1 Coríntios 14
Ɨ nyúucarij tɨ jájcua tɨ aꞌɨj́na áꞌxaj ɨ Tavástaraꞌ ɨ Jesús tɨ Cɨríistuꞌ pueꞌeen ajta Salmos (COK) vs VC
1 Siataꞌaj jahuoocaj siaj huóoxɨeꞌveꞌen séej jamuán siajta séej, siajta aꞌyan tyáꞌhuoocaj tɨ Dios jamuaataꞌan ɨ ju júuricamej, siaj sij tyuꞌtaxáj Dios jitze maꞌcan.
1 Empenhai-vos em procurar a caridade. Aspirai igualmente aos dons espirituais, mas sobretudo ao de profecia.
2 Aꞌɨ́jna ɨ tɨ jaayíꞌtɨn tɨ séej nyúucarij jɨn tyuꞌtaxáj, Dios pu tyíꞌixaatyeꞌ, capu ɨ tyeɨ́tyee tyíꞌixaatyeꞌ, jiꞌnye capu aꞌtɨ́j yóꞌitej jeꞌej tɨ tyíꞌxaj. Ɨ júuricamaꞌraꞌ pu tyíꞌxaj tyiꞌtɨ́j tɨ aviitziꞌ ɨ Dios jimi, ajta quee aꞌtɨ́j yóꞌitej.
2 Aquele que fala em línguas não fala aos homens, senão a Deus: ninguém o entende, pois fala coisas misteriosas, sob a ação do Espírito.
3 Maꞌ ajta ɨ tɨ Dios jitze maꞌcan tyíꞌxaj, aꞌɨ́ɨ pu aꞌyan rɨcɨj tɨꞌij huoꞌtyáhuɨɨreꞌen ɨ maj tyáꞌtzaahuatyeꞌ, ajta tɨꞌij caꞌnyíjraꞌaj huoꞌtáꞌan, ajta tyámuaꞌ tyihuoꞌtyéjeevej.
3 Aquele, porém, que profetiza fala aos homens, para edificá-los, exortá-los e consolá-los.
4 Aꞌɨ́jna ɨ tɨ séej nyúucarij jɨn tyíꞌxaj, aꞌɨ́ɨ pu jusɨ́ɨj tyámuaꞌ juꞌuurej, ajta ɨ tɨ Dios jitze maꞌcan tyíꞌxaj, aꞌɨ́ɨ pu tyámuaꞌ huáꞌuurej néijmiꞌcaa ɨ maj jusɨꞌrii ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ.
4 Aquele que fala em línguas edifica-se a si mesmo; mas o que profetiza, edifica a assembléia.
5 Aꞌyaa nu nyáaj tyáꞌxɨeꞌveꞌ siaj néijmiꞌi séej nyúucarij jɨn tyuꞌtaxáj, ajta jéetzeꞌ pu aꞌyan tyinaꞌráanajchi siaj Dios jitze maꞌcan tyíꞌxaxaꞌtaꞌan, aꞌíjna pu jéetzeꞌ tyámuaꞌ naa quee siaj séej nyúucarij jɨn tyuꞌtaxáj, naꞌríij xaa aꞌtɨ́j séjreꞌej tɨꞌij huóꞌixaatyeꞌen ɨ tyeɨ́tyee jeꞌej tɨ huatóomuaꞌaj aꞌɨ́jna ɨ tɨ jaataxájtacaꞌ, tɨꞌij huoꞌtyáhuɨɨreꞌen ɨ maj jusɨꞌrii u tyeyúuj tzajtaꞌ.
5 Ora, desejo que todos faleis em línguas, porém muito mais desejo que profetizeis. Maior é quem profetiza do que quem fala em línguas, a não ser que este as interprete, para que a assembléia receba edificação.
6 Ajta aꞌyájna nyeꞌihuáamuaꞌ, capu tyiꞌtɨ́j jeꞌej tyajamuaatyáhuɨɨreꞌsij tɨpuaꞌaj nyajamojoꞌváꞌmuaarej nyajta tyajamuáaꞌixaatyeꞌen séej jɨmeꞌ ɨ nyúucarij ɨ siaj quee yóꞌitej, quee tɨpuaꞌaj nyajamuaatéꞌexaatyeꞌen aꞌɨ́jna ɨ Dios tɨ taataséjra, naꞌríij ɨ siaj jɨn jáamuaꞌreej ɨ tɨ jɨꞌréꞌcan jɨmeꞌ, nusu nyaj tyajamuaatéꞌexaatyeꞌen ɨ Dios jitze maꞌcan, naꞌríij tyiꞌtɨ́j nyajamuatáꞌitɨɨ.
6 Suponhamos, irmãos, que eu fosse ter convosco falando em línguas, de que vos aproveitaria, se minha palavra não vos desse revelação, nem ciência, nem profecia ou doutrina?
7 Tɨpuaꞌaj ɨ maj jɨn tyíꞌcuiꞌnacaa yaa tɨꞌɨj ɨ cɨꞌsítyeꞌrij, naꞌríij ɨ áarpaj, tɨpuaꞌaj sɨ́ɨj quee seequéj huánamuajrihuaꞌan, capu ij jeꞌej ootámiteereꞌej jeꞌej tɨ huánamuajrii sɨ́ɨj ajta sɨ́ɨj.
7 É o que se dá com os instrumentos inanimados de música, por exemplo a flauta ou a harpa: se não produzirem sons distintos, como se poderá reconhecer a música tocada?
8 Ajta tɨpuaꞌaj joꞌmaj jáꞌnyoꞌseꞌ quee tyámuaꞌ tyuꞌtánamuajreꞌen ɨ cɨꞌsítyeꞌrij, capu aꞌtɨ́j tyámuaꞌ juꞌuurej tɨꞌij ujoꞌvéꞌnyoꞌseꞌen.
8 Se a trombeta só der sons confusos, quem se preparará para a batalha?
9 Aꞌyaa puꞌuj tánaꞌaj tyíꞌrɨnyacaa jaꞌmua jimi, tɨpuaꞌaj sequée tyámuaꞌ tyuꞌxáxaꞌtaꞌan mej mij ɨ tyeɨ́tyee jamojoꞌitéej muáꞌraꞌnyij, ¿jiꞌnye tyíɨꞌrij tɨꞌij aꞌtɨ́j jáamuaꞌreej jeꞌej siaj tyiꞌtyáxajta? Aꞌyaa puꞌuj tɨꞌɨj áacaj siaj tyíꞌixaatyeꞌej.
9 Assim também vós: se vossa língua só profere palavras ininteligíveis, como se compreenderá o que dizeis? Sereis como quem fala ao vento.
10 Tyámuaꞌ pu tyíꞌmuiꞌij ɨ nyúucarij ɨ maj jɨn tyúuꞌixaatyeꞌ iiyeꞌej ɨ cháanacaj japua, ajta néijmiꞌi mu aꞌyan tyajaꞌhuoꞌitéecan jɨn tyíꞌxaj.
10 Há no mundo grande quantidade de línguas e todas são compreensíveis.
11 Ajta tɨpuaꞌaj nyequee jamuaꞌreeriaj jeꞌej tɨ huatóomuaꞌaj ɨ nyúucarij, aꞌyaa nu séeriaꞌaj naꞌmej jimí ɨ tɨ tyíꞌnyeꞌixaatyeꞌ tɨꞌɨj aꞌtɨ́j tɨ séej chuéj japua jáꞌmaꞌcan, ajta ɨ tɨ tyíꞌnyeꞌixaatyeꞌ, aꞌɨ́ɨ pu ajta aꞌyan nye jimi séeriaꞌaj jaꞌmej tɨꞌɨj aꞌtɨ́j tɨ séej chuéj japua jáꞌmaꞌcan.
11 Porém, se desconhecer o sentido das palavras, serei um estrangeiro para quem me fala e ele será também um estrangeiro para mim.
12 Aꞌɨ́j pu jɨn, mu siaj jéehua jaxɨeꞌveꞌ tɨ ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios tyiꞌtɨ́j jamuaataꞌan, aꞌyaa pu tyúuxɨeꞌveꞌ siaj aꞌɨ́jna jéehua ancuriáan ɨ siaj jɨn tyámuaꞌ huóꞌuurej aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jusɨꞌrii ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ.
12 Assim, uma vez que aspirais aos dons espirituais, procurai tê-los em abundância para edificação da Igreja.
13 Aꞌyaa puꞌij, aꞌɨ́jna ɨ tɨ séej nyúucarij jɨn tyíꞌxaj, cheꞌ jaatáhuaviij ɨ Dios tɨꞌij jaatáꞌan taꞌaj ij yoꞌitéej jáꞌraꞌnyij jeꞌej tɨ tyíꞌxaj.
13 Por isso, quem fala em línguas, peça na oração o dom de as interpretar.
14 Jiꞌnye tɨpuaꞌaj nyáaj naatyényuunyij séej jɨmeꞌ ɨ nyúucarij, aꞌyaa pu tyiꞌjaꞌyájna nyej nyajúuricamej jɨn huatyényuusij, ajta ɨ nyamuaꞌtzíiraꞌaj capu yóꞌitej jeꞌej tɨ tyíꞌxaj ɨ nyaj júuricamej.
14 Se eu oro em virtude do dom das línguas, o meu espírito ora, mas o meu entendimento fica sem fruto.
15 ¿Jiꞌnye nyanaꞌaj nyij huárɨnyij? Aꞌyaa pu tyúuxɨeꞌveꞌ nyej nyajúuricamej jɨn huatyényuunyij, nyajta aꞌyan chaꞌtaj nyanaꞌaj rɨnyij ɨ nyaj jɨn maꞌúumuaꞌrej jɨmeꞌ. Aꞌyaa pu ajta tyúuxɨeꞌveꞌ nyaj tyuꞌtáchuiicaj ɨ nyajúuricamej jɨmeꞌ, ajta ɨ nyaj jɨn maꞌúumuaꞌrej.
15 Então que fazer? Orarei com o espírito, mas orarei também com o entendimento; cantarei com o espírito, mas cantarei também com o entendimento.
16 Jiꞌnye tɨpuaꞌaj aꞌjúuricamej jɨn petyéꞌtyojtziꞌriaꞌaj ɨ Dios, ajta jeꞌen aꞌtɨ́j tɨquee jaꞌmua jitze ajtyámaꞌcan muáanamuaj, capu huatáɨꞌriitarij tɨꞌij ajta aꞌɨ́ɨn tyaatatyójtziꞌreꞌen ɨ Dios, jiꞌnye capu yoꞌitéej jaꞌmej jeꞌej paj tyiꞌtyáxajta.
16 De outra forma, se só renderes graças com o espírito, como dirá Amém a tuas ações de graças aquele que ocupar o lugar dos simples?
17 Ɨꞌríitaj pu áꞌmej paj tyámuaꞌ naa tyaatatyójtziꞌreꞌen ɨ Dios, ajta capu tyiꞌtɨ́j jeꞌej tyeetyáhuɨɨreꞌej ɨ axaꞌaj tyévij.
17 Sem dúvida, as tuas ações de graças podem ser belas, mas o outro não é edificado.
18 Tyámuaꞌ nu tyéꞌtyojtziꞌreꞌ ɨ Dios aꞌɨ́jna jɨmeꞌ nyaj jéetzeꞌ tyíꞌxaj séej jɨmeꞌ ɨ nyúucarij sequée néijmiꞌi muaꞌaj,
18 Graças a Deus que possuo o dom de línguas superior a todos vós.
19 ajta aꞌájna ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, jéetzeꞌ pu naꞌráanajchij nyaj anxɨ́vicaa ɨ nyúucarij huataxáj ɨ tɨ jóꞌiteeriꞌij, quee nyaj tamuáamuataꞌ víꞌraꞌaj ɨ nyúucarij huataxáj siaj quee yóꞌitej.
19 Mas prefiro falar na assembléia cinco palavras que compreendo, para instruir também os outros, a falar dez mil palavras em línguas.
20 Nyeꞌihuáamuaꞌ, caxu aꞌyan metyityoomuámuaꞌreꞌej matɨꞌɨj ɨ tɨꞌríij. Sulu siataꞌaj aꞌyan eenyeꞌ matɨꞌɨj ɨ tɨꞌríij ɨ maj quee tyiꞌtɨ́j jɨn áꞌɨtzeereꞌ, siajta aꞌyan metyityoomuámuaꞌreꞌej matɨꞌɨj ɨ maj meríj huáasij.
20 Irmãos, não sejais crianças quanto ao modo de julgar: na malícia, sim, sede crianças; mas quanto ao julgamento, sede homens.
21 Aꞌyaa pu tyéꞌyuꞌsiꞌ ɨ yuꞌxarij jitze tɨjɨn: “Nyetyihuoꞌtéꞌexaatyeꞌsij aꞌíijma ɨ tyeɨ́tyee séej nyúucarij jɨmeꞌ, aꞌɨ́ɨmaj mu tyihuoꞌtéꞌexaatyeꞌsij ɨ maj séej chuéj japua jáꞌmaꞌcan, majta aꞌɨ́ɨmaj camu naꞌráꞌastijreꞌej, aꞌyaa pu tyíꞌxaj ɨ tavástaraꞌ.”
21 Na lei está escrito: Será por gente de língua estrangeira e por lábios estrangeiros que falarei a este povo; e nem assim me ouvirão, diz o Senhor {Is 28,11s}.
22 Aꞌɨ́j pu jɨn tyíꞌhuɨɨreꞌ aꞌɨ́jna ɨ nyúucarij ɨ maj quee yóꞌitej, mej mij aꞌɨ́j jɨn jáamuaꞌreej ɨ maj quee tyáꞌtzaahuatyeꞌ, camu mej mij aꞌɨ́ɨmaj jáamuaꞌreej ɨ maj meríj tyáꞌtzaahuatyeꞌ. Ajta ɨ tɨ Dios jitze maꞌcan tyíꞌxaj, aꞌɨ́ɨjma pu huatyáhuɨɨreꞌej ɨ maj tyáꞌtzaahuatyeꞌ, capu aꞌɨ́ɨjma ɨ maj quee tyáꞌtzaahuatyeꞌ.
22 Assim, as línguas são sinal, não para os fiéis, mas para os infiéis; enquanto as profecias são um sinal, não para os infiéis, mas para os fiéis.
23 Jiꞌnye tɨpuaꞌaj meriꞌtaj jusɨɨriaꞌaj ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, majta jeꞌen néijmiꞌi séej nyúucarij jɨn tyíꞌxajtaj, tɨpuaꞌaj sɨ́ɨj tɨquee tyáꞌtzaahuatyeꞌ, naꞌríij séecan ɨ maj quee yóꞌitej aꞌúun moꞌtyájrutyej joꞌsiaj jóosɨɨreꞌ, aꞌyaa mu tyíꞌmuaꞌtyij siaj seríj huóotɨmueꞌriꞌij.
23 Se, pois, numa assembléia da igreja inteira todos falarem em línguas, e se entrarem homens simples ou infiéis, não dirão que estais loucos?
24 Ajta tɨpuaꞌaj néijmiꞌi setyiꞌxáatacaj ɨ Dios jitze maꞌcan ajta jeꞌen sɨ́ɨj utyájrutyej tɨquee tyáꞌtzaahuatyeꞌ, nusu tɨquee yóꞌitej, aꞌyaa pu tyoꞌtóomuaꞌsij siaj néijmiꞌi jaꞌxɨjtyeꞌ aꞌɨ́jna jɨmeꞌ tɨ aꞌɨ́ɨn ootyáꞌɨtzee ɨ Dios jimi.
24 Se, porém, todos profetizarem, e entrar ali um infiel ou um homem simples, por todos é convencido, por todos é julgado;
25 Aꞌyaa puꞌij tyuꞌtaséjre ɨ tɨ jaꞌavaatacaꞌaj ɨ jutzájtaꞌ, tɨꞌquij tyitunútan a chóotaꞌ jaatyánajchij ɨ Dios, ajta jeꞌen aꞌyan tyuꞌtaxájtaj tɨ ɨ Dios jɨꞌréꞌcan jɨmeꞌ jaꞌmua tzajtaꞌ séejreꞌ.
25 os segredos do seu coração tornam-se manifestos. Então, prostrado com a face em terra, adorará a Deus e proclamará que Deus está realmente entre vós.
26 Nyeꞌihuáamuaꞌ, siatɨꞌɨjtá muaꞌaj jusɨɨriaꞌaj, séecan mu tyuꞌtáchuiicaj, majta séecan tyihuáꞌmuaꞌtyej, naꞌríij maj jaataxáj ɨ Dios tɨ huaꞌ jitzán jaatyájtoo, nusu séej nyúucarij jɨn setyíꞌxajtamuꞌuj, naꞌríij sɨ́ɨj jaataxáj jeꞌej tɨ huatóomuaꞌaj ɨ nyúucarij tɨ jaataxájtacaꞌ ɨ sɨ́ɨj. Siataꞌaj aꞌyan huárɨnyij siaj sij néijmiꞌi huatyóohuɨɨreꞌen.
26 Em suma, que dizer, irmãos? Quando vos reunis, quem dentre vós tem um cântico, um ensinamento, uma revelação, um discurso em línguas, uma interpretação a fazer - que isto se faça de modo a edificar.
27 Ajta siatɨꞌɨjtá séej nyúucarij jɨn tyíꞌxajtaj, micheꞌ mahuaꞌpuaj, naꞌríij maj huéeicaj aꞌyan muáarɨnyij mueꞌtyooꞌastɨmaꞌaj, ajta jeꞌen sɨ́ɨj huoꞌtéꞌexaatyeꞌen jeꞌej tɨ huatóomuaꞌaj aꞌɨ́jna ɨ nyúucarij.
27 Se há quem fala em línguas, não falem senão dois ou três, quando muito, e cada um por sua vez, e haja alguém que interprete.
28 Ajta tɨpuaꞌaj quee aꞌtɨ́j jaayíꞌtɨhuaꞌan tɨ huoꞌtéꞌexaatyeꞌen jeꞌej tɨ huatóomuaꞌaj, micheꞌ quee séej nyúucarij jɨn tyíꞌxajtaj huaꞌ jimi ɨ maj jusɨꞌrii, cheꞌ jusɨ́ɨj tyíꞌxajtaj ɨ jutzájtaꞌ ajta ɨ Dios jimi.
28 Se não houver intérprete, fiquem calados na reunião, e falem consigo mesmos e com Deus.
29 Aꞌyaa puꞌuj tánaꞌaj aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj Dios jitze maꞌcan tyíꞌxaxaꞌaj, micheꞌ aꞌyan tyuꞌtaxáj mahuaꞌpuaj naꞌríij maj huéeicaj, majta ɨ séecan aꞌyan tyaaxáꞌpuɨꞌɨntareꞌen jeꞌej tɨ ɨ sɨ́ɨj tyíꞌxaj.
29 Quanto aos profetas, falem dois ou três, e os outros julguem.
30 Ajta tɨpuaꞌaj ɨ Dios séej jimi ɨ tyévij tyiꞌtɨ́j huatyátonyij tɨ ajta jaꞌmua jamuán ujeꞌrájcaj, cheꞌ huatyáapuaꞌrej ɨ tɨ anaquéej tyiꞌtyáxajtasimeꞌej.
30 Se for feita uma revelação a algum dos assistentes, cale-se o primeiro.
31 Aꞌyaa pu tyíɨꞌrij siaj néijmiꞌi Dios jitze maꞌcan tyuꞌtaxáj, mataꞌaj mij néijmiꞌi jáarɨꞌrej majta jeꞌen caꞌnyíjraꞌaj huatóoaꞌan.
31 Todos, um após outro, podeis profetizar, para todos aprenderem e serem todos exortados.
32 Ɨ maj Dios jitze maꞌcan tyíꞌxaxaꞌaj, aꞌyaa pu tyúuxɨeꞌveꞌ maj majta jaayíꞌtɨhuaꞌan maj jamuaꞌréerej aꞌnáj maj tyuꞌtaxáj, nusu aꞌnáj maj quee tyíꞌxajtaj huaꞌ jimi ɨ maj jusɨꞌrii,
32 O espírito dos profetas deve estar-lhes submisso,
33 jiꞌnye ɨ Dios aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ huoꞌtyápuaꞌrityeꞌsij, capu ɨ tɨ jeꞌej puaꞌaj huáꞌuurej mej mij quee xáꞌpuɨꞌ rɨjcaj.
33 porquanto Deus não é Deus de confusão, mas de paz.
34 aꞌyaa pu tyúuxɨeꞌveꞌ maj ɨ úucaa quee jeꞌej tyáhuaasimeꞌen joꞌmaj jóosɨꞌrii ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, jiꞌnye capu jeꞌej tyíɨꞌrij maj tyiꞌtyáxajtasimeꞌen, sulu maj huaꞌráꞌastijreꞌen ɨ jucɨ́nastyamuaꞌ, aꞌyájna tɨꞌɨj tyéꞌyuꞌsiꞌ ɨ yuꞌxarij jitze ɨ maj jɨn tyíꞌijta.
34 Como em todas as igrejas dos santos, as mulheres estejam caladas nas assembléias: não lhes é permitido falar, mas devem estar submissas, como também ordena a lei.
35 Tɨpuaꞌaj aꞌyan metyaꞌxɨeꞌveꞌej maj tyiꞌtɨ́j huámuaꞌree, micheꞌ huoꞌtaꞌíhuoꞌ ɨ jucɨ́nastyamuaꞌ a juchéj, jiꞌnye capu aꞌyan tyíꞌxaꞌpuɨꞌ tɨ ɨ íitɨꞌ tyiꞌtyáxajtasimeꞌen huaꞌ tzajtaꞌ ɨ maj jusɨꞌrii u tyeyúuj tzajtaꞌ.
35 Se querem aprender alguma coisa, perguntem-na em casa aos seus maridos, porque é inconveniente para uma mulher falar na assembléia.
36 Siataꞌaj aꞌyan tyáꞌmuaꞌreeriaj tɨ ɨ nyúucariaꞌraꞌ ɨ Dios quee jaꞌmua jimi huatyóochej, caxu siajta muaꞌaj sianaꞌaj aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ siaj seríj jaꞌancuriáaꞌ.
36 Porventura foi dentre vós que saiu a palavra de Deus? Ou veio ela tão-somente para vós?
37 Tɨ puaꞌaj sɨ́ɨj aꞌyan tyóomuaꞌajcaj tɨ aꞌɨ́ɨn puéꞌeen sɨ́ɨj tɨ tyíꞌxaxaꞌaj ɨ Dios jitze maꞌcan, naꞌríij tɨ aꞌɨ́j jitze aróocaꞌnyej ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios, aꞌɨ́ɨ pu jamuaꞌreeren nyaj aꞌɨ́j jɨn tyajáꞌmuayuꞌseꞌej jeꞌej tɨ aꞌɨ́ɨn tyéꞌijta ɨ tavástaraꞌ.
37 Se alguém se julga profeta ou agraciado com dons espirituais, reconheça que as coisas que vos escrevo são um mandamento do Senhor.
38 Ajta tɨpuaꞌaj quee jáamuaꞌtyij, capu ajta ɨ tavástaraꞌ jamuaꞌtyij aꞌɨ́jcɨ ɨ aꞌtɨ́j.
38 Mas, se alguém quiser ignorá-lo, que o ignore!
39 Aꞌɨ́j pu jɨn nyeꞌihuáamuaꞌ, siataꞌaj aꞌɨ́j huáhuoonyij siaj ɨ Dios jitze maꞌcan tyíꞌxajtaj, siajta quee huáꞌijmuejra maj séej nyúucarij jɨn tyíꞌxajtaj,
39 Assim, pois, irmãos, aspirai ao dom de profetizar; porém, não impeçais falar em línguas.
40 aꞌyaa xu huárɨnyij tyámuaꞌ naa siajta tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨmeꞌ.
40 Mas faça-se tudo com dignidade e ordem.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.