej, capu ajnyésij tɨpuaꞌaj quee anaquéej acáanyej.
36 Taitu, kwabikoko’aw, ub me yanamaim kutatanum boro men saife nakuboun nayenamih, baise wantoro’ot i boro namorob nare, imaibo nakuboun nayen.
37 Patɨꞌɨj tyíꞌhuasteꞌej capáj aꞌɨ́j atyáhuasteꞌej ɨ cɨyéj tɨꞌij ajnyéj, sulu aꞌɨ́j paj atyáhuasteꞌej ɨ jatzíj tɨpuaꞌaj tyeríicuj jatzeꞌ nusu tyiꞌtɨ́j séecan.
37 Naatu sanabey ub o ub afa kutatanum i men biyan tutufin kwatatanumimih, baise ro’on, sanabey ro’on o ub ta ro’on.
38 Ajta jeꞌen ɨ Dios jaatáꞌsij ɨ cɨyáaraꞌ jeꞌej tɨ arí tyaaxáꞌpuɨꞌɨntariꞌriꞌ séej ajta séej ɨ jatzíj.
38 God ub ta’ita’imon biyah hai itinin ta ta i ana kokomaim ya, naatu ub ta’ita’imon biyah anababatun itih.
39 Capu juxaꞌaj naꞌaj een ɨ huaꞌ tyéviraꞌ, sɨ́ɨj pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tyévij tɨ jatyáhueꞌraꞌ, ajta seequéj mu eenyeꞌ tyáhueꞌraꞌ ɨ yaꞌmuáatyee, majta seequéj ɨ pínaꞌsee, majta seequéj eenyeꞌ tyáhueꞌraꞌ ɨ hueꞌtyée.
39 Naatu sawar tafaramamaim biyah finimih auman hai itinin i men ta’imon, biyah i ta ta, orot babin biyah ana itinin ta, haru for biyah ana itinin ta, mamu hai itinin i ta naatu siy i hai itinin ta.
40 Ajta jútyeꞌ tɨ tyíꞌsejreꞌ, ajta ɨ tɨ aꞌyan tyíꞌsejreꞌ ɨ cháanacaj japua, capu juxaꞌaj naꞌaj tyíꞌeen, sɨ́ɨj pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ naa tyihuáꞌsejratyeꞌ ɨ jútyeꞌ tɨ tyíꞌsejreꞌ, ajta sɨ́ɨj pu ajta aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ naa tyihuáꞌsejratyeꞌ íiyan tɨ tyíꞌsejreꞌ ɨ cháanacaj japua.
40 Naatu mar ana biyan itinin ibo ta, na’atube tafaram biyan itinin ibo ta. Baise biyat no mar nowan ana bonamanamarin itinin ibo ta, naatu biyat tafaram nowan ana bonamanamarin ibo itinin ta.
41 Aꞌɨ́jna ɨ xɨcáj, aꞌɨ́ɨ pu sɨ́ɨj aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ naa tyihuáꞌsejratyeꞌ, ajta ɨ máxcɨrɨeꞌ, seequéj pu tyihuáꞌsejratyeꞌ, majta ɨ xúꞌraꞌvetyee, camu majta juxaꞌaj manaꞌaj een.
41 Veya ibo ana bonamanamarin itinin ta, sumar ibo ana bonamanamarin itinin ta, naatu daman ibo hai bonamanamarin itinin ta, baise daman wanawanahimaim ta’ita’imoh ibo hai bonamanamarin ta ta.
42 Aꞌyaa pu chaꞌtaj naꞌaj tyíꞌrɨnyacaa aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ muɨꞌchítyee. Aꞌɨ́jna ɨ tyéviraꞌ tɨ huanɨeꞌhuacaꞌ, aꞌɨ́ɨ pu áꞌpuaꞌren, ajta ɨ Dios tɨ jaꞌajriásij, capu cheꞌ aꞌnáj áꞌpuaꞌren.
42 Baise Moroboyah hinamimisir maiye ana itinin i boro nati na’atube, biyat morob hubemaim tayayare ana veya biyat i emasamas, baise morobone namimisir ufunamaim boro nama wanatowan.
43 Aꞌɨ́jna ɨ tyéviraꞌ ɨ tɨ avaꞌnamiꞌhuaj, capu tyiꞌtɨ́j huɨɨreꞌ, ajta ɨ tɨ huatájuuritaj Dios pu tyámuaꞌ tyaataꞌsij. Ɨ tɨ avaꞌnamiꞌhuaj capu jucaꞌnyej, ajta ɨ Dios tɨ jaatájuurityeꞌsij, aꞌɨ́ɨ pu uhuájcaꞌnyej.
43 Biyat hubemaim tayayare itinin i kakafin, naatu siba’u’un, baise emimisir ana veya itinin i gewasin naatu fairin.
44 Aꞌɨ́jna ɨ tɨ avaꞌnamiꞌhuaj aꞌyan pu maꞌcan ɨ cháanacaj japua, ajta ɨ tɨ huatájuuritaj aꞌɨ́j pu jitze aróocaꞌnyej ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios. Tɨpuaꞌaj séjreꞌej ɨ tyéviraꞌ íiyan tɨ maꞌcan ɨ cháanacaj japua, aꞌyaa pu chaꞌtaj naꞌaj tyíꞌsejreꞌ ɨ tyéviraꞌ tɨ jitzán aróocaꞌnyej ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios.
44 Biyat tayayare i tafaram nowan, baise emimisir i mar biyan.
45 Aꞌyaa pu tyéꞌyuꞌsiꞌ tɨjɨn: “Aꞌɨ́jna ɨ Adán ɨ tɨ anaquéej huaséjre, aꞌɨ́ɨ pu júurij huatyáꞌɨtzee”, ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ ajta Adán puɨ́rɨcɨj ɨ tuꞌvéꞌtyajtɨj, aꞌyaa pu júuricamej tyuꞌtyóotaahuacaꞌ tɨꞌij ajta huoꞌtáꞌan maj júurij muáꞌraꞌnyij.
45 Buk Atamaninamaim hikirum hio na’atube, “Orot wantoro’ot wabin Adam i biyan ana yawas bai,” baise Adam bairou’abin nan i ayubit ana yawas wanatowanin baitit isan na.
46 Capu anaquéej huataséjre ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios, sulu aꞌɨ́jna ɨ tɨ íiyan tyíꞌmaꞌcan ɨ cháanacaj japua, tɨꞌɨj ij téꞌej ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios.
46 Orot ayubit ana yawas auman ma’am i men mat na, baise orot biyat ana yawasamaim ma’am i mat na, imaibo orot ayubit ana yawasamaim ma’am na.
47 Ɨ tyáatɨꞌ tɨ anaquéej huaséjre, chuéj pu jɨn huatyátaavijhuacaꞌ, aꞌɨ́j pu jɨn íiyan chuéj japua maꞌcan, ajta ɨ tyáatɨꞌ ɨ tɨ jeꞌtyáaꞌsej, aꞌɨ́ɨ pu jútyeꞌ jáꞌmaꞌcan.
47 Orot wantoro’ot Adam i me nowan fofobane matar, baise Adam bairou’abin i marane ra’iy.
48 Aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj aꞌyan huacháatɨmee íiyan ɨ cháanacaj japua, aꞌyaa mu een tɨꞌɨj ajta een ɨ tyévij tɨ chuéj japua maꞌcan, majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj aꞌɨ́j jitze ajtyámaꞌcan ɨ tɨ jútyeꞌ jáꞌmaꞌcan, aꞌyaa mu majta een tɨꞌɨj een aꞌɨ́jna ɨ tajapuá tɨ jáꞌmaꞌcan.
48 Sabuw iyab me nowan biyah i orot me’emaim ma’am biyan na’atube, sabuw iyab mar nowan biyah i orot marane rara’iy biyan na’atube.
49 Aꞌyájna tyatɨꞌɨj huaséꞌrin tɨꞌɨj aꞌɨ́jna ɨ tyévij chuéj japua tɨ maꞌcan, aꞌyaa tu chaꞌtaj tyanaꞌaj huaséꞌrihuaꞌaj táꞌjuꞌun tɨꞌɨj aꞌɨ́jna ɨ tyévij jútyeꞌ tɨ jáꞌmaꞌcan.
49 Tafaram orot ana ana itinin tabaib na’atube, mar ana orot nanan ana itinin boro tanab.
50 Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ nyeꞌihuáamuaꞌ, capu ɨꞌríj tɨ aꞌáa joꞌtyájrutyej joꞌtɨj Dios tyejéꞌijtaj aꞌtɨ́j tɨ ooj aꞌyan huaséꞌrin tɨꞌɨj ɨ tyévij chuéj japua tɨ maꞌcan, ajta aꞌɨ́jna ɨ aꞌtɨ́j tɨ áꞌpuaꞌren, capu ɨꞌríj tɨ aꞌyan tyáacɨꞌtyij aꞌɨ́jna ɨ tɨquee aꞌnáj áꞌpuaꞌren.
50 Taitu, abisa ao au yabin i iti, biyat, naatu finimit men karam boro God ana aiwobomaim narun, anayabin biyat i boro namorob namas, imih men karam boro wanatowan ma’am ana efanamaim narun.
51 Aꞌyaa nu tyáꞌxɨeꞌveꞌ siaj jáamuaꞌtyij aꞌɨ́jna ɨ tɨ juꞌavaatacaꞌaj ɨ Dios jimi. Catu néijmiꞌi cuiꞌnyij, sulu Dios pu néijmiꞌcaa seequéj taꞌuurej,
51 Tain kwanarub gewas, iti tur buriburin anao kwananowar, it etei boro men tanamorobomih, baise ata itinin boro nabotabir bonamanamarin namatar
52 aꞌyaa pu tyeꞌmej aꞌájna xɨcáaraꞌ tɨꞌɨj huatánamuajreꞌen ɨ cɨꞌsítyeꞌrij, tɨꞌɨj néijmiꞌi tyeꞌentyipuáꞌrij. Tɨꞌɨj ɨ tɨ tajapuá tyíꞌhuɨɨreꞌ tyuꞌtácɨꞌsityeꞌen, aꞌyaa pu huataséjreꞌej tɨꞌɨj maj huatyóonaꞌaxcavaꞌxɨꞌɨn jiyeꞌtzín jɨmeꞌ, aj puꞌij ɨ Dios huoꞌtájuurityeꞌsij aꞌɨ́ɨjma ɨ maj meríj huácuij, mej mij quee cheꞌ aꞌnáj áꞌpuaꞌrej. Tyajta ityáj seequéj tu huataséjreꞌsij.
52 tour natut ana veya namanamar ebowabow na’atube, tanimatanubamo biyat nabotabir. Anayabin tour natut ana veya murumurubih etei boro biyah fairin hinamisir, naatu biyah ana itinin boro nabotabir.
53 Jiꞌnye aꞌyaa pu tyúuxɨeꞌveꞌ tɨ ɨ tɨ áꞌpuaꞌren seequéj huóoꞌuurej tɨꞌij quee cheꞌ áꞌpuaꞌrej, ajta aꞌyan tyúuxɨeꞌveꞌ tɨ ɨ tɨ muɨꞌnyij, ajta seequéj huóoꞌuurej tɨꞌij quee cheꞌ aꞌnáj muɨꞌɨjcaj.
53 Biyat iti morob emasamas boro nabotabir biyat fairin wanatowan ma’ama’anin namatar.
54 Tɨꞌɨj seequéj huóoꞌuurej aꞌɨ́jna ɨ tɨ áꞌpuaꞌren tɨꞌij quee cheꞌ áꞌpuaꞌrej, ajta tɨꞌɨj arí seequéj huóoꞌuurej aꞌɨ́jna ɨ tɨ muɨꞌnyíicheꞌ tɨꞌij quee cheꞌ muɨꞌɨjcaj, aj pu xaa ij ajtyojoꞌréꞌnyesij jeꞌej tɨ anaquéej tyéꞌyuꞌsiꞌhuacaꞌaj, aꞌɨ́jna ɨ nyúucarij tɨ aꞌyan tyáꞌxaj yee: “Néijmiꞌi pu jɨn huamuéꞌtɨchej aꞌɨ́jna ɨ tɨ huáꞌcuiꞌcaa.
54 Biyat iti boun tama’am boro namorob naatu namas, baise morob ufunamaim biyat boro nabotabir nan wanatowan ma’ama ana biyan nab. Imaibo Buk Atamaninamaim hikirum boro nan niturobe,
55 Mu paj huáꞌcuiꞌcaa, ¿joꞌnyij jeꞌen ɨ paj jɨn huoꞌtyáamueꞌtɨj? Ajta mu paj jɨn tyihuoꞌpuéj, ¿joꞌnyij jeꞌen?”
55 “Morob o a fair menanamaim ema’am boro inisnowah?
56 Ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyihuáꞌpuejtyeꞌ ajta ɨ tɨ huáꞌcuiꞌcaa, aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ xánaꞌcɨraꞌaj, ajta aꞌɨ́jna jitze aróocaꞌnyej ɨ nyúucarij ɨ maj jɨn tyíꞌijta.
56 Morob ana biyababan i bowabow kakafinane ebaib, naatu bowabow kakafin ana fair i ofafaramaim ebaib.
57 Ajta tyicheꞌ tyaatatyójtziꞌreꞌen ɨ Dios tɨ tatáꞌcaa tyaj tyuꞌtyámueꞌtɨj aꞌɨ́jna jitze maꞌcan ɨ tavástaraꞌ Jesús tɨ ajta Cɨríistuꞌ puéꞌeen.
57 Baise God ana merar tanay anayabin Jesu Keriso, i morob ana ahay ana waf tagagir yare!
58 Aꞌɨ́j pu jɨn nyeꞌihuáamuaꞌ mu nyaj huápuɨꞌɨj jáꞌmuaxɨeꞌveꞌ, siataꞌaj tyámuaꞌ tyíꞌtyesejreꞌej siajta aꞌnáj tɨnaꞌaj aꞌyan rɨjcaj, setyiꞌmuárɨeꞌej ɨ tavástaraꞌ jimi, jiꞌnye xuꞌríj jamuaꞌreej siaj quee huáapuaꞌaj tyíꞌmuarɨeꞌ ɨ tavástaraꞌ jitze maꞌcan.
58 Isan imih taitu, yate nanub kwanabatkikin, mar etei Regah isan anot tutufin kwanabow, anayabin Regah isan kwabow kwabi’akir i men anayabin enamih, baise yabin auman.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.