1 Coríntios 14
Ɨ nyúucarij tɨ jájcua tɨ aꞌɨj́na áꞌxaj ɨ Tavástaraꞌ ɨ Jesús tɨ Cɨríistuꞌ pueꞌeen ajta Salmos (COK) vs NVT
1 Siataꞌaj jahuoocaj siaj huóoxɨeꞌveꞌen séej jamuán siajta séej, siajta aꞌyan tyáꞌhuoocaj tɨ Dios jamuaataꞌan ɨ ju júuricamej, siaj sij tyuꞌtaxáj Dios jitze maꞌcan.
1 Que o amor seja seu maior objetivo! Contudo, desejem também os dons espirituais, especialmente a capacidade de profetizar.
2 Aꞌɨ́jna ɨ tɨ jaayíꞌtɨn tɨ séej nyúucarij jɨn tyuꞌtaxáj, Dios pu tyíꞌixaatyeꞌ, capu ɨ tyeɨ́tyee tyíꞌixaatyeꞌ, jiꞌnye capu aꞌtɨ́j yóꞌitej jeꞌej tɨ tyíꞌxaj. Ɨ júuricamaꞌraꞌ pu tyíꞌxaj tyiꞌtɨ́j tɨ aviitziꞌ ɨ Dios jimi, ajta quee aꞌtɨ́j yóꞌitej.
2 Pois quem fala em línguas fala apenas com Deus, pois ninguém mais o entende, e em espírito fala verdades ocultas.
3 Maꞌ ajta ɨ tɨ Dios jitze maꞌcan tyíꞌxaj, aꞌɨ́ɨ pu aꞌyan rɨcɨj tɨꞌij huoꞌtyáhuɨɨreꞌen ɨ maj tyáꞌtzaahuatyeꞌ, ajta tɨꞌij caꞌnyíjraꞌaj huoꞌtáꞌan, ajta tyámuaꞌ tyihuoꞌtyéjeevej.
3 Mas aquele que profetiza fortalece, anima e conforta os outros.
4 Aꞌɨ́jna ɨ tɨ séej nyúucarij jɨn tyíꞌxaj, aꞌɨ́ɨ pu jusɨ́ɨj tyámuaꞌ juꞌuurej, ajta ɨ tɨ Dios jitze maꞌcan tyíꞌxaj, aꞌɨ́ɨ pu tyámuaꞌ huáꞌuurej néijmiꞌcaa ɨ maj jusɨꞌrii ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ.
4 Quem fala em línguas fortalece a si mesmo, mas quem profetiza fortalece toda a igreja.
5 Aꞌyaa nu nyáaj tyáꞌxɨeꞌveꞌ siaj néijmiꞌi séej nyúucarij jɨn tyuꞌtaxáj, ajta jéetzeꞌ pu aꞌyan tyinaꞌráanajchi siaj Dios jitze maꞌcan tyíꞌxaxaꞌtaꞌan, aꞌíjna pu jéetzeꞌ tyámuaꞌ naa quee siaj séej nyúucarij jɨn tyuꞌtaxáj, naꞌríij xaa aꞌtɨ́j séjreꞌej tɨꞌij huóꞌixaatyeꞌen ɨ tyeɨ́tyee jeꞌej tɨ huatóomuaꞌaj aꞌɨ́jna ɨ tɨ jaataxájtacaꞌ, tɨꞌij huoꞌtyáhuɨɨreꞌen ɨ maj jusɨꞌrii u tyeyúuj tzajtaꞌ.
5 Gostaria que todos vocês falassem em línguas, mas gostaria ainda mais que todos profetizassem. Pois a profecia é superior a falar em línguas, a menos que alguém interprete o que vocês dizem para que toda a igreja seja fortalecida.
6 Ajta aꞌyájna nyeꞌihuáamuaꞌ, capu tyiꞌtɨ́j jeꞌej tyajamuaatyáhuɨɨreꞌsij tɨpuaꞌaj nyajamojoꞌváꞌmuaarej nyajta tyajamuáaꞌixaatyeꞌen séej jɨmeꞌ ɨ nyúucarij ɨ siaj quee yóꞌitej, quee tɨpuaꞌaj nyajamuaatéꞌexaatyeꞌen aꞌɨ́jna ɨ Dios tɨ taataséjra, naꞌríij ɨ siaj jɨn jáamuaꞌreej ɨ tɨ jɨꞌréꞌcan jɨmeꞌ, nusu nyaj tyajamuaatéꞌexaatyeꞌen ɨ Dios jitze maꞌcan, naꞌríij tyiꞌtɨ́j nyajamuatáꞌitɨɨ.
6 Irmãos, se eu for visitá-los e falar em línguas, em que isso os ajudará? Mas, se eu lhes trouxer uma revelação, um conhecimento especial, uma profecia ou um ensinamento, isso lhes será proveitoso.
7 Tɨpuaꞌaj ɨ maj jɨn tyíꞌcuiꞌnacaa yaa tɨꞌɨj ɨ cɨꞌsítyeꞌrij, naꞌríij ɨ áarpaj, tɨpuaꞌaj sɨ́ɨj quee seequéj huánamuajrihuaꞌan, capu ij jeꞌej ootámiteereꞌej jeꞌej tɨ huánamuajrii sɨ́ɨj ajta sɨ́ɨj.
7 Até mesmo instrumentos inanimados como a flauta ou a harpa precisam soar as notas com clareza; do contrário, ninguém reconhecerá a melodia.
8 Ajta tɨpuaꞌaj joꞌmaj jáꞌnyoꞌseꞌ quee tyámuaꞌ tyuꞌtánamuajreꞌen ɨ cɨꞌsítyeꞌrij, capu aꞌtɨ́j tyámuaꞌ juꞌuurej tɨꞌij ujoꞌvéꞌnyoꞌseꞌen.
8 E, se a trombeta não emitir um toque nítido, como os soldados saberão que estão sendo convocados para a batalha?
9 Aꞌyaa puꞌuj tánaꞌaj tyíꞌrɨnyacaa jaꞌmua jimi, tɨpuaꞌaj sequée tyámuaꞌ tyuꞌxáxaꞌtaꞌan mej mij ɨ tyeɨ́tyee jamojoꞌitéej muáꞌraꞌnyij, ¿jiꞌnye tyíɨꞌrij tɨꞌij aꞌtɨ́j jáamuaꞌreej jeꞌej siaj tyiꞌtyáxajta? Aꞌyaa puꞌuj tɨꞌɨj áacaj siaj tyíꞌixaatyeꞌej.
9 O mesmo acontece com vocês. Se usarem palavras incompreensíveis, como alguém saberá o que estão dizendo? Será o mesmo que falar ao vento.
10 Tyámuaꞌ pu tyíꞌmuiꞌij ɨ nyúucarij ɨ maj jɨn tyúuꞌixaatyeꞌ iiyeꞌej ɨ cháanacaj japua, ajta néijmiꞌi mu aꞌyan tyajaꞌhuoꞌitéecan jɨn tyíꞌxaj.
10 Há muitos idiomas no mundo, e todos têm sentido.
11 Ajta tɨpuaꞌaj nyequee jamuaꞌreeriaj jeꞌej tɨ huatóomuaꞌaj ɨ nyúucarij, aꞌyaa nu séeriaꞌaj naꞌmej jimí ɨ tɨ tyíꞌnyeꞌixaatyeꞌ tɨꞌɨj aꞌtɨ́j tɨ séej chuéj japua jáꞌmaꞌcan, ajta ɨ tɨ tyíꞌnyeꞌixaatyeꞌ, aꞌɨ́ɨ pu ajta aꞌyan nye jimi séeriaꞌaj jaꞌmej tɨꞌɨj aꞌtɨ́j tɨ séej chuéj japua jáꞌmaꞌcan.
11 Mas, se eu não entendo um idioma, sou estrangeiro para quem o fala, e ele é estrangeiro para mim.
12 Aꞌɨ́j pu jɨn, mu siaj jéehua jaxɨeꞌveꞌ tɨ ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios tyiꞌtɨ́j jamuaataꞌan, aꞌyaa pu tyúuxɨeꞌveꞌ siaj aꞌɨ́jna jéehua ancuriáan ɨ siaj jɨn tyámuaꞌ huóꞌuurej aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jusɨꞌrii ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ.
12 O mesmo se aplica a vocês. Uma vez que estão ansiosos para ter os dons espirituais, busquem os dons que fortalecerão a igreja toda.
13 Aꞌyaa puꞌij, aꞌɨ́jna ɨ tɨ séej nyúucarij jɨn tyíꞌxaj, cheꞌ jaatáhuaviij ɨ Dios tɨꞌij jaatáꞌan taꞌaj ij yoꞌitéej jáꞌraꞌnyij jeꞌej tɨ tyíꞌxaj.
13 Portanto, quem fala em línguas deve orar pedindo também a capacidade de interpretar o que é dito.
14 Jiꞌnye tɨpuaꞌaj nyáaj naatyényuunyij séej jɨmeꞌ ɨ nyúucarij, aꞌyaa pu tyiꞌjaꞌyájna nyej nyajúuricamej jɨn huatyényuusij, ajta ɨ nyamuaꞌtzíiraꞌaj capu yóꞌitej jeꞌej tɨ tyíꞌxaj ɨ nyaj júuricamej.
14 Pois, se oro em línguas, meu espírito ora, mas eu não entendo o que estou dizendo.
15 ¿Jiꞌnye nyanaꞌaj nyij huárɨnyij? Aꞌyaa pu tyúuxɨeꞌveꞌ nyej nyajúuricamej jɨn huatyényuunyij, nyajta aꞌyan chaꞌtaj nyanaꞌaj rɨnyij ɨ nyaj jɨn maꞌúumuaꞌrej jɨmeꞌ. Aꞌyaa pu ajta tyúuxɨeꞌveꞌ nyaj tyuꞌtáchuiicaj ɨ nyajúuricamej jɨmeꞌ, ajta ɨ nyaj jɨn maꞌúumuaꞌrej.
15 Então, o que devo fazer? Orarei no espírito e também orarei em palavras que entendo. Cantarei no espírito e também cantarei em palavras que entendo.
16 Jiꞌnye tɨpuaꞌaj aꞌjúuricamej jɨn petyéꞌtyojtziꞌriaꞌaj ɨ Dios, ajta jeꞌen aꞌtɨ́j tɨquee jaꞌmua jitze ajtyámaꞌcan muáanamuaj, capu huatáɨꞌriitarij tɨꞌij ajta aꞌɨ́ɨn tyaatatyójtziꞌreꞌen ɨ Dios, jiꞌnye capu yoꞌitéej jaꞌmej jeꞌej paj tyiꞌtyáxajta.
16 Pois, se louvarem apenas no espírito, como poderão louvar com vocês aqueles que não os entendem? Como poderão agradecer com vocês se não entendem o que estão dizendo?
17 Ɨꞌríitaj pu áꞌmej paj tyámuaꞌ naa tyaatatyójtziꞌreꞌen ɨ Dios, ajta capu tyiꞌtɨ́j jeꞌej tyeetyáhuɨɨreꞌej ɨ axaꞌaj tyévij.
17 Vocês darão graças muito bem, mas não fortalecerão aqueles que os ouvem.
18 Tyámuaꞌ nu tyéꞌtyojtziꞌreꞌ ɨ Dios aꞌɨ́jna jɨmeꞌ nyaj jéetzeꞌ tyíꞌxaj séej jɨmeꞌ ɨ nyúucarij sequée néijmiꞌi muaꞌaj,
18 Dou graças a Deus porque falo em línguas mais que qualquer um de vocês.
19 ajta aꞌájna ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, jéetzeꞌ pu naꞌráanajchij nyaj anxɨ́vicaa ɨ nyúucarij huataxáj ɨ tɨ jóꞌiteeriꞌij, quee nyaj tamuáamuataꞌ víꞌraꞌaj ɨ nyúucarij huataxáj siaj quee yóꞌitej.
19 Contudo, numa reunião da igreja, prefiro dizer cinco palavras compreensíveis que ajudem os outros a falar dez mil palavras em outra língua.
20 Nyeꞌihuáamuaꞌ, caxu aꞌyan metyityoomuámuaꞌreꞌej matɨꞌɨj ɨ tɨꞌríij. Sulu siataꞌaj aꞌyan eenyeꞌ matɨꞌɨj ɨ tɨꞌríij ɨ maj quee tyiꞌtɨ́j jɨn áꞌɨtzeereꞌ, siajta aꞌyan metyityoomuámuaꞌreꞌej matɨꞌɨj ɨ maj meríj huáasij.
20 Irmãos, não sejam infantis no entendimento dessas coisas. Sejam inocentes como bebês com relação ao mal, mas sejam maduros no entendimento.
21 Aꞌyaa pu tyéꞌyuꞌsiꞌ ɨ yuꞌxarij jitze tɨjɨn: “Nyetyihuoꞌtéꞌexaatyeꞌsij aꞌíijma ɨ tyeɨ́tyee séej nyúucarij jɨmeꞌ, aꞌɨ́ɨmaj mu tyihuoꞌtéꞌexaatyeꞌsij ɨ maj séej chuéj japua jáꞌmaꞌcan, majta aꞌɨ́ɨmaj camu naꞌráꞌastijreꞌej, aꞌyaa pu tyíꞌxaj ɨ tavástaraꞌ.”
21 Pois as Escrituras dizem: “Falarei a este povo em línguas estranhas e por meio de lábios estrangeiros. Mesmo assim, este povo não me ouvirá, diz o Senhor”.
22 Aꞌɨ́j pu jɨn tyíꞌhuɨɨreꞌ aꞌɨ́jna ɨ nyúucarij ɨ maj quee yóꞌitej, mej mij aꞌɨ́j jɨn jáamuaꞌreej ɨ maj quee tyáꞌtzaahuatyeꞌ, camu mej mij aꞌɨ́ɨmaj jáamuaꞌreej ɨ maj meríj tyáꞌtzaahuatyeꞌ. Ajta ɨ tɨ Dios jitze maꞌcan tyíꞌxaj, aꞌɨ́ɨjma pu huatyáhuɨɨreꞌej ɨ maj tyáꞌtzaahuatyeꞌ, capu aꞌɨ́ɨjma ɨ maj quee tyáꞌtzaahuatyeꞌ.
22 Portanto, falar em línguas é um sinal não para os que creem, mas para os descrentes. A profecia, contudo, é para os que creem, e não para os descrentes.
23 Jiꞌnye tɨpuaꞌaj meriꞌtaj jusɨɨriaꞌaj ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, majta jeꞌen néijmiꞌi séej nyúucarij jɨn tyíꞌxajtaj, tɨpuaꞌaj sɨ́ɨj tɨquee tyáꞌtzaahuatyeꞌ, naꞌríij séecan ɨ maj quee yóꞌitej aꞌúun moꞌtyájrutyej joꞌsiaj jóosɨɨreꞌ, aꞌyaa mu tyíꞌmuaꞌtyij siaj seríj huóotɨmueꞌriꞌij.
23 Ainda assim, se descrentes ou pessoas que não entendem essas coisas entrarem na reunião de sua igreja e ouvirem todos falarem em línguas, pensarão que vocês são loucos.
24 Ajta tɨpuaꞌaj néijmiꞌi setyiꞌxáatacaj ɨ Dios jitze maꞌcan ajta jeꞌen sɨ́ɨj utyájrutyej tɨquee tyáꞌtzaahuatyeꞌ, nusu tɨquee yóꞌitej, aꞌyaa pu tyoꞌtóomuaꞌsij siaj néijmiꞌi jaꞌxɨjtyeꞌ aꞌɨ́jna jɨmeꞌ tɨ aꞌɨ́ɨn ootyáꞌɨtzee ɨ Dios jimi.
24 Mas, se todos vocês estiverem profetizando e descrentes ou pessoas que não entendem essas coisas entrarem na reunião, serão convencidos do pecado e julgados por aquilo que vocês disserem.
25 Aꞌyaa puꞌij tyuꞌtaséjre ɨ tɨ jaꞌavaatacaꞌaj ɨ jutzájtaꞌ, tɨꞌquij tyitunútan a chóotaꞌ jaatyánajchij ɨ Dios, ajta jeꞌen aꞌyan tyuꞌtaxájtaj tɨ ɨ Dios jɨꞌréꞌcan jɨmeꞌ jaꞌmua tzajtaꞌ séejreꞌ.
25 Ao ouvirem, os pensamentos secretos deles serão revelados, e eles cairão de joelhos e adorarão a Deus, declarando: “De fato, Deus está aqui no meio de vocês”.
26 Nyeꞌihuáamuaꞌ, siatɨꞌɨjtá muaꞌaj jusɨɨriaꞌaj, séecan mu tyuꞌtáchuiicaj, majta séecan tyihuáꞌmuaꞌtyej, naꞌríij maj jaataxáj ɨ Dios tɨ huaꞌ jitzán jaatyájtoo, nusu séej nyúucarij jɨn setyíꞌxajtamuꞌuj, naꞌríij sɨ́ɨj jaataxáj jeꞌej tɨ huatóomuaꞌaj ɨ nyúucarij tɨ jaataxájtacaꞌ ɨ sɨ́ɨj. Siataꞌaj aꞌyan huárɨnyij siaj sij néijmiꞌi huatyóohuɨɨreꞌen.
26 Pois bem, irmãos, o que fazer, então? Quando vocês se reunirem, um cantará, o outro ensinará, o outro revelará, um falará em línguas e outro interpretará o que for dito. Tudo que for feito, porém, deverá fortalecer a todos.
27 Ajta siatɨꞌɨjtá séej nyúucarij jɨn tyíꞌxajtaj, micheꞌ mahuaꞌpuaj, naꞌríij maj huéeicaj aꞌyan muáarɨnyij mueꞌtyooꞌastɨmaꞌaj, ajta jeꞌen sɨ́ɨj huoꞌtéꞌexaatyeꞌen jeꞌej tɨ huatóomuaꞌaj aꞌɨ́jna ɨ nyúucarij.
27 Não mais que dois ou três devem falar em línguas. Devem se pronunciar um de cada vez, e alguém deve interpretar o que disserem.
28 Ajta tɨpuaꞌaj quee aꞌtɨ́j jaayíꞌtɨhuaꞌan tɨ huoꞌtéꞌexaatyeꞌen jeꞌej tɨ huatóomuaꞌaj, micheꞌ quee séej nyúucarij jɨn tyíꞌxajtaj huaꞌ jimi ɨ maj jusɨꞌrii, cheꞌ jusɨ́ɨj tyíꞌxajtaj ɨ jutzájtaꞌ ajta ɨ Dios jimi.
28 Mas, se não houver alguém que possa interpretar, devem permanecer calados na reunião da igreja, falando com Deus em particular.
29 Aꞌyaa puꞌuj tánaꞌaj aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj Dios jitze maꞌcan tyíꞌxaxaꞌaj, micheꞌ aꞌyan tyuꞌtaxáj mahuaꞌpuaj naꞌríij maj huéeicaj, majta ɨ séecan aꞌyan tyaaxáꞌpuɨꞌɨntareꞌen jeꞌej tɨ ɨ sɨ́ɨj tyíꞌxaj.
29 Que dois ou três profetizem e os outros avaliem o que for dito.
30 Ajta tɨpuaꞌaj ɨ Dios séej jimi ɨ tyévij tyiꞌtɨ́j huatyátonyij tɨ ajta jaꞌmua jamuán ujeꞌrájcaj, cheꞌ huatyáapuaꞌrej ɨ tɨ anaquéej tyiꞌtyáxajtasimeꞌej.
30 Se alguém estiver profetizando e outra pessoa receber uma revelação, quem está falando deve se calar.
31 Aꞌyaa pu tyíɨꞌrij siaj néijmiꞌi Dios jitze maꞌcan tyuꞌtaxáj, mataꞌaj mij néijmiꞌi jáarɨꞌrej majta jeꞌen caꞌnyíjraꞌaj huatóoaꞌan.
31 Desse modo, todos que profetizam terão sua vez de falar, um depois do outro, para que todos sejam instruídos e encorajados.
32 Ɨ maj Dios jitze maꞌcan tyíꞌxaxaꞌaj, aꞌyaa pu tyúuxɨeꞌveꞌ maj majta jaayíꞌtɨhuaꞌan maj jamuaꞌréerej aꞌnáj maj tyuꞌtaxáj, nusu aꞌnáj maj quee tyíꞌxajtaj huaꞌ jimi ɨ maj jusɨꞌrii,
32 Aqueles que profetizam têm controle de seu espírito e podem falar um por vez.
33 jiꞌnye ɨ Dios aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ huoꞌtyápuaꞌrityeꞌsij, capu ɨ tɨ jeꞌej puaꞌaj huáꞌuurej mej mij quee xáꞌpuɨꞌ rɨjcaj.
33 Pois Deus não é Deus de desordem, mas de paz, como em todas as reuniões do povo santo.
34 aꞌyaa pu tyúuxɨeꞌveꞌ maj ɨ úucaa quee jeꞌej tyáhuaasimeꞌen joꞌmaj jóosɨꞌrii ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, jiꞌnye capu jeꞌej tyíɨꞌrij maj tyiꞌtyáxajtasimeꞌen, sulu maj huaꞌráꞌastijreꞌen ɨ jucɨ́nastyamuaꞌ, aꞌyájna tɨꞌɨj tyéꞌyuꞌsiꞌ ɨ yuꞌxarij jitze ɨ maj jɨn tyíꞌijta.
34 As mulheres devem permanecer em silêncio durante as reuniões da igreja. Não é apropriado que falem. Devem ser submissas, como diz a lei.
35 Tɨpuaꞌaj aꞌyan metyaꞌxɨeꞌveꞌej maj tyiꞌtɨ́j huámuaꞌree, micheꞌ huoꞌtaꞌíhuoꞌ ɨ jucɨ́nastyamuaꞌ a juchéj, jiꞌnye capu aꞌyan tyíꞌxaꞌpuɨꞌ tɨ ɨ íitɨꞌ tyiꞌtyáxajtasimeꞌen huaꞌ tzajtaꞌ ɨ maj jusɨꞌrii u tyeyúuj tzajtaꞌ.
35 Se tiverem alguma pergunta, devem fazê-la ao marido, em casa, pois não é apropriado que as mulheres falem nas reuniões da igreja.
36 Siataꞌaj aꞌyan tyáꞌmuaꞌreeriaj tɨ ɨ nyúucariaꞌraꞌ ɨ Dios quee jaꞌmua jimi huatyóochej, caxu siajta muaꞌaj sianaꞌaj aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ siaj seríj jaꞌancuriáaꞌ.
36 Ou vocês pensam que a palavra de Deus se originou entre vocês? Acaso são os únicos aos quais ela foi entregue?
37 Tɨ puaꞌaj sɨ́ɨj aꞌyan tyóomuaꞌajcaj tɨ aꞌɨ́ɨn puéꞌeen sɨ́ɨj tɨ tyíꞌxaxaꞌaj ɨ Dios jitze maꞌcan, naꞌríij tɨ aꞌɨ́j jitze aróocaꞌnyej ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios, aꞌɨ́ɨ pu jamuaꞌreeren nyaj aꞌɨ́j jɨn tyajáꞌmuayuꞌseꞌej jeꞌej tɨ aꞌɨ́ɨn tyéꞌijta ɨ tavástaraꞌ.
37 Se alguém afirma ser profeta ou se considera espiritual, será o primeiro a reconhecer que o que lhes digo é uma ordem do Senhor.
38 Ajta tɨpuaꞌaj quee jáamuaꞌtyij, capu ajta ɨ tavástaraꞌ jamuaꞌtyij aꞌɨ́jcɨ ɨ aꞌtɨ́j.
38 Se alguém ignorar esse fato, ele mesmo será ignorado.
39 Aꞌɨ́j pu jɨn nyeꞌihuáamuaꞌ, siataꞌaj aꞌɨ́j huáhuoonyij siaj ɨ Dios jitze maꞌcan tyíꞌxajtaj, siajta quee huáꞌijmuejra maj séej nyúucarij jɨn tyíꞌxajtaj,
39 Portanto, meus irmãos, anseiem profetizar e não proíbam o falar em línguas,
40 aꞌyaa xu huárɨnyij tyámuaꞌ naa siajta tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨmeꞌ.
40 mas cuidem para que tudo seja feito com decência e ordem.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.