Atos 9
Dios Chʉ'o Kʉaphʉro (COE) vs AAI
1 Ũcuarʉmʉ Saulo Jesucristo neenani vani si'asora chini ũcua cu'ache cho'okʉ paniasomʉ. Jã'are na'a rʉa cho'ora chini, judío phairi aire sani ñaasomʉ repaʉ.
1 Baise Saul i Regah ana bai’ufununayah rouw morob isan menan bi’arakok. Imih na firis ukwarih biyah tit, fef tab auman tan Damaskas wanawanan Kou’ay Bar ta ta hai ukwarih hitaso’ob isan
2 Sani repaʉ'te utija'ore sẽniasomʉ repaʉ.
2 ifefeyan, saise sabuw iyab Regah ana efamaim hima’ama orot o babin etei tafatumih tabow tan Jerusalem dibur taya.
3 Damasco vʉ'ejoopona saiʉna repajoopo tĩ'api'ra chejana te'erʉmʉ repaʉ nʉkachejachi'a rũhiso'koro cʉnaʉmʉpi rʉa miañe chʉ̃niasomʉ repaʉ'te.
3 Nati isan au Damaskas yen inan, na bar merar biyubin auman naniyan meyemeye marakaw marane namanamarabe bow sisibin roun roun etei e’arasib re,
4 Miañe chʉ̃kʉna ña chejana tãniasomʉ Saulo. Tãni ũhiʉ chʉ'o ija'che i'kache'te asaasomʉ repaʉ:
4 naatu me yan re rab, orot fanan nowar wabin su’ub eo “Saul, Saul aisim ayu irabu kubia’akiru?”
5 Jã'aja'ñe i'kaʉna asa,
5 Saul ibatiy, “Regah o yait?” Orot fanan tit maiye iya’afut eo, “Ayu i Jesu o irabu kubia’akiru.
6 Chikʉna Saulo kʉkʉcajejani kurukurukʉ ija'che i'kaasomʉ:
6 Baise kumisir kwen bar merar gagamin kutit, nati’imaim boro hinao inanowar abisa boro inasinaf.”
7 Repaʉ'te ja'me saisina rʉa kʉkʉasome. Repaʉ Jesús i'kachʉ'o asanata'ni Repaʉ'te ñamaneasome repana.
7 Orot afa Saul bairi hinan hai tur sawar hinutanub hibat orot fanan hinowar, baise men yait ta ana yumat hi’itin.
8 Repaʉ Saulo vʉni nʉkakʉ ñakocaã sʉka ñara chiito ñacu'aasomʉ repaʉ'te. Jesuni rʉarepa Miakʉni ña na'asoasomʉ. Na'asoʉna repaʉ'te jʉ̃tʉna chẽa Damasco vʉ'ejoopona juha saasome repana.
8 Saul me yan inu’in misir matan nuw, baise matan isukway men abisa ta itin, basit uman hibai hi’unawiy hin Damaskas hitit.
9 Choteumucujña na'aʉ paniasomʉ repaʉ. Pa'iʉ ãu ãima'ñe, okojẽ'e ũkuma'ñe paniasomʉ repaʉ.
9 Veya tounu na’atube matan ifim ma. Nati ana maramaim men kafa’imo bay ta eaan naatu harew tom.
10 Ũcuarʉmʉ chekʉ, Jesure cuasakʉ ũcuachejare Damasco'te paniasomʉ. Ananías repaʉ mamiasomʉ. Reparʉmʉ Ananías Dios ñoñe'te ñakʉ Maire Paakʉni Jesucristoni ñaasomʉ. Ñakʉna repaʉ'te ija'che sẽniasomʉ Jesús:
10 Baitumatumayan orot ta wabin Ananias Damaskas ma’am matan hibora’ah tainin tayowan Regah isan eafa’af fanan nowar, “Ananias!”
11 Chikʉna Jesús i'kaasomʉ repaʉ'te.
11 Regah eo, “Inabogaigiwas inan ef gagamin wabin mutufor imaim inatit naatu Judas ana baremaim Tarsus orot wabin Saul isan inibatiyih, i ma eyoyoyoban.
12 Chʉ'ʉni sẽeʉna chʉ'ʉ cho'opi'rache'te ñocuhamʉ chʉ'ʉ repaʉ'te. Chʉ'ʉ ñoñeji mʉ'ʉni ñakʉ repaʉ'te mʉ'ʉ cho'okaijache ñamʉ repaʉ. Mʉa jʉ̃jñapi jaja'mʉ repaʉ'te ñakocaãre jo'e ñaa'kʉ —chiniasomʉ Jesús Ananía'te.
12 Naatu Saul matan hibora’ah orot ta wabin Ananias itin narun umanamaim matan butubun nuwanuw maiyen itin.”
13 Chikʉna, Ananías ija'che i'kaasomʉ:
13 Ananias iya’afut eo, “Regah sabuw moumurih na’in nati orot isan hio anowar, sawar kakafih maiyow o a sabuw Jerusalem hima’am isah sinaf.
14 Chura ichejana raniasomʉ repaʉ mʉ'ʉre cuasanani chẽara chini. Judío phairipãi chʉ̃'ʉnani sẽni raniasomʉ, chʉkʉnani pãi chẽavʉ'ena sa cuaora chini —chiniasomʉ Ananías.
14 Naatu boun i firis ukwarih biyahine fair bai na iti Damaskas tit sabuw iyab o tekwakwafiri bow fatumen isan.”
15 Chikʉna Jesús repaʉ'te i'kaasomʉ.
15 Baise Regah iu, “O i boro inan anayabin ayu nati orot arubin isou nabowamih, wabu nab natit Ufun Sabuw, aiwob sabuw, naatu Israel sabuw wanawanahimaim nabosemor.
16 Repaʉ cu'ache cho'ocojñojañe peore kʉaja'mʉ chʉ'ʉ repaʉ'te. Chʉ'ʉ pa'iche'te che'chokʉ rʉa cu'ache cho'ocojñoja'mʉ repaʉ —chiniasomʉ Jesús.
16 Naatu ayu taiyuwu boro ani’obaiy bai’akir gagamin na’in ayu wabu isan ni’akir.”
17 Jã'aja'ñe i'kaʉna repaʉ Ananías eta mʉa Saulo pa'ivʉ'ena kakaasomʉ. Kaka Saulo'te jʉ̃jñapi jakʉ ija'che i'kaasomʉ repaʉ:
17 Basit Ananias misir in bar efan Regah eo’omaim tit naatu bar wanawanan run, uman Saul tafanamaim yara’ah eo, “Saul ayu taiu Regah Keriso efamaim o isa birerereb i ayu iyunu anan o mata nigewasin inanuw maiye, naatu Anun Kakafiyin niwani.
18 Chikʉna va'ire'rerʉãja'ñepi tuã'tuaasomʉ Saulo ñakocaã ta'pisi'e. Tuã'tuaʉna repaʉ ñakocaã teana care'oso jo'e ñoasomʉ repaʉ'te. Ũcuarʉmʉ ñakocaã re'oja'che ñakʉji vʉni okorocojñoasomʉ repaʉ.
18 Naniyan meyemeye matan siy kanabinin na’atube ma’am hea’obow re, matan kubunai nuw maiye, naatu misir re bapataito bai.
19 Jã'a cho'o pi'ni ãu ãni vajʉasomʉ repaʉ. Repacheja Damasco vʉ'ejoopo jo'e te'eumucujñarʉã chekʉna Jesure cuasanana'me canʉka paniasomʉ repaʉ Saulo.
19 Bay eaa ufunamaim ana fair matabir maiye bai.
20 Damasco vʉ'ejoopo'te pa'iʉ repaʉ Saulo teana judíopãi chi'ivʉ'ñana mʉa, “Jesús Dios Raosi'kʉa'mʉ”, chiiʉ Jesús pa'iche'te kʉaasomʉ.
20 Saul misir mutufor in Kou’ay Bar run busuruf Jesu isan binan eo, “Jesu i turobe God Natun.”
21 Jã'aja'ñe i'kakʉna pãi ũcuanʉko asa rʉa cuasaasome repaʉ i'kache. Asa rʉa cuasajʉ ija'che i'kaasome repana:
21 Sabuw etei hinowar hifofofor naatu hibabatiyih hio, “Orotoban iti Jerusalemamaim sabuw iyab Jesu wabinamaim hikwakwafir rouw himorob? Naatu iti’imaim nan ana’an i nati sawar ta’imon isan na, sabuw fatum bow na firis gagamin baitihimih?”
22 Repaʉ Saulo si'arʉmʉ na'a rʉa re'oja'che chʉ'vakʉ paniasomʉ, “Jesús Dios Raosi'kʉ Cristoa'mʉ”, chiiʉ. Masi chʉ'vakʉna judíopãi Damasco pa'ina, jachanata'ni sãiñe i'kavesʉasome repaʉ'te.
22 Baise Saul binan inan ana fair ra’at, Jew sabuw iyab Damaskas hima’am hai not botabir naatu i’obiyih Jesu i anababatun Keriso, iti na’at eo sabuw tur omih hikasiy.
23 Na'a pa'isirʉmʉ judíopãi chi'i cutu, “Sauloni chẽa vanisoñu”, chiniasome.
23 Fur bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Jew sabuw hiru’ay Saul morob isan hiyakitifuw.
24 Jã'ata'ni Saulo repana cho'oñu chiiche asaasomʉ. Repaʉni chẽa vanisoñu chini umucujñana'me ñami vʉ'ejoopo kakasa'ñaroãre pẽ'jejʉ paniasome repana.
24 Baise abisa sinafumih hiyayakitifuw i hio nowar, fai mar i etawan awan hima’afut hima’am tatitit hita’asabunimih.
25 Jã'aja'ñe pẽ'jejʉna chekʉna Jesure cuasana Saulo'te jʉ'ena maña vʉ'ejoopo jeotʉsʉsi'pa sẽ'sevʉji mʉni vʉ'ejoopo jã'acho'jena casoasome repana repaʉ'te.
25 Baise gugumin ta ana bai’ufununayah Saul kaifet wanawananamaim hiwan fur ana sou ta’amaim hiruru re.
26 Jã'aja'ñe cho'o casorena Jerusalén vʉ'ejoopona co'i chekʉnare Jesure cuasanare jovora chiniasomʉ repaʉ. Jã'ata'ni repana vajʉchʉasome repaʉ'te. “Joremʉ ikʉ”, chini jachaasome repana.
26 Saul na Jerusalem tit sinaftobon bai’ufununayah bairi baita’imonin isan. Baise bai’ufununayah i Saul isan hai bir ra’at, anayabin men hibitumatum Saul i turobe baitumatumayan ta matar ai en.
27 Te'eʉ Bernabechi'a repaʉ'te re'oja'che cho'okaniasomʉ. Jesús saosinare sa repaʉ Saulo Damasco ma'a saiʉ ñasi'ena'me Jesús repaʉ'te i'kasi'e peore kʉakaniasomʉ repaʉ Bernabé. “Ikʉ Saulo, Jesús pa'iche vajʉchʉma'ñe re'oja'che chʉ'vaasomʉ Damasco vʉ'ejoopo pa'inare”, chiniasomʉ Bernabé.
27 Imaibo Barnabas na ibais bai in Tur Abarayah biyah tit, kubuna mi’itube efamaim Regah itin naatu Regah eo nowar. Ana binan fairin Jesu wabinamaim auman eo hinowar.
28 Bernabepi kʉaʉna asa Saulo'te pojoasome repana Jesús saosina. Pojojʉna repanare jovoasomʉ repaʉ. Jovo Jesucristo'te cuasanana'me Jerusalén vʉ'ejoopo'te ku'iʉ vajʉchʉma'ñe Jesús pa'iche'te re'oja'che chʉ'vakʉ paniasomʉ.
28 Naatu hibai bairi hima Jerusalem ana uman men sanet etei remor Regah wabinamaim binan.
29 Judíopãi griego chʉ'o i'kanare rʉa chʉ'vaasomʉ repaʉ. Jã'ata'ni repana asacuhejʉ pe'rujʉ, “Vanisoñu ikʉre”, chiniasome repaʉ'te.
29 Jew sabuw iyab Greek tur hio bairi hi’o hibas naatu rabin morob isan hiyakitifuw.
30 Ũcuarʉmʉ Jesure cuasana Saulo'te vanisoñu chiiche'te asa, “Repaʉni vanisojʉ”, chini repaʉ'te Cesarea vʉ'ejoopona casa, jã'achejapi Tarso vʉ'ejoopona saoasome.
30 Baise baitumatumayah afa tur hinowar basit, Saul hibai hire Caesarea hitit naatu au Tarsus hiyafar in.
31 Saulo'te saoso pãipi cu'ache cho'omapʉna Jesucristo'te cuasana re'oja'che pa'ijʉ paniasome, Judea cheja pa'ina, Galilea cheja pa'inana'me Samaria pa'ina. Dios Rekochoji cho'okaiʉna Dios chʉ'o na'a rʉa asa chẽajʉ na'a rʉa masi cuasajʉ Dioni cuasajʉ vajʉchʉjʉ paniasome repana. Ũcuachi'a pãi na'a jainʉko Dios chʉ'ore asa chẽa jovojʉ paniasome repanare.
31 Imaibo ekaleisia sabuw Judea, Galilee naatu Samaria wanawanahimaim etei tufuwamaim hima hiyasisir. Naatu Anun Kakafiyin ana baibaisamaim fair hibai naatu hai kou’ay busuruf wowab ra’at yen, Regah nanamaim kakaf auman hima.
32 Ũcuarʉmʉ Pedro vʉ'ñajoopoã si'ajoopoã ku'iʉ paniasomʉ Jesús neenani repajoopoã pa'inani ñara chini. Jã'aja'ñe Jesús neenani ku'iʉ ñara chini Lida vʉ'ejoopona saniasomʉ repaʉ.
32 Peter efan ta ta etei run tit ana sabuw itih remor inan, veya ta God ana sabuw iyab Lydda bar merar gagamin hima’ama bainanawanihimih in.
33 Repajoopo sani pa'irʉmʉ Pedro pãiʉ'te ñaasomʉ, Eneas ve'ekʉ'te. Repaʉ Eneas vʉni nʉka ku'icu'akʉna, ochorepaʉ̃sʉrʉmʉ ũhiʉ paniasomʉ.
33 Nati’imaim orot ta wabin Aeneas, an uman murubin bai’etaw en gem yan inu’in kwamur etei eight sawar.
34 Ũcuarʉmʉ Pedro ija'che i'kaasomʉ repaʉ'te:
34 Basit Peter isan eo, “Aeneas Jesu Keriso o ebiyawasi kumisir, a ir kunu ku’abar.” Orot mar ta’imonamo misir.
35 Vajʉ pa'iʉ nʉka ku'ikʉni pãi Lida vʉ'ejoopo cana ñaasome repaʉ'te, ũcuachi'a Sarón cana. Repaʉ vajʉsi'ere ña pãi jainʉko Jesucristoni cuasajʉ jovoasome.
35 Sabuw etei Lydda naatu Sharon wanawanan hima’am abisa matar hi’i’itin etei hitumatum naatu Regah isan hitatabir.
36 Ũcuarʉmʉ romio Jesucristo'te cuasako, Tabita ve'eko Jope vʉ'ejoopo'te paniasomo. Griego chʉ'o repao mami Dorcas ve'easomo. Ũcuachejare pa'io chekʉnare si'arʉmʉ re'oja'che cho'okaio paniasomo repao. Chʉova'na pa'iva'nare rʉa re'oja'che cho'okaniasomo repao.
36 Joppa bar meraramaim babin ta wabin Tabitha, Greek fanahimaim i Dorcas. Iti babin i baitumatumayan ta mar etei gewasin esisinaf naatu yababan wairafih ebibaisih.
37 Jã'aja'ñe cho'okoji ravʉ tĩni jũnisoona pãi ota oijʉ repao'te choa ʉmʉcaruupʉna mʉa ũhaasome.
37 Nati ana veya’amaim sawow bai naatu morob biyan hisouw hibai hiyen bar tafantoro’ot hi’inuw.
38 Reparʉmʉ Pedro Lida vʉ'ejoopo chuta'a paniasomʉ. (Lida vʉ'ejoopo kueñeasomʉ Jope vʉ'ejoopo.) Pedroji kueñere pa'iʉna Jesús neena Tabita'te jũ'isi'kore ʉmʉna mʉa ũha ʉmʉpãi ka'chanare Lida vʉ'ejoopona saoasome, Pedroni soijaapʉ chini. Saorena sani Lida vʉ'ejoopo tĩ'a Pedro'te, “Raijʉ̃'ʉ; Jopena pesa sañu”, chiniasome.
38 Joppa na Lydda titit i men ef yok, imih bai’ufununayah Joppa hima’am Peter na Lydda’amaim titit ana tur hinowar. Basit orot rou’ab hiyafarih hin hifefeyan hio, “Are Peter akokok saise inan biyai inatit, men inarubir.”
39 Chitena Pedro ja'me raniasomʉ repanare. Rani tĩ'aʉna repaʉ'te repao ũhiruupʉna mʉaasome repana. Mʉarena repaʉ kaka ñato va'jeva'na jainʉko repava'ore otare oijʉ paniasome. Ota oijʉ repana ju'ikãña Dorcas vajʉrʉmʉ juha rupʉ ĩsisikãñare ra ñoasome repaʉ'te. |src="cn01940B.tif" size="col" copy="D.C.Cook" ref="Hch 9.39"
39 Basit Peter bobuna misir bairi hin, hina hitit hiyen bar awan yate tafan imaim hirun. Naatu kwafukwafur baibin etei hai faifuw Dorcas yawasin ma’am ana veya sakir bitih auman hibow hina hi’obaibiy hirerey auman hirun.
40 Ñojʉna ña pi'ni Pedro reparuupʉ pa'inare ũcuanʉkore etoasomʉ. Eto ro're ñu'iʉ Dioni sẽniasomʉ repaʉ. Sẽni pi'ni jũnisosi'koni ñakʉ ija'che i'kaasomʉ: “Tabita, vʉijʉ̃'ʉ”, chiniasomʉ. Chikʉna ñakocaã sʉka repaʉni ñako vʉni ñuniasomo repao.
40 Peter sabuw etei iuwih ufun hitit, i sun yowen yoyoban imaibo eo, “Tabitha kumisir!” Babin matan nuw naatu nura’at Peter i’itin ana maramaim misir mare ma.
41 Jã'aja'ñe cho'o repao'te jʉ̃tʉna chẽa juha vʉo nʉko, repaʉ etosinare Jesucristo'te cuasanana'me va'jeva'nare soniasomʉ repaʉ, repanapi repao jũni vajʉraisi'ere ñaa'jʉ chini.
41 Peter eof babin bai ibais misir bat, imaibo baitumatumayah naatu kwafukwafur isah eaf hina yawasin batabat i’obaiyih hi’itin.
42 Repao jũni vajʉraisi'e Jope vʉ'ejoopo pa'ina ũcuanʉko asa Jesucristo'te jainʉko cuasajʉ jovoasome.
42 Tur tasasar tit Joppa sabuw etei hinowar naatu moumurih na’in Regah hitumitum.
43 Reparʉmʉ Pedro repajoopo jeerʉmʉ canʉka paniasomʉ chekʉ Simón va'i ca'ni kuenakʉ vʉ'ere.
43 Peter veya moumurih na’in Joppa’amaim orot wabin Simon ana baremaim hairi hima.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.